Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1596-287/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-11-11
Bylos Nr.
e1-1596-287/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39658-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
G. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1596-287/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39658-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 11 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1997 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį su 400 litų turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė – 18 MGL (677,88 Eur) bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir 400 Eur konfiskavimas, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. Č. 2022 m. spalio 17 d., apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARFF-0059 (patikros sertifikato Nr. 1680459) jam buvo nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2022 m. spalio 17 d. dirbant ekipaže „S5044“ kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju V. L., apie 19.35 val. buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS pranešimas, kad sankryžoje susidūrė pranešėjo vairuojamas automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įtaria, kad automobilio „Opel“ vairuotojas neblaivus. Laukia įvykio vietoje. Apie 19.39 val. atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, nustatyta, kad susidūrė automobiliai „Toyota Hilux“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus D. I., ir automobilis „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus G. Č., kuriam alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0059, (patikros Nr. 1680459, galioja nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. lapkričio 2 d.), 19.44 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,79 promilės girtumas, 20.04 val. antru pūtimu nustatytas 2,79 promilės girtumas. Su automobiliu „Toyota Hilux“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. I. važiavo vienas, o su automobiliu „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. Č. važiavo su keleiviu – neblaiviu R. J., kuriam alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0059, (patikros Nr. 1680459, galioja nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. lapkričio 2 d.), 20.06 val. nustatytas 2,44 promilės girtumas. D. I. aiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės, įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą, degant žalios spalvos šviesoforui. Įvažiavęs į sankryžą, pajuto, kad į automobilio kairės pusės ratą atsitrenkė G. Č. vairuojamas automobilis. D. I. bendraujant su G. Č., kilo įtarimas, kad šis galimai neblaivus, dėl to pranešė policijai. Iki atvykstant pareigūnams D. I. matė, kad G. Č. jokio skysčio nevartojo. Taip pat matė, kad po eismo įvykio G. Č. išlipo iš savo automobilio vairuotojo vietos. D. I. nenukentėjo, medikų pagalba buvo nereikalinga. G. Č. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, sunkiai dėstė mintis, aiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir reguliuojamoje sankryžoje norėjo sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę, į miesto centrą. G. Č. teigė, kad važiavo degant žalios spalvos šviesoforui ir nepraleido priešais atvažiuojančio D. I. vairuojamo automobilio. G. Č. prisipažino, kad automobilį vairavo pats, taip pat neneigė esąs neblaivus. G. Č. nenukentėjo, medikų nereikėjo. Su G. Č. keleivio vietoje važiavęs R. J. teigė, kad automobilį „Opel“ vairavo G. Č.. R. J. nenukentėjo, medikų nereikėjo. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Apgadintos eismo įvykį dalyvavusios transporto priemonės. Sankryža apšviesta, tuo metu buvo reguliuojama šviesoforų, sankryža nefilmuojama miesto kamerų. Automobilis „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvežtas į saugojimo aikštelę.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kur stovi dvi transporto priemonės – pilkos spalvos „Toyota Hilux“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai yra pagadintas galinis tiltas ir pilkos spalvos „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai yra apgadintas priekis. Automobilio „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone, už vairuotojo galinės sėdinės matyti vienas 1 l talpos alaus „Herkus“ plastikinis butelis. Įvykio vietoje fotografuota.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota dviejų transporto priemonių – automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilis „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Paimtas automobilio „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas.

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2022 m. spalio 17 d. 19.44 val., G. Č. buvo nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 20.04 val. – 2,79 promilių neblaivumas.

Registruotos kelių transporto priemonės išraše ir VĮ „Regitra“ registracijos liudijime, Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad automobilio „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas Ž. V..

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad atitinkamų parametrų automobilio vidutinė rinkos kaina (su PVM) 870 eurų.

