Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, II-148-927/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-15
Bylos Nr.: II-148-927/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00062-2025-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas: VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Pažeidėjas: V. P.
Advokatai: Dovilė Boguševičienė, Jūratė Tutinienė, Dovilė Boguševič

Kategorijos

14.25Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-148-927/2023Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00062-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.25; 21.10.4 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,

dalyvaujant pareiškėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovei N. M.,jo atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P.,jos atstovei advokatei Jūratei Tutinienei,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau– ir Institucija) atstovui Kšištof Subatovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pareiškėjas) atstovės advokatės Dovilės Boguševičienės skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-17-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), ROIK: 24262316508 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmė

1. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. SAVAD-41-ANR_P-190-2024 V. P. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 16 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2024-11-03 gavo pranešimą, kad dėl (duomenys neskelbtini), sklypo koordinatės (duomenys neskelbtini) galimai žiauraus elgesio su gyvūnu. 2024-11-04 nuvykus į minėtą teritoriją nustatyta, kad sklype, miško teritorijoje, būdoje rasti 8 šuniukai, iš kurių 3 negyvi ir vokiečio aviganio mišrūnė. Maisto dubenėliai pripilti perrūgusių maisto atliekų.

2. V. P. Institucijos 2025 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo SAVAD-41-ANR_N-17-2025, ROIK: 24262316508, nubausta 35 Eur bauda pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad nenustačius ANK 346 straipsnio 16 dalyje nusižengimo požymių, tačiau nustačius, kad Vilniaus rajono sav., (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 4 d. V. P. šuo nebuvo paskiepytas, kai remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais skiepai nuo pasiutligės yra privalomi, V. P. veiksmai perkvalifikuoti iš ANK 346 straipsnio 16 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį. Taip pat iš dalies tenkinus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą jo naudai iš V. P. priteista 471, 63 Eur gydymo išlaidų žalos atlyginimo, nurodant tutinę žalą atlyginti iki 2025-07-01.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 29 d. gautas, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartį, iš naujo spręsti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Dovilės Boguševičienės skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 vasario 28 d. nutarimo SAVAD-41-ANR_N-17-2025, ROIK: 24262316508, kuris priimtas nagrinėti (1 t., b. l. 40).

Pareiškėjų skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir V. P. atžvilgiu paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį bei priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę žalą pagal „(duomenys neskelbtini)“ į administracinio nusižengimo bylą pateiktą prašymą – 20 Eur priežiūros išlaidų už kiekvieną gyvūno buvimo viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ žinioje parą iki sprendimo konfiskuoti gyvūną įsiteisėjimo dienos arba iki gyvūno grąžinimo savininkui dienos (tuo atveju, jeigu nebus priimtas sprendimas gyvūną konfiskuoti). Skunde nurodoma, kad 2024-11-03 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kartu su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistais pagal gautą anonimo pranešimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nuvyko į (duomenys neskelbtini) k. ((duomenys neskelbtini) sen., koordinatės (duomenys neskelbtini)), kur buvo rasta kalė su 8 šuniukais, iš kurių 3 jau nebegyvi, be vandens, maisto buvo pripylęs pranešęs asmuo. Kalė pririšta grandine miške, už negyvenamos sodybos teritorijos. Kadangi gyvūnai buvo kritinės būklės (įskaitant reikalingą gaišenų tvarkymą) ir pagalba buvo reikalinga nedelsiant, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai priėmė sprendimą paimti kalę su šuniukais ir perduoti juos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri gyvūnus nedelsiant pristatė į veterinarijos kliniką. Kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir GGAĮ) 4 straipsnio 5 dalyje, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Pareiškėjas 2024-11-13 pranešime Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė šią informaciją ir, be kita ko prašė įvertinti laikytojų elgesį kaip GGAĮ pažeidimą ir žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą atsižvelgiant į GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną gyvūno laikytojų atžvilgiu, skirti baudą ir gyvūno konfiskavimą vadovaujantis ANK 346 straipsniu bei įpareigoti pažeidėją atlyginti gyvūnų gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.

Pareiškėjas pažymi, kad į šį raštą Institucija neatsakė, tačiau pranešė, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2024-01-14 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijoje. Nežinodama savo procesinio statuso byloje, (duomenys neskelbtini) Komisijos posėdžio metu pateikė žodinį prašymą dėl žalos atlyginimo, komisijos sprendimas dėl Įstaigos pripažinimo nukentėjusiuoju atidėtas iki bus pateikti visi dokumentai, įrodantys turtinės žalos sumą. Atsižvelgiant į tai, 2025-01-23 el. laišku komisijos sekretorei ((duomenys neskelbtini)) (Priedas Nr. 1), kurio registravimo data byloje nurodoma 2025-02-11, „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą pripažinti įstaigą nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje, priteisti jo naudai iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę žalą: 471,63 EUR gyvūno gydymo išlaidų ir 20 Eur priežiūros išlaidų už kiekvieną gyvūno buvimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ žinioje parą iki sprendimo konfiskuoti gyvūną įsiteisėjimo dienos arba iki gyvūno grąžinimo savininkui dienos, tuo atveju, jeigu nebus priimtas sprendimas gyvūną konfiskuoti). Pažymima, kad prie prašymo buvo pridėti gyvūno ligos istorijos išrašai, gydymo išlaidas pagrindžiantys įrodymai (PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai), „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įsakymas, kuriuo nustatytas Įstaigos įkainis už gyvūnų išlaikymą ir priežiūrą. Komisijos sekretorės prašymu, 2025- 02-05 el.laišku (Priedas Nr. 2) „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai persiuntė prie 2025-01-23 prašymo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nes prieš tai pateiktose sąskaitų kopijose mokėjimo kvitai uždengė dalį sąskaitų faktūrų informacijos. Nepaisant išdėstyto 2025-02-11 komisijos posėdyje klausimas dėl pripažinimo nukentėjusiuoju nagrinėtas nebuvo ir 2025-02-25 komisijos posėdžio protokole taip pat nėra nurodyti jokie dalies prašymo dėl žalos atlyginimo atmetimo motyvai.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjanti Institucija neužtikrino, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nors 2024-11-13 el. laišku (duomenys neskelbtini) informavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus specialistus ir vedėją (R. T., Tadeusz Bujko, Gintaras Karanda) apie padarytą pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik 2024-12-19, nors duomenų apie anksčiau atliktus tyrimo veiksmus administracinio nusižengimo byloje nėra. Pareiškėjo nuomone, komisija neatliko ir jokių pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodiniuose posėdžiuose veiksmų (tame tarpe nustatyti, ar tenkintini, ar atmestini nukentėjusiojo, jo atstovo prašymai), dėl ko komisijos posėdžiai buvo nuolat atidedami, komisijai nepaaiškinant administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų. Susipažinus su bylos medžiaga „(duomenys neskelbtini)“ tapo žinoma, kad byloje netgi nebuvo apklausta administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Barbara Zacharevič. 2025-02-11 komisijos posėdyje buvo apklausiama liudytoja R. T., tačiau Pareiškėjo atstovams nebuvo leidžiama klausyti liudytojos parodymų ir užduoti jai klausimų. Bylą nagrinėjant 2025-01-14 komisijos posėdyje žodinio proceso tvarka buvo vienu metu kartu apklausiami liudytojas A. P. (V. P. sutuoktinis) ir pati V. P., abu jie laikė save gyvūnų šeimininkais, todėl manytina, kad komisija turėjo spręsti ir dėl A. P. atsakomybės.

