Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-30 · Administracinė byla Nr. eI2-3817-776/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-30
Bylos Nr.
eI2-3817-776/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06028-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Erminijus Baziulis, Dovilė Jazdauskaitė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas
O. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Andriejas Tyščenkas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3817-776/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06028-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 30 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dovilės Jazdauskaitės ir Ievos Saudargaitės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Andriejui Tyščenko,dalyvaujant atsakovo atstovei Laimai Zajankauskienei,vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. (O. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas O. M. (O. M.) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 24S229501, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau – Sprendimas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad 2024-10-11 dienos sprendimas priimtas, nes Migracijos departamentas 2024-07-31 sprendimu Nr. 24S178594 nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas norėdamas gauti leidimą pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR, t. y. vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p., 5 p.,

Pareiškėjas paaiškino, kad jis turėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, jis nekaltas, o kaltas darbdavys, kuris privalo įrodyti darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio sumokėjimo faktą, jis neatsako už darbdavio veiksmus.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nenustatė juridinio faktų viseto, pakankamumo, nepatikrino informacijos, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstus sprendimus.

Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 133 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas po to, kai Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., nustatė, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2024-07-31 sprendimu Nr. 24S178594 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760257914.

Paaiškino, kad įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (pareiškėjui tik 2 mėnesius buvo mokėtas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte, ir net 11 mėnesių buvo mokėtas mažesnis nei nustatyta minimali mėnesinė alga darbo užmokestis, nuo 2022-09-29 pareiškėjas vykdo individualią veiklą), tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. pareiškėjui buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 11 d. Sprendimo Nr. 24S229501, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Ukrainos pilietis.

Pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. per Lietuvos migracijos informacinės sistemą (MIGRIS) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, o pareiškėjo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme nurodė, kad pareiškėjas yra Ukrainos pilietis, ketinantis dirbti UAB ,,S“, numatomas darbo užmokestis – 1060 Eur per mėnesį.

2023-06-12 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą Nr. 23S86309 pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi. 2023-06-13 jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760257914, galiojantis iki 2025-06-13, įteiktas 2023-08-31.

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. 24S178594, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Taip pat Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis UTPĮ nuostatomis, priėmė 2024 m. spalio 11 d. Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėjas nesutikdamas su 2024 m. spalio 11 d. Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad atsakovas nenustatė juridinio faktų viseto, pakankamumo, nepatikrino informacijos, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl draudimo atvykti į LR.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) bei kiti teisės aktai.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

Teismas sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad paminėtas draudimas turėtų būti nustatomas, kai užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, tačiau šioje byloje tokių įrodymų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką šiuo atveju nėra proporcingas.

Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024-07-31 sprendimo turinio, pareiškėjui 2023-06-13 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad duomenys dėl pareiškėjui mokėto/nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2441-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024).

Pareiškėjas nurodė, jog buvo sąžiningas, dirbo ir turėjo lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kitokių, tokius pareiškėjo teiginius paneigiančių duomenų, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento Sprendime dėl draudimo atvykti nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos užsieniečiui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus piktnaudžiavo migracijos procedūromis, tačiau teismas pažymi, kad Sprendime neįvardinti jokie papildomi pareiškėjo nesąžiningi veiksmai, apart tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo, kas jau aukščiau paminėtu teismo vertinimu, nėra pagrįsta.

VAĮ 3 straipsnio 10 punkte numatyta, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas dėl draudimo atvykti nelaikytinas proporcingu, todėl jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio ir yra naikintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Proceso dalyviai prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nėra spręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. M. (O. M.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-10-11 sprendimą Nr. 24S229501.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Erminijus BaziulisDovilė JazdauskaitėIeva Saudargaitė