Liudytojas D. I. parodė, kad 2022 m. spalio 17 d., apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvės. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, matė, kaip jam dega žalias šviesos signalas, todėl jis prie jos nesustojo, o važiavo leistinu greičiu, kuris galėjo būti apie 45 km/val. Važiuojant per sankryžą, jis priešais save matė atvažiuojančią transporto priemonę, tačiau ji jam važiuoti per sankryžą netrukdė. Kai buvo įpusėjęs ir baiginėdamas sankryžą į savo vairuojamos transporto priemonės galinę dalį pajuto smūgį. Kaip suprato, kad į jį atsitrenkė priešais važiuojanti transporto priemonė, kuri norėjo sukti į kairę ir taip nepraleisdama jį, kliudė jo automobilio galinę dalį, dėl ko jį apsuko. Kai jo transporto priemonė sustojo, jis išlipo iš automobilio ir pamatė, kad į jį atsitrenkė pilkos spalvos automobilis ,,Opel Astra“, valstybinio numerio nežino. Iš atsitrenkusios transporto priemonės vairuotojo pusės pamatė išlipantį vyrą, kuris, kaip suprato, yra neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, sunkiai orientavosi aplinkoje, jis jo paklausė, ar nematė jo automobilio, kad į jį atsitrenkė, tačiau jam asmuo nieko neatsakė, o bekalbant su juo iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Taip pat automobilyje matė dar vieną asmenį, kuris sėdėjo keleivio vietoje, tačiau jis su juo nebendravo ir šių asmenų jis nepažįsta. Po įvykio jis, supratęs, kad vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį, gali būti neblaivus, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie situaciją, todėl visi laukė policijos pareigūnų. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, jis matė, kad kitos transporto priemonės vairuotojas nevartojo alkoholinių gėrimų. Kai atvyko pareigūnai jam buvo nustatyta 0,00 promilės blaivumas, o kitos transporto priemonės vairuotojas buvo neblaivus, tačiau kiek tiksliai buvo jam nustatytas neblaivumas, dabar paaiškinti negali. Transporto priemonė, kurią vairavo, priklauso jo darbovietei – (duomenys neskelbtini) ir jis turi teisę naudotis transporto priemone. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo.

