- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- 1-37-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37349-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. J. laikotarpiu nuo 2012-06-19 iki 2015-11-11 būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) vadovu ir kasininku bei laikotarpiu nuo 2015-11-12 iki 2016-07-18 faktiniu direktoriumi ir kasininku, disponuodamas jo žinioje buvusiomis bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <…> teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią N. K., nesuvokusią pastarojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų bei duomenų, pažeisdamas:
1) 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatą, numatančią, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“ bei 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (pagal 2008 07 03 įstat. Nr. X-1679) ir 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.“; 2) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995-12-05 Nr. I-1115, nauja redakcija nuo 2005-01-01 Nr. IX-2084, 2004-03-30) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“; 3) Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklių“ 10.15 punkto nuostatą, numatančią, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, 2016 m. Klaipėdoje (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje) paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18 buhalterinės apskaitos dokumentus:
- didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18;
-visų buhalterinių sąskaitų, kurių pagrindu formuojama finansinė atskaitomybė, apskaitos registrus: ilgalaikio turto, piniginių lėšų kasoje, piniginių lėšų banke, atsargų, pirkėjų skolų ir kitų gautinų sumų (kartu ir atskaitingo asmens A. J. atsiskaitymų apskaitos registrus), pardavimų pajamų, sąnaudų, kapitalo, įsipareigojimų tiekėjams, darbuotojams, VMI, SODRAI, kitiems kreditoriams už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18;
- atskaitingo asmens A. J. avansines apyskaitas su išlaidų dokumentais už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-18;
- 2014 m. kasos knygą ir kasos dokumentus: kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius;
- 2016 m. birželio ir liepos mėnesių kasos knygas ir kasos dokumentus: kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius už 2016 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius ir tokiu būdu nepagrindė laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais iš viso 212 366,19 Eur piniginių lėšų grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais panaudojimo. Į buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusias darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas, susijusias su įsipareigojimais darbuotojams, nepagrindė darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų, dėl to nebuvo galima laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18 iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Veikdamas bendra tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą pasisavinti jo žinioje buvusias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, 2014–2015 m. laikotarpiu iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų pervedė į savo asmenines sąskaitas, nurodant „ūkio išlaidos“, iš viso 226 121,60 Eur, o būtent:
- laikotarpiu nuo 2014-01-17 iki 2014-12-29 iš bendrovės sąskaitų, esančių AB „Citadele“ banke (Nr. (duomenys neskelbtini)), AB Šiaulių banke (Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir „Danske Bank“, AS, Lietuvos filiale (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pervedė iš viso 738 190 Lt (213 794,60 Eur), iš jų 73 7690 Lt (213 649,79 Eur) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke ir 500 Lt (144,81 Eur) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke;
- laikotarpiu nuo 2015-01-06 iki 2015-02-02 iš bendrovės sąskaitos, esančios AB „Citadele“ banke (Nr. (duomenys neskelbtini)), į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, 12 327 Eur, taip iš viso pervedė 226 121,60 Eur, iš kurių 15 342,89 Eur grąžino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, 6 542,79 Eur panaudojo bendrovėms reikmėms, likusių 204 235,92 Eur panaudojimo dokumentais nepagrindė, į kasą negrąžino ir taip juos pasisavino.
Be to, jis nurodytu laikotarpiu iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų grynaisiais pinigais išėmė iš viso 283 000,02 Eur, o būtent:
- laikotarpiu nuo 2014-01-30 iki 2014-05-20 iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, grynaisiais pinigais bankomatuose išėmė 233 600 Lt (67 655,24 Eur);
- laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-07-19 iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele banka“, grynaisiais pinigais bankomatuose išėmė 70 150 Lt (20 316,84 Eur);
- laikotarpiu nuo 2014-11-19 iki 2014-12-11 iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Danske Bank“, A S, grynaisiais pinigais bankomatuose išėmė 72 840 Lt (21 095,92 Eur);
- laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-07-19 grynaisiais pinigais iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Danske Bank“, A S, išėmė 48 000 Lt (13 901,76 Eur);
- laikotarpiu nuo 2014-06-13 iki 2014-12-23 grynaisiais pinigais (pagal čekį) iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele banka“, išėmė 512 500 Lt (148 430,26 Eur);
- laikotarpiu nuo 2015-01-21 iki 2015-02-02 grynaisiais pinigais iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele banka“, išėmė 11 600 Eur, taip iš viso išėmė 283 000,02 Eur, iš kurių 650 179,81 Lt (188 305,09 Eur) panaudojo darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui per 2014 m. bei 10 634,39 Eur darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui per 2015 m., 57 195,27 Eur panaudojo bendrovėms reikmėms, 22 500 Eur grąžino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, likusių 4 365,25 Eur panaudojimo dokumentais nepagrindė, į kasą negrąžino ir taip juos pasisavino.
Tokiu būdu A. J., siekdamas pasisavinti svetimus didelės vertės pinigus, tyčia paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18 buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-02-02 pasisavino didelės vertės – 208 601,17 Eur – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą ir padarė žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja R. P. parodė, kad 2016-07-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, buvo paskirta bankroto administratore. Nutarčiai įsiteisėjus, įmonės valdymo organai buvo įpareigoti bankroto administratorei perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus. Įmonės vadovas K. S. tą pareigą įvykdė iš dalies, perdavė dalį dokumentų ir dalį turto. Dalies dokumentų ir dalies turto neperdavė, dėl šios priežasties eigoje buvo pateiktas pareiškimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Dar iki pareiškimo pateikimo, rašyti raštai įmonės vadovui ir buvusiam akcininkui dėl neperduotų dokumentų ir turto. Buvo gautas atsakymas, kad dokumentai buvo saugomi konteineryje, juos išsivežė prieš tai buvęs vadovas ir akcininkas R. P.. Teismo nutartimi bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o vykdant bankroto procedūrą, buvo pareikštas ieškinys buvusiam vadovui K. S. dėl neperduoto turto. Nedidelė dalis turto buvo perduota, tada ieškinys buvo tikslinamas ir jau atsakovas buvo A. J. ir kiti buvę vadovai, įtraukti tretieji asmenys. Teismas ieškinį atmetė, buvo pateiktas skundas ir bankroto proceso pabaigoje, sueinant įstatyme numatytam likvidavimo terminui bei apeliaciniam teismui išnagrinėjus skundą ir priėmus nutartį grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą reikalavimo teises pardavinėti. Jos buvo pardavinėjamos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka – iš pradžių iš varžytynių, vėliau viešo pardavimo būdu. Pardavus reikalavimo teises ir visą kitą turtą, buvo kreiptasi į teismą dėl sprendimo bankroto byloje priėmimo ir 2019 m. vasario mėn. teismas priėmė sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pabaigos ir įmonė balandžio mėn. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Dokumentų buvo didelė apimtis, todėl jie buvo perduoti per kelis kartus. Nepamena, ar dokumentuose buvo duomenų apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi patalpas, duomenys apie keltus, jų čekiai. Paskutinis vadovas buvo K. S., ieškinys buvo jam, bet eigoje pripažinus bankrotą tyčiniu, K. S. kaltės nepripažino, buvo įtraukti visi buvę vadovai, nes prieš bankrotą jie keitė vienas kitą. Bankrotas tyčiniu buvo pripažintas dėl neperduoto turto, dokumentų, nebuvo galima nustatyti pagal esamus dokumentus turto, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaityti su įmonės kreditoriais, kaip ir dėl apskaitos, kad vadovai netinkamai vykdė savo pareigas. Neperdavus dalies dokumentų, kilo abejonių, kad apskaita buvo vedama netinkamai arba stengtasi paslėpti kai kurias aplinkybes. K. S. nurodė, kad dalis turto yra Nidoje, Norvegijoje. A. J. 2016-12-30 perdavė administratorei 214,98 Eur grynųjų pinigų likutį, pagal kasos pajamų orderį įnešė į bendrovės kasą 310 Eur žalos atlyginimo už neperduotą bokštelį ant ratų, 2016-12-22 Turto perdavimo–priėmimo aktu perdavė vagonėlį, kurio balansinė vertė 879 Eur bei 2017-01-03 Turto perdavimo–priėmimo aktu perdavė turto už 750 Eur. Iš viso A. J. administratorei perduoto turto vertė yra 2 153,98 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atvežė į jos biurą. Dalis dokumentų ir turto neperduota, iš K. S. buvo gautas atsakymas, kad išsivežė R. P.. Kreipėsi į R. P., buvo gautas atsakymas, kad jis nieko neturi ir nėra atsakingas. Taip ir neišsiaiškino, kur liko dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rašytas raštas dėl turto, bet neturėjo dokumentų, patvirtinančių, kad ten yra išvežtas, saugomas trūkstamas turtas ir nebuvo galima imtis jokių veiksmų. Aktuose buvo atžymėta, kur koks turtas yra, pagal jų pačių parodymus. Bendra neperduota turto vertė apie 20 000 Eur.
