- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-05
- Bylos Nr.
- 1-490-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46238-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- T. P.
- Advokatai
- Vytautas Geležinis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu (per Zoom platformą), žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 2 d., apie 23.18 val., Vilniuje, Rūdninkų g. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW M850i XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną, vakare, buvo mieste, vakarieniavo su draugais ir ten vartojo alkoholį. Gavo skambutį iš brolio, su kuriuo tuo metu dalinosi tėvų šuns priežiūrą (minėtas šuo turi skrandžio problemų (gastritą)). Brolis jam nurodė, kad šuo prastai jaučiasi, vemia ir jam yra reikalingi vaistai, kurie buvo likę pas kaltinamąjį (buvo pamiršęs juos perduoti broliui), dėl to pasiteiravo, kada juos jam atveš. Kažkiek užtrukęs, ėjo link automobilio, kuriame buvo palikęs raktus nuo namų, planavo išsikviesti „Bolt“ ir taip grįžti namo, tačiau sulaukė dar vieno brolio skambučio, kuris jo klausė, kada atvyks ir prašė kuo greičiau atvažiuoti. Buvo susijaudinęs, jautė stresą, dėl to impulsyviai sėdo prie automobilio vairo. Nuvažiavo nuo Subačiaus g. iki Rūdninkų g., apie porą šimtų metrų iki kol reido metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas tuo metu buvo įmonė (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi yra jis, o automobilio savininkas – įmonė (duomenys neskelbtini), su kuria buvo sudaryta lizingo sutartis. Nurodo, kad toks jo elgesys buvo impulsyvus, neapgalvotas, labai gailisi dėl tokio savo elgesio; šiuo metu yra sumokėjęs labai didelę kainą dėl tokio savo elgesio – tiek morališkai ir psichologiškai, tiek ir finansiškai. Akcentavo, kad taip pasielgė dėl to, kad buvo labai susijaudinęs dėl šuns, kurį jo atsakomybei buvo palikusi prižiūrėti motina, kadangi to šuns sveikatos būklė yra sudėtinga – šuo turi daug problemų su viršinimu ir jis bijojo, jog negavus vaistų, gali prasidėti traukuliai ir šuo gali net mirti, dėl to taip stresavo ir impulsyviai pasielgė. Negalėjo nurodyti, kiek tą vakarą suvartojo alkoholio, buvo vartojęs alų ir vyną. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Dėl ankstesnių įvykių (administracinių pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu) nurodė, kad yra baustas už vairavimą esant neblaiviam (po to, suėjus nuobaudos terminui, vėl išsilaikė teises), dėl kito įvykio (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įvyko nesusipratimas – prie tėvų namų norėjo išskirti konfliktavusius asmenis, tiesiog ėjo pro šalį, o atvykę pareigūnai patikrino ir jo neblaivumą ir dėl to skyrė jam baudą. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, nori daryti pokyčius savo gyvenime, kad daugiau tokių įvykių nebūtų, planuoja visiškai atsisakyti alkoholio. Savo turtinę būklę vertina ne kaip pačią geriausią. Nurodė, kad šiuo metu nuomojasi butą, yra už metus į priekį sumokėjęs nuomą (iki kovo mėn., (duomenys neskelbtini) Eur nuomos įmoka už mėnesį). Yra dirbantis, dirba per kelias įmones (individualia veikla šiuo metu neužsiima), jo pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, be darbo užmokesčio kitų pajamų neturi. Turi kredito kortelę, yra pasiėmęs paskolą (ją asmeniškai yra sudaręs, (duomenys neskelbtini) Eur vertės, už kurią turi atlikti vienkartinę įmoką iki 2024 m. pabaigos). Šiuo metu gyvena iš santaupų, jo santaupos yra iki (duomenys neskelbtini) Eur. Ateityje planuoja tęsti įmonės veiklą, pritraukinėti naujų klientų. Nurodė, kad šis įvykis jam labai brangiai kainavo finansiškai dėl to, kad dėl šio