- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-540-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16220-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- I. B., R. B., V. B.
- Atsakovas
- D. B., N. B., R. B.
- Advokatai
- Alvydas Buta
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-540-777/2015
SPRENDIMAS
2015 m. birželio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Almanto Padvelskio, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovams I. B. ir R. B., ieškovų atstovui advokatui Alvydui Butai, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, išnagrinėjusi ieškovų I. B., R. B. ir S. B. atstovo advokato Alvydo Butos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. teisių perėmėjų I. B., R. B., S. B. ieškinį atsakovams D. B., N. B., R. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2010-12-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo teismo prašė atidalyti bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais jam tenkančias 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu (pastato patalpų padalijimo projektas, t. 1, b. l. 13):
ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 163,26 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: P-l koridorius – 6,60 kv. m, P-2 sandėlys – 2,25 kv. m, P-3 sandėlis – 12,80 kv. m, P-5 sandėlis – 2,78 kv. m, P-6 sandėlis – 12,57 kv. m, P-7 sandėlis – 5,71 kv. m, P-8 koridorius – 3,16 kv. m, P-9 sandėlis – 4,43 kv. m, 1-3 kambarys – 14,60 kv. m, 1-10 veranda – 7,73 kv. m, 1-11 veranda – 6,59 kv. m, 1-12 priestatas – 1,29 kv. m, 2-1 koridorius – 10,25 kv. m, 2-2 kambarys – 15,26 kv. m, 2-3 kambarys – 19,92 kv. m, 2-4 kambarys – 12,63 kv. m, 2-5 virtuvė – 7,10 kv. m, 2-6 tualetas – 1,70 kv. m, 2-7 kambarys – 14,43 kv. m; 1/2 dalį patalpos 1-9 įėjimo – 1,46 kv. m;
atsakovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 76,77 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: P-4 sandėlis – 14,40 kv. m, G-1 garažas – 14,43 kv. m, 1-1 gyvenam. koridorius – 9,07 kv. m, 1-2 kambarys – 13,44 kv. m, 1-4 kambarys – 12,38 kv. m, 1-5 virtuvė – 6,98 kv. m, 1-6 sandėlis – 1,41 kv. m, 1-7 tualetas – 1,16 kv. m, 1-8 vonia – 2,04 kv. m, 1/2 dalį patalpos 1-9 įėjimo – 1,46 kv. m;
atsakovams iš ieškovo priteisti 4 751,39 Lt kompensaciją už ieškovui priteistą idealiąją jo dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą (3,24 kv. m);
iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-5, 1-3, 1-10, 1-11, 1-12, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys tarpusavyje nesusitaria dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Ieškovas pateikė teismui VĮ Registrų centro atliktą pastato patalpų padalijimo projektą, pagal kurį siūloma gyvenamąjį namą padalyti į du savarankiškai suformuotus daiktus. Visas antras aukštas, rūsio 7 patalpos, pirmo aukšto 3 kambariai turi atitekti ieškovui. Taip atidalijus bus suformuoti du butai. Du suformuoti savarankiški daiktai turi tik vieną bendrojo naudojimosi patalpą – įėjimą į namą, ir ši patalpa dalijama šalims lygiomis dalimis. Pirmame aukšte yra du įėjimai į patalpas, todėl atidalijimas yra galimas. Gyvenamojo namo atidalijimas natūra pagal tikslias bendraturčių turimas gyvenamojo namo dalis yra neįmanomas, atsižvelgiant į vidinį patalpų išdėstymą. Negalint atidalyti gyvenamojo namo tiksliai pagal visų bendraturčių turimas idealiąsias dalis, atsakovai turi teisę į kompensaciją. Palėpės nėra planuose, ji nėra registruota. Atsakovai ignoruoja ieškovo turimą teisę į ginčo turto dalį, neleidžia į ją patekti. Ieškovas, kaip šio ploto savininkas, turi teisę reikalauti iškeldinti iš gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų P-5, 1-3, 1-10, 1-11, 1-12, be jokio teisinio pagrindo jose gyvenančius atsakovus.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas pateikė sau naudingą padalijimo planą ir iškeldinimą, neatsižvelgdamas į tai, kad proceso dalyvius sieja artimi giminystės ryšiai, ir į tai, kad ginčo namas buvo įgytas 1958 m., nebaigtas statyti, t. y. neįrengtas. Pagal 1959 metų žodinį susitarimą ir pasidalijimą, ieškovui priklausė antro aukšto namo dalis, o atsakovams – pirmo aukšto namo dalis. Veranda buvo atvira ir nebuvo jokių kambarių, komunikacijos (dujos ir šildymas) įvestos N. B. asmeninėmis lėšomis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad patalpos su indeksais 1-10, 1-11 ir 1,12 yra neteisėtai užvaldytos atsakovų. Šis plotas negali būti įtrauktas į naudingąjį dalijamą plotą ir negali būti įtrauktas į 2/3 dalis priklausančio ieškovui naudingojo ploto. 14,60 kv. m kambaryje, plane pažymėtame indeksu 1-3, visą laiką gyveno atsakovų tėvai, o 13,44 kv. m kambaryje, plane pažymėtame indeksu 1-2, gyveno atsakovų seneliai nuo pat namo pirkimo dienos. Nurodė ir tai, kad nesutinka su ieškovo nurodytu kompensacijos dydžiu. Nurodė, kad VĮ Registrų centras neįskaičiavo palėpės ir laiptinės kvadratūros. Palėpė buvo pastatyta 1957 metais. Palėpės atsakovai atsisakytų, jei pirmame aukšte ieškovas jiems paliktų tris patalpas. Siūlė ieškovui 10 000 Lt kompensaciją ir palėpę, kuria ieškovas naudojasi. Be to, nurodė, kad dalijant namą nori mažiau rūsio, bet daugiau gyvenamojo ploto.