Be kita ko, Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija tinkamai neįformino administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias privalėjo taikyti ir faktiškai taikė. 2024-11-07 vyr. specialistė R. T. Viešosios tvarkos skyriaus vedėją Tadeusz Bujko informavo apie priimtą sprendimą perduoti šunis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinai globai. Vadovaujantis GGAĮ 4 straipsnio 5 dalimi, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl netinkamų laikymo sąlygų ir sveikatos būklės, dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, gyvūnai buvo perduoti laikinai „(duomenys neskelbtini)“ globai. „(duomenys neskelbtini)“ patys nepriėmė sprendimo dėl gyvūno paėmimo, o ir neturi kompetencijos tokio paėmimo įforminti dokumentais. Todėl Pareiškėjo vertinimu Institucija, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o taip pat įgyvendindama GGAĮ 21 straipsnio 3 dalies 8 punkte suteiktą teisę perduoti bešeimininkius ar bepriežiūrius gyvūnus laikinajai globai ar gyvūnus, paimtus iš gyvūnų savininkų, laikytojų pagal šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, gyvūnų globėjams ar kitiems gyvūnų laikytojams, faktiškai pritaikė administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones (daiktų paėmimą), tačiau jų neįformino ANK nustatyta tvarka. Pažymima, kad Institucija atitinkamai ir Skundžiamame nutarime privalėjo išspręsti klausimą dėl paimto gyvūno konfiskavimo ar grąžinimo laikytojai, tačiau to nebuvo padaryta.

Skundu Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika iš ANK 346 straipsnio 16 dalies buvo perkvalifikuota į ANK 346 straipsnio 1 dalį, ir todėl netinkamai kvalifikuoti V. P. padaryti nusižengimai. Pareiškėjo vertinimu, Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, vertino neobjektyvius asmenų, kurių tapatybė nenustatyta rašytinius paaiškinimus, tačiau nevertino „(duomenys neskelbtini)“ rašytinių paaiškinimų, išdėstytų 2024-11-13 pranešime, dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų vertinimo kaip žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo. 2024-11- 13 pranešime nurodytos aplinkybės taip pat liko nepaneigtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, o būtent: kalės su ką tik gimusiais šuniukais palikimas valstybinės žemės sklype, už aptvertos negyvenamos sodybos ribų, kuris vertintinas kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais, ypač atsižvelgiant į nutolusią V. P. gyvenamąją vietą; veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (apsišuniavusios kalės palikimas, nesuteikiant veterinarinės pagalbos kalei ir dienos–kelių amžiaus šuniukams), kuriuos pagrindžia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti ligos istorijos išrašai; gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei (neužtikrinimas, kad kalė neturėtų galimybės daugintis); gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas; gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti aukščiau nurodytus veiksmus ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas (sąmoningas gyvūnų palikimas, teigiant, kad atvykstama juos prižiūrėti 3 kartus per savaitę); kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei (laikė šunį 3-4 mėnesius, tačiau nepranešė nei seniūnijai, nei gyvūnų globos įstaigoms, neparsivežė šuns kartu gyventi į gyvenamąją vietą, nes neva nebuvo paruošta, be kita ko, teikdama paaiškinimus 2025-01-14 komisijos posėdžio metu V. P. nurodė, kad kai neberado paimtų iš jos šunų, pirmiausia pagalvojo, kad juos bus sudraskę vilkai, nes buvo tokia kalba, kad vilkai siautėja toje vietovėje).

Pareiškėjas pabrėžia, jog teismų praktikoje pažymima, kad GGAĮ nenumatyta, kad būtina pagalba laikoma kartu ir skubia; dėl to net ir būtinos, bet nebūtinai skubios, veterinarinės pagalbos nesuteikimas bent vienam gyvūnui (fiksuoti įvairūs susirgimai, tarp kurių ir tokie, kurie yra aiškiai matomi), jau gali būti pripažįstama žiauriu elgesiu ir jo kankinimu, dėl ko kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 ar 18 dalį. Todėl Pareiškėjo vertinimu, nustatyti V. P. veiksmai atitinka GGAĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, todėl neabejotinai sudaro pagrindą V. P. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Be to „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, vien byloje nustatyta aplinkybė, kad dalis gyvūnų rasti negyvi, sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį. Taip pat būtina įvertinti, kad iš V. P. paimti gyvūnai ne tik nebuvo vakcinuoti nuo pasiutligės (už ką skirta nuobauda byloje), tačiau nebuvo paženklinti mikroschemomis, kas taip pat sudaro ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Be kita ko, Pareiškėjo nuomone, to paties administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ir tai, kad V. P. nepranešė apie priglaustą bešeimininkį gyvūną, tokiu būdu pažeisdama Gyvūnų laikymo taisyklių 72 punktą pagal, kurį asmuo, priglaudęs bepriežiūrj ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir (ar) gyvenamosios vietovės seniūnijos seniūnui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad V. P. veiksmai atitinka ne tik ANK 346 straipsnio 1 dalyje, bet ir ANK 346 straipsnio 16, 18 dalyse aprašytų administracinių nusižengimų sudėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo privaloma skirti ir gyvūnų konfiskavimą, nes vien baudos skyrimas, netaikant minėtos administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų pažeidėjos nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