Liudytojas R. P. parodė, kad su A. J. buvo verslo partneriai, nesutarimų nėra. 1999 m. įkūrė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, paskui ji tapo UAB ir su J. turėjo po 50 procentų akcijų. Vėliau akcijas jam pardavė. Su A. J. buvo pažįstami, dėl amžiaus jam buvo sunku vienam dirbti ir pakvietė jį į bendrą verslą. „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas buvo iki 2013 m. Pasidalijus akcijas su A. J., buvo gamybos vadovas, gamybos koordinatorius, važiuodavo į statybų objektus. Sprendimų priėmimą ir visus reikalus visiškai patikėjo A. J.. Jo vadovavimo laikotarpiu dirbo 10–50 darbuotojų, per krizę darbai nevyko. Kai buvo vadovas, atlyginus darbuotojams mokėdavo jis, buhalterė arba vadybininkas, arba pavedimu. Ne jo kompetencija buvo žinoti, kaip atlyginimus mokėjo A. J., kai tapo direktoriumi. Jis darbo užmokestį gaudavo grynaisiais ir pavedimu, dabar tiksliai nepamena, gal daugiau grynaisiais, nes jis turėjo skolų. Gavus grynuosius, galbūt pasirašydavo, gal ir vėliau, bet daugeliu atvejų pasirašydavo gavus pinigus. Statybų objektai buvo Klaipėdoje, daug dirbo Nidoje. Viename objekte Nidoje buvo apie 20 darbuotojų. Jis į Nidą vykdavo automobiliu, keldavosi su keltu, turėjo leidimą keltis. „(duomenys neskelbtini)“ administracinės patalpos buvo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Buhalterė buvo ta pati – N. J. (vėliau tapo K.), ji tvarkė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Jo vadovavimo laikotarpiu dokumentus tvarkė ir laikė. „(duomenys neskelbtini)“ ji turėjo savo darbo stalą. Per daug metų susikaupė daug dokumentų, bet buhalterė juos tvarkė, nežino, kur laikė, atiduodavo ir viskas. Buvo „(duomenys neskelbtini)“ konteineriai, kur ir „(duomenys neskelbtini)“ administracinės patalpos, ten laikė įrankius, pagalbines medžiagas. Konteineriai rakinami, o raktai buvo prieinami visiems. Negali pasakyti, ar konteineriuose buvo laikomi ir buhalteriniai dokumentai. A. J. tapus vadovu, viską jam perdavė, bet nepamena, ar tai užfiksavo raštu. Nežino, ar tie konteineriai buvo dingę. Kai su A. J. turėjo po lygiai akcijų, sprendimus priiminėjo direktorius A. J.. Kai dirbo kaip darbų vadovas, dirbti savaitgaliais, švenčių dienomis kartais reikėdavo. Nežino, kaip už tai jam buvo atsiskaitoma. Toks darbas nebuvo tendencija, tai išskirtiniai atvejai. Girdėjo gandus, kad konteineriuose buvo laikomi buhalteriniai dokumentai ir jie dingo. K. S. buvo darbų vadovas, tiekėjas. Su juo neteko bendrauti dėl konteinerių, bent jau nepamena. Įmonė tuo metu turėjo skolų, nepamena, kokių. Kai A. J. pasikvietė verslo partneriu, skolų buvo, skolas mokėjo. Jis pats asmeniškai turėjo skolų, todėl atlyginimą pageidavo gauti grynaisiais. Nepamena savo atlyginimo dydžio. Matyt atlyginimo dydis buvo pagal sutartį, bet būna visaip. Jei ir gaudavo daugiau, pinigai turėjo būti kažkaip užfiksuoti buhalteriškai. Į objektus Nidoje vykdavo įmonės automobiliu. 2015-10-15 perleido akcijas abipusiu sutarimu. Pasirašė akcijų pardavimo ar perleidimo dokumentus. Už akcijas galbūt grynaisiais pinigais buvo atsiskaityta. Už akcijų įsigijimą vekselio nebuvo. Nepamena kainos, kiek gavo už akcijas, kokia buvo sutarta kaina. Nuo pat įmonės veiklos pradžios visi statybininkai pageidavo atlyginimą gauti grynaisiais, čia taip buvo jo vadovaujamu laikotarpiu. Už smulkias prekes, perkant parduotuvėje, sumokėdavo iš savo pinigų, buhalterija apmokėdavo. Dokumentai turėjo patekti į buhalteriją, atiduodavo ir darbų vadovui, tiekėjui, bet tų sumų didelių nebuvo ir tų pirkimų buvo labai mažai. Bankroto byloje buvo kreditoriumi, nes nesumokėjo darbo užmokesčio iki galo, buvo sumokėtas iš Garantinio fondo.
Liudytojas V. M. parodė, kad A. J. pakvietė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. A. J. buvo vienintelis akcininkas. Su prieš tai buvusiu „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi neteko bendrauti. Tapus direktoriumi, jam niekas nebuvo perduota. Jis buvo formalus direktorius – įmonei toliau vadovavo A. J., o jis vykdė jo nurodymus. Kai jis atėjo, įmonė jau buvo restruktūrizuojama. „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybos darbais, keli objektai buvo Kuršių Nerijoje. Jam atėjus dirbti, vyko darbai objektuose. Važiuodavo į Neringą, veždavo darbuotojus, įrankius, medžiagas. Dažniausiai vykdavo asmeniniu automobiliu. Įmonė automobilių turėjo, tik žino, kad dėl vieno buvo kilęs ginčas, nes buvo dingęs automobilis. Vieni darbuotojai į darbą Kuršių Nerijoje vykdavo su savo transportu, kitus nuveždavo su įmonės automobiliu. Už kurą pinigų išlaidoms duodavo A., o čekius paduodavo, su juo atsiskaitydavo, bet ne visada buvo pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, nes neprašė. Disponuodavo šimtais eurų. Yra tekę pirkti medžiagas, atsiskaitydavo grynaisiais. Pirktų prekių dokumentus paduodavo buhalterei N. K.. Savo žinioje kasos neturėjo, prieigą prie banko turėjo, bet sąskaitos buvo areštuotos dėl skolų valstybinėms įstaigoms. Jam, kaip direktoriui, buvo mokamas darbo užmokestis, jo dydžio neatsimena. Darbo sutartis su juo buvo pasirašyta. Turbūt gaudavo daugiau nei minimumas, iki 1 000 Eur atlyginimas buvo mokamas grynaisiais, už jį pasirašydavo buhalteriniuose dokumentuose, bet pasirašydavo tada, kai reikėdavo pasirašyti ir kituose dokumentuose. Iš restruktūrizuojamos įmonės padarė bankrutuojančią ir išėjo iš darbo. Turėjo leidimus įvažiuoti į Nidą. Darbuotojai Nidoje arba grįždavo, arba gyvendavo ten savaitėmis. Darbuotojų Nidoje dirbdavo 10–20. Jo darbo vieta buvo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, šalia dirbo buhalterė. Jam įmonės dokumentai nebuvo perduoti, apie jų laikymą ir saugojimą nežino. Konteinerių teritorijoje buvo, bet nežino, ar jie priklausė „(duomenys neskelbtini)i“. Jam nebuvo žinoma, kad galbūt dingo buhalteriniai dokumentai ar jie pavogti. Gaudavo atlyginimą už darbą ir pinigus už išlaidas. Išlaidos buvo įvairios, galėjo siekti ir 1 000 Eur, nes važiuodavo ir įrankius nuomotis, pinigus duodavo A.. Gal ne kiekvieną mėnesį tiek išleisdavo, bet išlaidų būdavo. Naudojo savo transporto priemonę, jam atiduodavo už kurą, kartais remontui duodavo, bet sumų negali nurodyti. Į Nidą vykdavo 3–4 kartus per savaitę. Apie tūkstantį kalba, neskaitant atlyginimo. Įmonės sąskaitos buvo areštuotos, nebuvo galima daryti pavedimų, todėl pinigus įnešdavo į savo sąskaitą ir mokėdavo antstoliams už darbuotojus. Grynaisiais pinigais paduodavo A., nes ateidavo laiškai iš antstolių dėl įmonės darbuotojų, o jis, kaip direktorius, buvo atsakingas. Nežino, kokio dydžio atlyginimai buvo mokami darbuotojams. Nemano, kad statybininkai gaudavo minimumą, bet neįvardys sumų, kažkas daugiau, kažkas mažiau gaudavo. Jam asmeniškai duodavo pinigus, darbuotojai nesiskundė, kad negavo pinigų. Kiek žino, Ketvergiuose buvo „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis, bet gal buvo ir daugiau. Jis parodydavo antstolių raštus, kiek reikia sumokėti, tiek ir duodavo.