2011-09-07 ieškovas rašytiniais paaiškinimais, 2011-04-06 VĮ Registrų centrui atlikus patikslintus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, gyvenamojo namo rūsio, pirmojo ir antrojo aukšto plane buvo pakeisti patalpas žymintys pavadinimai (kodai ir numeriai), patalpų plotai ir viso pastato vidutinė rinkos vertė. Dėl to ieškovas patikslino ieškinio reikalavime nurodytus patalpų pavadinimus, patalpų plotus ir kompensacijos dydį bei prašė:
atidalyti bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais jam tenkančias 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu (pastato patalpų padalijimo projektas, t. 1, b. l. 87):
ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 161,96 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: P-l – 3,27 kv. m, P-2 – 2,81 kv. m, P-3 – 4,43 kv. m; P-4 – 6,60 kv. m, P-5 – 12,25 kv. m, P-7 – 11,54 kv. m, P-8 – 5,81 kv. m; 1-4 – 14,53 kv. m, 1-5 – 7,77 kv. m, 1-6 – 6,56 kv. m, 1-7 – 1,48 kv. m, 1-13 – 10,33 kv. m, 1-14 – 16,03 kv. m, 1-15 – 20,65 kv. m, 1-16 – 14,04 kv. m, 1-17 – 13,36 kv. m, 1-18 – 7,01 kv. m, 1-19 – 2,12 kv. m, 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 kv. m;
atsakovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 75,61 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: G-1 – 16,24 kv. m, P-6 – 14,34 kv. m, 1-2 – 6,42 kv. m, 1-3 – 13,38 kv. m, 1-8 – 12,60 kv. m, 1-9 – 6,82 kv. m, 1-10 – 1,20 kv. m, 1-11 – 1,20 kv. m, 1-12 – 2,04 kv. m, 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 kv. m;
atsakovams iš ieškovo priteisti 5 213,95 Lt kompensaciją už ieškovui priteistą idealiąją jo dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą (3,58 kv. m);
iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-21 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad tarp šalių, kurios yra gyvenamojo namo bendraturtės, kilo ginčas dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo. Pastato patalpų padalijimo projektas buvo atliktas ieškovo iniciatyva, nederinant su atsakovais. Ieškovo pateiktas projektas dėl atidalijimo neatitinka faktinės realios situacijos. Išskaičiavus atsakovams tenkančią turto dalį, t. y. 1/3 dalį gyvenamojo namo, kas sudaro 79,19 kv. m, yra įmanomas turo atidalijimas neiškeldinant atsakovų iš jų gyvenamųjų patalpų. Atsakovai naudoja pirmame aukšte esančių gyvenamųjų patalpų mažiau, t. y. 76,74 kv. m, nei jiems priklauso bendrojoje nuosavybėje. Pagal ieškovo patalpų padalijimo projektą atsakovams tenka pusrūsyje ir pirmame aukšte esančių patalpų dalis. Neaišku, kodėl ieškovui atitenka visos gyvenamosios patalpos, o atsakovams prie jų dalies priskiriamas ir garažas. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo atidalijant priteisti jam pusrūsio patalpas, kurios iš viso sudaro 46,71 kv. m ploto, pirmame aukšte atsakovams paliekant tik 45,03 kv. m gyvenamojo ploto ir dvi pusrūsio patalpas, iš viso 30,58 kv. m. Tai sudaro žymią disproporciją tarp atsakovams tenkančio atidalijant gyvenamojo ploto ir pusrūsio ploto.
Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-06 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad tiek iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, tiek nagrinėjant bylą teisme šalys nepasiekė sutarimo nei dėl joms priklausančių dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto, nei dėl kito ginčo išsprendimo būdo. Visos galimybės išspręsti ginčą šalių suderinta valia byloje nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos. Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka civilinio proceso tikslų, nes paliko šalių ginčą iš esmės neišspręstą. Atsakovai byloje buvo pasyvūs ir pirmosios instancijos teismas tai leisdamas netinkamai vadovavo procesui ir neatliko įstatymo numatytų pareigų.
Atsakovai 2012-06-25 teismui pateikė alternatyvų patalpų atidalijimo projektą. Atsakovas N. B. pateikė pastato patalpų padalijimo projektą (t. 2, b. l. 51), kuriame nurodo, jog dalytinas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 289,94 kv. m, ir atsakovams prašo atidalyti 32/100 dalis namo, kurių plotas 91,61 kv. m, ir jas sudaro namo patalpos: G-l – 16,24 kv. m rūsys; 1-3 – 13,38 kv. m; 1-6 – 6,56 kv. m; 1-9 – 6,82 kv. m; 1-12 – 2,04 kv. m; 1/2 dalis patalpos 1-1 – 1,37 kv. m; 1-4 – 14,53 kv. m; 1-7 – 1,48 kv. m; 1-10 – 1,20 kv. m; 1-11 – 1,20 kv. m; 1-2 – 6,42 kv. m; 1-5 – 7,77 kv. m; 1-8 – 12,60 kv. m. Ieškovui prašo atidalyti 68/100 dalis namo, kurių plotas 198,33 kv. m, ir jas sudaro namo patalpos: P-l – 3,27 kv. m; P-4 – 6,60 kv. m; P-7 – 11,54 kv. m; 1-13 – 10,33 kv. m; 1-16 – 14,04 kv. m; 1-19 – 2,12 kv. m; P-2 – 2,81 kv. m; P-5 – 12,25 kv. m; P-8 – 5,81 kv. m; 1-14 – 16,03 kv. m; 1-17 – 13,36 kv. m; neįrengta pastogė – 52,37 kv. m; P-3 – 4,43 kv. m; 1-1 – 1,37 kv. m; 1-15 – 20,65; 1-18 – 7,01 kv. m; P-6 – 14,34.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad ieškovas prašo jam priteisti visas antrame aukšte esančias patalpas. Dėl jų ginčo nėra. Įvertinęs šalių pateiktus atidalijimo projektus atsižvelgė į pagal idealiąsias šalių nuosavybės teisės dalis daikte teisiškai suformuotas bei įregistruotas patalpas. Namo palėpei esant neįregistruotai viešame registre ir nesuformuotai kaip atskirai patalpai, jos ploto į namo dalytiną bendrąjį plotą neįskaičiavo. Nurodė, kad dėl šios priežasties atsakovų pateikto projekto namo bendrasis plotas ir šalims tenkančių atidalijamų namo dalių proporcijos apskaičiuotos neteisingai. Nurodė, kad atsakovai ieškovui nesiūlo kompensacijos už didesnį gyvenamąjį plotą, kurį jie pageidautų įgyti. Nurodė ir tai, kad aplinkybė, jog pagal ieškovo pateiktą atidalijimo projektą atsakovams atitektų didesnė negyvenamųjų patalpų dalis ir mažesnė gyvenamojo namo naudingojo ploto dalis, nesudaro pagrindo konstatuoti jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Nurodė, kad ieškovo pateiktas patalpų atidalijimo projektas atitinka viešame registre įregistruotus kadastrinius matavimus ir juose nurodytas patalpas bei jų plotus, ieškovo projekte, palyginti su atsakovų pateiktu projektu, geriau išlaikyta ginčo šalims priklausančių idealiųjų dalių proporcija dalytinose gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, atsakovai neginčija namo vertės ir jiems mokėtinos kompensacijos dydžio.
Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-27 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad gyvenamasis namas turi neįrengtą palėpę. Palėpė yra susijusi su statiniu ir yra neatskiriama jo dalis. Nors palėpė nesuformuota ir neįregistruota kaip atskira patalpa, tai nepanaikina jos, kaip nuosavybės, objekto. Namo bendraturčiams ji priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip bendrojo naudojimo patalpa, ji gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas, jos naudojimas netrukdys naudotis kitomis patalpomis pagal paskirtį, todėl atidalijant namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pastogė taip pat turi būti atidalyta. Kolegija sutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad neįskaičiuodamas palėpės ploto į dalytiną bendrąjį namo plotą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nurodė ir tai, kad šalys pateikdamos savo atidalijimo projektus tik nurodė, kas kokiomis patalpomis turėtų naudotis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės nustatė naudojimosi patalpomis tvarką, kurią pasiūlė ieškovas. Tačiau liko neaišku, ar po padalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį, ar juo išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai, kuriuos išspręsti, siekiant galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, įpareigoja kasacinio teismo formuojama praktika. Atsakovai nurodė, kad patalpose, žymimose indeksais 1-5 (7,77 kv. m) ir 1-6 (6,56 kv. m), vietoje atviros verandos asmeninėmis atsakovo N. B. lėšomis buvo įrengti kambariai, todėl šis plotas negali būti įtrauktas į dalijamą plotą. Ieškovas šių teiginių neneigė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 1998-11-05 gyvenamasis plotas name sudarė 88,23 kv. m, o, registro 2011-04-06 duomenimis, gyvenamasis plotas sudarė 112,36 kv. m. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo pagerinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso ieškovo ir atsakovų, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pasikeitimas. Pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo vertinamos ir nustatinėjamos.
2014-11-19 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pateikė pasiūlymą ir paaiškinimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (t. 3, b. l. 170–171). Nurodė, kad pagal pateiktą pastato patalpų padalijimo projektą atsakovams vietoje nuosavybės teise priklausančių įregistruotų 79,19 kv. m patalpų ploto atitektų 106,2 kv. m šiuo metu valdomų ir naudojamų patalpų ploto, o ieškovams vietoje priklausančių nuosavybės teises įregistruotų 158,38 kv. m patalpų ploto atitektų 131,37 kv. m šiuo metu valdomų ir naudojamų patalpų ploto. Tai reiškia, kad atsakovų plotas padidėja 27,01 kv. m, o ieškovų plotas atitinkamai sumažėja 27,01 kv. m. Pagal aktualius VĮ Registro centro duomenis, kuriuos pateikė ieškovo atstovas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 kv. m vidutinė rinkos vertė yra 1 456,41 Lt (viso gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 346 000 Lt dalijama iš gyvenamojo namo bendrojo ploto 237,57 kv. m). 27,01 kv. m vidutinė rinkos vertė yra 39 337,63 Lt. Ieškovams siūloma piniginė kompensacija už 27,01 kv. m plotą pagal daikto dalies rinkos vertę. Atidalijus dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovų pateiktą padalijimo projektą, sumokant ieškovams piniginę kompensaciją, yra įmanomas turto atidalijimas neiškeldinant atsakovų iš jų valdomų ir naudojamų gyvenamųjų patalpų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atidalijo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 237,57 kv. m bendrąjį plotą, 160,28 kv. m naudingąjį plotą, 61,05 kv. m rūsių plotą, 16,24 kv. m garažų plotą ir 52,37 kv. m neįrengtos pastogės plotą taip: ieškovams I. B., R. B. ir trečiajam asmeniui ieškovų pusėje S. B. atiteko 131,37 kv. m, iš jų naudingojo ploto 84,66 kv. m; rūsių / garažų 46,71 kv. m; neįrengtos pastogės 2/3 dalys iš 52,37 kv. m = 34,92 kv. m (P-l – 4,58 kv. m; P-2 – 2,81 kv. m; P-3 – 4,43 kv. m; P-4 – 6,60 kv. m; P-5 – 12,25 kv. m; P-7 – 11,54 kv. m; P-8 – 5,81 kv. m; patalpos 1-1 ir 1-19 iš 4,86 kv. m = 3,24 kv. m; 1-13 – 10,33 kv. m; 1-14 – 16,03 kv. m; 1-15 – 20,65 kv. m; 1-16 – 14,04 kv. m; 1-17 – 13,36 kv. m; 1-18 – 7,01 kv. m; bendrojo naudojimo patalpos 1-1 ir 1-19; 2/3 dalys iš 4,86 kv. m = 3,24 kv. m); atsakovams D. B., N. B. ir R. B. atiteko 106,20 kv. m, iš jų naudingojo ploto 75,62 kv. m, rūsių / garažų 30,58 kv. m; neįrengtos pastogės 1/3 dalis iš 52,37 kv. m = 17,46 kv. m (G-1 – 16,24 kv. m; P-6 -14,34 kv. m; 1-2 – 6,42 kv. m; 1-3 – 13,38 kv. m; 1-4 – 14,53 kv. m; 1-5 – 7,77 kv. m; 1-6 – 6,56 kv. m; 1-7 – 1,48 kv. m; 1-8 – 12,60 kv. m; 1-9 – 6,82 kv. m; 1-10 – 1,20 kv. m; 1-11 – 1,20 kv. m, 1-12 – 2,04 kv. m ir bendrojo naudojimo patalpos 1-1 ir 1-19, 1/3 dalis iš 4,86 kv. m = 1,62 kv. m). Priteisė iš atsakovų D. B., N. B. ir R. B. 39 337,63 Lt (trisdešimt devynis tūkstančiusi tris šimtus trisdešimt septynis Lt ir 63 ct arba 11 392,96 Eur) kompensacijos ieškovams I. B. ir R. B.. Priteisė iš atsakovų D. B. ir N. B. po 333,33 Lt ir R. B. 333,34 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. B.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Konstatavo, kad tarp šalių dėl bendro daikto kilus interesų konfliktui, esant nuolatiniams nesutarimams, jų ginčas gali būti išspręstas tik realizuojant kiekvieno iš bendraturčių teisę ir atidalijant jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ginčo name yra atskirai naudojamasi gamtinėmis dujomis, vietiniu centriniu šildymu, elektra, komunaliniu vandentiekiu ir nuotekų šalinimo įrenginiais. Atsakovai ginčo patalpas pagerino, t. y. vietoje atviros verandos jų lėšomis buvo įrengti du kambariai (pažymėti 1-5 (7,77 kv. m) ir 1-6 (6,56 kv. m) indeksais). Nurodė, kad yra likusios bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 ir 1-19, tai šalims priklausančio gyvenamojo namo, eančio (duomenys neskelbtini), priklausinys – neįrengta pastogė ir įėjimas į namą. Minėto namo palėpės kadastriniais 2011-07-05 matavimais nustatyta, kad bendras neįrengtos palėpės plotas sudaro 81,09 kv. m, naudingasis neįrengtos palėpės plotas – 52,37 kv. m. Ieškovas V. B. gyveno namo antrame aukšte, atsakovai – pirmame aukšte, o pastogės patalpomis šalys nesinaudojo. Nurodė, kad