Skundu taip pat prašoma įvertinti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pateikė į bylą 2024-03-20 įstaigos vadovo įsakymą Nr. 240320-1 Dėl įkainio už gyvūnų išlaikymą ir priežiūrą, kuriuo nustatytas 20 EUR įkainis už gyvūnų priežiūrą, o įkainį sudaro 10 EUR gyvūnų priežiūros priemonės (maistas ir kitos priežiūros priemonės), 10 EUR gyvūnų priežiūros darbuotojo darbo užmokestis. Institucija Skundžiamu nutarimu šią prašymo dalį atlyginti žalą atmetė, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, žala yra pagrįsta ir galima nustatyti žalos dydį, todėl atsisakymas „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti visą žalą negali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu. Kadangi šias išlaidas „(duomenys neskelbtini)“ patiria kiekvieną dieną, iki bus priimtas sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo arba jo grąžinimo laikytojai, „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai prašo atlyginti gyvūnų priežiūros išlaidas, skaičiuojant po 20 Eur už kiekvieną gyvūno buvimo „(duomenys neskelbtini)“ žinioje parą iki sprendimo konfiskuoti gyvūną įsiteisėjimo dienos arba iki gyvūno grąžinimo savininkui dienos, tuo atveju, jeigu nebus priimtas sprendimas gyvūną konfiskuoti. Mano, kad priėmusi sprendimą perduoti gyvūnus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, komisija turėjo spręsti visų (duomenys neskelbtini) patirtų išlaidų (ne tik gydymo) atlyginimo klausimą, įpareigodama šias išlaidas atlyginti gyvūno laikytoją/savininkę.

Remiantis išdėstytu, prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti, spręsti dėl administracinėn atsakomybė traukiamo asmens pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį ir priteisti VšĮ „(duomenys neskelbtini) turtinę žalą.

5. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdyje palaikė skundą ir pažymėjo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti nukentėjusiuoju, bet nebuvo atlyginta visa žala. Taip pat nurodė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo netinkamai kvalifikuoti asmens veiksmai, neskirtas gyvūnų konfiskavimas ir netinkamai išnagrinėta byla. Atkreipė dėmesį, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl dalies žalos buvo atmestas nenurodant motyvų, jie neaprašyti ir atsiliepime. Pažymėjo, jog gyvūnai turi savininkus. Teigė, kad nebuvo susitarimo perduoti „SOS Gyvūnams“, bet gyvūnai buvo kritinės būklės, įtariant kankinimo veiksmus. Savivaldybės administracijos komisija nesurašė gyvūnų poėmio protokolo, todėl mano, kad savivaldybės administracija bando pateisinti savo neveikimą, kadangi savivaldybė turėjo užtikrinti kankinamų gyvūnų priežiūrą ir perduoti globai. Sprendimą perduoti priėmė savivaldybės administracijos atstovas, nes turi tokią pareigą. Laikėsi pozicijos, kad administracinių nusižengimų komisija turėjo spręsti dėl visų išlaidų, o ne tik dėl gydymo išlaidų. Grąžinimas gyvūnų susijęs su išlaidų atlyginimu. Šiuo atveju neturi pagrindo grąžinti gyvūno, nes nėra Institucijos sprendimo, ir nėra atlygintos gyvūnų laikymo išlaidos. Atstovės advokatės nuomone, Institucijos raštuose nurodymas grąžinti gyvūnus V. P. yra nepagrįstas, Skundžiamas nutarimas priimtas netinkamai. Be to, nepaneigta, kad V. P. laikė gyvūnus valstybinėje žemėje, o ji pati gyvena 42 km nuo vietos, kur rasti gyvūnai. Tvirtino, kad V. P. paliko kalę su šuniukais atviroje lauko būdoje, kalė pririšta prie grandinės, neatitinkančiomis gyvūnų fiziologijos laikymo sąlygos, būda yra be priekinės sienos, gyvūnai gyveno lauke. Pažymėjo, jog V. P. sakė, kad žinojo, jog aplinkui gyvena vilkai, maistą tiekia kelis kart per savaitę. Tokiomis sąlygomis ji laikė gyvūnus 3-4 mėnesius. Atstovės advokatės nuomone, nustatyti V. P. veiksmai neatitinka gyvūnų gerovės sąlygų, todėl kvalifikuotini ANK 346 straipsnio 16 dalį. Dalis gyvūnų rasti negyvi, todėl jos vertinimu, galima spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Teigė, kad V. P. sąmoningai paliko ką tik gimusius šuniukus be priežiūros lauko sąlygomis, kurie buvo nepaženklinti, nepaskiepyti bei nepranešė, kad pas ją atklydo bešeimininkis gyvūnas. Kvalifikuojant nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį įstatymas numato privalomą gyvūnų konfiskavimą, o Institucija nepagrįstai atsisakė taikyti konfiskavimą. Be kita ko tvirtino, kad įvertinus V. P. veiksmus manytina, kad ji padarė kelis administracinius nusižengimus. Nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą ir pamačius gyvūnų būklę bei laikymo sąlygas, trys nuvykę specialistai buvo pasibaisėję. Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirtos žalos pažymėjo, kad reikalauja atlyginti žalą tik dėl paimtos kalės, kuri vis dar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priežiūroje. Išlaidos skaičiuojamos nuo faktinio gyvūno paėmimo iki į galutinio sprendimo įsiteisėjimo. Atstovė advokatė nurodė, kad kalė buvo paimta pirmadienį, apžiūrėta VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“ veterinaro ir įvertinus jos būklę buvo nuspręsta vežti pas veterinarą į nepriklausomą gydyklą, viskas vyko keleto dienų skirtumu, buvo pradėtas gydymas, skirti antibiotikai. Galutinai prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir priteisti žalą dėl gyvūno laikymo iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuri nebuvo priteista Skundžiamu nutarimu, skaičiuojant po 20 Eur už kiekvieną dieną (1 t., b. l. 69-71, 73, 76).