Liudytojas K. S. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2007–2016 metais kaip (duomenys neskelbtini), 2011–2012 metais atėjo A. J., jis buvo direktorius, paskui akcininkas. Dirbo kaip tiekėjas, pirkdavo medžiagas ir veždavo į objektus. 2016 m. išėjus direktoriui V. M., akcininkai paprašė, kad jis dirbtų kaip direktorius už atitinkamą mokestį. 2016 m, viduryje prasidėjo bankrotai ir kadangi daug mažiau žinojo, kokiame objekte yra medžiagos, padėjo akcininkui surinkti ir perduoti turtą bankroto administratoriui. Prasidėjus bankroto procedūrai, iš administratoriaus gavo raštą pateikti resursų, pinigų sąrašą, jį su buhaltere pateikė ir pagal jį turėjo atlikti grąžinimo procedūras. Buvo, kaip įtarė, įvykusi vagystė, buvo daug teismų, iš įmonės teritorijos dingo trys konteineriai. Kai apie tai pasakė buvusiam savininkui R. P., jis nieko nežinojo, o kadangi konteineriuose buvo dokumentai, po savaitės dokumentus grąžino jo žmonės. Jam pasakė, kad kreipsis į teisėsaugą, jis perskambino, pažadėjo išsiaiškinti. Informavo akcininką. Iš grąžintų dokumentų, kiek sugebėjo su buhaltere N., tiek perdavė bankroto administratoriui. Jei kaip tiekėjas uždirbdavo 1 000–1 200, tai pridėdavo dar 500 papildomai. Direktoriumi buvo įdarbintas pagal darbo sutartį, joje, atrodo, alga buvo numatyta minimumas. Gavus algą, pasirašydavo už minimumą, bet gaudavo didesnę sumą. Ir direktoriavimo metu pasirašydavo už minimumą. Mokėdavo grynaisiais akcininkas. Jei nebūdavo akcininko, mokėdavo buhalterė. Jam, kaip direktoriui, įmonės dokumentai nebuvo perduoti. Vadovaujant R. P., A. J., darbo užmokesčio tvarka taip nusistovėjo. R. P. vadovavimo laikotarpiu pradėjo nuo minimumo, po truputį algą keldavo. Algos pakėlimas darbo sutartyje neatsispindėdavo. 2014–2016 dirbo apie 30 darbuotojų. „(duomenys neskelbtini)“ pati turėjo apie 15 darbuotojų ir samdydavo subrangovus. Jie dirbdavo pagal subrangos sutartį. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 3 stambius objektus Nidoje, Juodkrantėje. Juose dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kai nespėdavo, samdydavo subrangovus. Darbo metu naudojosi įmonės transporto priemonėmis „Ford Transit“, „Citroen“. Bendrovė turėjo kokias 7 transporto priemones. Kelto, ekologinio mokesčių nemokėdavo, turėjo leidimus. „Ford Transit“ pasikraudavo paletes ir dar kartu vykdavo darbininkai į darbą. Darbininkai kiekvieną dieną buvo vežami į objektus, o 5 žmonių šilutiškių brigada gyveno viešbutyje. Dar ten gyveno 3–4 samdomi vilniečiai. Už jų pragyvenimą mokėdavo akcininkas. Už didžiąsias medžiagas mokėdavo akcininkas, o smulkmenoms duodavo 600–800, turėdavo duoti ataskaitą, kiek gauta, kiek išleista. Dokumentus apie išleistus pinigus perduodavo N.. Buvo medžiagų, kurios buvo saugomos įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini), turėjo tris jūrinius konteinerius. Konteineriai buvo užrakinami, raktai buvo pas jį. (duomenys neskelbtini) yra apsaugos tarnyba, nebūtų išleidusi bet kam išvažiuoti. Jei kas paprašydavo konteinerių raktų, duodavo. Juose buvo laikomi ir pastoliai, ir smulkmenos, dokumentai. Biure vietos nebuvo, nešdavo dokumentus maišuose į konteinerį, juose buvo segtuvai. Prisikaupdavo po laiptais ar biure ir nešdavo. „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo dėl netinkamai organizuojamų darbų. Pvz., Juodkrantėje buvo sustatyti pastoliai, o darbininko nė vieno, už pastolių nuomą reikėjo mokėti didelius pinigus, pvz., kad Nidoje klojant parketą buvo pažeistos technologijos ir jis atsilupinėjo, teko jį keisti, kainuoja ir parketas, ir darbas. Taip pat nuo stelažų detalės dingo, už kurias nuomotojas pateikė sąskaitą. Kiek žino, ateinant akcininkui, „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų ir jis jas dengė. Kai prasidėjo bankrotas, jie nebeleido jiems išsivežti savo turto, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga „(duomenys neskelbtini)“. Skolos sumos nežino. Turto apskaitą įmonėje vedė buhalterė. Kas buvo konteineriuose, turėjo tik savo sąrašą. Savaitgaliais, švenčių dienomis neteko dirbti. Maišus su dokumentais atvežė ne pats R. P.. Kai baigė darbą bendrovėje, „(duomenys neskelbtini)“ neva su juo atsiskaitė, bankroto administratorius priskaičiavo, kas jam priklauso, bet sumokėjo antstoliams, su jais turėjo reikalų nuo 1995 metų. Atėjus dirbti į „(duomenys neskelbtini)“, darbdavys apie tai žinojo, jiems mokėdavo. Būdavo, kad darbo užmokestis vėluodavo, būdavo ir laiku išmokama. Atlyginimas į rankas buvo 1 000–1 200 jau gale, iš pradžių gal 700 buvo. 2014 m. būdavo 1 000–1 200, priklausydavo pagal išdirbį, valandų skaičių. Į savo tabelį rašydavo laiką, prašydavo, kad kaip darbo laiką apmokėtų vykimą į Nidą, grįžimo laiką. Antstoliams pavedimu pervesdavo N.. 1 000–1 200 Eur gaudavo į rankas, antstoliams 200–230 Eur papildomai buvo sumokama iš įmonės. Už darbuotojus darbų vadovas I. M. pildydavo ir darbuotojai patys dar vesdavo darbo laiko tabelius, jie susivesdavo valandas ir apmokėdavo už valandą 5–9 Eur. Jis arba M. galėdavo akcininkui patarti, kiek darbininkas vertas gauti už valandą. Spėja, kad, mažinant mokesčius, dauguma darbuotojų buvo įforminti minimumui, bet gaudavo daugiau. 2014–2016 metais darbuotojų, kurie dirbtų tik už minimumą, nebūtų radę. Pagalbinis darbininkas uždirbdavo nuo 1 000, specialistas apie 2 000, 2 500 Eur, bet čia tik spėja, nes kaip vilnietis specialistas važiuotų dirbti į Nidą. Važinėdavo klaipėdiečiai, mažeikiškiai, 5–7 latviai buvo apgyvendinti. Akcininkas per mėnesį duodavo 600–800 medžiagų pirkimui. Kol R. P. vadovavo įmonei, įmonė turėjo nedidelių skolų. Vėliau jas padengė akcininkas, bet nežino, kokiu būdu. Konteineriuose buvo 12–15 maišų su dokumentais, atvežė panašiai. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandėlį Ketvergiuose, 600 kv. m vienas pastatas, teritorija dar didesnė. Tardytojams sakė, kad 600 Eur gaudavo į rankas ir +100, kai tapo direktoriumi. Būnant direktoriumi grynaisiais gaudavo 700 Eur. Reikia tikėti ankstesniais jo parodymais dėl atlyginimo. 600–800 Eur buvo skiriama medžiagoms įsigyti, per dieną smulkioms medžiagoms išeidavo 300–400 Eur. Už didesnes medžiagas mokėdavo akcininkas. Sutiko, kad jo alga buvo 700 Eur ir dar antstoliui sumokėdavo 200–250 Eur.