įvykio (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė sudarytą lizingo sutartį ir dėl sutarties nutraukimo jis turi sumokėti 10 proc. nuo neišmokėtos vertės sumos (apie (duomenys neskelbtini) Eur) bei likusias palūkanos, t. y. virš (duomenys neskelbtini) Eur, viso dėl sutarties nutraukimo nuostolis yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Šių pinigų dar nėra sumokėjęs, planuoja susitikti su lizingo įmone ir aptarti viską. Viso už automobilį buvo sumokėję įvykio metu apie (duomenys neskelbtini) Eur. Nurodė, kad jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, iš kurių (duomenys neskelbtini) Eur skirdavo mokėjimui už lizingą, (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčiui. Nurodė, kad be darbinės veiklos taip pat užsiima ir visuomenine veikla, t. y. prisideda prie akcijos „Darom“, yra tvarkęs pajūrį, prisidėjęs mažinant audros padarinius ir panašiai, prisideda prie paramos fondo, dirbančio su neišnešiotais vaikais (tiek finansiškai, tiek ir padedant rinkti reikalingus daiktus (žaislus ir pan.)), prisideda prie (duomenys neskelbtini) fondo veiklos. Nurodė, kad jo santykiai su motina R. P. yra puikūs, atviri, šilti ir nuoširdūs, jie bendrauja kiekvieną dieną. Mama jam yra artimiausias žmogus, labai ją myli, su ja pasitaria visais gyvenimo klausimais, ji jį paguodžia. Apie šį įvykį mamai papasakojo jai ir tėvui sugrįžus iš kelionės, po šuns sugrąžinimo, papasakojo viską kaip buvo. Mama labai supyko dėl tokio jo elgesio, smerkė jį, sureagavo kaip kiekviena motina, kurios sūnus pasielgė neapgalvotai. Jo motina yra (duomenys neskelbtini), turinti daug patirties. Mano, kad motina jam gali daryti teigiamą įtaką jo tolimesniems veiksmams, jis su mama ir tėvu labai artimai bendrauja, jie daug laiko praleidžia kartu (žaidžia golfą, keliauja).
Apklausta teisiamajame posėdyje galima laiduotoja R. P. nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Įvykio metu su vyru buvo išvykę į (duomenys neskelbtini) užsienyje, dėl to sūnui T. P. paliko prižiūrėti šunį, kurį vėliau jis perdavė kitam sūnui, grįžusiam iš (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos šuo turi sveikatos problemų – vasarą užvalgė nuodų, dėl to šuns skrandis yra jautrus, turi gastritą. Dėl šių priežasčių šuniui yra reikalinga itin griežta priežiūra – reikia maitinti ir duoti vaistus nustatytu laiku. Su sūnumi ji susitiko grįžusi po kelionės, bendrų šeimos pietų metu ji su vyru pasidalino kelionės įspūdžiais, po kurių jai sūnus papasakojo apie šį įvykį. Jai buvo didžiulis šokas, labai supyko, nesitikėjo, jog sūnus gali taip pasielgti. Sūnui yra žinomos šeimos vertybės, aukšta moralė ir sūnus tikrai žino, jog vairuoti išgėrus negalima. Ji labai smerkia sūnų dėl tokio elgesio, nepateisina to, jai skaudu ir gėda. Supranta, kad iš dalies taip galėjo nutikti dėl to, kad ji buvo prigąsdinusi sūnų atidžiai rūpintis jam paliktu šunimi, tačiau vis tiek mano, kad tai nepateisina jo elgesio, sūnus turėjo naudotis pavėžėjimo paslaugomis. Nurodė, kad jos sūnus yra labai jautrus, sunkiai sureagavo į šį įvykį, jam buvo labai gėda pripažinti tėvams apie tai, kadangi suprato, jog tokiu savo elgesiu nuvylė tėvus. Mano, kad sūnus sumokėjo didelę kainą tiek psichologiškai, tiek finansiškai. Visa šeima labai palaiko sūnų, kad toks jo elgesys nepasikartotų. Jos santykiai su sūnumi yra labai artimi, atviri, šilti, ji labai sūnų palaiko ir myli, tačiau ir labai pyksta dėl tokio jo elgesio. Ji kasdiena bendrauja su sūnumi, sūnus dažnai atvyksta į (duomenys neskelbtini), jai būnant (duomenys neskelbtini) jie būtinai susitinka, kartu keliauja, žaidžia golfą. Nurodo, kad planuoja dar daugiau