6. Pareiškėjo atstovė N. M. palaikė atstovės advokatės D. Boguševičienės išsakytą poziciją.

7. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka. Sutiko su tuo, kad šuo neskiepytas, su gydymo išlaidomis sutiko, nes pati būtų vežusi pas veterinarą. Nurodė, kad kalė laižė tuos šuniukus, nenorėjo jai trukdyti. Teigė, kad važiavo, sugedo mašina, todėl nenuvažiavo į sodybą. 2024-11-02 matė pirmą kartą šuniukus, buvo ką tik gimę. Planavo 2024-11-04 nuvažiuoti, bet nuvažiavo 2024-11-05. Tvirtino, kad šuniukai nebuvo lauke, būda buvo apšiltinta, šuo ilgo kailio, o šuniukai buvo su mama, šalčių dar nebuvo. Teigė, kad per dvi paras maistas prarūgti negalėjo, tada buvo nuvežusi sriubos, kurią paliko po atviru dangumi, nes lietaus nežadėjo. Įpylė sauso maisto, tai jis negalėjo prarūgti. Paaiškino, kad gyvena 40 km iki šuniukų, šiuo metu nedirba. Nurodė, kad vasarą ten kasdien važiuodavo. Vyrui sakė, kad pusę pašalpos išleidžia šunio priežiūrai. Sodyboje dabar niekas negyvena. Nurodė, kad pjovė žolę, prieš metus, vasarą, atėjo kalė. Vieną kartą pamaitino, kitą kartą atvažiavo ir jau sėdėjo, laukė, tada nusprendė ją pasilikti sau. Gyvena Vilniaus rajone, bet ten tvoros nebuvo, kaimynai aplinkui, todėl rūpinosi kale sodyboje. Kalytė ir 8 šuniukai buvo. Teigė, kad neįtarė, jog kalė turės tuos šuniukus. Nors laukinių gyvūnų aplink yra, tačiau jie nepuola, nepagalvojo, kad laukiniai gyvūnai gali būti alkani ir dėl pulti maisto. Neperkėlė šuns prie savo namų, nes reikėjo voljero. Būda jau sena, tai vyras naują norėjo padaryti, dėl to nekėlė pas save kalės. Laikymo išlaidas nesutinka atlyginti, nes jos nepriteistos. Klausė, kada gali paimti šunį, tačiau jai atsakė, kad negali ir nurodė, kad gali nemokėti gydymo išlaidų, nes Pareiškėjas skųs Institucijos nutarimą, o šuns negrąžins. Jau medžiagos buvo supirktos voljerui, vyras ketino jį padaryti. Šiai dienai voljerui trūksta tik grindų. Teigė, kad įvykis su vilkais buvo, po to, kai iš jos jau buvo paimtas šuo, tai buvo gruodį. Neigė, kad šuo buvo pririštas miške. Palikdavo maistą ir vandens, kabėjo kibiras, keisdavo tą vandenį, jis kabėjo aukščiau, kad šuo negalėtų išpilti. Pažymėjo, kad sodyboje gyveno 17 metų, laikė avis, šunis, vilkai nepuolė, po to išsikraustė (1 t., b. l 74-75).

8. Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. P. atstovė advokatė teismo posėdyje pažymėjo, kad gyvūnai laikomi buvo sodybos teritorijoje, o ne miške. Teigė, kad V. P. nepildavo šuniukams prarūgusio maisto. Atkreipė dėmesį, kad nors gyvūnai buvo paimti 2024-11-04, ir Pareiškėjas teigia, kad jie buvo kritinės būklės, tačiau veterinarai apžiūrėjo juos tik 2024-11-06. Sakydama baigiamąją kalbą atstovė advokatė pažymėjo, kad V. P. pati Skundžiamo nutarimo neskundė ne dėl to, kad sutiko su juo pilna apimtimi, bet, tiesiog, norėdama kuo greičiau pamiršti šią nemalonią situaciją ir atgauti augintinę su šuniukais, sumokėjo nutarimu jai paskirtą baudą ir padengė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėtas gyvūno gydymo išlaidas. Atstovės advokatės nuomone, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju šiame procese. Šiuo gi atveju jokiais V. P. veiksmais jokia žala VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta. V. P. priglausta ir prižiūrima kalytė su šuniukais šiai viešajai įstaigai buvo perduota ne pačios V. P., bet Vilniaus rajono savivaldybės pareigūnų iniciatyva. Būtent tarp šių dviejų subjektų susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, ir būtent su savivaldybe, o ne su V. P. ir ne šioje byloje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turi išsispręsti patirtų gyvūno laikymo išlaidų atlyginimo klausimą, o kaip pažymėjo atstovė advokatė, šią išvadą patvirtina ir Institucijos raštai pateikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei Institucijos atstovo pozicija išsakyta teismo posėdyje. Atstovės advokatės nuomone, gyvūnų gydymo išlaidų atlyginimo klausimas šioje situacijoje turėjo būti išspręstas analogiškai, tačiau V. P. jas jau atlygino. Be to sutikdama su Institucijos pozicija akcentavo, kad V. P. priklausantys gyvūnai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2025 m. kovo 6 d., t. y. nuo pirmojo savivaldybės kreipimosi į įstaigą, laikomi savavališkai, todėl gyvūnų laikymo išlaidų atlyginimo klausimas už šį laikotarpį apskritai nespręstinas. Taip pat, prašomos priteisti turtinės žalos dydis nėra įrodytas, todėl bet kokiu atveju negalėjo ir negali būti priteistas, nes VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent įstaigos direktorės įsakyme nurodyta 20 eurų suma buvo išleista V. P. augintiniams kiekvieną parą nuo jų paėmimo iki 2025 m. kovo 6 d.