bendraturčių gyvenamajame name iki šiol tebėra neįrengta palėpė, kuri yra susijusi su statiniu bei laikytina neatskiriama jo dalimi. Ieškinį tenkino iš dalies, nes konstatavo, kad būtina namo bendraturčių turtą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Konstatavo ir tai, kad atsakovų pateiktas turto padalijimo projektas labiau atitinka faktiškai tarp šalių nusistovėjusią turto valdymo tvarką bei galimybę daiktą ir jo įrenginius rekonstruoti (pertvarkyti) / įrengti be žalos jo paskirčiai. Todėl atidalijo pagal 2014-11-11 pastato patalpų padalijimo projektinį pasiūlymą bei priteisė iš atsakovų ieškovams už 27,01 kv. m netekto ploto piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškovai I. B., R. B. ir S. B. apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei paskirstyti viso proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai iš dalies nesutinka su skundžiamu sprendimu. Pirmosios instancijos teismas netaikė prioritetinio turto atidalijimo natūra būdo, kai turtą buvo galima atidalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai padarymo, ir nepagrįstai atsakovams priteisė didesnę, nei jiems teisiškai priklauso, patalpų dalį, tuo pažeidė CK 4.80 str. 2 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atidalijo neįrengtą pastogę, priskirdamas 2/3 dalis ieškovams ir 1/3 dalį atsakovams, tačiau tuo patalpas faktiškai ne atidalijo, o nustatė šalims priklausančias idealiąsias dalis. Be to, teismas atidalijo ne visas patalpas, o patalpų dalies dalį. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė (arba netaikė) aktualias ginčui spręsti teisės normas (CK 4.80 str., statybos techninius reglamentus ir kt.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatas, patvirtinančias, kad ginčo pastogė negali būti pripažįstama savarankišku nekilnojamojo turto objektu. Nederino bendraturčių interesų. Dėl pastogės kaip atskiro nuosavybės teisės objekto. Pastogė neatitinka aukščio reikalavimų. Ši patalpa yra konstrukcinė namo dalis, į kurią patekti galima tik per ieškovų tualetą (plane pažymėtas 1-19) ir tik per pastatomas rankomis kopėčias. Dėl patekimo į palėpę nėra galimybės įrengti nei laiptų, nei STR ir higienos normų reikalavimus atitinkančio bendro įėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad erdve po stogu nė viena iš šalių nesinaudoja. Tai taip pat patvirtina, kad pastogė nebuvo bendrojo naudojimo patalpa. Pastogė neatitinka aukščio reikalavimų. Tai matyti iš STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, kurio 7 p. nustatyta, kad pastogės patalpos aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o 3,5 kv. m ar didesniame patalpos plote – ne mažesnis kaip 2,3 m. Atsakovų pateiktame pastogės patalpų plane naudingasis neįrengtos pastogės plotas yra skaičiuojamas nuo 1,6 m patalpos aukščio žemiausioje dalyje, kartu nurodant, kad tokiu atveju naudingasis neįrengtos pastogės plotas yra 52,37 kv. m. Pastogės plotas yra didesnis nei 3,5 kv. m, tačiau pastogės patalpų plane nėra nurodyta, kurioje pastogės vietoje patalpos aukštis žemiausioje dalyje yra ne mažiau kaip 2,3 m, ir tokiu atveju neapskaičiuotas naudingasis plotas, jį skaičiuojant nuo 2,3 m aukščio žemiausioje patalpos dalyje. Skaičiuojant pastogės naudingąjį plotą nuo 1,6 m ribos pažeistas minėto statybos reglamento imperatyvas. Siekiant palėpę – bendrojo naudojimo patalpą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybes teise, suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, būtina atlikti jos kadastrinius matavimus ir suformuoti kadastrinių matavimų bylą. Nagrinėjamu atveju pastogės kadastrinių matavimų byla nebuvo suformuota. Į 2011-04-06 suformuotą ir registre įregistruotą namo kadastrinių matavimų bylą įdėtas matininko R. K. 2012-05-22 sudarytas ir neįregistruotas palėpės planas. Vieninteliai teisingi, nenuginčyti namo kadastriniai duomenys yra įregistruoti registre 2011-04-06 (o ne 2011-07-05). Pastogė neatitinka vieno iš pagrindinių nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų – teisinės registracijos, todėl negali būti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Taigi nei pirmosios instancijos teismo nurodyti 2011-07-05 matavimai, kuriais jis vadovavosi spręsdamas ginčą, nei 2012-05-22 sudarytas pastogės planas nėra tinkami įrodymai byloje, įrodinėjant pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Neįrengtos pastogės patalpų planas, kai pastogė nėra įregistruota kaip atskiras nekinojamojo daikto objektas, nelaikytinas tinkamu įrodymu. Nurodė ir tai, kad kasacinio teismo nutartyje (LAT 2012-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012), kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-27 nutartis Nr. 2A-347-163/2013), nurodytos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) visiškai kitokios nei nagrinėjamoje byloje. Minėtoje LAT nutartyje kalbama apie naujai prie statinio pastatytas patalpas, o šioje byloje ginčo patalpos atsirado kartu su statiniu dar 1958 metais, jos nėra naujos. Minėtoje LAT nutartyje naujai pastatytos patalpos įregistruotos Registrų centre ir tai yra esminė aplinkybė, o nagrinėjamoje byloje palėpė neįregistruota ir ji negali būti įregistruota. Nurodė, kad atsakovų patekimas į pastogę yra galimas tik per ieškovams priklausantį 2-ame aukšte esantį tualetą 1-19, bendro įėjimo nėra. Pirmosios instancijos teismas vien dėl to, kad patenkintų vieno atsakovo interesą patekti į palėpę, kuria ligi šiol niekada nesinaudojo nė viena iš šalių, tualetą priskyrė bendrojo naudojimo patalpoms. Tai trukdo ieškovams įgyvendinti teisę į atidalijimą ir pažeidžia jų teisėtus lūkesčius tualetą naudoti pagal paskirtį. Toks teismo atidalijimo būdas neatitinka Palėpių projektavimo taisyklių ST 2190.01:1997, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-06-06 įsakymu Nr. 170, 4.2.1 (1) p. reikalavimų, kuriame nurodyta, kad į kiekvieną palėpės butą, įstaigą ar pan. įeinama iš lauko per bendrąjį įėjimą (naudojantis laiptais, koridoriais, galerijomis ir pan.). Norint palėpėje ateityje įrengti patalpas, turi būti numatytas patekimas į jas per bendrąjį įėjimą, kurio šiuo atveju nėra, ir jis negali būtų įrengtas nepadarius neproporcingos žalos daiktui. Dėl atidalijimo būdo ir sąlygų. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atidalyti atsakovams 27,01 kv. m arba net 34 proc. patalpų naudingojo ploto daugiau, nei teisiškai jiems priklauso, grindė teiginiu, kad atsakovų pateiktas 2014-11-11 turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiškai tarp šalių nusistovėjusią valdymo tvarką bei galimybę daiktą ar jo įrenginius pertvarkyti / įrengti be žalos jo paskirčiai. Tačiau nepateikė jokių argumentų, nemotyvavo turto atidalijimo natūra pagal bendraturčių teisiškai įgytas nuosavybės dalis negalimumo, nepateikė konkrečių sprendimo priteisti ieškovams kompensaciją už atsakovams atitenkančią žymiai didesnę, nei jiems priklausytų, turto dalį argumentų. Pažymėjo kad ieškovai nesutiko atidalyti nuosavybę taip, kad pastariesiems būtų kompensuota pinigais. Teismo teiginys, kad atsakovų pateiktas turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiškai tarp šalių nusistovėjusią valdymo tvarką, nepagrįstas. Faktiškai susiklostė situacija, jog atsakovai N. B. ir D. B. naudojasi viso pirmojo aukšto patalpomis ir savavališkai yra užėmę ieškovams priskirtinas patalpas, pažymėtas plane 1-4, 1-5, 1-6, ir tai žymiai viršija jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį. Tai sąlygoja ieškovų, kaip savininkų, teisių pažeidimus bei nesutarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Dėl šių nesutarimų nuolat vyksta konfliktai. Šių aplinkybių visetas rodo, kad su atsakovų savivale nebuvo taikstomasi, jų neteisėtas savavališkai užimtų patalpų valdymas niekada nebuvo pripažįstamas, todėl laikyti bendraturčių valdymo tvarką nusistovėjusia nėra pagrindo. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atidalydamas pastogę vadovavosi 2012-05-22 sudarytu planu, kuriame nurodyta, kad bendras pastogės plotas yra 81,09 kv. m, o pastogės naudingąjį plotą, skaičiuojamą nuo 1,60 m pastogės aukščio ribos, sudaro 52,37 kv. m. Teismas tik šią pastogės dalį tarp bendraturčių ir atidalijo. 28,72 kv. m pastogės plotas, skaičiuojamas žemiau 1,60 m pastogės aukščio ribos, liko nei atidalytas, nei priskirtas bendrojo naudojimo patalpoms, t. y. teismas atidalijo patalpos dalies dalį. Tuo pažeista Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančią dalį, o ne jos dalies dalį. Dėl šios priežasties teismo sprendimas yra neįgyvendinamas Registrų centrui. Nurodė ir tai, kad lieka visiškai neaišku, kokioje konkrečioje pastogės dalyje ieškovams priklauso 2/3 dalys, o kurioje atsakovams priklauso 1/3 dalis. Vien dėl to toks teismo sprendimas neišvengiamai sukels tarp šalių naujų teisinių ginčų. Teismas, nustatydamas ieškovams priklausantį tualetą 1-19 kaip bendrąją patalpą, nederino šalių intereso. Nagrinėjamoje byloje teismas šalių interesų pusiausvyros nederino, nesiaiškino ir netyrė, kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą. Atsakovai piktnaudžiauja savo, kaip bendraturčių, teisėmis, jomis naudojasi ne gindami savo interesus dėl galimo naudojimosi jų pastogės dalimi įgyvendinimo, o trukdydami ieškovams įgyvendinti teisę į atidalijimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai ginčo namo patalpas pagerino – esą vietoje verandos savo lėšomis įrengė du kambarius, pažymėtus indeksais 1-5 (7,77 kv. m) ir 1-6 (6,56 kv. m). Iš namo 2011-04-06 kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atsakovo N. B. nurodytos neva jo lėšomis pastatytos patalpos 1-5 ir 1-6 buvo suformuotos dar 1998-11-05, kai atsakovas N. B. jokios nuosavybės name neturėjo. Atsakovas N. B. nuosavybę įgijo tik 2009 metais. Todėl kalbėti apie galimą dalių pasikeitimą, kuris galėjo atsirasti dėl N. B. neva statyto priestato, nėra jokio pagrindo. Juolab kad N. B. nepateikė nė vieno įrodymo, bent iš dalies pagrindžiančio patalpų pagerinimo faktą. Nurodė ir tai, kad jei būtų galima N. B. teiginius apie patalpų pagerinimą laikyti įrodytais, tai N. B. pagerinimus atliko neturėdamas bendraturčių sutikimo. Be sutikimo pastatyta dalimi proporcingai padidėja ne vieno ar kelių, bet visų bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, kad teismas priteisė ieškovams iš atsakovų piniginę kompensaciją neišsiaiškinęs kompensacijos sumokėjimo galimumo. Skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis dėl kompensacijos priteisimo yra dviprasmiška, nes nėra aišku, ar teismas iš atsakovų kompensaciją priteisė solidariai ar ne, kokio dydžio kompensaciją turi sumokėti kiekvienas atsakovas. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių pareiga sumokėti kompensaciją yra dalinė, o ne solidarioji ir kiekvienas atidalijantis bendraturtis turi teisę gauti tiktai savo dalį arba kompensaciją už ją. Nurodė, kad ieškovų siūlomas atidalijimo projektas yra geresnis, optimalesnis, sąžiningesnis už atsakovų siūlomą. Būtų išlaikyta idealiųjų dalių proporcija tarp kiekvienam iš bendraturčių atiteksiančių gyvenamojo namo naudingąjį plotą sudarančių patalpų (gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukšto patalpų) ir pusrūsį bei garažą sudarančių negyvenamųjų patalpų. Ginčo šalys turėtų galimybę turėti atskirus įėjimus į joms priklausančias rūsio patalpas. Atsakovams atitektų pirmojo aukšto patalpos, kurios pagal savo funkcinę ir naudojimo paskirtį užtikrintų atskiro izoliuoto buto suformavimo galimybę (2 kambariai, virtuvė, vonia, tualetas, sandėlis, 2 koridoriai). Pagal ieškovų siūlomą variantą patalpos būtų atidalytos mažiausiai nukrypstant nuo įgytų nuosavybės dalių. Be to, nurodė, kad įvykus pradinio ieškovo teisių perėmimui, ieškovų atstovas 2014-11-19 vykusio teismo posėdžio metu prašė S. B. laikyti ieškove, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime S. B. laikė trečiuoju asmeniu. Prašė apeliacinės instancijos teismo S. B. laikyti ieškove.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Dėl bendraturčių teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovų pateiktas turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiškai tarp šalių nusistovėjusią turto valdymo tvarką bei galimybę daiktą ir jo įrenginius rekonstruoti, pertvarkyti, įrengti be žalos daikto paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LAT suformuota praktika ir priimdamas sprendimą atsižvelgė į tai, kad reikia dalyti visas faktiškai name esančias patalpas, tarp jų ir palėpę. Dėl palėpės atidalijimo. Ieškovai siekė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaisydami atsakovų interesų. Siūlė tokį atidalijimo būdą, kad teismas iškeldintų atsakovus iš gyvenamųjų patalpų ir jiems būtų sumokėta 5 213,95 Lt kompensacija. Nurodė, kad 2011-07-05 atlikus namo palėpės kadastrinius matavimus nustatyta, kad neįrengtos palėpės plotas sudaro 81,09 kv. m, o naudingasis neįrengtos palėpės plotas – 52,37 kv. m. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovai nenurodė jokios teisės aktais pagrįstos priežasties, kodėl namo palėpė negali būti naudojama kaip atskiras daiktas. Iš 2011-07-05 atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad yra visos būtinos sąlygos šią namo dalį – palėpę – suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Palėpės ir jos patalpų samprata pateikiama aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais), kurio 7 punkte nurodyta, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; mansarda – pastogėje įrengta patalpa ir patalpos. Į mansardos plotą neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriose aukštis nuo grindų paviršiaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m. Iš esmės tokia pati nuostata, skirta pastogės patalpų aukščiui reglamentuoti, įtvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punkte, kuriame nurodyta, kad skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali būti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas tuo atveju, kai joje gali būti suformuota patalpa, kurios aukštis žemiausioje vietoje būtų ne mažesnis kaip 1,6 m. Minėtame 144.2.3 punkte taip pat nurodyta, kad, skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Pirmosios instancijos teismas, atidalydamas neįrengtos pastogės plotą, ieškovams ir trečiajam asmeniui priteisdamas 34,92 kv. m, o atsakovams 17,46 kv. m neįrengtos pastogės, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes padalijo ne visą palėpės plotą, o tik tą, kuriame aukštis yra ne mažesnis kaip 1,6 m, t. y. laikėsi teisės aktų reikalavimų. Todėl palėpės techninės savybės atitinka teisės aktų reikalavimus ir palėpė gali būti suformuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nurodė ir tai, kad V. B. savavališkai atitvėrė dalį koridoriaus patalpų, ten įrengdamas tualetą, nors žinojo, kad į pastogės patalpas galima patekti tik pro šiame koridoriuje esančią angą ir kitų bendraturčių sutikimo tokiems darbams neturėjo. Taip V. B. neteisėtai panaikino galimybę bendraturčiams naudotis palėpe. Dėl šios priežasties būtent ieškovams turi kilti neigiamos pasekmės, susijusios su palėpės patalpų atidalijimu ir pateikimu į jas. Dėl atidalijimo būdo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai pateikė planą, pagal kurį atidalijus patalpas neproporcingai pažeidžiami kitų bendraturčių interesai, nes jiems atidalytinos gyvenamosios patalpos sumažėja žymiai didesne proporcija negu ieškovų. Todėl realiai atsakovai netektų galimybės gyventi šiame name, o palėpė apskritai nebūtų padalyta. Jau vien dėl to ieškovų pateiktas atidalijimo planas nėra teisingas, neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų. Atsakovai gyvena pirmame aukšte, o ieškovas, jo teisių perėmėjai – antrame aukšte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovai I. B., R. B. ir ieškovų atstovas advokatas A. Buta apeliacinį skundą palaikė, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovų atstovas skunde nurodė, kad įvykus pradinio ieškovo teisių perėmimui, ieškovų atstovas 2014-11-19 vykusio teismo posėdžio metu prašė S. B. laikyti ieškove, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime S. B. laikė trečiuoju asmeniu. Prašė apeliacinės instancijos teismo S. B. laikyti ieškove. Šis skundo argumentas yra pagrįstas. Iš byloje esančio mirties liudijimo (t. 3, b.l. 112) nustatyta, kad pradinis ieškovas V. B. mirė 2014-03-31. Iš nuosavybės teisės liudijimo (t. 3 b. l. 155–161), paveldėjimo teisės liudijimo (t. 3 b. l. 162–169) ir 2014-08-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad V. B. paveldėtojai yra trys: S. B. (jo sutuoktinė), I. B. (dukra) ir R. B. (sūnus). Todėl pagrįsti yra atstovo argumentai, kad S. B. nagrinėjamoje byloje yra ieškovė, o ne trečiasis asmuo. Patikslintina S. B. procesinė padėtis iš trečiojo asmens į ieškovę ir ji nagrinėjamoje byloje laikytina ieškove.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo.
Ieškovų atstovas skunde nurodė, kad palėpės kadastriniai matavimai neatlikti, palėpės kadastrinių matavimų byla nesuformuota. Palėpė neatitinka vieno iš pagrindinių nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų – teisinės registracijos, todėl negali būti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Nurodė, kad atsakovų patekimas į palėpę yra galimas tik per ieškovams priklausantį 2-ame aukšte esantį tualetą 1-19, bendro įėjimo nėra. Pirmosios instancijos teismas tualetą priskyrė bendrojo naudojimo patalpoms. Žodinio bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu nurodė ir tai, kad neįrengta, neįregistruota palėpė gali būti atidalijama tik idealiosiomis dalimis. Su šiais skundo argumentais galima sutikti. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys palėpe nesinaudoja. Atsakovų patekimas į palėpę yra galimas tik per ieškovams priklausantį 2-ame aukšte esantį tualetą 1-19, bendro įėjimo nėra. Pirmosios instancijos teismas buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą (2013-07-03 nutartis) ir suteikęs atsakovams galimybę užbaigti pradėtas procedūras dėl namo dokumentų sutvarkymo, t. y. palėpės įregistravimo klausimų išsprendimo. Tačiau šie klausimai išspręsti nebuvo. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad palėpė yra įrengta ir suformuota jos kadastrinių matavimų byla, t. y. namo palėpė nesuformuota ir neįregistruota kaip atskira patalpa. Šalims (namo bendraturčiams) ji priklauso bendrąja daline nuosavybe kaip bendro naudojimo patalpa, todėl gali būti atidalijama tik idealiosiomis dalimis. Todėl į dalytiną viso pastato plotą įtraukti pastogės naudingojo ploto nėra pagrindo. Juolab kad toks teismo sprendimas pažeidžia ir ieškovų teisėtą lūkestį tualetą naudoti pagal paskirtį.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui padarius anksčiau nurodytą išvadą dėl palėpės atidalijimo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovų ir atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su palėpe, nepasisako, nes tai yra tesiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.