bendrauti su sūnumi, įtraukti į visas savo veiklas, kartu daugiau užsiims bendromis veiklomis (žais golfą, vasarą važinės dviračiais, keliaus), dalyvaus bendruose šeimos renginiuose, dalinsis patarimais ir palaikymu. Ji kaip (duomenys neskelbtini) yra sukaupusi nemažai patirties, geba motyvuoti, moka bendrauti su jaunais žmonėmis, dėl to mano, kad šios jos savybės gali padėti sūnui daryti teigiamą įtaką. Nurodo, kad ji yra artimiausias sūnui žmogus, yra labai valdinga, sūnus bijo ją nuvilti, labai ją gerbia. Esant reikalui, nebijo sūnui ir griežčiau pasakyti. Jai yra žinoma apie tai, kad sūnus vairavo neblaivus ir turėjo įvykį (duomenys neskelbtini) m., tačiau mano, kad šis įvykis ir kodėl tai nutiko yra dėl visiškai kitų priežasčių nutikęs. Mano, jog taip nutiko dėl to, kad ji labai buvo prigrasinusi sūnui atidžiai rūpintis šunimi, dėl to mano, jog sūnus būdamas labai atsakingas ir bijodamas ją nuvilti, papuolęs į tokią situaciją galėjo pasielgti spontaniškai ir neapgalvotai. Netiki, kad kitokiomis aplinkybėmis sūnus būtų sėdęs už vairo būdamas neblaivus. Galėtų sumokėti paskirtą užstatą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2023 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo D. N. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 3 d., adresu Vilniuje, Rūdninkų g. 18, sustabdytas automobilis „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas T. P. buvo neblaivus – vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antru – 1,87 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 8-10).
2023 m. gruodžio 2 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto I. A. (A.) tarnybiniame pranešime „Dėl nustatyto KET pažeidimo“, be kita ko, nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 2 d., dirbant kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniuoju specialistu D. J., buvo vykdomas iš anksto numatytas priemonių planas dėl neblaivių vairuotojų Vilniaus mieste. Apie 23.10 val. pradėjo tikrinti vairuotojus greitaisiais alkotesteriais Rūdninkų gatvėje, ties namu Nr. 18. Neužilgo privažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nerišliai kalbėjo. Jo skyriaus vyresnysis specialistas D. J. greituoju alkotesteriu „Alcotest-5000“ patikrino šio automobilio vairuotoją, alkotesteris parodė, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Nustatyta, kad vairuotojas T. P., kuriam buvo pasiūlyta pūsti į alkotesterį „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0260, parodančiu tikslias promiles. Pirmu pūtimu 23.18 val. T. P. įpūtė 1,79 promiles, 23.40 val. antru pūtimu – 1,87 promiles. Kadangi T. P. už nustatytą girtumą gresia baudžiamoji atsakomybė, į vietą buvo iškviesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai, kuriems perduota visa dėl T. P. surinkta medžiaga tolimesniam tyrimui (t. 1, b. l. 12).
2023 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje, esančioje Vilniuje, Rūdninkų g. 18, buvo apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas lengvasis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi adresu Vilniuje, Rūdninkų g. 18, šalikelėje, du ratai ant šaligatvio. Automobilis mėlynos spalvos, dviejų durų, hečbeko tipo. Automobilis be išorinio apgadinimų. Salono viduje, ant priekinės keleivio sėdynės padėtas vandens butelis, ant galinių sėdynių guli du vandens buteliukai, vienas plastmasinis, kitas stiklinis. Bagažinėje golfo lazdų rinkinys su dėklu. Automobilio salone alkoholio gėrimų ar tuščios taros nerasta. Automobilio salonas tvarkingas, be išorinių pažeidimų. Apžiūros metu jokie daiktai ar objektai nepaimti. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 19-28).
