Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovėms D. B., R. K., atsakovui P. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui P. K. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (1991-01-21 LR Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 str. 21 p.). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (Įstatymo 32 str. 1 d. 1p.). Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką.

Ginčas byloje kilęs dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė R. K. 2015 m. vasario 9 d. patikrino P. K. nuosavybės teise valdomą, miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. 8737/0001:266, esantį (duomenys neskelbtini), kvartalas 461, sklypas 11, bei surašė patikrinimo aktą Nr. 2. Patikrinimo akte nurodyta, kad miško savininkas savavališkai iškirto 5 vnt. žalių eglių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 punktu, kirsti egles yra privalomas nustatytos formos leidimas kirsti mišką. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas reikiamo leidimo neturėjo, todėl, veikdamas neteisėtai, padarė žalą aplinkai. Faktą, jog eglės buvo kertamos neturint atitinkamo leidimo, pripažįsta ir pats atsakovas. 2015 m. kovo 10 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio nutarimu P. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta 57 € bauda už pažeidimų, numatytų LR ATPK 62¹ str. 1 d. bei 62² str. 1 d. padarymą. Atsakovui iškirtus egles be leidimo, galima pagrįstai tvirtinti, kad buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti tiesioginiu neigiamu poveikiu miško būklei. Tokie veiksmai, nepateikus jų teisėtumą patvirtinančių įrodymų, vertintini kaip neteisėti, darantys žalą aplinkai. Taigi konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytas žalos aplinkai faktas ir atsakovui, nepaneigus savo kaltės, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.).

Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d.). Ieškovė žalą aplinkai paskaičiavo, vadovaudamasi Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo 2.2 punkto ir Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos priedo 1.3.2. punkto nuostatomis. Tokiu būdu žalos aplinkai piniginė išraiška yra 5,06 ktm x 115 € x 2,0 = 1163,80 €. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovė, nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 str. numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Išanalizavus ir įvertinus visą byloje surinktą medžiagą, matyti, kad atsakovas pripažino savo veiksmus savavališkai iškertant medžius kaip neteisėtus, tačiau į siųstą pretenziją dėl neteisėta veika padarytos 1163,80 € žalos aplinkai nereagavo ir jos neatlygino.

Sutinkamai su LR CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tačiau to paties straipsnio 2 d. numato galimybę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovas pateikė duomenis, kad dirba (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu augina mažametę dukrą ir yra vaiko priežiūros atostogose, kas mėnesį gauna motinystės (tėvystės) pašalpą. Tačiau, teismo vertinimu, vien šie pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo pagal CK 6.251 str. 2 d. prasmę, kadangi nėra pateikti visi galimi įrodymai apie asmens turtinę padėtį (pvz. viešo registro duomenys apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turimas lėšas banko sąskaitose, kt.), t. y. tie duomenys, turintys esminės reikšmės sprendžiant nuostolių atlyginimo sumažinimą. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovui priklauso 12,26 ha žemės sklypas, be to, kaip pats atsakovas nurodė, šiuo metu jis statosi gyvenamąjį namą. Todėl teismas, įvertindamas visas aukščiau paminėtas aplinkybes, atsakovo poziciją bylos nagrinėjimo metu, t. y. prašant iš viso ieškinį atmesti, padarė išvadą, kad visiško žalos atlyginimo principo išimties taikymas nagrinėjamos bylos atveju neturi pagrindo. Taip pat teismas laiko, kad atlygintinos žalos dydžio sumažinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. l d.). Ieškinį tenkinant visiškai iš atsakovo P. K. valstybei priteistinas 26 € žyminis mokestis. (CPK 80 str. l d. 1 p., 7 d., 85 str. l d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str. , 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1163,80 € (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 80 centų) žalos atlyginimą ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos, į. k. 302471705, adresas Kauno m., Pramonės pr. 11a, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, naudai.

Priteisti iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26 € (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šilalės rajono apylinkės teismą.