- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-187-576/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- S. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo S. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. M. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Ši bausmė BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu subendrinta su 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas3 metams 2 mėnesiams. S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.
2. Nuteistajam S. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. vasario 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 3 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. gegužės 28 d. – 1 metai 10 mėnesių 6 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nutarime nuteistajam rekomenduojama dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.
4. Nuteistasis S. M., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, jį apskundė, prašydamas jį panaikinti.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi netenkino nuteistojo skundo. Teismas nurodė, kad S. M. priklauso vidutinei rizikos grupei – 79 balai, todėl jo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių kodekso vykdymo (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Vertindamas S. M. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas nustatė, kad nors S. M. ir stengiasi mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, rodydamas didelį susidomėjimą darbu, dėdamas pastangas tvarkyti savo finansus, tačiau šios jo pastangos nėra pakankamos. Teismas nurodė, kad iš 79 balų dinaminiai veiksniai sudaro net 54 balus, todėl yra galimybė juos mažinti. Vertindamas galimybę dėl S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas įvertino ir tai, kad jis buvo ne kartą teistas, kartą jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau pro-socialių išvadų S. M. nepadarė.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su teismo nutartimi S. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti. Skunde jis nurodo, kad po Komisijos priimto nutarimo jis dalyvavo ir sėkmingai baigė socialinės reabilitacijos programą būdamas būryje be sargybos, o teismui šios aplinkybės nebuvo pateiktos, todėl jis jų neįvertino. Taip pat skunde nurodoma, kad jis stengiasi mokėti įsiskolinimus, susirado darbą. Nurodoma, kad jis yra lankęs anoniminių alkoholikų kursus būdamas pataisos namuose. Nuteistasis prašo teismo juo patikėti ir taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, nurodo, kad turi namus, darbą, įsiskolinimus dengs. Taip pat nurodoma, kad jo teistumus įvertino nuosprendį priėmęs teismas, todėl turimų teistumų pagrindu sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo yra neteisėtas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į S. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. M. skundas atmetamas
8. Teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus bei susipažinęs su asmens byla sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Pažymėtina, kad skunde yra nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, nėra pagrindo, jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi S. M., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.
9. Kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.
10. Pirmiausia, atsakant į skundo argumentus, pažymėtina, kad apylinkės teismas vertino tuos duomenis, kuriuos vertino Komisija priimdama nutarimą, todėl nuteistojo nurodytos galimai naujai (po priimto Komisijos nutarimo) atsiradusios aplinkybės jokios įtakos priimtam teismo sprendimui neturėjo ir negalėjo turėti. Apylinkės teismas tikrino, ar pagrįstai Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, atsižvelgdamas į Komisijos nustatytas aplinkybes. Tuo tarpu po Komisijos nutarimo priėmimo galimai atsiradusios naujos aplinkybės bus vertinamos Komisijai antrą kartą sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo S. M. klausimą.
11. Antra, nors nuteistasis skunde nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, negalima atsižvelgti į asmens teistumus, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Iš asmens bylos matyti, kad S. M. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. S. M. 2018 m. kovo 5 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Tuo tarpu 2018 m. liepos 18 d. ir 2018 m. gruodžio 2 d. jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje. Atitinkamai jo atžvilgiu buvo priimti 2 apkaltinamieji nuosprendžiai (2018 m. spalio 31 d. ir 2019 m. kovo 13 d.). Taigi, taikius lygtinio paleidimo institutą, S. M. padarė 2 tapačias nusikalstamas veikas, taip sumažindamas teismo pasitikėjimą. Atitinkamai tiek anksčiau S. M. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tiek nuosprendžiai priimti jam taikius lygtinį paleidimą, pagrįstai yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Be to, ankstesni teistumai yra veiksnys, didinantis pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl jie nors ir nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau yra neatsiejamai susijęs.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija priėmė 2020 m. birželio 1 d. nutarimą, vadovaujantis BVK 157 straipsnio redakcija galiojusia iki 2020 m. liepos 1 d., tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartį priėmė vadovaudamasis minėto straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2020 m. liepos 1 d. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta galimybė nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos. Taigi tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės.
13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji yra vidutinė ir ją sudaro 79 balai. Vidutinę riziką sudaro balų intervalas nuo 41 iki 99, taigi S. M. nusikalstamo elgesio rizika (79 balai) yra arčiau didelės (100-168 balai) nei žemos (0-40 balų) nusikalstamo elgesio rizikos. Iš 2020 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad 25 balai yra statiniai, 54 – dinaminiai. Prie dinaminių veiksnių priskirta: nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, alkoholio vartojimas, požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą ir visuomenę. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti 82 balai, o 2020 m. kovo 23 d. nustatyti 79 balai. Tuo tarpu 2020 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti 79 balai, kurie buvo nustatyti 2020 m. kovo 23 d. Teismas pažymi, kad nors S. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai pasikeitė labai nežymiai, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis nedaro pažangos, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
14. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad laisvės atėmimo bausmę S. M. atlieka paprastojoje grupėje, 1 kartą baustas – paskirtas papeikimas (2019 m. birželio 12 d. pavėlavo į rytinį patikrinimą), nuo 2020 m. sausio 28 d. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą, skatintas 2 kartus, paskutinį kartą 2020 m. gegužės 6 d. už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Oficialių duomenų apie alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje nėra. Nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. sausio 31 d. dirbo tvarkiniu, nuo 2020 m. vasario 13 d. dirba pagalbiniu darbininku. Asmens byloje yra S. J. 2020 m. vasario 24 d. pranešimas, kad S. M. bus įdarbintas S. J. ūkyje pagalbiniu darbuotoju, tačiau nenurodyta nei darbo dienos trukmė, nei darbų pobūdis, nei darbo užmokestis. Iš 2020 m. gegužės 11 d. pažymos dėl vykdomųjų dokumentų matyti, kad S. M. pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 8164,66 Eur (iš darbo užmokesčio išskaičiuota 301,06 Eur).
15. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo yra svarbu ir tai, kad 2020 m. balandžio 21 d. vienbalsiai buvo nutarta neteikti S. M. prašymo Kalėjimų departamento direktoriui dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus. Teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
16. 2020 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. M. dirba, iš darbo užmokesčio yra dengiami įsiskolinimai, tačiau jis pats nerodo motyvacijos ir iniciatyvos dengti turimus įsiskolinimus – nėra pateikęs prašymo pervesti antstoliams tam tikrą pinigų sumą, ar ieškojęs kitų alternatyvų, kaip išmokėti vis didėjančius įsiskolinimus. Taip pat padaryta išvada, kad nors nuteistasis reiškia palankų požiūrį į skolų atlyginimą, tačiau yra pagrindas manyti, kad nuteistasis, esant galimybei, sieks išvengti finansinių įsipareigojimų. Matyti, kad lėšų valdymo sritis gali būti aktualus veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo procesams. Taip pat nurodoma, kad ryšių ir tarpasmeninių santykių sritis ateityje gali būti itin reikšminga pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos valdymo procesams. Be to, ir alkoholio vartojimas yra vertinamas kaip pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didinantis bei tolesnį nuteistojo resocializacijos procesą apsunkinantis veiksnys. Išvadoje nurodyta, kad nuteistasis individualiame plane numatytas priemones vykdo formaliai, visgi jam trūksta motyvacijos dalyvauti socialinės reabilitacijos, elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių turinys orientuotas į jo individualių kriminogeninių poreikių (piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, nuostatų bei požiūrio į nusikalstamumą raiškas, pajamų šaltinio legalumą ir pan.) rizikos valdymą.
17. Teismo vertinimu, finansinė našta, tenkanti S. M., yra pakankamai didelė, kai jo atlyginimas, palyginus su įsiskolinimais, yra nedidelis, be to, stebimas ir motyvacijos bei iniciatyvos atlyginti skolas trūkumas, kas didina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Be to, nėra duomenų, kokiomis sąlygomis ir kokį darbo užmokestį mokant jis įsidarbintų ūkyje, taikius lygtinį paleidimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad yra nustatytas asmens motyvacijos trūkumas dalyvauti programose ir priemonėse, susijusiose su piktnaudžiavimo alkoholiu problemomis, kai, tuo tarpu, dvi paskutines nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
18. Teismas vertina, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus asmens nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020).
19. Apibendrinus asmens byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad S. M. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį (dirba, yra dengiami įsiskolinimai, vykdo individualiame plane numatytas priemones, yra skatintas, laikosi nustatytos tvarkos, nefiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, kartą baustas, tačiau nuobauda negaliojanti), taigi jis neabejotinai mažina nusikalstamo elgesio riziką. Visgi atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis baustas tik kartą ir šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Visgi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo pažanga šiuo metu dar nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas vertina, kad S. M. turi visas galimybes gerokai sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, t. y. pakeisti savo veiksmų pasekmių įvertinimą, identifikuoti problemas, keisti požiūrį į alkoholio vartojimą bei nuostatas į nusikalstamumą ir visuomenę, toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus, laikytis pataisos įstaigos taisyklių ir siekti pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi,
nutaria:
atmesti S. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.