2023 m. gruodžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (angl. body camera) vaizdo įrašai „PSS-20231202-232159UTC+0200“, „PSS-20231202-232237UTC+0200“, „PSS-20231202-232329UTC+0200“, „PSS-20231202-233426UTC+0200“, „PSS-20231202-233544UTC+0200“. Protokole be kita ko nurodyta, kad vaizdo įrašo „PSS-20231202-233426UTC+0200“ pradžioje matoma, kad vaizdo įrašą darantis, prie policijos automobilio stovintis policijos pareigūnas (toliau – Pareigūnas Nr. 1) garsesniu balsu paprašo parūkyti ir prieiti. Vaizdo įrašo 01.23 min. Pareigūnas Nr. 1, kreipdamasis į vyrą vardu T., dar kartą paprašo prieiti. Toliau be kita ko matomas prieinantis vyras bei stovintis ir rankoje alkotesterį laikantis kitas policijos pareigūnas (toliau – Pareigūnas Nr. 2). Vyrui priėjus prie policijos pareigūnų, Pareigūnas Nr. 2 paduoda jam alkotesterio antgalį ir nurodo išimti iš įpakavimo. Tai padaręs, antgalį vyras paduoda Pareigūnui Nr. 2 ir jis jį įstato į alkotesterį. Po to vyrui tikrinamas neblaivumas. Pareigūnas Nr. 2 pagarsina neblaivumo tikrinimo rezultatus - „1,87“ bei kitoje rankoje laikomu telefonu nufotografuoja alkotesterį (jo rodmenis). Vyrui nurodoma, kad su jo parodymais jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnas Nr. 2 alkotesterį perduoda Pareigūnui Nr. 1, kuris taip pat telefonu jį nufotografuoja. Toliau Pareigūnas Nr. 1 vyrui nurodo eiti su juo prie vyro automobilio, nurodo, kad reikės nufotografuoti automobilį. Prieinama prie kiek toliau stovinčio automobilio „BMW“, be kita ko matoma, kad šalia stovintis kitas policijos pareigūnas (toliau - Pareigūnas Nr. 3) kalba telefonu, nurodo, kad reikia „NVRS'o“ Rūdininkų g. 18, automobilis „BMW“, garsindamas numerius sako „(duomenys neskelbtini)“, nurodo, kad pirmu pūtimu – „1,79“, antru – „1,87“. Daugiau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įraše „PSS-20231202-233544UTC+0200“ užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotoms vaizdo įraše „PSS-20231202-233426UTC+0200“, tik vaizdo įrašas daromas Pareigūno Nr. 2 mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone (t. 1, b. l. 117-120).
2023 m. gruodžio 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 2 d. T. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius). Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. T. P. nurodžius, kad alkoholio vartojo prieš 40 min, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0260, patikros Nr. 1985687 atliktas tikrinimas: T. P. pirmu pūtimu – 23.18 val. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, pakartotinio tikrinimo metu – 23.40 val. buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. T. P. su tikrinimo rezultatais sutiko, akte pasirašė (t. 1, b. l. 13). Pridėtos alkotesterio rodmenų nuotraukos (t. 1, b. l. 15-16).
Iš alkotesterio rodmenų nuotraukų matyti, kad: 2023 m. gruodžio 2 d., 23.18 val. pūtimo rezultatas – 1,79 promilės; 2023 m. gruodžio 2 d., 23.40 val. pūtimo rezultatas – 1,87 promilės. (t. 1, b. l. 15-16).
2023 m. spalio 12 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0260, patikros sertifikatas Nr. 1985687, galioja iki 2024 m. balandžio 10 d., alkotesteris tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 14).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie kelių transporto priemones duomenimis transporto priemonės – automobilio „BMW 850i Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas – (duomenys neskelbtini), valdytojas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW M850i Coupe xDrive“ kaina Lietuvoje su PVM yra 71 470 Eur (t. 1, b. l. 31).