Liudytojas Ž. V. parodė, kad 2022 m. spalio 16 d., vakare, tai buvo sekmadienis, jis nuvyko pas bendradarbį G. Č., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas jį vartojo alkoholį – alų. Buvo dviese. Pas jį nuvyko jam priklausančiu ir jo vardu registruotu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pas G. pernakvojo ir kitą dieną, tai yra pirmadienį jis prasipūtė savo alkoholio matuokliu, matė, kad yra leistinos promilės, todėl išvažiavo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) pažįstamą R. J.. Važiuodami atgal pas G., dar sustojo (duomenys neskelbtini), kur nusipirko maisto ir alaus, degtinės. Pasiėmė tiek, kad užtektų ilgam. Pas G. Č. į namus atvyko į pavakarę, valandų tiksliai nepasakys. Važiavo visur su tuo savo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Grįžęs pas G. Č., jis padavė savo automobilio raktelius G. Č. ir pasakė, kad jis kur nors padėtų juos, kad nei R. nepamatytų ir jis nepaimtų, nes jis bijo, kad prisigėręs nesugalvotų važiuoti ir nenorėjo, kad R. išgėręs irgi neišvažiuotų, nes yra mėgėjas prisigėręs pasiimti raktelius ir važiuoti. Pas G. Č. toliau vartojo alkoholį trise. Alkoholį gėrė visi vienodais kiekiais. Vakare, jau buvo tamsu, kiek buvo valandų, nepasakys, jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir ėjo pas G. namuose miegoti. Eidamas miegoti į kitą kambarį, jis paliko G. ir R. toliau geriančius. Jie nebuvo susipykę. Jis nuėjo miegoti ir atsibudo tik tada, kai G. Č. jau parvežė į namus po įvykio. Kiek buvo valandų, nežino. Kas jį parvežė nežino, nematė. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis G. išvažiavo su jo automobiliu, jis nematė ir negirdėjo, nes miegojo. Grįžęs G. jam pasakė, kad jis vežė tą R., padarė avariją, bet niekas nenukentėjo. G. aiškino, kad jiems begeriant su R., jis R. išvarė iš namo, R. pradėjo belsti į langus ir grasino, kad langus išdaužys ir dėl to jis, tai yra G., sėdo į jo automobilį ir išvežė R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ko važiavo G. į (duomenys neskelbtini), nežino tiksliai, bet kažką minėjo, kad vežė R. į (duomenys neskelbtini) dėl pinigų nusiėmimo iš bankomato. Žino, kad jo automobilis yra ištemptas į automobilių saugojimo aikštelę. Automobilį jam atidavė jo sūnus prieš 5 metus, už jį nemokėjo, pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, bet automobilį užsiregistravo savo vardu. Jis žino, kad G. Č. neturi įgijęs vairavimo teisės. Jis ,jei būtų nemiegojęs, tai tikrai nebūtų leidęs G. Č. vairuoti savo automobilio būnant neblaiviam. Jis G. Č. davė tik pasaugoti jo automobilio raktelius, kad niekam neužeitų pagunda, būnant neblaiviam, vairuoti. Kad G. Č. gali užeiti toks noras pavairuoti automobilį būnant neblaiviam, net negalėjo apie tai pagalvoti, net nesitikėjo, nes G. net su dviračiu, būdamas neblaivus, nevažiuodavo. G. ne toks žmogus, kuris darytų pažeidimus. G. Č. tikrai nedavė automobilio raktelių dėl to, kad jis važiuotų ir jam tikrai nesakė, kad jei nori jis gali važiuoti. Jei nebūtų miegojęs, tai, mano, niekas iš jų niekur nebūtų išvažiavę. Patvirtina, kad automobilis priklauso jam. Tikrai negalvojo, kad G. Č. vairuos automobilį būdamas neblaivus. Automobilis jam reikalingas kasdien, tai yra jo susisiekimo priemonė, be to, jame yra likusių jo daiktų.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2022 m. spalio 16 d., atsimena, kad buvo sekmadienis, jis (duomenys neskelbtini) buvo pas pažįstamus, kur vartojo alkoholį. Apie pietus, laiko nepasakys, jam į telefoną paskambino toks – kaip pusiau giminė, kaip buvęs bendradarbis, pažįstamas Ž. V.. Jis jam pasiūlė važiuoti pas tokį G. Č., kurio visiškai nepažįsta, ir jis gyvena (duomenys neskelbtini). Siūlė ten važiuoti, kad pažaisti žaidimą – pulą, kurį, pasak Ž., turi G. Č.. Jo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) tą patį sekmadienį atvyko Ž. V. ir kaip suprato, tas G. Č.. Matė jį pirmą kartą. Ž. atvyko su jam priklausančiu automobiliu „Opel“, kurio tikslaus modelio ir valstybinių numerių nežino, bet atvyko su tuo pačiu automobiliu, su kuriuo paskui įvyko eismo įvykis. Kai atvyko jo pasiimti, tai Ž. buvo blaivus, jis vairavo automobilį. Ar G. Č. buvo neblaivus, negali pasakyti, nes akivaizdžiai nesvirduliavo, kalbėjo normaliai. Jis pats jau buvo išgėręs. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) tiesiai į (duomenys neskelbtini), pas G. Niekur neužsuko. Nuvykus pas G., ten žaidė pulą, gėrė daug alkoholio. Gėrė alų ir visi kartu daug jo išgėrė. Sekmadienį, kai jį parsivežė, iš G. namų niekas niekur nebevažiavo. Buvo tik trise, daugiau žmonių nebuvo. Pas G. jis ir Ž. nakvojo. Kitą dieną, tai jau buvo pirmadienis, jie visi trise vėl toliau pas G. namuose vartojo alkoholį – alų. Visi alų gėrė vienodais kiekiais ir daug. Iki pirmadienio vakaro niekas iš jų niekur nevažiavo. Ž. automobilis stovėjo G. sodybos kieme. Daugiau tame kieme kitų automobilių nebuvo. Kur buvo Ž. automobilio užvedimo rakteliai, nežino, nematė, ant stalo jų tikrai nebuvo. Tokio atvejo, kad Ž. paduotų automobilio raktelius G. ir lieptų pasaugoti, jis nematė ir negirdėjo. Po to, atėjus vakarui, jis pats buvo labai girtas. Kiek pamena, G. Č. buvo nuėjęs miegoti į kitą kambarį. Jis toliau vartojo alkoholį su Ž. Tiek Ž., tiek G. taip pat buvo labai girti. Kiek buvo valandų, nepasakys, bet Ž. užmigo tame pačiame kambaryje, kur buvo pulas, o jis nuėjo žadinti G., kad jis jį parvežtų namo. Ėjo prašyti G., kad parvežtų jį, nes galvojo bus jis pamiegojęs ir prasiblaivęs, be to, galvojo, kad jis turi vairavimo teises. Taip galvojo todėl, nes, kai sekmadienį važiavo visi iš (duomenys neskelbtini), G. Č. Ž. patarinėjo, kaip važiuoti, tai yra, kad nebijotų posūkiuose sukti ir panašiai, užtat ir galvojo, kad jis turi vairavimo teises. G. Č. įkalbinėti nereikėjo, jis iš karto sutiko jį parvežti. Jis išėjo į lauką vienas parūkyti ir neužilgo į lauką atėjo G. Ar jis turėjo raktelius, nematė, lauke buvo tamsu. Raktelius pamatė tik pačiame automobilyje, kai G. užvedinėjo automobilį. Gal rakteliai visą laiką buvo automobilyje, bet to jis nežino. Kai jis išeidinėjo iš namo, Ž. miegojo, nebuvo atsibudęs, jis jo nežadino ir neprašė, kad jį parvežtų. Po to, G. sėdo į Ž. automobilį „Opel“ už vairo, jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Jis pats buvo labai girtas. Lauke buvo tamsu, todėl nematė G. išvaizdos, bet jis nesvirduliavo ir jie mažai kalbėjosi, todėl atrodė, kad jis prasiblaivęs. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) jis paprašė, kad G. jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) nusiimti pinigų iš bankomato. Jis G. negrasino, nereikalavo, kad vežtų, prašė jo, o G. neprieštaravo ir sutiko jį vežti. G. važiavo tikrai neviršydamas greičio. Važiuojant (duomenys neskelbtini), G. sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, sukant į kairę, jis nepraleido iš priekio važiuojančio džipo ir susidūrė su džipu. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, po eismo įvykio tikrai į medikus nesikreipė ir niekur nesigydė, dėl šio įvykio G. Č. jokių skundų neturi. Po to atvykus policijos pareigūnams, tiek jam, tiek Č. nustatė girtumus. Jam nustatė 2,44 promiles. Patvirtina, kad G. Č. po išgertuvių jo iš savo namų neišvarė, jis negrasino jam, kad išdaužys langus ar sudaužys automobilį. Negrasino G. Č., kad jis jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Viskas vyko gražiuoju. Kol visi vartojo alkoholį, neprisimena ar būtų buvęs tarp Ž. ir G. koks pokalbis apie tai, kad Ž. leistų G. vairuoti jo automobilį, ar perduotų automobilio raktelius. Pas ką buvo automobilio rakteliai išgertuvių metu, nežino, nematė. Pačius raktelius matė jau tik tada, kai G. užvedinėjo automobilį.