Ieškovų atstovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog atsakovų pateiktas turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiškai tarp šalių nusistovėjusią valdymo tvarką, nepagrįstas. Faktiškai susiklostė situacija, jog atsakovai N. B. ir D. B. naudojasi viso pirmojo aukšto patalpomis ir savavališkai yra užėmę ieškovams priskirtinas patalpas, pažymėtas plane 1-4, 1-5, 1-6, ir tai žymiai viršija jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį. Tai sąlygoja ieškovų, kaip savininkų, teisių pažeidimus bei nesutarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Dėl šių nesutarimų nuolat vyksta konfliktai. Šių aplinkybių visetas rodo, kad su atsakovų savivale nebuvo taikstomasi, jų neteisėtas savavališkai užimtų patalpų valdymas niekada nebuvo pripažįstamas, todėl laikyti bendraturčių valdymo tvarką nusistovėjusia nėra pagrindo. Šie skundo argumentai yra pagrįsti. Rašytinio susitarimo (kitų rašytinių duomenų) apie nustatytą naudojimosi šalims priklausančiu gyvenamuoju namu tvarką byloje nėra. Tarp šalių nuolat kilo konfliktų dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Ieškovai neigia tą aplinkybę, kad tarp bendraturčių yra nusistovėjusi valdymo tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad atsakovų paaiškinimai ir faktiškai susiklosčiusi situacija, jog atsakovai naudojasi viso pirmojo aukšto patalpomis, nėra pakankami daryti išvadą apie faktiškai tarp šalių nusistovėjusią valdymo tvarką (LR CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių faktiškai yra nusistovėjusi turto valdymo tvarka.
Ieškovų atstovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė prioritetinio turto atidalijimo natūra būdo, kai turtą buvo galima atidalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai padarymo, ir nepagrįstai atsakovams priteisė didesnę, nei jiems teisiškai priklauso, patalpų dalį, tuo pažeidė CK 4.80 str. 2 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atidalyti atsakovams 27,01 kv. m arba net 34 proc. patalpų naudingojo ploto daugiau, nei teisiškai jiems priklauso, grindė teiginiu, kad atsakovų pateiktas 2014-11-11 turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiškai tarp šalių nusistovėjusią valdymo tvarką bei galimybę daiktą ar jo įrenginius pertvarkyti / įrengti be žalos jų paskirčiai. Tačiau nepateikė jokių argumentų, nemotyvavo turto atidalijimo natūra pagal bendraturčių teisiškai įgytas nuosavybės dalis negalimumo, nepateikė konkrečių sprendimo priteisti ieškovams kompensaciją už atsakovams atitenkančią žymiai didesnę, nei jiems priklausytų, turto dalį argumentų. Pažymėjo kad ieškovai nesutiko atidalyti nuosavybę taip, kad pastariesiems būtų kompensuota pinigais. Nurodė, kad ieškovų siūlomas atidalijimo projektas yra geresnis, optimalesnis, sąžiningesnis už atsakovų siūlomą. Būtų išlaikyta idealiųjų dalių proporcija tarp kiekvienam iš bendraturčių atiteksiančių gyvenamojo namo naudingąjį plotą sudarančių patalpų (gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukšto patalpų) ir pusrūsį bei garažą sudarančių negyvenamųjų patalpų. Ginčo šalys turėtų galimybę turėti atskirus įėjimus į joms priklausančias rūsio patalpas. Atsakovams atitektų pirmojo aukšto patalpos, kurios pagal savo funkcinę ir naudojimo paskirtį užtikrintų atskiro izoliuoto buto suformavimo galimybę (2 kambariai, virtuvė, vonia, tualetas, sandėlis, 2 koridoriai). Pagal ieškovų siūlomą variantą patalpos būtų atidalytos mažiausiai nukrypstant nuo įgytų nuosavybės dalių. Šie skundo argumentai yra pagrįsti. Šalys prašo atidalyti turtą natūra. Bylos nagrinėjimo metu išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis. Gyvenamojo namo atidalijimas natūra pagal tikslias bendraturčių turimas gyvenamojo namo dalis yra neįmanomas, atsižvelgiant į vidinį patalpų išdėstymą. Įvertinęs šalių pateiktus siūlomus projektus dėl gyvenamojo namo atidalijimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų atstovo argumentais, kad jų siūlomas projektas dėl gyvenamojo namo atidalijimo geriau atitinka CK 4.80 str. 2 d. įtvirtintų principų įgyvendinimą. Pagal ieškovo siūlomą atidalijimo projektą patalpos būtų atidalytos mažiausiai nukrypstant nuo įgytų nuosavybės dalių. Atsakovams atitektų pirmojo aukšto patalpos, kurios pagal savo funkcinę ir naudojimo paskirtį užtikrintų atskiro izoliuoto buto suformavimo galimybę (2 kambariai, virtuvė, vonia, tualetas, sandėlis, 2 koridoriai). Be to, ieškovams nuosavybės teise kaip atskiras statinys priklauso tame pačiame žemės sklype esantis garažas. Tos pačios funkcinės paskirties gyvenamajame name esančios patalpos ieškovams priteisimas nebūtų tikslingas, ypač įvertinus tai, jog šia patalpa nuo seno faktiškai naudojasi atsakovai (ginčo dėl to tarp šalių nėra). Pusrūsio patalpos P-6 priteisimas atsakovams yra tikslingas, siekiant užtikrinti, kad atsidalijimo atveju šalys turėtų galimybę turėti atskirus įėjimus į joms priklausančias rūsio patalpas: atsakovai – per garažą, o ieškovai – per pirmąjį aukštą. Šių aplikybių visuma sąlygoja tai, jog atsidalijimo atveju atsakovams objektyviai turėtų būti priteista didesnė negyvenamųjų patalpų dalis nei ta, kuri atitinka jų turimą idealiąją dalį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų siūlomas projektas dėl gyvenamojo namo atidalijimo sudarytų didesnę galimybę bendraturčiams (šalims) ateityje išvengti ginčų įgyvendinant savininko teises. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovų pateiktas turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiškai tarp šalių nusistovėjusią turto valdymo tvarką bei galimybę daiktą ir jo įrenginius rekonstruoti (pertvarkyti) / įrengti be žalos jų paskirčiai.
Ieškovų atstovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai ginčo namo patalpas pagerino – esą vietoje verandos savo lėšomis įrengė du kambarius, pažymėtus indeksais 1-5 (7,77 kv. m) ir 1-6 (6,56 kv. m). Iš namo 2011-04-06 kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atsakovo N. B. nurodytos neva jo lėšomis pastatytos patalpos 1-5 ir 1-6 buvo suformuotos dar 1998-11-05, kai atsakovas N. B. jokios nuosavybės name neturėjo. Atsakovas N. B. nuosavybę įgijo tik 2009 metais. Todėl kalbėti apie galimą dalių pasikeitimą, kuris galėjo atsirasti dėl N. B. neva statyto priestato, nėra jokio pagrindo. Juolab kad N. B. nepateikė nė vieno įrodymo, bent iš dalies pagrindžiančio patalpų pagerinimo faktą. Nurodė ir tai, kad jei N. B. teiginius apie patalpų pagerinimą būtų galima laikyti įrodytais, tai N. B. pagerinimus atliko neturėdamas bendraturčių sutikimo. Be sutikimo pastatyta dalimi proporcingai padidėja ne vieno ar kelių, bet visų bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šie skundo argumentai yra pagrįsti. Atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad asmeninėmis lėšomis ir turėdami kitų bendraturčių sutikimą pagerino ginčo namo patalpas. Todėl šios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Juolab kad ir atsakovai šias patalpas (1-5 ir 1-6) įtraukė į savo siūlomą projektą dėl gyvenamojo namo atidalijimo.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendinas – ieškovo ieškinys dėl namo patalpų atidalijimo ir 5 213,95 Lt kompensacijos atsakovams už 3,58 kv. m ploto namo dalį priteisimo tenkintinas visiškai. Namo palėpė atidalytina bendraturčiams idealiosiomis dalimis (CK 4.80, 4.98 str., CPK 178, 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl kompensacijos priteisimo ieškovams (pagal turimą nuosavybės dalį)
Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių pareiga sumokėti kompensaciją yra dalinė, o ne solidarioji ir kiekvienas atidalijantis bendraturtis turi teisę gauti tiktai savo dalį arba kompensaciją už ją.
Atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą yra lygios, jiems priklauso po 1/9 dalį. Todėl kiekvienam turi atitekti po 1/3 priteistinos kompensacijos dalį (5 213,95 Lt : 3), t. y. po 1 737,98 Lt (503,35 Eur).
Ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą yra nelygios. S. B., pergyvenusiai sutuoktinį V. B., 2014-07-23 buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje (t. 3 b. l. 155–161), t. y. 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Be to, 2014-08-06 S. B., R. B. ir I. B. po V. B. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (t. 3 b. l. 162–169), kuriuo I. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/8 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), R. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/8 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o S. B. atiteko 1/12 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2014-08-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad iš viso S. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/12 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o I. B. ir R. B. asmeninės nuosavybės teise – po 1/8 dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pagal turimas pastato – gyvenamojo namo dalis iš ieškovės S. B. kiekvienam atsakovui priteistina po 1 158,65 Lt, apskaičiavus taip: 1 737,98 : 2 (S. B. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje su pradiniu ieškovu) = 868,99 Lt + 289,66 Lt (868,99 Lt : 3 (nes į likusią pastato – gyvenamojo namo dalį, priklausiusią pradiniam ieškovui, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas 3 įpėdiniams) = 11 58,65 Lt, t. y. po 335,57 Eur, iš ieškovės I. B. kiekvienam atsakovui priteistina po 289,66 Lt, t. y. po 83,89 Eur, ir iš ieškovo R. B. kiekvienam atsakovui priteistina po 289,66 Lt, t. y. po 83,89 Eur, už priteistą jiems idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą (3,58 kv. m).
Pažymėtina, kad dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.
Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje
Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Todėl keistinas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.).
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 532 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 8, 133); 6 000 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 51; t. 2, b. l. 81–82, 146–149; t. 3, b. l. 150–154, iš viso 6 532 Lt (1 891,80 Eur).
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai (N. B.) turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 3 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 150; t. 2, b. l. 77, 125); 266 Lt žyminis mokestis (t. 2, b. l. 126, 139), iš viso 3 766 Lt (1 090,71 Eur).
Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, šalių atstovų atliktų procesinių veiskmų apimtį ir į tai, kad prašomų ieškovų ir atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios šalių išlaidos yra pagrįstos.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovams priteistinas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Todėl iš kiekvieno atsakovo kiekvienam ieškovui priteistina po 210,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 81,75 Lt (23,68 Eur) (t. 1, b. l. 2; t. 3, b. l. 2) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos lygiomis dalimis (po 7,89 Eur) valstybei priteistinos iš kiekvieno atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 324 Lt (93,84 Eur) žyminis mokestis (t. 3, b. l. 197); 1 500 Lt (434,43 Eur) advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 187–190); 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 628,27 Eur.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai (N. B.) turėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 4, b. l. 9–10).
Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, šalių atstovų atliktų procesinių veiksmų apimtį ir į tai, kad prašomų ieškovų ir atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios šalių išlaidos yra pagrįstos.
Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovams priteistinas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Todėl iš kiekvieno atsakovo kiekvienam ieškovui priteistina po 69,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalyti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu (pastato patalpų padalijimo projektas pagal patikslintus 2011-04-06 VĮ Registrų centro kadastrinius matavimus, t. 1, b. l. 87):
ieškovui R. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/8 dalį, ieškovei I. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/8 dalį, ieškovei S. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 5/12 dalis 161,96 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: rūsys: P-l – 3,27 kv. m, P-2 – 2,81 kv. m, P-3 – 4,43 kv. m; P-4 – 6,60 kv. m, P-5 – 12,25 kv. m, P-7 – 11,54 kv. m, P-8 – 5,81 kv. m; I aukštas: 1-4 – 14,53 kv. m, 1-5 – 7,77 kv. m, 1-6 – 6,56 kv. m, 1-7 – 1,48 kv. m, 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 kv. m; II aukštas: 1-13 – 10,33 kv. m, 1-14 – 16,03 kv. m, 1-15 – 20,65 kv. m, 1-16 – 14,04 kv. m, 1-17 – 13,36 kv. m, 1-18 – 7,01 kv. m, 1-19 – 2,12 kv. m;
atsakovams N. B., D. B., R. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę kiekvienam po 1/9 dalį 75,61 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: rūsys: G-1 – 16,24 kv. m, P-6 – 14,34 kv. m; I aukštas: 1-2 – 6,42 kv. m, 1-3 – 13,38 kv. m, 1-8 – 12,60 kv. m, 1-9 – 6,82 kv. m, 1-10 – 1,20 kv. m, 1-11 – 1,20 kv. m, 1-12 – 2,04 kv. m, 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 kv. m;
atsakovams N. B., D. B., R. B. kiekvienam iš ieškovės S. B. priteisti po 335,57 Eur už priteistą jai idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą;
atsakovams N. B., D. B., R. B. kiekvienam iš ieškovės I. B. priteisti po 83,89 EUR už priteistą jai idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą;
atsakovams N. B., D. B., R. B. kiekvienam iš ieškovo R. B. priteisti po 83,89 EUR už priteistą jam idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą;
iškeldinti atsakovus N. B., D. B., R. B. iš gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7.
Atidalyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2195-5004-8011, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neįrengtą ir neįregistruotą palėpę tarp bendraturčių idealiosiomis dalimis tokiu būdu:
ieškovui R. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/8 dalį, ieškovei I. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/8 dalį, ieškovei S. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 5/12 dalis palėpės;
atsakovams N. B., D. B., R. B. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę kiekvienam po 1/9 dalį palėpės.
Ieškovams S. B., I. B. ir R. B. (kiekvienam) iš atsakovo N. B. priteisti po 210,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ir po 69,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje.
Ieškovams S. B., I. B. ir R. B. (kiekvienam) iš atsakovo D. B. priteisti po 210,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ir po 69,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje.
Ieškovams S. B., I. B. ir R. B. (kiekvienam) iš atsakovo R. B. priteisti po 210,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ir po 69,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje.
Valstybei iš kiekvieno atsakovo N. B., D. B., R. B. priteisti po 7,89 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.