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi išnagrinėjus T. P. skundą, buvo paliktas galioti nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo byloje T. P. buvo pripažintas pažeidęs KET 14 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje; jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių laikotarpiui (t. 1, b. l. 138-141).
2023 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) pranešime dėl vienašališko sutarties nutraukimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi sudarytos Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio BMW 850i (VIN: (duomenys neskelbtini)) 9.1.14 punktu, paaiškėjus neigiamai informacijai apie tai, kad Lizingo gavėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, informuoja (duomenys neskelbtini) apie vienašališką lizingo sutarties nutraukimą (t. 2, b. l. 20).
Nepriklausomų vertintojų biuro kilnojamo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės – automobilio BMW M 850i xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), turto vertė su PVM – 63 500 Eur. Ataskaitos surašymo data – 2023 m. gruodžio 19 d. (t. 2, b. l. 22-38).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto, vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolo bei tarnybinių pranešimų duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis T. P. 2023 m. gruodžio 2 d., apie 23.18 val., Vilniuje, Rūdninkų g. 18, vairavo automobilį „BMW M850i XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai reido metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas – 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. P. grubiai pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog įvykio dieną, vakare, jis Vilniaus senamiestyje vakarieniavo su draugais, vartojo alkoholį (gėrė alų bei vyną), vakarienės metu jam paskambino brolis, kuriam kaltinamasis buvo perdavęs prižiūrėti išvykusių į kelionę tėvų šunį, kad šuniui skubiai reikalingi vaistai, nuėjo iki Subačiaus g., kur buvo paliktas automobilis ir namų raktai jame, planavo kviestis „Bolt“, tačiau brolis dar kartą paskambino, ragindamas kuo greičiau atvežti vaistus, kaltinamasis dėl streso priėmė impulsyvų sprendimą ir vairavo automobilį pats, ketino grįžti iki namų (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis, kuris tą patį vakarą, visiškai neseniai vakarienės metu buvo vartojęs alkoholį ir dėl to planavo kviestis „Bolt“, suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Juolab kad alkoholio koncentracija kaltinamojo organizme didėjo – iš pradžių buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, o po 22 minučių – 1,87 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagrindo taikyti būtinojo reikalingumo instituto nuostatas ar teigti, jog kaltinamasis buvo afekto būsenoje, nesuprato savo veiksmų pobūdžio bei pavojingumo, šiuo atveju nėra.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad T. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl neatleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį kaltinamojo mamos R. P. atsakomybėn.
BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis T. P. yra neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, bylos duomenimis, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais turtinė žala nepadaryta. Taigi nustatytos pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis turi tiek faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą, tiek ir deklaruotą gyvenamąją vietą, yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nuolat dirbantis keliose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), užima vadovaujančias pareigas – yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas ir savininkas, artimai bendrauja su šeimos nariais (tėvais, broliu), savo šeimos nesukūręs (yra nevedęs, vaikų neturi). Taigi kaltinamasis yra siejamas stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais Lietuvoje. Be to, pagal pateiktus duomenis bei kaltinamojo paaiškinimus, jis aktyviai leidžia laisvalaikį, užsiima savanoriška veikla (dalyvauja akcijoje „Darom“, prisideda prie (duomenys neskelbtini) labdaros ir paramos fondo, taip pat prie (duomenys neskelbtini) fondo veiklos). Bylos duomenimis, kaltinamasis neteistas, nėra duomenų, kad jo atžvilgiu kada nors būtų buvę ar šiuo metu būtų pradėtų ikiteisminių tyrimų. Bylos duomenimis, jis nėra gydytas dėl priklausomybės ligų, taip pat psichiatrijos ligoninėse, nėra kitų duomenų, kad turėtų nuolatinių problemų dėl elgesio, esant apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąjį.
Kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad kaltinamasis T. P. per pastaruosius trejus metus yra baustas administracine tvarka 16 kartų, iš jų 15 kartų dėl nusižengimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, tarp jų daugiausia dėl pakartotinio netinkamo automobilio pastatymo transporto priemonių stovėjimo vietoje (ANK 417 straipsnio 2 dalis), taip pat 2 kartus baustas administracine tvarka dėl pakankamai ženklaus leistino greičio viršijimo 30-42 km/val. (ANK 416 straipsnio 3, 5 dalys), vienas iš nusižengimų yra susijęs su alkoholio vartojimu – kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pasirodė viešoje vietoje, kuomet svirduliavo, ir tuo įžeidė žmogaus orumą bei dorovę. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis įvykio vietoje policijos buvo užfiksuotas atsitiktinai, nes, eidamas namo, norėjo išskirti konfliktuojančius asmenis, o atvykę pareigūnai, jam kaip liudininkui surašė protokolą, vis tik šie duomenys (užfiksuota kaltinamojo būsena, pavartojus alkoholį) patvirtina, jog kaltinamasis ne visuomet saikingai vartoja alkoholį. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis matyti, jog kaltinamasis yra linkęs paskirtas baudas sumokėti – 15 iš 16 paskirtų baudų yra sumokėtos, tačiau darytina išvada, kad skiriamos ir sumokamos baudos įtakos kaltinamojo elgesiui neturi, jis savo elgesio modelio nekeičia ir pakartotinai yra daromi netgi analogiški nusižengimai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamasis T. P. 2017 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2017 m. vasario 11 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,58 promilių neblaivumas. Šis nutarimas buvo paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-116-888/2017. Svarbu tai, kad dėl padaryto nusižengimo kaltinamajam buvo pritaikytos griežtos pasekmės – 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nepaisant to, kaltinamasis pažeidė įstatymus vėl, pakartotinai vairuodamas transporto priemonę, šįkart jau būdamas sunkesnio – vidutinio neblaivumo, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė. Nors minėta administracinė nuobauda nebegalioja, tačiau šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Administracinių nusižengimų registro bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, teismo vertinimu, sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis T. P. nėra visiškai kritiškas savo veiksmams, negeba priimti tinkamų sprendimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o nagrinėjamas įvykis nebuvo atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė bei vienkartinis reiškinys jo gyvenime.
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog kaltinamasis T. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybės, kurios teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai manyti, kad jis ateityje daugiau nepažeis įstatymų. Konstatuotina, jog šiuo atveju nenustatyta sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, kadangi nenustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laiduotoja šioje byloje buvo prašoma skirti kaltinamojo mamą R. P. Teismui nekyla abejonių dėl R. P. tik teigiamai charakterizuojamos asmenybės bei artimo ryšio su kaltinamuoju, tačiau kyla pagrįsta abejonė, ar R. P. gali daryti realią įtaką savo sūnaus (kaltinamojo) elgesiui ir veiksmams. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu teismo pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017). Nagrinėjamu atveju iš R. P. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo mama R. P. ir po 2017 m. vasario 11 d. įvykio, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, daug kalbėjosi su kaltinamuoju, jam aiškino bei moralizavo, pyko ant kaltinamojo dėl šio įvykio, bandė paveikti jo elgesį, kad tokie įvykiai nepasikartotų, stebėjo kaltinamąjį bei jo elgesį, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių, galimai laiduotojai nepavyko pasinaudoti savo autoritetu ir padaryti tokią teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis pakartotinai nevairuotų transporto priemonės, būdamas neblaivus. Be to, tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš jo mamos (galimos laiduotojos) paaiškinimų teisme matyti, kad jie nuolat daug ir atvirai bendrauja, leidžia laisvalaikį kartu, todėl nėra pagrindo manyti, kad R. P. nurodytos galimos priemonės dėl įtakos kaltinamajam darymo gali būti veiksmingos. Juolab kad kaltinamasis yra visiškai finansiškai nepriklausomas nuo savo šeimos, gyvena ir dirba atskirai, kitame mieste, yra pakankamai brandaus amžiaus, t. y. susiformavusi asmenybė. Dėl išvardintų aplinkybių bei argumentų teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad kaltinamojo mama R. P. gali daryti realią įtaką savo sūnaus (kaltinamojo T. P.) elgesiui ir veiksmams. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. P. nepripažintina tinkama laiduotoja nagrinėjamoje byloje.
Apibendrinant, darytina išvada, jog kaltinamasis T. P. neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jam skirtina bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės.
Bausmės skyrimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis T. P. padarė vieną, tyčinį, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis ankščiau nėra teistas, baustas administracine tvarka (faktiškai visos paskirtos baudos sumokėtos), baustas ir už nusižengimą dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog T. P. yra pakankamai brandaus amžiaus, turintis nuolatinę faktinę bei deklaruotą gyvenamąją vietą, nuolat dirbantis keliose darbovietėse, gaunantis nuolatines pajamas, palaikantis stiprius socialinius ryšius su šeima, savo šeimos nesukūręs, vaikų neturi, turintis finansinių įsipareigojimų, tačiau jų terminai dar nesuėję (nuomos mokestis už butą sumokėtas iš karto už metus į priekį iki 2024 m. kovo mėn., paimta asmeninė (duomenys neskelbtini) Eur paskola turi būti atiduota iki 2024 m. pabaigos). Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę Vilniaus miesto senamiestyje, kur net ir nakties metu yra pakankamai intensyvus eismas, gausu pėsčiųjų, tamsiu paros metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio, t. y. esant vidutiniam neblaivumui, teigia važiavęs nuo Subačiaus g. iki Rūdninkų g., apie 200 m, tačiau tikslas buvo grįžti namo iki (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui bei parodė atsainų požiūrį į galiojančias KET.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.), jos dydį nustatant artimą minimumui, t. y. paskirtina 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamasis T. P., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,79 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, nakties metu, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, senamiestyje, nedidelį atstumą, praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, antrą kartą, po to, kai 2017 metais jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones; administracine tvarka baustas ir už kitokio pobūdžio KET pažeidimus (paskirtos baudos faktiškai sumokėtos). Kita vertus, kaltinamasis iki šiol neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra siejamas stiprių socialinių ryšių su šeima (tėvais, broliu), nuolat dirba keliose darbovietėse, charakterizuojamas teigiamai, užsiima savanoriška veikla. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 5 d. Pažymėtina, jog kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo asmeniniams bei darbiniams poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Juolab kad kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant ir už tai, jog vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis T. P. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Minėto automobilio vidutinė rinkos vertė pagal kaltinamojo gynėjo pateiktą šios transporto priemonės individualų vertinimą sudaro 63 500 Eur. Teismas, nustatydamas automobilio BMW M850i XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, vadovaujasi kaltinamojo gynėjo pateiktu Nepriklausomų vertintojų biuro 2023 m. gruodžio 18 d. atliktu individualiu automobilio BMW M850i XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės nustatymu, o ne VšĮ „Emprekis“ atlikto vertinimo duomenimis, kuris atliekamas masiniu būdu, o ne atsižvelgiant į konkrečios transporto priemonės techninius duomenis bei būklę. Tai atitinka ir suformuotą teismų praktiką, pagal kurią tokiu atveju konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti gynėjo prašymą ir automobilio vertę nustatyti pagal lizingo sutartį automobilio įmonės (duomenys neskelbtini) išpirktos kainos dalies sumą, kadangi automobilio lizingo sutartis buvo sudaryta ne tarp kaltinamojo ir (duomenys neskelbtini), bet tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, šie duomenys neatitinka nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) vidutinės rinkos vertės.
Turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
Tokiu atveju turi būti svarstomas konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecijos teisę spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
Šiuo atveju, sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis T. P. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas Vilniaus senamiestyje, kur bet kuriuo metu gali būti tiek pėsčiųjų, tiek ir kitų transporto priemonių, nakties metu, t. y. tamsiu paros metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, važiavo nedidelį atstumą – nurodo nuo Subačiaus g. iki reido vietos Rūdninkų g. 18 (apie 200 m), tikslas buvo grįžti namo į (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini) km), nagrinėjamo įvykio metu realių pasekmių ar žalos nekilo. Taip pat įvertintina tai, jog kaltinamasis yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka per pastaruosius 3 metus 16 kartų, daugiausia už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, įskaitant ir dėl analogiško KET pažeidimo, kuomet 2017 m. kaltinamasis buvo nubaustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam (buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis). Taip pat įvertintina kaltinamojo turtinė padėtis – jis nuolat dirba dvejose darbovietėse, yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius ir savininkas, gauna pastovias, maždaug (duomenys neskelbtini) Eur pajamas per mėnesį (1 t., 129-137; 2 t., b. l. 77-78), duomenų apie kitą turtą byloje negauta. Kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu jo santaupos sudaro iki (duomenys neskelbtini) Eur, praeitais metais iš karto už metus į priekį sumokėjo už būsto nuomą (nuomos mokestis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį). Kaltinamasis gyvena vienas, vaikų, kitų išlaikytinių neturi, taip pat neturi ilgalaikių didelių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas būtų suėjęs (paimta asmeninė (duomenys neskelbtini) Eur paskola turi būti atiduota iki 2024 m. pabaigos). Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra gera. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo finansinė padėtis pastaruoju metu yra blogesnė nei anksčiau, t. y. jo įmonės veikla nebėra tokia sėkminga, tačiau duomenų, kad įmonė (duomenys neskelbtini) veiktų nuostolingai byloje nėra. Priešingai – kaltinamasis nurodė, kad įmonės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, iš jų (duomenys neskelbtini) Eur skirdavo mokėjimui už lizingą, apie (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčiui bei darbo vietai. Kadangi VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenys apie 2022 metus nebuvo pateikti, teismas neturi galimybės patikrinti šių kaltinamojo paaiškinimų, tačiau pagrindo jais netikėti neturi. Be to, kaltinamasis dirba ne vienoje bendrovėje, turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, darbinę patirtį įvairiose įmonėse, nurodo, kad planuoja toliau vystyti (duomenys neskelbtini) veiklą, ieškoti naujų klientų ir gerinti įmonės padėtį, tuo pačiu ir savo finansinę padėtį. Pagal byloje pateiktus duomenis, lizingo sutartis, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo vienašališkai nutraukta. Pastebėtina, jog pasekmės dėl šios sutarties nutraukimo kilo ne kaltinamajam asmeniškai, o jo įmonei – (duomenys neskelbtini), t. y. ribotos turtinės atsakomybės juridiniam asmeniui, kurios turtas yra atskirtas nuo šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkų, t. y. kaltinamojo, turto. Dėl to aplinkybės, kokios pasekmės kilo (kils) įmonei (duomenys neskelbtini) dėl vienašališko lizingo sutarties su (duomenys neskelbtini) nutraukimo, neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl automobilio vertės konfiskavimo iš kaltinamojo. Pats kaltinamasis pasirinko įmonės valdomą automobilį naudoti savo asmeninėms reikmėms ir turi prisiimti kilusias pasekmes.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju visos automobilio vertės, t. y. 63 500 Eur, konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltinamojo asmenybės, visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, o kaltinamajam tai būtų per didelė finansinė našta. Dėl to nagrinėjamoje byloje yra pagrindo iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti dalį automobilio vertės, kurios dydis sudaro sumą, artimą 1/4 daliai šio automobilio vertės, t. y. konfiskuotina 16 000 Eur suma. Šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga kaltinamojo asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam T. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 65-78), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kaltinamojo T. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio pirmo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. P. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 5 d.;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „BMW M850i XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 16 000 Eur (šešiolika tūkstančių eurų).
Netenkinti R. P. prašymo ir neatleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
T. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. P. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 5 d.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ perduoti saugoti T. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie pirmo bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti nuteistajam T. P., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-490-1017/2024, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas).
Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti T. P., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.