Įtariamasis G. Č. parodė, kad 2022 m. spalio 17 d., jam būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 17.30 val. pas jį atvyko jo pažįstamas Ž. V.. Jis atvažiavo su jam, kiek žino, priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinių numerių nežino, pilkos spalvos. Ž. V. atvažiavo vienas. Jis namuose irgi buvo vienas. Iki Ž. V. atvykstant, buvo blaivus, nes buvo grįžęs iš darbo. Ž. V. atsivežė alkoholinių gėrimų – alaus pakuotę, kurią sudarė 6 vnt. alaus buteliai po 1 l talpos. Alus buvo 6 proc. stiprumo. Dar nepradėjus gerti, Ž. V. išvažiavo ir vėl greitai grįžo su dar viena tokia pat alaus pakuote ir atsivežė pažįstamą R. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Jie visi trys gėrė alų ir išgėrė abi alaus pakuotes, tai yra iš viso 12 alaus butelių. Dėl kažkokių priežasčių, bet jis iš savo namų išvarė R. J., o šis pradėjo belsti į jo langus ir paskui pradėjo grasinti, kad daužys Ž. V. automobilį. Jis taip elgėsi todėl, kad reikalavo, kad jį parvežtų namo. Ž. V. pasakė, kad jis neveš nieko, nes yra girtas. Matėsi akivaizdžiai, kad Ž. V. girtas, nes svirduliavo, kalbėjo sunkiai. Ž. V. padėjo automobilio užvedimo raktelius ant stalo ir pasakė, kad jei nori, gali važiuoti ir parvežti R. J.. Jis nusprendė parvežti R. J. į namus. Jis pats kažkiek jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo baimė važiuoti, kad nepadarytų avarijos ar policininkai nesustabdytų, bet vis tiek pasiėmė Ž. V. priklausančio automobilio raktelius ir išvažiavo. Jis, mano, kad Ž. V. matė, kai jis pasiėmė raktelius, bet nieko nesakė jam, jo nestabdė. Jis sėdo už vairo, o R. J. sėdo į priekinę keleivio vietą ir išvažiavo. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), R. J. pradėjo jam sakyti, kad nelips iš automobilio, kad vežtų jį į (duomenys neskelbtini), nes jis nori pasiimti pinigų iš bankomato. Jis pradžioje nesutiko, nes bijojo rizikuoti važiuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bet R. J. sakant, kad jis nelips iš automobilio, išvažiavo kartu su juo į (duomenys neskelbtini). Jis vairavo. Važiuojant (duomenys neskelbtini), degant žaliam šviesoforo signalui, rodė posūkį ir sukosi į kairę pusę, tai yra norėjo sankryžoje įvažiuoti į kairėje esančią (duomenys neskelbtini), bet nepamatė priešais atvažiuojančio automobilio ir jų automobiliai susidūrė. Jis važiavo apie 10 km/h greičiu, tikrai nelėkė. To kito automobilio vairuotojas kvietė policijos pareigūnus, kurie nustatė per du kartus jam neblaivumą. Pripūtė abu kartus 2,79 promiles. Nesiginčijo su pareigūnais dėl alkotesterio rodmenų, pripažino iš karto, kad vairavo neblaivus. Tiek jis, tiek jo automobilio keleivis ir kito automobilio vairuotojas eismo įvykyje nenukentėjo, tik automobiliai apgadinti. Automobilis, kurį vairavo, buvo nutemptas į saugojimo aikštelę. Jis supranta, kad pasielgė neatsakingai, kad dėl jo neblaivios būsenos važiuojant, galėjo būti skaudžių pasekmių. Jis labai nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Pažada, kad ateityje taip nebesielgs. Jis vairavimo teisės niekada nebuvo įgijęs. Anksčiau yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Dėl to įvykio buvo byla, jam buvo paskirta bauda, kurią, jo žiniomis, antstolė jau yra išieškojusi pilnai. Bet po anos bylos daugiau nevairavo transporto priemonių iki pat 2022 m. spalio 17 d. Kas jam tą dieną užėjo, kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Aišku, suveikė alkoholis ir užtat neblaivus važiavo net neturėdamas teisės vairuoti. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę, tai yra pripažįsta, kad 2022 m. spalio 17 d., apie 19.25 val., būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Jam yra išaiškinta galimybė, kad tyrimas gali būti baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Su tuo sutinka. Jis yra dirbantis, visas jam paskirtas baudas susimoka, todėl galėtų susimokėti paskirtą baudą.

Akistatos protokole matyti, kad suvedus į akistatą įtariamąjį G. Č. ir liudytoją Ž. V., G. Č. parodė, kad automobilio raktelis buvo padėtas jo namuose ant staliuko. Žinojo, kad tie rakteliai yra Ž. V. automobilio. Prieš tai buvo išvaręs į lauką Ž. draugą R. ir jis pradėjo lauke triukšmauti. Girdėjo pro langus, kad jis sakė, kad išdaužys langus. Ž. V. tuo metu miegojo. Jis Ž. pažadino, kad pasakyti jam, kad reikia parvežti tą R. į namus. Ž. atsakė jam, kad jei nori gali vežti arba gali nevežti. Ž. pats nesikėlė, o jis nusprendė, kad reikia parvežti R., kad jis langų neišdaužytų. Užvedimo raktelis su pulteliu buvo ant stalo, kuris buvo kambaryje, kur miegojo. Prieš tai tą automobilio raktelį jam Ž. padavė, kai tik grįžo į jo namus, parsivežę R. Liudytojas Ž. V. su šiais G. Č. parodymais sutiko iš dalies bei parodė, kad sutinka su tuo, kad tik grįžus į G. namus, jis padavė G. savo automobilio raktelį, kad jo nepaimtų R. ir jam neužeitų pagunda važiuoti neblaiviam. Kur G. automobilio raktelį padėjo, nežino, nematė. Apie tai, kad ar jį G. Č. žadino ir sakė, kad reikia parvežti R. į namus, nieko negali pasakyti, nes tą vakarą jis buvo labai neblaivus, o kai būna neblaivus ir užmiega, tai jo neįmanoma visiškai pažadinti. Jei ir žadino jį G., gal ir galėjo sakyti tai, ką G. prieš tai pasakė. Bet tai sakė per miegus ir tikrai nieko neatsimena dėl savo neblaivios būsenos. G. Č. su šiais Ž. V. parodymais sutiko ir parodė, kad gali būti, kad Ž. jam sakė per miegus, kad gali vežti R. arba nevežti, nes jis buvo tikrai labai neblaivus. Į klausimą – kodėl 2022 m. spalio 21 d. G. Č. papildomos apklausos metu nurodė, kad Ž. V. išgertuvių metu padėjo automobilio raktelius ant stalo ir pasakė, kad jis neveš nieko, o jis gali važiuoti ir parvežti R., G. Č. atsakė, kad jis negali paaiškinti ,kodėl taip nurodė apklausos metu, kad Ž. pats padėjo raktelius ant stalo ir leido jam važiuoti. Iš tikro Ž. miegojo, kai jis išvarė R. į lauką, o automobilio raktelį jis prieš tai buvo padėjęs ant stalo kambaryje, kur miegojo. Jam dėl šių įvykių vis dar sukasi galva ir painiojasi viskas, galėjo apsirikti ir ne taip nurodyti aplinkybes apklausoje. Tyrėja jam tada pagarsino jo parodymus ir jis pasirašytinai patvirtino, kad surašyta teisingai, bet dabar mato, kad turbūt klaidingai nurodė aplinkybes.