Liudytojas D. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį valdė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už tai, kas vyksta teritorijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš daugybės nuomininkų. Jis reikalavo, kad buhalterija išrašytų sąskaitą ir „(duomenys neskelbtini)“ ją apmokėtų, o teritorijoje būtų tvarka. Pagal sąskaitą, turėjo būti daromi pavedimai, mokėjimai grynaisiais nebuvo galimi. Yra buvę keletas vagystės atvejų, sutartyje nurodyta, kad nuomininkas yra atsakingas už savo turto saugumą. Kažkuriuo momentu „(duomenys neskelbtini)“ prašė leidimo pastatyti konteinerį ir jį gavo. Apie tai, kad kažkas kažkur dingo, jam informacija atėjo pavėluotai. Priešgaisriniai reikalavimai prieštarauja daiktų laikymui po laiptais. Kiekvieną dieną bendraudavo su nuomininkais, o kas ten sudėta, nežinojo. Pagal sutartį leidimo reikėjo konteinerius ne atsivežti, o pasidėti. Teritorijoje buvo tvora, postas, šlagbaumas, kameros. Galėjo būti, kad A. J. skambino dėl kamerų dingus daiktams.
Liudytojas R. M. parodė, kad 2014-01-09 į A. J. banko sąskaitą pervedė 3 000 Lt. 1 000 Lt jis pervedė, kitus grąžino grynaisiais. Skolino jam asmeniškai vieną kartą.
Liudytoja G. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 2014–2015 metus, pradžioje atliko praktiką kaip studentė ir jaunesnioji inžinierė, dirbdavo administratoriaus pagalbinius darbus, įskaitant kavos virimą, pagalbinius skaičiavimus, atlyginimo dydžio nebuvo. Algalapius reikėdavo pasirašinėti, algos nelabai mokėdavo, kiek buvo sutarta, todėl ir išėjo iš ten, bet po kažkiek laiko su ja atsiskaitė bankroto administratorius. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Neatsimena darbo užmokesčio dydžio. Derino studijas ir darbą. Kas mėnesį buvo mokamas vienodas darbo užmokestis.
Apklausos metu buvo išvardytos sumos. 154,10 Eur ir gaudavo. Nepamena, kaip susidarė įsiskolinimas, kurį jai sumokėjo bankroto administratorius. Nepamena, ar tie 154 Eur buvo mokami į banko sąskaitą, ar būdavo mokami grynaisiais. 400–600 Eur jai pravedė bankroto administratorius, čia ne mėnesio alga, o susidariusi skola. Galėjo dirbti už mažesnę nei minimumas algą, nes turėjo dirbti ir derinti studijas. Tuo metu buvo pereinamasis laikotarpis iš litų į eurus, sumos litais ir eurais atrodė kitaip. Kaltinamasis jai sumokėjo 50 Eur iš kišenės, o ar buvo daugiau tokių kartų, neatsimena. Alga buvo maža ir tikrai galėjo būti ta algą, kurią gaudavo, dėl darbo patirties niekas nemokėtų tūkstančiais. Neatsimena, ar pinigai buvo pervedami į sąskaitą, ar mokama grynaisiais.
Liudytojas R. Š. parodė, kad A. J. kreipėsi dėl teisinių paslaugų, 2012–2013 metais jis pradėjo dirbti R. P. IĮ, kuri tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten teikė teisines paslaugas. Toje įmonėje buvo netvarka, ją administravo, užfiksavo visas skolas, jų buvo daug. Rašė visokius kreipimusis, reikalavimus, vykdė susitarimus. Įmonė turėjo labai daug skolų, tardavosi, kad jas atidėtų. Įmonės finansinė padėtis buvo labai sunki, iš savo asmeninių lėšų įmonei pervedė 14 000 Lt, A. J. įsipareigojo padengti savo asmeninėmis lėšomis. A. J. įmonės veiklai skyrė daug savo asmeninių lėšų. Jis iš savo lėšų pirko automobilius, norėjo įmonę atgaivinti. Gali patvirtinti, kad A. J. jam pinigus grąžino, pretenzijų neturi. Teko kelis kartus vykti į objektus, derėtis su kreditoriais, darbuotojais, kaip atstovas pats matė, kad jis atsiskaitinėjo dėl darbo užmokesčio, žmonėms išmokėdavo pagal apskaitos lapus. Pamena, kad pervedė 14 000 Lt. 17 400 Eur vekselis yra dėl to, kad paprašė dar papildomai pinigų, todėl buvo pasirašytas vekselis. Pagal vekselį atsiskaitė visiškai. Atsiskaitė grynaisiais. 2 500 Lt į sąskaitą gali būti grąžinimas, pavedimą darė 14 000 Lt. A. J. sakė, kad iš savo asmeninių lėšų pirko įmonei automobilius. Kai jis pradėjo dirbti, tų automobilių nebuvo. Buvo „Volkswagen Sharan“ ir BMW džipas. Su „Sharan“ važinėjo R. P., su džipu – A. J.. Iš A. J. žinojo, kad darbininkams būdavo atlyginimai mokami labai dideli, nes dirbdavo viršvalandžius, darbuotojai džiaugdavosi, kad verta dirbti, bet tikslaus atlyginimo dydžio nežino. Dėl skolininkų, kiek pamena, apie 2012–2013 m. buvo tiekėjai iš Kauno, įmonės pavadinimo nepamena, buvo gal 30 000 Eur, ta įmonė buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)i“. Buvo ir kitos įmonės skolingos, skolos susidarė dar iki A. J. atvykimo, buvo neatsiskaitę už darbus. „(duomenys neskelbtini)“ buvo daug kam skolinga, stengėsi jas padengti „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Buvo įsiskolinimai ir VMI, „Sodrai“ dar iki A. J. vadovavimo, susitarta dėl atidėjimo. Gaudavo atlyginimą už teisines paslaugas. Gal ir apmokėdavo grynaisiais pagal kasos pajamų orderį. Buvo garantinis įsipareigojimas (duomenys neskelbtini) g. Klaipėdoje, skola susidarė iki A. J. darbo. Savo asmenines skolas A. J. susitvarkė prieš metus ar dvejus. Didelė dalis skolų buvo iš tų laikų, kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo skolingas Gargždų įmonei 29 000 Eur, A. J. buvo laiduotojas, skolą prisiėmė sau. Bendra A. J. asmeninė skola antstoliams buvo virš 200 000 Eur.
Šalies argumentai
R. Š. 2022-03-15 el. laiške nurodė, kad, peržiūrėjęs savo individualios veiklos periodą, 2014 m. nebuvo atlikęs jokios teisinės paslaugos nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei A. J., už ką turėjo būti apmokėta, todėl 2014-05-09 mokėjimo pavedimu A. J. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos į jo atsiskaitomąją sąskaitą pervesdamas 2 500 Lt, iš dalies grąžino skolą pagal neprotestuotiną vekselį (t. 2, b. l. 182).
Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad nebuvo išsaugoti dokumentai ir buhalterinės apskaitos registrai:
- didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18;
- visų buhalterinių sąskaitų, kurių pagrindu formuojama finansinė atskaitomybė, apskaitos registrai: ilgalaikio turto, piniginių lėšų kasoje, piniginių lėšų banke, atsargų, pirkėjų skolų ir kitų gautinų sumų (iš jų atskaitingo asmens A. J. atsiskaitymų apskaitos registrai), pardavimų pajamų, sąnaudų, kapitalo, įsipareigojimų tiekėjams, darbuotojams, VMI, SODRAI, kitiems kreditoriams už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18;
- atskaitingo asmens A. J. avansinės apyskaitos su išlaidų dokumentais už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-18;
- 2014 m. kasos knygos ir kasos dokumentai: kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai;
- 2016 m. birželio ir liepos mėnesių kasos knygos ir kasos dokumentai: kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai už 2016 m. gegužės, birželio ir liepos mėn.
Neišsaugodama apskaitos dokumentų ir registrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo:
- buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“;
- archyvų įstatymo (1995-12-05 Nr. I-1115, nauja redakcija nuo 2005-01-01 Nr. IX-2084, 2004-03-30) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nurodyta, kad apskaitos dokumentus ir registrus privaloma saugoti 10 m. Nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, nebuvo išsaugoti anksčiau nurodyti buhalterinės apskaitos registrai ir dokumentai, todėl iš dalies negalima nustatyti tiriamojo laikotarpio 2014-01-01–2016-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tyrime dėl grynųjų pinigų apskaitos kasoje nurodyta, kad 2014 m. A. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų bankuose grynaisiais pagal čekius arba bankomatuose išėmė 937 090 Lt (271 400,02 Eur). Dėl neišsaugotos ir tyrimui nepateiktos 2014 m. kasos knygos, kasos dokumentų, kasos apskaitos registro negalima nustatyti, ar A. J., išėmęs grynuosius pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų bankuose, įtraukė juos į kasą, kokia lėšų suma buvo skirta A. J., kaip atskaitingam asmeniui, ar per A. J. išgryninti pinigai nebuvo mokami kitiems atskaitingiems asmenims K. S., R. P., I. M., taip pat ar nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams.
Dėl neišsaugotos 2016 m. birželio bei liepos mėnesių kasos knygos, kasos dokumentų, kasos apskaitos registro negalima nustatyti, ar į kasą buvo įtraukiamos kasos pajamos, darbo užmokesčio mokėjimas (ar buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2016 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius), kitos išlaidos, t. y. negalima nustatyti piniginių lėšų judėjimo kasoje ir grynųjų pinigų likučio 2016-07-18.
2015 m. kasos knygoje neįrašytas darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojams pagal 2015 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį, kuriame mokėtina suma iš viso sudaro 10 634,39 Eur, iš jų gavėjų parašais patvirtintas 4256,02 Eur gavimas. Darbo užmokestis buvo mokėtas iš kasos knygoje neįtrauktų lėšų. Dokumentinio tyrimo metu nenustatyta, ar apskaitoje buvo fiksuotas darbo užmokesčio išmokėjimas pagal 2015 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį, nes tyrimui nepateiktas įsipareigojimų darbuotojams apskaitos registras.
Pirminio dokumentinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose už 2015 m. sausio–gruodžio ir 2016 m. sausio– balandžio mėnesius nėra darbuotojų parašų, patvirtinančių 126 936,60 Eur (2015 m. 92 756,53 Eur ir 2016 m. 34 180,07 Eur) gavimą, aštuoniasdešimt trijuose 2015–2016 m. kasos išlaidų orderiuose nėra parašų, patvirtinančių 22 753,73 Eur gavimą (2015 m. 15 758,76 Eur ir 2016 m. 6994,97 Eur). Iš viso žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose nėra parašų vieno šimto vienuolikos darbuotojų.
Buhalterinėje apskaitoje fiksuojant neįvykusias darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas, susijusias su įsipareigojimų darbuotojams pasikeitimu, nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų darbuotojams už 2015 m. ir 2016-01-01–2016-07-18.
Tyrimo metu nustatyti duomenys rodo, kad kasos knygoje fiksuotas darbo užmokesčio išmokėjimas buvo vykdomas ne pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kurie įrašyti kasos knygoje ir pateikti tyrimui. Tą patvirtina ir tai, kad 2015 m. ir 2016 m. kai kuriais mėnesiais darbo užmokesčio išmokėjimas kasoje buvo fiksuotas pagal žiniaraščius, kurie buvo atspausdinti tik po kelių mėnesių. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai buvo surašyti ne ūkinės operacijos metu ar jai įvykus, kaip tai numatyta buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Pagal 2015–2016 m. kasos knygoje fiksuotus grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentus – darbo už mokesčio išmokėjimo žiniaraščius – negalima nustatyti duomenų apie išmokėjimą teisingumo.
Tyrime dėl atskaitingų asmenų atsiskaitymų apskaitos nurodyta, kad 2014 m. avanso apyskaitose nurodytos iš kasos išduotos grynųjų pinigų (avansų) sumos iš viso per metus 179 454,20 Lt (51 972,66 Eur) ir atskaitingo asmens išlaidos iš viso 179 454,20 Lt (51 972,66 Eur). Šios sumos sutapo, t. y. tiek, kiek buvo išleista pagal dokumentus, tokia pati suma įrašyta ir kaip gauta iš kasos. Patikrinti, ar 2014 m. avanso apyskaitose įrašyta, kaip iš kasos gauta suma sutampa su kasos knygos duomenimis, nėra galimybės dėl nepateiktų 2014 m. kasos dokumentų, kasos knygos ir kasos apskaitos registro.
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose AB „Citadele“, AB Šiaulių banko ir „Danske Bank“, AS, Lietuvos filiale išrašus nustatyta, kad per 2014–2015 m. į A. J. asmenines sąskaitas buvo pervesta 226 121,60 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta – „ūkio išlaidoms“.
A. J. iš asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke grąžino į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąsias sąskaitas 2014 m. 50 300 Lt (14 567,89 Eur), 2015 m. 775 Eur, iš viso grąžino 15 342,89 Eur, nurodydamas „grąžinimas ūkio išlaidoms“. Įvertinus tai, kad A. J. grąžino bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 15 342,89 Eur, negrąžinta suma sudaro 210 778,71 Eur. Į asmeninę sąskaitą pervestos piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į A. J., kaip atskaitingo asmens, avanso apyskaitas. Dokumentinio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, ar į A. J. asmenines banko sąskaitas Nr.(duomenys neskelbtini) banke AB Šiaulių banke ir (duomenys neskelbtini) SEB banke pervestos lėšos buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai: piniginių lėšų kasoje apskaitos registras, piniginių lėšų banke apskaitos registras, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos registras.
Pagal A. J. asmeninių sąskaitų bankuose išrašus nustatyta, kad A. J. į sąskaitas bankuose pinigines lėšas gavo ne tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir iš kitų ūkio subjektų bei fizinių asmenų ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas lėšas kartu su gautomis paskolomis grąžinto indėlio lėšomis, paties įmokėtomis į sąskaitą lėšomis (49 455 Lt), naudojo apmokėti keliones, viešbučių paslaugas, restoranų maitinimo paslaugas, draudimo įmokoms, komunalinius mokesčiams, taip pat sutuoktinių E. J. ir L. J., dukrų G. J. ir V. J. asmeninių sąskaitų papildymui, K. J. firmos „(duomenys neskelbtini)” skolų kitoms įmonėms grąžinimui, asmeninių skolų grąžinimui, grynųjų pinigų mokėjimo kortele iš įvairių bankomatų išėmimui, atsiskaitymui parduotuvėse, atsiskaitymui už maitinimo paslaugas restoranuose, kelionės ir poilsio paslaugas, pervedė pinigines lėšas į kitą savo sąskaitą „Luminor“ banke, taip pat buvo pervedamos lėšos į kitų fizinių asmenų, darbuotojų ir antstolių sąskaitas bankuose. Didžiausią išlaidų dalį 875 090 Lt (253 443,58 Eur) sudarė grynųjų pinigų išėmimas bankomatuose. Į asmeninę sąskaitą pervestos piniginės lėšos ir jų panaudojimas į A. J. avanso apyskaitas nebuvo įtrauktos, o atskaitingų asmenų atsiskaitymų apskaitos registrai nepateikti, todėl nebuvo galima nustatyti, ar apskaitoje buvo fiksuotas A. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos ir jų panaudojimas.
Pagal A. J. asmeninių sąskaitų bankuose išrašus nustatyta, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB Šiaulių bankas bendrovės darbuotojams pervedė 4 000 Lt (1 158,48 Eur). A. J. iš asmeninės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) banke AB Šiaulių bankas apmokėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas, iš jų 2014-01-03 į A. B. sąskaitą pervedė 660 Lt (191,15 Eur), išraše nurodyta mokėjimo paskirtis – „dalinis apmokėjimas pagal prekių pirkimo-pardavimo kvitą Nr.58 už nuomą“.
Iš viso pagal A. J. asmeninių sąskaitų bankuose išrašus nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms buvo panaudota 9 591,15 Lt arba 2 777,79 Eur, likusiai ūkio išlaidoms į asmenines sąskaitas banke gautai 678 298,85 Lt arba 196 448,92 Eur sumai pagal banko išrašus panaudojimas nenustatytas, nes didžioji dalis buvo išgryninta bankomatuose. Specialistas pažymėjo, kad didžioji dalis į A. J. asmenines sąskaitas pervestų lėšų buvo išgrynintos bankomatuose, ir be to, A. J. buvo išmokami grynieji pagal čekius banke, ir kortele bankomatuose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų bankuose.
Apibendrinant, 2014–2015 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų bankuose į A. J. asmenines sąskaitas ūkio išlaidoms buvo pervesta 226 121,60 Eur, A. J. grąžino į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas 15 342,89 Eur, panaudojo (apmokėjo pavedimais) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms 2 777,79 Eur, likusios sumos – 208 000,92 Eur – panaudojimą pagrindžiantys dokumentai nepateikti, nėra galimybės nustatyti, ar šios piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose išrašus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų grynaisiais pinigais paimta iš viso 283 000,02 Eur, iš jų 2014 m. 937 090,00 Lt (271 400,02 Eur) ir 2015 m. 11 600 Eur. Iš jų išmokėta banke 173 932,02 Eur, bankomatuose 109 068 Eur.
Dėl nesamų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar iš sąskaitų banke 2014 m. paimti grynieji pinigai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, ar buvo įtraukti į apskaitą kasoje, kokia lėšų suma buvo skirta A. J., kaip atskaitingam asmeniui, ūkio išlaidoms, ar A. J. išgrynintomis lėšomis 2014 m. nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams. Nustatyti, ar 2015 m. grynaisiais A. J. išmokėti 11 600 Eur buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nėra galimybės, nes nepateikti buhalterinės apskaitos registrai.
2015 m. kasos knygos duomenimis, darbo užmokestis buvo mokamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, o į kasą piniginės lėšos buvo gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 169 330,39 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ –4 927,19 Eur, iš viso 174 257,58 Eur. Iš šių lėšų 2015 m. kasos knygoje fiksuotas 137 008,31 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas už visus 2015 m. mėnesius, išskyrus lapkričio mėn. Pagal 2015 m. darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius nustatyta, kad darbo užmokesčio suma išmokėjimui už visus metus sudaro 146 509,06 Eur.
Iš viso 2014–2015 m. A. J. grynaisiais iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų bankuose buvo išmokėta 283 000,02 Eur. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatytas panaudojimas 61 451,29 Eur sumos: 51 973,53 Eur pagal į 2014 m. avanso apyskaitas įrašytus dokumentus, 521,74 Eur pagal papildomus prie avanso apyskaitos pateiktus dokumentus, 4 700 Eur atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. B. IĮ, 4 256,02 Eur darbo užmokesčio už lapkričio mėn. išmokėjimui. 2016 m. kasos knygoje apskaityta, kad A. J. įnešė 22 500 Eur. Nenustatytas 199 048,73 Eur panaudojimas.
Iš viso ir grynaisiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, ir pavedimais į asmenines sąskaitas 2014–2015 m. A. J. gavo 509 121,62 Eur, iš jų į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas grąžino 15 342,89 Eur, apskaitos dokumentais patvirtintos išlaidos bendrovės reikmėms sudarė 64 229,08 Eur. 2016 m. kasos knygos duomenimis, 22 500 Eur įnešė į kasą. Tyrimo metu nenustatyta, kaip buvo panaudoti 407 049,65 Eur ir ar jų panaudojimas pagrįstas apskaitos dokumentais, nes nepateikta 2014 m. kasos knyga, kasos dokumentai, piniginių lėšų kasoje apskaitos registras, 2014–2016 m. atskaitingo asmens A. J. atsiskaitymo apskaitos registras.
2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų A. J. nebuvo pervesta ir nebuvo išmokėta grynaisiais pinigais. 2016 m. kasos knygoje įtrauktas į apskaitą 22 500 Eur A. J. „įnešimas apyvartai“ pagal du kasos pajamų orderius. 2016 m. kasos knygos duomenimis, darbo užmokestis sausio–gegužės mėn. buvo mokamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, o į kasą piniginės lėšos buvo gautos iš A. J. (22 500 Eur) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (41 910 Eur). 2016 m. sausio– gegužės mėn. kasos knygoje fiksuotas 41 748,16 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas už sausio–balandžio mėn. 2016 m. birželio ir liepos mėn. kasos knyga, kasos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai), darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai tyrimui nebuvo pateikti, todėl nebuvo galima nustatyti, kokia darbo užmokesčio suma darbuotojams buvo sumokėta už gegužės, birželio ir liepos mėn., ir iš kur buvo gautos lėšos darbo užmokesčio mokėjimui (t. 14, b. l. 1–29, 30–107).
Specialistė A. K. paaiškino, kad tyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą ir surašė specialisto išvadą. Tyrimą atliko pagal užduotyje nurodytus klausimus. Tyrimui nebuvo pateikta labai daug apskaitos dokumentų ir registrų. Dokumentai buvo neišsaugoti, atsakydama į pirmą klausimą juos išvardijo ir padarė išvadą, kad neišaugant apskaitos dokumentų ir registrų, nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d., 2 d., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., Dokumentų ir archyvų įstatymų 12 str. 1 d., Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle. Nematė pateiktų inkasinių reikalavimų, jei jie būtų pateikti, jie pirmiausiai būtų tenkinami. Jei pateikti inkasiniai reikalavimai, turi matytis banko išrašuose, VMI, „Sodra“ pateikia inkasinį reikalavimą, jie matosi banko išraše, net esant tuščiai sąskaitai, kai ateina į sąskaitą pinigai, pirmiausiai tie reikalavimai ir tenkinami. Pirminiam tyrimui pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė tik dalis darbuotojų, todėl buvo apklausti tie darbuotojai, kurių parašų nėra, jie patvirtino, kad darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytas piniginių lėšų sumas jie gavo, todėl buvo atliktas papilomas tyrimas, kurį ji atliko. Nors parašų ir nebuvo, bet žiniaraščiuose nurodytas sumas vertino kaip išmokėtas, atsižvelgdama į jų parodymus, bet nė viename protokole nebuvo nurodyta, kad buvo mokamos dar kažkokios pinigų sumos, kad buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Kasos knygoje buvo įtrauktos į apskaitą tik tos sumos, kurios buvo nurodytos darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose.
Motyvuojamoji dalis
Minėta, kad svetimo (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) turto pasisavinimas visų pirma yra neteisėtas. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgrynintus pinigus jis panaudojo ne savo, o bendrovės reikmėms, mokėdamas šiais pinigais darbininkams „į rankas“ padidintus atlyginimus grynaisiais, be to, buvo mokama už keltus, gyvenamųjų patalpų nuomą, kurą ir kitas išlaidas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo reikalaujama apklausti dar 60 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kurie gaudavo neįtrauktą į apskaitą atlyginimą. Prokurorė ikiteisminio tyrimo metu tokio prašymo netenkino, nesutiko su tokiu prašymu bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas taip pat šio prašymo netenkino. Teismo nuomone, net tokiu atveju, jeigu prašymas apklausti dar ir kitus darbuotojus būtų tenkinamas, vis tiek negalėtų nustatyti (paskaičiuoti), koks, nesant tai patvirtinančių dokumentų, neįtrauktas į apskaitą atlyginimas tokiems darbuotojams buvo išmokamas grynaisiais pinigais.
Teismas negali sutikti su kaltinamojo iškelta versija, jog visus pervestus iš bendrovės banko sąskaitos sau pinigus jis panaudojo bendrovės reikmėms. Antai, kaltinamojo buvusi sutuoktinė L. J. parodė, kad pervedinėdavo pinigus už vyrą antstoliams. Be to, pinigai buvo pervedami ir šeimos nariams, tai patvirtino liudytoja E. D., kad kaltinamasis pervedė į jos asmeninę banko sąskaitą 1 500 Lt.
Iš 2014-2016 m. AB Šiaulių bankas A. J. banko sąskaitų išrašų bylos 9 tome matyti, jog pinigai buvo pervedami dukrai G. J. 600 Eur (b.l.4), 600 Lt, 1 400 Lt (b.l.10), 1 500 Lt (b.l.16), 500 Lt (b.l. 17), 2 300 Lt (b.l.23), 2 000 Lt (b.l.28), 600 Lt (b.l.40), 2 200 Lt (b.l.46), 2 200 Lt (b.l.50), 2 000 Lt (b.l.58), 1 000 Lt (b.l.62), 400 Lt (b.l.64), 2 200 Lt (b.l.65), 2 000 Lt (b.l.79), 2 000 Lt (b.l.86), 200 Lt (b.l.94), sūnui D. J. 500 Lt (b.l.12), 500 Lt (b.l.17), E. J. 2 800 Lt (b.l.12), 2 200 Lt (b.l.15), 1 000 Lt (b.l.36), dukrai V. J. 2 700 Lt (b.l. 13), 300 Lt (b.l.15), 3 430 Lt (b.l.30), 14 620 Lt (b.l.56), 8 600 Lt (b.l.91), buvusiai sutuoktinei L. J. 2 000 Lt (b.l.19) bei kitiems asmenims - R. L. už K. J. 18 250 Lt (b.l. 12), 32 375 Lt už A. J. ir K. J. (b.l.42) K. K. 500 Lt (b.l.13), P. P. 600 Lt (b.l.16), E. J. (b.l.17), E. S. 1 020 Lt (b.l.18), 400 Lt (b.l.25), R. M. 1 000 Lt (b.l.31). Be to, A. J. iš savo asmeninės banko sąskaitos atlikdavo apmokėjimus UAB „Omnitel“ 955,49 Lt (b.l.21) 901,79 (b.l.24) 1 097,63 (b.l.29 už K. J. įmonę (duomenys neskelbtini), UAB „Teo“ 151,32 Lt, 256 Lt už A. J. (b.l.77,90), AB „Lesto“ 821,86 Lt, 1 183,16 Lt, 900 Lt, 2 082,23 Lt, 1 275,77 Lt, 3 000 Lt už K. J. įmonę (duomenys neskelbtini) (b.l. 24, 37, 55, 58,76, 85), K. J. 950 Lt (b.l. 32), K. Ž. 5 000 Lt (b.l. 87) ir kitus mokėjimus, pavyzdžiui net 2 255,20 Lt už (duomenys neskelbtini) viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.81), kurą degalinėse, maitinimą restoranuose, kavinėse, prekes parduotuvėse, mokesčius už komunalines paslaugas ir pan. Be to, A. J. atlikdavo pavedimus antstoliams R. V. 277 Lt (b.l.61), R. Ž. 431 Lt, J. P. 497,90 Lt (b.l.47), notarei J. P. 390 Lt (b.l.53).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB „Šiaulių bankas" išrašai už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18.
2014-01-17 sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) pinigų likutis 8,30 Lt. Pagal išrašą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdė atsiskaitymus/dengė skolas juridiniams asmenims. Viso sumokėtų bendrovės skolų sumą sudaro 453 842,05 Lt, iš jų sumokėta VMI ir (duomenys neskelbtini) 651,77 Lt. Viso gauta pajamų iš juridinių asmenų 1 434 627,20 Lt. Grąžinta į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 215 111,60 Lt. Atlikti pavedimai į A. J. banko sąskaitą nurodant „ūkio išlaidoms" - 296 774,40 Lt. Grąžinta piniginių lėšų iš A. J. banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą - 33 980 Lt.
UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu, naudojantis mokėjimo kortele, atlikti pavedimai bei išimti grynieji pinigai. Laikotarpiu nuo 2014-01-29 iki 2014-05-19 į šią banko sąskaitą buvo pervesta iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 237 340 Lt. Ši pinigų suma, išskyrus dalį piniginių lėšų, kurias nuskaitė bankas už pervedimus ar kitus mokesčius, išgryninta bankomatuose. (10 t., b.l. 131-140)
Apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirti UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AS „Citadele Banka“ Lietuvos filiale išrašai už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18.
Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 matyti, kad iš įvairių juridinių bei fizinių asmenų gauti pavedimai - 1 678 920,75 Lt, tarp jų A. J. iš savo banko sąskaitos, esančios „Šiaulių bankas“ atliko du bankinius pavedimus, iš viso 3 520 Lt. Laikotarpiu nuo 2014-05-23 iki 2014-12-31 atlikti pavedimai įvairiems juridiniams bei fiziniams asmenims – iš viso 1 682 400,91 Lt, iš kurių atlikti pavedimai į VSDF – 105 598,58 Lt, į VMI – 17 849,98 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)" „Citadele bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 81 446,00 Lt, o pervesta A. J. iš viso 736 545 Lt bei antstolėms R. V. ir L. P. – 87 973,19 Lt.
Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-03-08 nustatyta, kad iš juridinių asmenų už suteiktas paslaugas viso gauta 41 127,18 Eur. Atlikti pavedimai bei išmokamos lėšos A. J. iš viso 23 916 Eur, atsiskaityta su įmonėmis, įstaigomis už suteiktas paslaugas.
Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 matyti, kad 2014-05-23 - 2014-07-21 atlikti pavedimai tarp įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitų. Į sąskaitą gauta 81 923 Lt iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant mokėjimo paskirtį „sąskaitos papildymas". Didžioji piniginių lėšų dalis išgryninta per bankomatus, kita dalis pervesta įmonėms, įstaigoms. (10 t., b.l. 141-143)
Liudytojai D. M., R. M. E. S. patvirtino, kad skolintus 2014 m. pinigus kaltinamasis grąžino grynaisiais ir tai sudaro nemažą sumą, beveik 180 000 Lt.
Tokie paminėti mokėjimai leidžia daryti išvadą, kad susidariusias skolas ir išvardytus mokėjimus kaltinamasis grąžindavo ir pavedimus atlikdavo iš pervestų sau bendrovės piniginių lėšų, taigi jas naudojo ne bendrovės reikmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant iš 9,10 bylos tomuose pateiktos informacijos, A. J. sau vienu metu išgrynindavo banko automatuose grynuosius pinigus.
Kaltinamasis tvirtino, kad jis išimdavo iš bankomatų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sau pervestus grynuosius pinigus, kuriuos naudojo įmonės reikmėms: reikėjo pirkti medžiagas, mokėti algas, apgyvendinimo išlaidas, komandiruotpinigius, o esant inkasiniams reikalavimams, būtų sustojusi įmonės veikla ir nebūtų galėję užbaigti objekto. Tačiau specialistė A. K. teismui paaiškino, kad nematė pateiktų inkasinių reikalavimų. Jei pateikiami VMI, „Sodros“ inkasiniai reikalavimai, jie matosi banko sąskaitų išraše.
Kai kurie teisme apklausti liudytojai (Z. J., J. V., G. S., K. B., V. J., O. M., T. K., E. L., A. A., L. Š., A. Š., V. S., A. B.) tvirtino, kad jie tikrai gaudavo didesnį atlyginimą nei buvo rodoma kasos išlaidų orderiuose ar Sodros išrašuose apie jiems išmokėtą atlyginimą ir netgi nuo užfiksuoto jų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu. O įmonės buhalterė N. K. nurodė, kad ji gaudavo didesnį atlyginimą, mokamą grynaisiais, nei buvo numatyta darbo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis įmonės darbuotojų gaudavo atlyginimą ar jo dalį grynaisiais pinigais, už kuriuos nebuvo pasirašoma, galima teigti, kad jie gaudavo didesnį atlyginimą nei jis buvo numatytas darbo sutartyse.
Tačiau net ir tikint, kad išgrynintus pinigus A. J. panaudojo įmonės reikmėms, teismas tokią veiką vis tiek linkęs vertinti kaip svetimo turto pasisavinimą ir štai dėl ko:
Pirma, paimant pinigus iš įmonės sąskaitos banke buvo nuslepiami nuo valstybės privalomi sumokėti mokesčiai;
Antra, darbuotojai, kurie gaudavo neįtrauktą į apskaitą atlyginimą grynaisiais, ateityje gaus mažesnes senatvės pensijas negu jiems priklausytų gauti, jeigu atlyginimas, kurio jie buvo verti, būtų mokamas jį įtraukiant į apskaitą pagal įstatymų reikalavimus;
Trečia, didelė dalis apklaustų statybininkų ir pats A. J. teismui teigė, kad jie „turėjo reikalų“ su antstoliais. Vadinasi, atiduodamas dalį atlyginimo darbininkams (skolininkams), kaltinamasis padėdavo išvengti jiems išieškojimų trečiųjų asmenų naudai;
Ketvirta, didelės paimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sumos panaudojimas liko nepagrįstas buhalteriniais dokumentais.
Penkta, taip buvo supainiotas juridinio asmens turtas su savo asmeniniu turtu, o paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, kaip matyti iš 9 ir 10 bylos tomuose pateiktos informacijos didelėmis sumomis buvo išleidžiami savo reikmėms ar trečiųjų asmenų naudai.
Kaltinamasis teismui tvirtino, kad bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi konteineriuose, bet juos kažkas pavogė. Tokia versija teismo neįtikina.
Kaltinamasis A. J. vadovavo bendrovei jau nuo 2013 m. ir buvo atsakingas už tvarkingą apskaitą, todėl abejotina, kad ankstesnis bendrovės vadovas R. P. būtų suinteresuotas pavogti ar kitaip paslėpti dokumentus. R. P. patvirtino, kad tapus A. J. direktoriumi, jam buvo perduoti visi bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai, prisijungimai prie banko sąskaitų, generatoriai. Liudytojas V. M. parodė, kad, tapus direktoriumi, jam niekas nebuvo perduota. K. S. taip pat patvirtino, kad jam įmonės dokumentai nebuvo perduoti. Vadinasi, visais bendrovės dokumentais disponavo kaltinamasis. A. J. pagal čekius arba bankomatuose išėmė daugiau nei 200 000 Eur ir dėl neišsaugotos ir tyrimui nepateiktos 2014 m. kasos knygos, kasos dokumentų, kasos apskaitos registro negalima nustatyti, ar jis, išėmęs grynuosius pinigus, įtraukė juos į kasą, kokia lėšų suma buvo skirta A. J., kaip atskaitingam asmeniui, ar per A. J. išgryninti pinigai nebuvo mokami kitiems atskaitingiems asmenims, ar nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams. Darytina išvada, kad dokumentai buvo paslėpti tyčia, siekiant nuslėpti ir tuos faktus, kad buvo apgaulingai tvarkoma apskaita bei savinamos bendrovės piniginės lėšos. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nepateikė jokių „juodosios buhalterijos“ (nelegalios apskaitos) užrašų, kas paprastai sutinkama panašaus pobūdžio bylose (padidintų atlyginimų statybininkams sumokėjimo, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų, mokesčių už keltus, kuro išlaidas ir t.t.). Visa tai rodo, kad dokumentų dingimu ir neišsaugojimu buvo suinteresuotas tik kaltinamasis A. J.. Taip buvo maskuojamas bendrovės lėšų pasisavinimas. Taigi A. J. paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18 buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, jis nepagrindė laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais iš viso 212 366,19 Eur piniginių lėšų grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais panaudojimo. Į buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusias darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas, susijusias su įsipareigojimais darbuotojams, nepagrindė darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų, dėl to nebuvo galima laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18 iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kaltinamojo kaltė yra įrodyta, kaltinamasis A. J. turi atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnį, numatantį atsakomybę už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.
Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.
Naujo BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Kaltinamojo A. J. veika atitinka naujojo įstatymo 183 straipsnio 3 dalį, kadangi pasisavinto turto vertė pagal BK 190 straipsnį viršija 900 MGL, t. y. 45 000 Eur sumą, ir yra laikytina, kad A. J. pasisavino labai didelės vertės turtą. Įsigaliojus baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimams, už veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje, yra numatytos alternatyvios bausmės –bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų, nors iki tol buvo numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų, taigi yra švelninama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, dirba, civilinio ieškinio nėra. Už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtinos baudos.
2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707, kuriuo buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (2014-2016 m.) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur. Vadovaudamasis nuoseklia kasacinės instancijos teismo praktika, būtent šis MGL dydis ir turi būti taikomas apskaičiuojant A. J. skirtą baudą.
Bendrinant bausmes atsižvelgiama į tai, kad abi nusikalstamos veikos tarpusavyje susijusios (apgaulinga apskaita buvo maskuojamas svetimo turto pasisavinimas), todėl sudaro idealiąją sutaptį.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (AT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2020).
Kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tai vertinama kaip nusikaltimo rezultatas, todėl turi būti konfiskuojamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu pagal 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 222 straipsnio 1 dalį ir nubausti:
pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – l 000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. J. paskirti subendrintą bausmę – 37 600 Eur (1 000 MGL) baudą.
Išaiškinti A. J., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas – 6801.
Iš A. J. konfiskuoti uždraustos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas – 208 601,17 Eur.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. J. turtą palikti galioti toliau, iki bus išieškota bauda.
Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (51 byla), saugomus Klaipėdos AVPK, perduoti Neringos savivaldybės administracijos archyvui.
10 vnt. vokų su CD laikmenomis, perduotus kartu su byla, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.