Atstovė advokatė atkreipė dėmesį į tai, kad V. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo skiltyje, skirtoje nusižengimo esmei ir nustatytoms aplinkybėms, yra aprašytas savivaldybėje gautas, kaip galima suprasti, anoniminis pranešimas apie galimai žiaurų elgesį su gyvūnu. O po jo seka tik savivaldybės atstovų bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, nuvykusių į pranešime nurodytą vietą, nustatytos atitinkamos aplinkybės, t. y. būdoje rasti 8 šuniukai, iš kurių 3 negyvi, ir vokiečių aviganio mišrūnė, maisto dubenėliai pripilti perrūgusių maisto atliekų. Teigė, kad V. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole aprašyti tam tikri duomenys, tačiau joks aiškus kaltinimas, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu V. P. pažeidė jai inkriminuojamus Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 9 ir 14 punktus, ir atitinkamai padarė ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, šiame protokole nebuvo suformuluotas. Taigi, jau vien dėl to V. P. šiame procese negalėjo būti nubausta pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį už žiaurių elgesį su gyvūnais. Be to, sutiko su Skundžiamu nutarimu, kuriame konstatuota, kad bylos duomenimis jokie žiauraus elgesio su gyvūnais požymiai V. P. veiksmuose nenustatyti.

Atkreipė dėmesį, kad Institucija nenustačiusi ANK 346 straipsnyje 16 dalyje nustatyto nusižengimo užuot nutraukusi administracinio nusižengimo teiseną, nutarė nubausti V. P. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad šuo nebuvo paskiepytas nuo pasiutligės. Nors toks kaltinimas V. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole taip pat nebuvo suformuluotas, o ANK nuostatos neleidžia papildyti protokole suformuluoto kaltinimo naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar keisti jo turinį, nes tokiu būdu neleistinai suvaržoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir nuo jo gintis. Atstovės advokatės teigimu priežastys, dėl ko trys iš aštuonių šuniukų neišgyveno, nenustatytos, jos šioje byloje ir nebuvo nustatinėjamos. Todėl mano, kad vien trys rasti negyvi šuniukai nepagrindžia V. P. atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Pareiškėjo vertinimus, kodėl nugaišo šuniukai, vertina kaip prielaidas, kurių bylos duomenys ne tik, kad nepatvirtina, bet ir jas paneigia. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. lankantis sodyboje 2024 m. lapkričio 2 d., kuomet šuniukai buvo tik ką gimę, jau būtų buvę ar juo labiau aiškiai matomi tokie požymiai, kurie aprašyti kalytės ligos istorijoje, t. y. paraudusi papilvė, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties su kraujo priemaišomis, tai patvirtino V. P. duodama paaiškinimus. Be to, nors Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kalytė šeriama vieną kartą per savaitę, tačiau tiek iš V. P. paaiškinimų, tiek liudytojos T. T. parodė, kad kalytei maistas buvo vežamas kas dvi-tris dienas. Taip pat nesutiko, kad maistas buvo prarūgęs, nes buvo lapkričio mėnuo, o kaip nurodė V. P., prieš dvi dienas iki savivaldybės ir viešosios įstaigos atstovų atvykimo ji atvežė ir į vieną iš maistui skirtų indų pripylė naminės sriubos, o į kitą pribėrė sauso maisto, į kibirą prisėmė šulinio vanduo. Be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skunde akcentuojamo šios įstaigos pranešimo turinio matyti, kad 2024 m. lapkričio 4 d. atstovų rastų neaiškių maisto atliekų galėjo pripilti apie kalytę pranešęs asmuo, todėl teigė, kad kaltinti V. P., kad ji maitino kalytę netinkamu maistu, nėra pagrindo.

Akcentavo, kad V. P. bausti pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nėra jokio pagrindo. Visais skunde minimais atvejais administracinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais buvo patraukti asmenys laikę ne vieną dešimtį šunų, nes teismai nustatė ilgalaikę, sistemingą nepriežiūrą, sąlygojusią ypatingas gyvūnų kančias, ir akivaizdžius, įskaitant negrįžtamus, sveikatos sutrikimus. Atstovės advokatės nuomone, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundas tiek dalyje dėl V. P. veiksmų teisinio vertinimo, tiek dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, yra nepagrįstas, todėl galutinai prašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti, Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti (1 t., b. l. 62-66, 75-76).

9. Liudytoja teismo posėdyje apklausta A. S. paaiškino, kad toje sodyboje jie negyvena, važiuoja kas antrą, trečią dieną maitinti šuns. Prieš tai dar vienas šuo buvo, kuris mirė nuo senatvės. Ilgai ji (teismo pastaba – V. P.) važinėdavo tą šunį šerti. Pokalbiuose ji vis sakydavo, kad reikia šunį važiuot šerti. Žino, kad aviganis, matė praeitą vasarą tą šunytę. Žino, kad šitas šuo atklydo, sakė, kad atklydo vasarą, gal birželį, matė ją rugpjūtį. Atrodė sveika, gražus kailis. Būda storų sienų, joje tik nebuvo landos, įėjimo. Būda kvadratinė, viena siena atvira. Pagal galimybę V. važiuodavo maitinti. Gerai pažįsta V. P., ji pareigingas žmogus. Jei pasiėmė globoti, tai nepaliks. V. po to jai sakė, kad apsišuniavusi kalė, dukra filmavo, šieno dėjo. Tada ji pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ paėmė šuniukus. Lankėsi pas V. P. namuose, buvo pradėtas statyti voljeras. Jie norėjo atgauti tą šuniuką ir statė voljera. V. pati sakė, kad kas antrą dieną važiuoja šuns šerti. Netikrino ar grindys yra būdoje. Už namo, rodos, sudėtos tos medžiagos, skirtos voljerui. Kiemas V. aptvertas tvora (1 t., b. l. 76-77).

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

10. Institucija pateiktame atsiliepime į Pareiškėjos skundą nurodė, jog su pareikštu Pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad šiuo atveju yra tinkamai išnagrinėtos visos faktinės aplinkybės bei tinkamai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, todėl Institucijos vertinimu, Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Institucija pateiktame atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2024-11-03 gavo pranešimą dėl (duomenys neskelbtini), sklypo koordinatės: 54,8261332 25,67550404, galimai žiauraus elgesio su gyvūnu. Pranešime nurodyta, kad sodyboje buvo laikomi 2 šunys, tačiau šiuo metu matoma tik viena kalytė, kuri yra apsišuniavusi, būdoje matomi 3 šuniukai. Kitas šunelis, pareiškėjo teigimu, galimai sudraskytas vilkų. Nurodo, kad 2024-11-04 nuvykus į minėtą teritoriją su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, nustatyta, kad sklype, miško teritorijoje, būdoje rasti 8 šuniukai iš kurių 3 negyvi ir vokiečių aviganio mišrūnė (juodos ir šviesiai rudos spalvos). Maisto dubenėliai pripilti perrūgusiu maistu. Pažymima, kad dėl šių aplinkybių buvo gautas V. P. paaiškinimas, remtasi liudytojų A. P., T. T., R. T. parodymais. Taip pat akcentuojama, kad V. P. pateikė Institucijai piliečių A. S., T. T. raštus bei septyniolikos žmonių pasirašytą raštą, kuriame liudijama, kad V. P. šunį lankydavo dažnai, kas antrą-trečią dieną, atveždama ir palikdama šuniui maisto ir vandens. Šuns laikymo sąlygos buvo geros, būda apšiltinta. Šuo buvo maitinamas sausu ir šlapiu maistu. Taip pat V. P. pateikė Institucijai 2024 lapkričio 2 d. vaizdo medžiagą, kurioje matomas šuo ir šuniukai būdoje, kitame vaizdo įraše rodoma sodybos teritorija ir vieta kur yra būda.

Atsiliepime pabrėžiama, kad Institucija, vertindama liudytojų parodymus, atsižvelgė į liudytojų santykius su byla, su asmeniu traukiamu atsakomybėn bei įvykiu, faktų atsiminimo ir išdėstymo aplinkybes. Akcentuojama, kad Institucija, remdamasi surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, vertindama byloje esančius įrodymus, nenustatė žiauraus elgesio su gyvūnais požymių, atitinkančių ANK 346 straipsnio 16 dalyje sudėtį. Byloje nėra surinkta įrodymų, dėl kokios priežasties nugaišo trys šuniukai. Nuotraukose užfiksuoti dubenėliai su maistu ir vandeniu. Komisija negali vertinti šuns maisto kokybės vien iš nuotraukų, o kitų įrodymų dėl maisto kokybės byloje nėra. Tačiau V. P. veiksmuose buvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai, atitinkantys ANK 346 straipsnio 1 dalyje, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu, šunų skiepai nuo pasiutligės yra privalomi, šiuo atveju šuo nebuvo paskiepytas privaloma vakcinacija nuo pasiutligės, todėl V. P. padarytas administracinis nusižengimas, vadovaujantis ANK 617 straipsnio 3 dalimi, buvo perkvalifikuotas iš ANK 346 straipsnio 16 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį ir bei V. P. paskirta 35 eurų baudą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, Institucija daro išvada, kad V. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

Institucija atsiliepime pažymi, kad visos Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės jau yra išnagrinėtos, tuo pagrindu yra priimtas Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, o Pareiškėjas savo skunde nenurodo jokių naujų faktinių įrodymų bei reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima inicijuoti naują tyrimą, taip pat nepateikta reikšmingų argumentų (įrodymų), dėl kurių turėtų būti panaikintas Skundžiamas nutarimas bei paskirta kita nuobauda. Institucijos vertinimu, V. P. paskyrus administracinę nuobaudą bei priteisus Pareiškėjo naudai turtinės žalos atlyginimą, buvo pasiekti administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai, todėl Pareiškėjo prašymas panaikinti Skundžiamą nutarimą bei paskirti kitą administracinę nuobaudą, pritaikant kitas ANK 346 straipsnio dalis bei konfiskuoti gyvūnus, neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi Institucija išaiškino bei įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes administracinio nusižengimo byloje, surinko įrodomus, nustatė kaltą asmenį bei patraukė jį administracinėn atsakomybėn, administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas visa apimtimi bei iš naujo, pakartotinai inicijuoti tyrimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Be kita ko, Institucija nurodo, kad Skundžiamu nutarimu buvo iš dalies patenkintas Pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo bei Pareiškėjo naudai iš V. P. priteista 471,63 Eur gydymo išlaidų žalos atlyginimas. Institucija, vadovaudamasi ANK 644 bei 665 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis, taip pat byloje surinktais faktiniais įrodymais, konstatavo, jog turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, todėl Skundžiamu nutarimu Pareiškėjo naudai iš V. P. priteista 471,63 eurų gydymo išlaidų žalos atlyginimas. Taip pat pažymi, kad, pagal ANK 664 straipsnį, turtinė žala gali būti civilinio ieškinio administracinio nusižengimo byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis) (2018-07-20 Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-851/2018). Institucija akcentuoja ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje Pareiškėjo prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju asmeniu nėra tapatus laikinos globos užtikrinimui pagal GGAĮ 4 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančios Administracijos, o ne Įstaigos veiksmus paimant ir perduodant gyvūnus laikinai globai.

Institucija nurodo, kad GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad savivaldybės administracija jai tenkančią pareigą užtikrinti netinkamai prižiūrimų gyvūnų laikinąją globą (priežiūrą), gali įgyvendinti: 1) perduodama gyvūnus globėjui ar kitam subjektui, galinčiam laikinai laikyti gyvūną; 2) tinkamą gyvūno laikymą užtikrindama kitu būdu. Pagal bendrąją GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą taisyklę, pareiga atlyginti gyvūnų laikinosios globos išlaidas tenka gyvūnų savininkui (laikytojui), tačiau ši nuostata nedraudžia savivaldybės administracijai sudaryti sutarčių dėl atlygintinų laikinosios gyvūnų globos paslaugų, o vėliau iš gyvūno savininko (laikytojo) reikalauti faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-133-567/2024).