Papildomoje apklausoje įtariamasis G. Č. parodė, kad pirmutiniuose parodymuose nurodė, kad Ž. pats padėjo raktelius ant stalo ir leido jam važiuoti. Iš tikro Ž. miegojo, kai jis išvarė R. į lauką, o automobilio raktelį jis prieš tai buvo padėjęs ant stalo kambaryje, kur miegojo. Susipainiojo parodymuose, nes jam dėl šių įvykių vis dar sukasi galva ir painiojasi viskas, galėjo apsirikti ir ne taip nurodyti aplinkybes apklausoje. Nors tyrėja jam tada pagarsino jo parodymus ir jis pasirašytinai patvirtino, kad surašyta teisingai, bet dabar nori patvirtinti, kad pirmutiniuose parodymuose susipainiojo ir dabar tvirtina tik, kad jis žadino Ž., kai buvo išvaręs R. į lauką, ir tas pradėjo baladotis. Ž. jam per miegus tik pasakė, kad gali vežti arba nevežti ir jis pats pasiėmęs automobilio raktelį išvežė R. į namus. Labai gailisi, kad nusikalto. Pažada, kad ateityje nebenusikals. Savo kaltę pripažįsta visiškai, tai yra pripažįsta, kad būdamas neblaivus 2022 m. spalio 17 d., apie 19.25 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo G. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. Č. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo G. Č. skirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 4 dalimis paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo G. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Č., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis G. Č. teistas, tačiau teistumas išnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, turi galiojančių administracinių nuobaudų, pagal jo parodymus – dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G. Č. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokuroro siūlomą bausmę – 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. Č. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis G. Č. prašo jam paskirtą bausmę – baudą leisti sumokėti per 1 metus laiko, tai yra, per 12 mėnesių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje bei BPK 352 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti terminą, per kurį nuteistasis turi sumokėti jam paskirtą baudą, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą bei į baudos dydį, kaltinamojo prašymas tenkintinas ir nustatytinas terminas, per kurį G. Č. turi sumokėti baudą, – 12 mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors G. Č. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju G. Č. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl G. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam asmeniui <...> priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui <...> jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Šiuo nagrinėjamu atveju automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Ž. V., kuris žinojo, kad G. Č. yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tai yra, žinojo ir leido jam priklausančia transporto priemone kaltinamajam daryti nusikalstamą veiką, todėl Ž. V. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

G. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, naikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas 2022 m. spalio 27 d. prokuroro nutarimu Ž. V. turtui – automobiliui „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimt) MGL (3000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 40 (keturiasdešimt) MGL (2000 (dviejų tūkstančių) eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis privalės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis ir 4 dalies 1 punktu, G. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą, konfiskuojant Ž. V. priklausantį automobilį „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Apskaitos skyriui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirtą 2022 m. spalio 27 d. prokuroro nutarimu Ž. V. turtui – automobiliui „Opel Astra-G-CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki minėto automobilio konfiskavimo.

G. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti G. Č., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.

Nuteistasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė