Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovės O. V. atstovams advokatui Tomui Vildžiūnui ir pagal įgaliojimą R. T., atsakovės Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui M. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Valstybei dėl teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Išklausius šalių paaiškinimus ir ištyrus byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sutartimi, patvirtinta Kauno miesto notarinės kontoros vyr.notarės J. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis LR Butų privatizavimo įstatymu, Kauno miesto valdyba pardavė 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), dviems savininkams: I. M., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė 41/100 dalį, o S. D., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė 59/100 dalis šio buto ir nustatė tokią tarp bendraturčių naudojimosi tvarką butu: I. M. paskyrė naudotis patalpa 4-3/16,10 kv.m., S. D. paskyrė naudotis patalpomis 4-1/10,68 kv.m., 4-2/16,86 kv.m., o jų bendram naudojimui paskyrė patalpas 4-4/6,26 kv.m., 4-5/3,63 kv.m., 4-6/2,71 kv.m., 4-7/7,60 kv.m. ir rūsio patalpą (prijungtos prie nagrinėjamos bylos VĮ Registrų centro buto techninės apskaitos bylos 20 lapas).

1993 m. sausio 22 d. sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės O. M., registro Nr.111, remiantis LR Butų privatizavimo įstatymu, Kauno miesto valdyba pardavė I. M., gim. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalis ūkio pastato 7I1/m, esančio (duomenys neskelbtini) (prijungtos prie nagrinėjamos bylos VĮ Registrų centro buto techninės apskaitos bylos 22 lapas).

1993 m. sausio 22 d. sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės O. M., registro Nr.110, remiantis LR Butų privatizavimo įstatymu, Kauno miesto valdyba pardavė S. D., gim. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalis ūkio pastato 7I1/m, esančio (duomenys neskelbtini) (prijungtos prie nagrinėjamos bylos VĮ Registrų centro buto techninės apskaitos bylos 24 lapas).

Ginčo buto bendraturtis I. M., a.k.(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Ginčo buto bendraturtė S. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (prijungtos prie nagrinėjamos bylos VĮ Registrų centro buto techninės apskaitos bylos 29 lapas).

Ieškovė B. O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė pagal įstatymą motinos S. D. palikimą (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 59/100 dalys buto, kurio bendras plotas 63,84 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 25/100 dalys ūkinio pastato 7I1m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos prie nagrinėjamos bylos VĮ Registrų centro buto techninės apskaitos bylos 37 lapas).

Po I. M. mirties jo palikimas perėjo valstybei, Kauno miesto 10-ajame notarų biure (duomenys neskelbtini) išdavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr.817, ir 2012-03-30 tam pačiam nitarui išdavus papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (10, 6-7 b.l.).

Ieškovė teigia, kad ji su I. M. nors ir nebuvo sudarę santuokos, tačiau nuo 1990 metų vedė bendrą ūkį, buvo sugyventiniai : naudojosi bendrai visomis buto patalpomis, iš bendrų pajamų apie 1991-1992 m. darė buto remontą, mokėjo mokesčius. Todėl mano, kad jai, kaip buvusiai I. M. sugyventinei, priklauso ½ dalis I. M. priklausiusios 41/100 dalies buto. Ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovė remiasi savo atstovų paaiškinimais, liudytojų Z. A., G. K. parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: nuotraukomis (103 b.l.), mokesčių už butui tiekiamą šilumos energiją suvestine ir apmokėjimų sąskaitomis (53-83 b.l.), pažyma iš įmonės „Kapų priežiūra“ (94 b.l.).

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti, kadangi ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino, kad ji su palikėju I. M. vedė bendrą ūkį, buvo sugyventiniai ir siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

Nustatyta, kad ieškovė su I. M. nebuvo sudariusi santuokos.

Ieškovė teigia, kad su I. M. vedė bendrą ūkį nuo 1990 metų iki jo mirties, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai, taigi, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog su I. M. kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti pradėjo 1990 metais, kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Šio kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

Taigi, iš paminėto seka, kad ieškovė turėjo įrodyti savo su I. M. gyvenimą drauge, ūkio kartu tvarkymą, bendro turto kūrimą abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendrą jų darbą.

Ieškovė liudytojų Z. A., G. K. parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: nuotraukomis (103 b.l.), mokesčių už butui tiekiamą šilumos energiją suvestine ir apmokėjimų sąskaitomis (53-83 b.l.), pažyma iš įmonės „Kapų priežiūra“ (94 b.l.), kurie, jos manymu, patvirtina bendro ūkio vedimą, įrodinėjo bendros nuosavybės kūrimą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).

Taigi, teismas, ištyręs ieškovės pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis aukčiau paminėtomis įrodymų vertinimo nuostatomis, daro išvadą, kad byloje esamų įrodymų visetas nesudaro pagrindo konstatuoti faktui, jog ieškovė su I. M. kūrė bendrą nuosavybę. Ieškovė teigė, kad bendromis lėšomis remontavo butą, mokėjo mokesčius. Tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos įrodymais. Byloje pateiktos mokesčių už butui teikiamas paslaugas mokėjimo sąskaitos apima laikotarpį nuo 2002 metų, kai ieškovė paveldėjimo būdu tapo 59/100 dalių buto savininke. Be to atkreiptinas dėmesys, kad šios sąskaitos išrašytos ne I. M. ar ieškovės B.O. V. vardu, o ieškovės motinos S. D. vardu. Jokių įrodymų apie tai, kad buvo mokami mokesčiai iš bendrų lėšų laikotarpiu nuo 1990 m. iki (duomenys neskelbtini) nepateikta. Taip pat nepateikta įrodymų ieškovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, jog ją su I. M. siejo sugyventinių santykiai, kad jie vedė bendrą ūkį ir kad bendru darbu ir gautomis lėšomis iš bendros veiklos remontavo butą. Ieškovė ieškinyje, o taip pat jos atstovai teismo posėdyje nedetalizavo ieškovės santykių su I. M., juos apibūdino abstrakčiai. Iš ieškovės ir jos atstovų bei liudytojų Z. A. ir G. K. parodymų nustatyta, kad ginčo 4 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno I. M., ieškovės motina S. D., ieškovė B. O. V. ir ieškovės dukra R. T., atstovaujanti ieškovę byloje. Taip pat nustatyta, kad LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu 1992 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo butą įsigijo bendrojon nuosavybėn du savininkai : I. M. įgijo 41/100 dalį, o S. D. 59/100 dalis šio buto (prijungtos prie nagrinėjamos bylos VĮ Registrų centro buto techninės apskaitos bylos 20 lapas). Ši aplinkybė duoda pagrindo abejoti ieškovės teiginių dėl jos ir I. M. bendro gyvenimo jungtinės veiklos principais patikimumu. Teismas turi pagrindo manyti, kad jeigu pagal ieškovės nurodytas aplinkybes ją su I. M. tikrai būtų sieję sugyventinių santykiai 1990-1994 metų laikotarpyje, labiau tikėtina būtų, jei butas būtų įgytas I. M. ir ieškovės nuosavybėn. Ieškovė ir jos atstovai nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kodėl buto bendraturčiais 1992-10-08 tapo būtent I. M. ir ieškovės motina S. D.. Dėl ieškovės nurodytų aplinkybių nepatikimumo teismas sprendžia ir pagal liudytojų Z. A., a.k(duomenys neskelbtini) G. K., a.k(duomenys neskelbtini) parodymus, kurie paaiškino, kad ginčo bute gyveno I. M., ieškovės motina S. D., ieškovė B.O. V. ir ieškovės dukra R. T., tačiau jie nepatvirtino, kad I. M. būtent su ieškove buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Liudytojas Z. A. teigė nežinąs, ar kaimynystėje gyvenęs I. M. turėjo artimus santykius su kuria moterimi gyvenančia bendrame bute, apie tai su I. M. nekalbėjęs, tačiau jam susidarė įspūdis, kad I. M. buvo S. D. sugyventinis. Liudytojas G. K. nurodė, kad 1992-2002 metais gyvendamas ieškovės kaimynystėje pas savo senelius jis matė, kad viename bute gyveno ieškovė su motina ir dukra bei I. M., matė, kaip I. M. dirbo ūkio darbus : tvarkė kiemą, kūreno pečių, apie bendrai atliktus buto remontus jis nieko nežinąs, kokiu pagrindu jie visi gyveno viename bute jis teigė nesidomėjęs, apie tai su buto gyventojais nesikalbėjęs, manė, kad tai viena šeima, ir nurodė, kad ieškovė jo prašė teisme paliūdyti, jog ieškovė su I. M. buvo sugyventiniai, taigi ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti liudytojo G. K. parodymų įtikinamumu. Ieškovė teigė, kad bendro ūkio vedimą patvirtina tai, kad ji savo lėšomis palaidojo I. M. ir kad prižiūri jo kapą. Tačiau ieškovė, atsižvelgiant į atsakovės nesutikimą su ieškiniu, nepateikė įrodymų aplinkybei dėl I. M. laidojimo savo lėšomis pagrįsti. Ieškovės pateiktos į bylą nuotraukos (103 b.l.) taip pat nėra pakankamas įrodymas bendro ūkio vedimui patvirtinti. Liudytojų parodymai, nuotraukos (103 b.l.), pažyma iš Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapų priežiūra“ (94 b.l.) labiau patvirtina vienam bute gyvenusių bendraturčių draugiškus tarpusavio santykius, negu ieškovės ir I. M. santykius kaip sugyventinių, grindžamus jungtinės veiklos principu. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji iki šiol moka mokesčius už visą butą, nėra reikšminga sprendžiant ar buvo bendras ūkis su I. M..

Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo su I. M. gyvenimą drauge, ūkio kartu tvarkymą, bendro turto kūrimą abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendrą jų darbą, todėl jos ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas – CPK 178 str.

Ieškovė, manydama, kad ji turėjo papildomų išlaidų dėl bendro turto išlaikymo po I. M. mirties iki jo palikimo perėjimo valstybei, turi teisę ginti pažeistus savo interesus įstatymo nustatyta tvarka pareikšdama reikalavimą turto perėmėjui dėl patirtų nuostolių.

Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistina 21,26 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str., 265 str.,270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. O. V., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 21,26 Lt (dvidešimt vieną litą 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.