Institucijos teigimu, Pareiškėjui gyvūnai buvo perduoti pagal žodinį susitarimą, kadangi atlygintinų paslaugų sutarčių sudarymą lėmė poreikis skubiai užtikrinti gyvūnų laikinąją globą. Reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (turtinę žalą) pareiškėjas turi teikti Administracijai, o ne gyvūno savininkui (administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui), kadangi sutartiniai įsipareigojimai šiuo atveju kyla tarp Administracijos ir Pareiškėjo, o ne tarp gyvūnų savininko (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) ir Pareiškėjo. Taip pat nurodo, kad jokio sprendimo dėl aptariamų gyvūnų konfiskavimo Institucija nėra priėmusi ir nėra informuota apie kitų institucijų pradėtas gyvūnų konfiskavimo procedūras, tokiu atveju užtikrinti gyvūnų laikiną globą Institucija neturi teisinio pagrindo, todėl 2025 m. kovo 6 d. raštu Nr. S-4649(4.5 Mr) kreipėsi į Pareiškėją dėl gyvūnų, paimtų iš Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), grąžinimo V. P. bei su gyvūnų paėmimu ir išlaikymu patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ir prašymo atlyginti minėtas išlaidas, pateikimo. Po ko 2025 m. kovo 17 d. el. paštu Pareiškėjas pateikė atsakymą, kad visi išlaidas pagrindžiantys dokumentai jau buvo pateikti, o Institucijos prašymo grąžinti V. P. priklausančius gyvūnus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tenkinti neturi teisinio pagrindo, kadangi Institucija V. P. interesų neatstovauja, nėra visa apimtimi atlygintos „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos, o Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje nėra įsiteisėjęs.

Institucija nurodo, kad papildomai 2025 m. balandžio 1 d. raštu Nr. S-6473(13.1 Mr) „Dėl išlaidų atlyginimo bei gyvūnų grąžinimo“ kreipėsi į Pareiškėją bei nurodė, kad Pareiškėjo minimi išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti administracinio nusižengimo byloje Nr. 46 nebuvo galutiniai, kadangi Institucijos 2025 m. kovo 6 d. raštas Nr. S-4649(4.5 Mr) Pareiškėjui pateiktas po 2025 m. vasario 28 d. nutarimo priėmimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 46. Taip pat Administracija nurodė, kad Pareiškėjui atsisakius pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir grąžinti gyvūnus savininkui, Institucija informuoja, kad nuo 2025 m. kovo 6 d. V. P. priklausantys gyvūnai Pareiškėjo įstaigoje laikomi savavališkai, prisiimant dėl to visišką materialinę ir civilinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į išdėstytą prašė palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, bei įpareigoti Pareiškėją grąžinti savininkei V. P. laikinai globai paimtus gyvūnus bei pateikti Institucijai su gyvūnų paėmimu ir išlaikymu patirtų išlaidų iki 2025 m. kovo 6 d. pagrindžiančius įrodymus bei prašymą atlyginti patirtas išlaidas (1 t., b. l. 44-49).

11. Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė skundą atmesti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Palaikė Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus. Teigė kad jei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo patikrinime, ir jiems buvo perduoti gyvūnai, tai suponuoja, kad su jais buvo susitarimas. Teigė, kad Institucija neturėjo praktikos tokiose situacijose. Perdavimo metu dalyvavo Institucijos atstovė R. D. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, policijos pareigūnų nebuvo. Žodiniu susitarimu, vietoje, buvo nuspręsta, perduoti gyvūnus laikinai globai. Nurodė, kad Institucija Skundžiamu nutarimu pripažino gydymo išlaidas, kita dalis išlaidų susijusi su laikina globa, todėl Institucijos atstovo vertinimu, teisinga būtų pateikti išlaidas Institucijai. Pareiškėjas nepateikė pagrindinių išlaidų, nes anksčiau informavo, kad išlaidos gali kisti, tačiau prašymo atlyginti išlaidas Institucijoje dar negauta. Gyvūnas nėra konfiskuotas. Paaiškino, kad Institucija Skundžiamame nutarime nustatė, kad nėra ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatyto nusižengimo sudėties, nebuvo nustatyta, kad gyvūnas kankinamas, todėl apie konfiskavimą ar paėmimą negali būti kalbos. Buvo nuspręsta, kad gyvūnai turi būti grąžinti savininkei, kadangi nematė jokio pagrindo dėl konfiskavimo. V. P. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, kadangi šuo neskiepytas, be mikročipo, už tai paskirta nuobauda, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti nukentėjusiaisiais. Institucijos nuomone, nuo jų kreipimosi į Pareiškėją dėl gyvūno grąžinimo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnus laiko neteisėtai, dėl to šių išlaidų nekompensuoja. Jei bus poreikis, regreso tvarka išieškos šias išlaidas iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Teigė, kad Institucija priimdama Skundžiamą nutarimą, vadovavosi surinktais įrodymais. Pažymėjo, kad Institucijos vertinimu, veterinarijos gydytojų įrodymai yra neesminiai. Mano, kad administracinių ginčų komisija tinkamai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, todėl nėra pagrindo naikinti Skundžiamą nutarimą ir prašė skundo netenkinti, bei įpareigoti Pareiškėją grąžinti gyvūnus kartu pateikiant Institucijai išlaidas iki 2025 m. kovo 16 d. ir pateikti įrodymus (1 t., b. l. 71-73, 78).

Teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

13. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

14. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

15. ANK 346 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pagal šio straipsnio 16 dalį numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, o pagal 18 dalį numatyta atsakomybė dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, jo kankinimo, dėl ko jam gresia žūtis ar suluošinimas.

16. Iš byloje esančių duomenų yra aišku, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2024-11-03 gavo pranešimą, kad dėl (duomenys neskelbtini), sklypo koordinatės (duomenys neskelbtini) galimai žiauraus elgesio su gyvūnu. 2024-11-04 nuvykus į minėtą teritoriją nustatyta, kad sklype, miško teritorijoje, būdoje rasti 8 šuniukai, iš kurių 3 negyvi ir vokiečio aviganio mišrūnė. Maisto dubenėliai pripilti perrūgusių maisto atliekų. Atlikus tyrimą administracinio nusižengimo byloje V. P. atžvilgiu priimtas Skundžiamas nutarimas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir ji nubausta 35 Eur bauda, nurodant, kad nenustačius ANK 346 straipsnio 16 dalyje nusižengimo požymių, tačiau nustačius, kad V. P. šuo nebuvo paskiepytas, kai remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais skiepai nuo pasiutligės yra privalomi, V. P. veiksmai perkvalifikuoti iš ANK 346 straipsnio 16 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį. Taip pat iš dalies tenkinus nukentėjusiojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, jo naudai iš V. P. priteista 471,63 Eur gydymo išlaidų žalos atlyginimo, nurodant tutinę žalą atlyginti iki 2025-07-01.

17. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, Pareiškėjo atstovės advokatės skundą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs Pareiškėjo atstovę advokatę, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį V. P. bei jos atstovę advokatę, Institucijos atstovą, apklausęs liudytoją, daro išvadą, kad galimo administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nepakankamai ir nevisapusiškai, neišsamiai. Teismo vertinimu, Institucija priimdama Skundžiamą nutarimą, nevertino byloje pateiktų dokumentų iš veterinarijos klinikos dėl kalės ir šuniukų būklės, rėmėsi iš esmės pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos V. P. paaiškinimais, kuriuos ji grindė asmenų liudijimais, kuriuos Institucijai pateikė pati, dėl ko šie liudijimai gali būti vertintini kaip subjektyvūs. Be to, Institucija pati nesiėmė jokių veiksmų siekiant tiesiogiai apklausti liudytojus, betarpiškai ištirti įrodymus, prireikus, išsireikalauti trūkstamus įrodymus, kad byloje būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas nutarimas.

18. Teismas atkreipia dėmesį, kad Skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, kadangi nutarime tik aprašomi V. P. paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kita surinkta medžiaga, ir nutarta administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 346 straipsnio 16 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį nenustačius, kad yra 346 straipsnio 16 dalyje nusižengimo sudėties požymių. Teismo vertinimu, Institucijos nutarimas laikytinas prieštaringu, nes nors rašoma, kad Institucijos atstovei nuvykus į sodybą, kur rasti gyvūnai, maisto dubenėliai pripilti perrūgusių maisto atliekų, toliau nutarime dėstoma, kad gyvūno maisto įvertinti iš nuotraukų nėra galimybės.

19. Pažymėtina, kad Institucijos atstovai, nuvykę į V. P. sodybą kartu su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, įvertinę šuns laikymo sąlygas vietoje, kalės ir šuniukų sveikatos būklę, laikė jas netinkamomis ir nutarė gyvūnus paimti, kad užtikrintų jų gerovę, t. y. šuns paėmimą taikė kaip kraštutinę priemonę, todėl neaišku, kuo remiantis konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų administracinei teisenai pradėti (GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis, 21 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų gyvūnams buvo reikalingas gydymas, už kurį patirtos nukentėjusiuoju pripažintos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos priteistos iš V. P..

20. Teismas, be kita ko atkreipia Institucijos dėmesį, kad vadovaujantis GGAĮ 21 straipsnio 5 dalimis, gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Nepaisant to, kad Skundžiamu nutarimu, kaip teigia Institucija, šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad V. P. kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu, tačiau Institucija gyvūno gydymo išlaidas iš V. P. priteisė, dėl ko Skundžiamas nutarimas taip pat vertintinas kaip prieštaringas.

21. Kaip jau minėta, vadovaujantis GGAĮ 4 straipsnio 5 dalimi, gyvūnai buvo paimti ir perduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinai globai, tačiau priimant Skundžiamą nutarimą Institucija, pažeisdama ANK 618 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neišsprendė gyvūno grąžinimo arba konfiskavimo klausimo.

22. Administracinio nusižengimo protokolui keliami ANK 609 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).

23. Teismas, sutikdamas su V. P. atstovės advokatės pozicija, pažymi, kad šiuo atveju priimant Skundžiamą nutarimą buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą, nes Skundžiamu nutarimu ji nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad jos gyvūnas buvo nepaskiepytas nuo pasiutligės, kai tai yra privaloma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole kaip nusižengimo esmė nurodoma gyvūnų laikymo sąlygos, tačiau kaltinimas dėl to, jog gyvūnas nepaskiepytas nuo pasiutligės nebuvo suformuluotas. Todėl, teismo vertinimu, pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinimas ir nuo jo gintis.

24. Pažymėtina, kad šioje byloje taip pat yra kilęs ginčas ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstai pripažintas kaip nukentėjusysis. Teismas įvertinęs tai, jog byloje trūksta duomenų ir būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą dėl šios aplinkybės nepasisako. Pažymėtina, kad Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo bylos tyrimą, turi įvertinti, ar asmuo, kuris pripažįstamas nukentėjusiuoju, patyrė žalos dėl tiesioginių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų, ar ta žala atsirado kitu pagrindu.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas mano, kad siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, būtina ištirti visas esmines aplinkybes ir atlikti papildomus tyrimo veiksmus: apklausti liudytojus išsiaiškinant jų tapatybes bei santykį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, įvertinti veterinarijos gydytojų pateiktus dokumentus dėl gyvūnų būklės ir gydymo, aiškiai suformuluoti kaltinimą, išspręsti gyvūnų konfiskavimo ar grąžinimo klausimą ir kt. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės keisti priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, keisti kaltinimo ir atlikti didelės apimties tyrimą. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Aptartos aplinkybės, reglamentavimas ir teismų praktika leidžia teismui daryti išvadą, kad Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi

nutarė:

Pareiškėjo atstovės advokatės Dovilės Boguševičienės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2025 m. vasario 28 d. Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-17-2025, ROIK: 24262316508), ir grąžinti bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė