Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. J. parodė, kad iki jam ateinant į „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo IĮ, savininkas buvo R. P.. Su juo bendraudavo, bet ne darbo reikalais. Pasiguodė, kad sunki įmonės finansinė padėtis, įmonė atestuota ir ypatingiems statiniams, o darbuotojų beveik nebeliko, tik buhalterė ir keli asmenys. Pasiūlė jam ateiti į įmonę, padėti įmonei išbristi iš skolų ir gauti gerų rangos sutarčių. Buvo rodoma, kad yra apie 70 000 Lt skola tuo momentu, bet nebuvo įvertinta, kad yra darbuotojams skola, skola buhalterei, K. S. įsiskolinimai iš anksčiau. R. P. minėjo, kad pats laidavo tiekėjams ir buvo išieškojimai iš jo. Buvo sutarę, kad dengs ir jo skolas, bet ateityje jis perleis 50 procentų akcijų. Pradėjus vadovauti, pasirašė gerų rangos sutarčių, kad galėtų atlikti didelius darbus, priėmė žmonių, padengė skolas ir pradėjo veiklą. Viskas vyko gerai iki to momento, kol sužinojo, kad baigėsi teismai, balanse to nebuvo, kad 2007 m. kažkas buvo įvykę su mokėjimais, buvo VMI bauda 60 000–70 000 Lt ir „Sodrai“ bauda apie 40 000 Lt. Per teisininkus sudarė sutartis su VMI ir „Sodra“, kad mokėtų skolas pagal grafiką, apie 10–11 tūkst. per metus, nors ir tai labai apsunkino įmonės veiklą. Be to, buvo garantiniai įsipareigojimai, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo darbus (duomenys neskelbtini) kvartale, buvo broko, viskas nukrypo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Reikėjo tvarkytis, pats su žmonėmis bendraudavo, kad neduotų į teismą, kai kuriems gyventojams mokėjo kažkokią pinigų sumą. Visi užsakovai vėluodavo, kabinėdavosi, kad kuo vėliau sumokėtų, dėl to jis išgrynindavo pinigus, kad įmonės veikla nesustotų, kitais atvejais persivesdavo į savo sąskaitą ir tada apsaugodavo pinigus, nes reikėjo pirkti medžiagas, mokėti algas, apgyvendinimo išlaidas, komandiruotpinigius, o esant inkasiniams reikalavimams, būtų sustojusi įmonės veikla ir nebūtų galėję įvykdyti objekto užbaigimo. Prasidėjus bankroto procedūroms, pats ne visai tvarkingai saugojo dokumentus. Daug žmonių objektuose pradėjo vogti medžiagas, reikėjo viską sukontroliuoti, bet tuos konteinerius išvežė iš teritorijos. Kai su bankroto administratoriumi pradėjo skambinti buvusiam savininkui, grasinti policija, atvežė į biurą palaidus dokumentus. Atidavė visas medžiagas, automobilius bankroto administratoriui. Buvo įnešęs į įmonę asmeninių pinigų, savo asmeninį turtą pardavęs, įnešdavo į įmonės kasą pinigus, išmokėdavo atlyginimus. Dirbo daug žmonių, apie 50, vienu metu dirbo apie 90 žmonių, algoms reikėjo didelių sumų. 90 procentų žmonių turėjo reikalų su antstoliais, jie neidavo dirbti, jei pasakydavo, kad bus rodomas didesnis atlyginimas. Turėjo griežtas statybų sutartis, todėl priimdavo žmones į darbą su jų sąlyga, kad bus rodomas minimumas, kita dalis išmokama per priedus, papildomus darbus, komandiruotpinigius. Įmonė turėjo atestatus, patirties, galėjo dalyvauti konkursuose, gauti pelningus, gerus objektus. Iš verslo pusės matė įmonės gerą ateitį, taip ir buvo, kol nepasivijo garantiniai ir mokestiniai dalykai, kurių jis balanse nematė. Kad vyko teismai, jis nežinojo. Kai į įmonės sąskaitą patekdavo pinigai už atliktus darbus, kitą dieną VMI ir „Sodra“ būtų pateikusios inkasinį pavedimą, todėl, siekdamas išsaugoti pinigus, nedelsiant persivesdavo dalį pinigų į savo sąskaitą, iš jos išgrynindavo ir įnešdavo į kasą, kad nesustotų įmonės veikla. Konteineriai iki jam ateinant buvo du. Turto balanse matė, kad yra vienas konteineris, kitas konteineris buvo asmeninis R. P., bet naudojo abu. Dokumentų nebuvo kur susidėti, todėl dokumentus nešdavo sudėti į konteinerį. Pats dokumentų nenešdavo, bet žino, kad nešė ir K. S.. Konteineriuose taip pat buvo laikomi brangūs įrankiai, pats savo dviratį laikė. Kai dingo konteineriai, pranešė bankroto administratoriui, jis susisiekė su R. P., pagąsdino ir tie dokumentai atsirado jų biuro patalpose. Jo dviratis, buhalterės dukros dviratis neatsirado. Iš dalies jo nurodymu buvo apgaulingai tvarkoma apskaita, nes turėjo mokėti komandiruotpinigius ir priemokas už darbo sąlygas, todėl jo nurodymu buvo mokami priedai, kitu atveju žmonės būtų išėję iš darbo. Dokumentai, kur buvo panaudoti pinigai, sau fiksavo, kur ir kam išmokama, kiek dirbo žmonių ir kiek papildomai išmokėta, tai iš tų 200 000 dar trūksta algų mokėjimui. Darbuotojai nesutiko dirbti, jei būtų rodomas didesnis atlyginimas, nes antstoliai iškart daugiau būtų nuskaičiavę. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami grynaisiais pinigais, didžioji dalis – objekte pasirašant važtaraščiuose. Kai pats negalėdavo fiziškai nuvažiuoti į objektą, perduodavo pinigus darbų vadovams arba kartais darbuotojai atvykdavo ir į biurą pasiimti pinigų ir pasirašyti. Jie skaičiuodavo, kiek išdirbo darbuotojas darbo valandų, kartais buvo mokama už padarytą darbą. Kiekvienas darbuotojas gaudavo priedus. Įmonė turėjo keletą savo automobilių, tarp jų ir du autobusiukus. Autobusams buvo kelto leidimai gauti, bet žmonių kėlimasis nebuvo kompensuojamas. Savaitei paduodavo grynuosius pinigus darbų vadovui, už kiekvieną žmogų reikėjo mokėti, nereikėjo tik vairuotojui. Dalis darbuotojų važiuodavo savo transportu, apmokėdavo grynaisiais pinigais už keltą, ekologinį mokestį, kurą, amortizaciją. Su apgyvendinimu buvo problema Neringoje, ne visi viešbučiai turėjo šildymą žiemos metu, todėl už vieną butą 4 žmonėms išeidavo per 1 000 Eur plius komunaliniai mokesčiai žiemos metu. Vasarą reikėdavo mokėti 100 Eur per dieną už 4 žmones. Nuo gegužės iki rugsėjo per mėnesį išeidavo 3 000–4 000 Eur, apie 15 000 Lt. Dažniausiai darbuotojams atlyginimas buvo mokamas kas dvi savaites, dalis kaip avansas, kita dalis – po dviejų savaičių. Būdavo, kad prašydavo mokėti kas savaitę, kas savaitę ir mokėdavo, jei būdavo galimybė. Duodavo pinigų ir smulkioms darbo priemonėms pirkti. Atlyginimų išmokėjimui 40 000 Eur, 120–130 000 Lt per mėnesį išeidavo. Čia bendra suma pagal vidutinį žmonių skaičių ir dirbančių Nidoje, ir ne Nidoje, be administracijos darbuotojų. Taip pat patyrė ir kitas išlaidas: garantinių įsipareigojimų šalinimas susitariant su gyventojais neduoti į teismą ir atlikti garantinio remonto darbus, viskas buvo mokama iš išgrynintų pinigų. Anksčiau buvo taip, kad nebuvo galima paprastai išgryninti, reikėdavo eiti į banką, užsisakyti pinigų sumą. Užsakovų prašydavo, kad pervestų pinigus iki inkasinių mokėjimų, nes kitu atveju pinigai bus nuskaičiuoti. Tokios sumos negalėdavo paimti nuo įmonės sąskaitos, buvo uždėti apribojimai. Jei reikėdavo išimti iš įmonės sąskaitos 20–30 tūkst., negalėdavo, todėl persivesdavo į savo sąskaitą. Nesvarbu, kad iš asmeninės sąskaitos, bet jie patekdavo į įmonės kasą. Jis vedė savo sąrašą pagal darbuotojų pavardes, kiek jiems išmokama, įmonė bankrutavo, dokumentus išvežė, pavogė. Tą sąsiuvinį turėjo, bet įmonė bankrutavo, su įmone prarado asmeninius pinigus ir neišsaugojo užrašų. Antstoliams už darbuotojus, kai nebuvo inkasinių, mokėjo per banką, veždavo ir grynaisiais pagal kasos orderius. 99 procentai darbuotojų gaudavo grynaisiais, tik kai kurie prašydavo minimumą pervesti į sąskaitą, kai negalėdavo iš įmonės sąskaitos padaryti, nes buvo inkasiniai, pervesdavo iš savo asmeninės sąskaitos. Banke išgryninti buvo čekių knygutės, buvo limitai, iš bankomato paimti grynuosius irgi būdavo limitai.

R. Š. pateikė 2013-09-15 paprastojo vekselio kopiją, iš kurio matyti, kad 2013-09-15 A. J. įsipareigojo sumokėti R. Š. 17 400 eurų iki 2015-03-15 (t. 2, b. l.181).

Liudytojas E. S. parodė, kad A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš rangovų, kuris buvo atrinktas konkurso būdu statyti objektus, nes pasiūlė geriausią kainą. Įgyvendinus rangos sutartį, pastatas buvo pastatytas. Atsiskaitymas už darbą buvo pagal darbų atlikimo aktus. Prieš pasirašant sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, apie šią įmonę kažkiek domėjosi, nes papildomos rizikos jiems nereikalingos. Eigoje buvo trukdžių, bet įmonei darbus užbaigti pavyko. Kaip užsakovas į objektą vykdavo. Nežino, ar darbininkai dirbdavo savaitgaliais ir švenčių dienomis. Neringoje galioja griežti reikalavimai dėl darbo laiko apribojimo, jų pareiga buvo užtikrinti, kad rangovas dirbtų pagal savivaldybės nustatytą darbo laiką vasaros sezono metu. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie visiškai atsiskaitė, sumos nepamena. Vieną kartą A. J. skolino pinigus. Jeigu banko išraše minima 1 005 Lt suma, tiek ir skolino. Jam skolą grąžino.

Liudytojas D. M. parodė, kad A. J. buvo paskolinęs pinigų. Tiksliai sumų nepasakys, atrodo, buvo 300–400 000 Lt. Buvo artimi draugai, paprašė pinigų ir paskolino. Sutarties nebuvo, nes bendravo kaip broliai. Skolino pinigus pervesdamas pavedimu. Apklausos protokole išvardytos sumos turbūt teisingos, kiek yra pavedimų, tokios sumos ir yra. Grynaisiais neskolino. Buvo visiškai atsiskaityta, kada tai buvo, nepamena, gal 2015 metais, seniai atsiskaitė. Grąžino grynaisiais.

Liudytoja E. D. parodė, kad su A. J. žmona dirbo draudime. Kai su ja draugavo, jo žmona galėjo pasiskolinti pinigų, juos galėjo atiduoti ir grynaisiais, ir negrynaisiais. A. J. jai pervedė 1 500 Lt, galbūt su jo žmona L. apsipirkinėjo ir jos vyras pervedė. Su juo ar jo įmone neturėjo jokių reikalų. Neatsimena, ar iš A. J., ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervesti pinigai, tos banko sąskaitos nebeturi.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad 2015 metais dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžyje, įmonė užsiėmė statyba. Jo darbas – betonavimas, apdaila. Neatsimena dėl sumos, nurodytos 2015-08-21 orderyje, neatsimena, ar tą sumą gavo, ar negavo. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“, dirbo Neringoje, gyveno Klaipėdoje, dirbo ne vienas. Objekte dirbo apie 2 savaites. Vidutinis atlyginimas – 1 000–1 500 Lt. Neatsimena, ar buvo gavęs 80 Eur, 320 Eur sumas. Kai dirbo Nidoje ar Neringoje, grįžus į Panevėžį, gaudavo atlyginimą iš savo įmonės. 2014–2016 metais vidutinis statybininko darbo užmokestis buvo 1 200 Lt. Dirbant Neringoje, gyveno (duomenys neskelbtini) prie pat jūros, už apgyvendinimą mokėti nereikėjo. Negali pasakyti, kiek buvo žmonių iš Panevėžio, o namuke gyveno 3–4 asmenys. Nežino, kad 2015-08-18–2015-08-21 buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas I. M. parodė, kad pradėjo dirbti nuo 2011 metų ir dirbo iki pat bankroto. Dėdavo gipsą, vežė medžiagas. Objektai buvo Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje, (duomenys neskelbtini) g. Klaipėdoje, Klaipėdos ir Palangos paštuose. Vykstant į Nidą, gaudavo už kurą, pragyvenimą, mokėdavo už komandiruotes. Už darbą atsiskaitydavo ne kartą per mėnesį, duodavo dalimis. Sumos buvo ir didesnės, ir mažesnės. Tiksliai sumų neįvardys, per savaitę ir po 300, ir po 500. Būdavo ir priedai, sudėjus per mėnesį gaudavosi didelė suma žmonėms. Su juo buvo atsiskaitoma grynaisiais. Pasirašydavo ant kasos pajamų orderio. Pirkdavo ir medžiagas objektams. Kai pradėjo dirbti, direktorius buvo R. P.. Įmonė turėjo skolų. „(duomenys neskelbtini)“ statė (duomenys neskelbtini) g. ir pradėjo eiti garantiniai, reikėjo mokėti kompensacijas už „(duomenys neskelbtini)“ klaidas dėl apipiltų butų. A. J. ėjo su žmonėmis tartis, kad jie patys susitvarkytų. Tai buvo gal 2014–2015 metais, tiksliai negali pasakyti. Litais jo atlyginimas gaudavosi iki 5 000 Lt, priklausydavo kaip kokį mėnesį, čia su komandiruotėmis. Kai litai pasikeitė į eurus, gaudavo apie 1 200 Eur. Darbo sutartyje atlyginimas buvo minimumas. Nepamena, kokios sumos buvo įrašytos orderiuose, jis gaudavo dar papildomai. Į rankas gaudavo 1 200–1 600 Eur. Pirkdavo ir medžiagas. Darbo sutartyje nurodyta be atlyginimo, pvz., už gerą darbą, mokami ir priedai, mokami komandiruotpinigiai. Kai gaudavo pinigus, pasirašydavo ant kasos išlaidų orderio. Perkant medžiagas, būdavo sąskaitos faktūros, jas atiduodavo buhalterei. Pinigus išdalydavo darbuotojams, jie jam nepasirašydavo. Negali pasakyti, ar jie kažkam pasirašydavo. Gale mėnesio žmogus surinkdavo parašus. Dirbant Neringoje, gyveno (duomenys neskelbtini) pas D., (duomenys neskelbtini) pas Ž. A. J. duodavo pinigų sumokėti už apgyvendinimą, jis nunešdavo. Pinigus už gyvenimą nešdavo dažnai, kai turėdavo ir sumokėdavo, už apgyvendinimą nešdavo nepilnas sumas. Sumos priklausydavo nuo to, kiek gyvena žmonių. Per mėnesį pinigus nešdavo 2–3 kartus. Atlyginimą gaudavo pagal darbo sutartį ir už viršvalandžius, gaudavo komandiruotpinigius, priedus. Į Nidą veždavo vairuotojas su geltonu „Ford“ autobusiuku. Būdavo, kad laiku negaudavo atlyginimo, būdavo kad ir pats avanso prašydavo. Jo darbo laikotarpiu su juo kartu dirbusių asmenų atlyginimai buvo maždaug vienodi. Tie, su kuriais dirbo Nidoje, nesutiktų dirbti už minimumą. Vienkartinis mokėjimas darbuotojui 200–500 Eur. Būdavo tabelis, jie ir patys rašydavosi darbo valandas, ir jis. Gyvenant Nidoje, buvo mokami maistpinigiai. Objektuose dirbo 7–20 žmonių. Nebuvo, kad kas nors negautų atlyginimo. Ne visi dirbantys Nidoje ar Juodkrantėje ten likdavo nakvoti, dalis grįždavo. Viršvalandžiai – kelionė į darbą, nes kelte reikėdavo būdavo 6.30 val., o darbas nuo 8 val., baigdavo dirbti 17 val., bet būdavo ir vėliau. Šeštadienį yra dirbęs. Grynuosius pinigus 5–8 tūkstančius gaudavo iš A. J. per savaitę.

Liudytojas P. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4–5 metus dirbo iki bankroto (duomenys neskelbtini), taip pat darbininkus veždavo į objektą, atlikdavo mašinų priežiūrą. Atlyginimą mokėdavo kartais pavedimu į kortelę, kartais grynaisiais. Sumos nuo 800 iki 1 000 Eur. Buvo susitarimas, kad į rankas gaus 1 000 Eur. Atlyginimą mokėdavo dalimis, ne visą iškarto. Į darbą priėmė A. J.. Darbo sutartyje, kiek pamena, buvo numatytas atlyginimas apie 3 000 Lt. Didžiausia alga, kurią yra gavęs, – 1 200 Eur. Pasikeitus litams į eurus, pasirašinėjo naujas darbo sutartis, koks buvo atlyginimo dydis, neprisimena. Negali pasakyti, ar sutartyje buvo numatyta, kad į rankas gaus 1 000 Eur. Pagal žodinį susitarimą, jam kartais mokėdavo už papildomus darbus. Kiek mokėdavo pagal darbo sutartį, tiek ir mokėdavo, dar mokėjo priedus už darbą, nes naudojo savo įrankius. Ne kiekvieną mėnesį priedai buvo mokami, gal kas antrą mėnesį, kai buvo išskirtinių darbų, papildomai gaudavo 100–200 Eur. Per darbo laikotarpį turėjo atostogas, atostoginių nemokėjo, o turint nedarbingumą, mokėjo „Sodra“. Komandiruotpinigiai nebuvo mokami. Kai darbuotojas susirgo, reikėjo į Nidą vežioti žmones ir dirbo ten kaip (duomenys neskelbtini). Ryte nuvykdavo ir vakare grįždavo. Atlyginimą mokėjo grynaisiais, kartais pervesdavo ir į kortelę. Nežino, kiek kartų buvo gavęs į kortelę. Atlyginimą mokėdavo direktorius. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo važtaraštyje. Dedant parašą, buvo nurodyta suma, ją gaudavo grynaisiais. Pasirašydavo nuvykęs į kontorą. Ne visais atvejais pasirašydavo gaunant atlyginimą. Gaudavo iš A. J. grynųjų pinigų medžiagoms pirkti, vesdavo sąsiuvinį, kiek ir kam išleista, buhalterijai atiduodavo čekius. Bankrutavus „(duomenys neskelbtini)i“, sumokėjo, kiek priklausė pagal dokumentus, o kas buvo pagal žodinį susitarimą, liko nesumokėta gal 500, gal 1 000, sunku pasakyti. Darbuotojus į Nidą veždavo su mikroautobusu „Ford Transit“. Jam duodavo pinigų dujų balionams, suvirinimo medžiagoms nusipirkti, sumos 50–100 Eur, tų medžiagų užtekdavo porai savaičių. Per mėnesį medžiagoms, dalims išeidavo 200–300 Eur, bet ne visada. Grynuosius pinigus medžiagoms pirkti gaudavo iš A. J., už juos pasirašyti nereikėdavo, tik sąsiuvinyje vesdavo ataskaitas, paskui čekius pristatydavo į buhalteriją.

Liudytojas R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dengdavo stogus. Algą mokėdavo grynaisiais, gal 400 Lt. Turėjo problemų su antstoliais, todėl jam buvo geriau, kad moka grynaisiais. Mokėdavo nedaug, trupiniais mėtydavo po 200–300 Eur. Direktorių matė porą kartų, pinigus atveždavo meistras. Kai mokėdavo pinigus, pasirašyti nereikėdavo. Atrodo, neturėjo darbo sutarties. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie metus laiko, kai jiems reikėdavo, išsikviesdavo. Darbus atliko Klaipėdos apskrityje, Kalotėje. Nidoje, Juodkrantėje nedirbo. Darbo užmokestis buvo tai 200, tai 300. Už stogo dengimą – 1 500 Eur per mėnesį ir dalydavosi trise.

2015-03-25 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad R. B. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 464,40 Eur (t. 8, b. l.18).

2015-08-21 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad R. B. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 323,74 Eur (t. 7, b. l.130).

2016-02-18 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad R. B. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 107,18 Eur (t. 7, b. l. 62).

Liudytojas V. O. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo porą metų (duomenys neskelbtini). Nidoje statė namus. Alga buvo mokama grynaisiais, pasirašydavo ant algalapio. Dirbant gyveno Nidoje, mokėjo už nuomą, kurą, kartais dirbdavo šeštadieniais, kad nereiktų važinėti. Alga buvo virš 1 000 Eur. Buvo sudaryta darbo sutartis. Alga litais buvo 4 000–4 500 Lt. Kai pasikeitė į eurus, alga – 1 000–1 500 Eur. Dažniausiai tiek ir gaudavo per mėnesį. Algą mokėdavo R. P., paskui – A. J., pasirašydavo ir gaudavo algalapį. Žiemą gal ir gaudavo tiek, kiek nurodyta orderiuose. Už 300 niekas nedirbtų. Gyvenant Nidoje būdavo komandiruotpinigiai, dienpinigiai, tai įeidavo į bendrą sumą, ką gaudavo. Nidoje gal porą metų gyveno, savaitgaliais grįždavo namo. Gyveno 6–7 žmonės, bet buvo dar kita brigada, kuri gyveno kitame bute. Už apgyvenimą mokėdavo firma. Kai „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, su juo buvo visiškai atsiskaityta. Teko žiūrėti darbo kokybę, skaičiuoti valandas. Atlyginimas priklausydavo nuo išdirbtų valandų ir darbų kokybės. Tabelius atiduodavo į buhalteriją ir buhalterija apskaičiuodavo. Vieni panašiai uždirbdavo kaip ir jis, kiti mažiau, 1 000, 800 gaudavo pagalbiniai. Mažiausiai gal gaudavo J. L., gal 800–900 Eur. Kiti gaudavo apie 1 000–1 200 Eur. Dažniausiai atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį. 1–2 kartus A. J. padavė pinigus, buvo surašytos sumos ir reikėjo išdalyti darbininkams.

2015-10-19 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad V. O. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 665,77 Eur (t. 7, b. l.104).

Liudytojas A. Š. parodė, kad nepamena, kiek jam, kaip specialistui, mokėdavo litais. Pinigus mokėjo ne direktorius, o meistras I. Dirbo Kalotėje, Nidoje, dėdavo plyteles, mokėdavo 1 000–1 500 Eur, teko dirbti ir šeštadieniais, ilgiau nei kiti. Gyveno atskirai, už kambario nuomą pats mokėjo. Į darbą Nidoje juos veždavo autobusu, nemokėdavo už keltą. Gavus pinigus, pasirašydavo žurnale. Atrodo, kad žurnale buvo nurodyta, kiek turi gauti, tą nurodytą sumą ir gaudavo. Išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, kai ji bankrutavo, bendrovė kažkiek liko skolinga, bet nežino, kiek.

2015-12-07 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad A. Š. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 274,11 Eur (t. 7 , b. l. 92).

2016-04-18 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad A. Š. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 51,27 Eur (t. 7, b. l. 25).

Liudytojas Z. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie dvejus metus, pradėjo dirbti Nidoje pusantrų metų ir pusę metų Kalotėje. Atlyginimas buvo minimumas ir buvo priedai, premijos. Atlyginimą atveždavo į darbo vietą. Pradėjus dirbti „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartį pasirašė, atlyginimas greičiausiai buvo numatytas minimumas, sumos nepamena. Buvo sąlygos, kad, jei gerai dirbs, bus priemokos. Bendrai, atlyginimas gal iki 1 000 Eur buvo, litais 3 000–3 500 Lt. Tiek gaudavo kiekvieną mėnesį. Tikriausiai pasirašydavo, kai gaudavo pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu gal nepaminėjo dėl atlyginimo. Priedai buvo. Priedus gaudavo už gerą, sąžiningą, kokybišką darbą. Į Nidą kiekvieną dieną važiuodavo, ten negyveno, važiuodavo ne vienas, juos veždavo. Dirbant Nidoje, po darbo valandų dirbti neteko, savaitgalį dirbo vieną kitą. Gali būti, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2014–2015 metais. Išeinant, pinigus išmokėjo. Dėl 562,70 Eur – tuos pinigus gal už mėnesio darbą gavo, nepamena. Gali būti kad 2015-05-07 išėjo iš darbo ir buvo išmokėtas atsiskaitymas. 562 Eur atlyginimas gal buvo be priedų. Priedus gaudavo kiekvieną mėnesį. Priedus mokėjo direktorius A.. Tyrėjai turbūt pasakė, kad buvo mokamas atlyginimas toks, koks buvo mokamas „Sodrai“. Jo darbo laikotarpiu normali statybininko alga ir buvo apie 1 000 Eur. Už minimumą dirbęs nebūtų.

2015-05-07 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad Z. J. išmokėtas visiškas atsiskaitymas 562,70 Eur (t. 7, b. l.181).

Liudytojas J. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbo Kalotėje. Atlyginimą gaudavo grynaisiais apie 1 200, valiuta tokia, kokia buvo tais metais. Gali būti, kad gaudavo 1 200–1 500 Lt. Kai pasikeitė į eurus, gaudavo panašiai, 1 200–1 500 Eur. Trumpai dirbo Nidoje statybos darbus. Savaitgaliais ir viršvalandžių nėra dirbęs. Kai dirbo Nidoje, į darbą važinėdavo iš Klaipėdos. Atlyginimą mokėdavo kartą arba du per mėnesį. Už minimalią algą statybose tikrai nebūtų dirbęs. Tuo metu buvo mokamas normalus atlyginimas. Išeinant iš darbo su juo buvo visiškai atsiskaityta.

2015-02-18 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad J. V. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 428,07 Eur (t. 8, b. l. 42).

2015-07-02 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad J. V. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 158,42 Eur (t. 7, b. l.159).

Liudytojas G. S. parodė, kad nebaigus 11 klasių UAB „(duomenys neskelbtini)“ teko dirbti prieš 7–8 metus Purmaliuose, Juodkrantėje, Nidoje, Pervalkoje. Tai buvo vasaros darbas, reikėjo aprinkti šiukšles aplink objektą. Dirbdavo ne kiekvieną dieną. Atlyginimą gaudavo litais. Darbo sutartį buvo pasirašęs. Nepamena darbo užmokesčio, nurodyto sutartyje. Atlyginimą mokėdavo grynaisiais, kas mokėdavo, neatsakys, bet ne A. J.. Gaudamas pinigus, pasirašydavo ant lapelio, kad gavo. Atsimena, kad gavo 300–600 Lt atlyginimą, iš gauto už darbą atlyginimo pirko kompiuterį ir mokėjo 1 500–1 800 Lt, tai per tris mėnesius susitaupė juos, tai iš gauto atlyginimo nusipirko. Dirbant Neringoje, veždavo su mašina, mokėti už kelionę nereikėjo. Buvo atvejų, kad, kai dirbo Juodkrantėje, vykdavo su dviračiu, už keltą mokėjo pats, darbdavys neatiduodavo. Išėjus iš darbo, kiek pamena, su juo visiškai atsiskaitė. Negali pasakyti, ar buvo išmokėta 241,49 Eur.

2015-09-03 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad G. S. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 241,49 Eur (t. 7, b. l.146).

Liudytojas K. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-06-29 iki 2015-08-11 (duomenys neskelbtini) statybose. Atlyginimas buvo 200–250 Eur per savaitę. Atrodo, kad atlyginimą mokėdavo darbų vadovas, o su juo atsiskaitydavo žmogus, vardu M. Už gautą atlyginimą niekur nepasirašydavo. Tada jam buvo 17 metų. Priimant į darbą, ant popieriaus lapo parašė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė. Darbo sutartyje buvo nurodyta 50 Eur per dieną pagalbiniam darbuotojui. Per mėnesį uždirbdavo 800–900 Eur. Dirbo tik Nidoje, ten ir gyveno pas moterį, kuri nuomojo kambarius, savaitę ten gyvendavo darbo dienomis, savaitgalį vykdavo namo. Už nuomą patiems mokėti nereikėjo. Į Nidą nuvykdavo dažniausiai su darbų vadovu arba nuo kelto paimdavo firmos autobusiukas, už keltą mokėti nereikėjo.

2015-08-11 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad K. B. išmokėtas atlyginimas, visiškas atsiskaitymas 168,10 Eur (t. 7, b. l.144).

Liudytojas J. G. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. iki 2016 m. vidurio. Dirbo Nidoje, bet įvyko nelaimė, jį išvežė su greitąja. Po to išėjo ir vėl grįžo atgal. 2016 m. dirbo apie pusę metų. Atlyginimą mokėjo į rankas, įvairiomis sumomis. 600 Eur turėjo būti bendras atlyginimas per mėnesį, ne už savaitę. Darbo sutartį pasirašė. Turėdavo gauti 500–600 Eur, bet negaudavo visos sumos. Pagal nurodytą išlaidos orderį, gaudavo jame nurodytą 142,16 Eur sumą, papildomai negaudavo. Kai mokėdavo atlyginimus, duodavo pasirašyti. 310,79 Eur galėjo būti išmokėti. Galėjo gauti kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas. 500–600 Eur turėjo gauti, bet gavo nurodytas sumas. Prie kelto paimdavo automobilis ir taip vykdavo į Nidą. Dėl ne viso atlyginimo aiškindavo, kad dabar neturi, bus vėliau. Išėjus iš darbo, turbūt davė tiek, kiek norėjo. Atlyginimą mokėjo kas mėnesį, ne kas savaitę. Paprašius, duodavo ir 100 Eur ir anksčiau. Bet būdavo, kad ir tekdavo laukti. Buvo atvejis, kad 2016-02 davė 300 Eur laidotuvėms. 500–600 Eur gal kas nors ir gavo, jis tiek negaudavo. Kai dirbo Nidoje, atvydavo prie kelto, ir iš ten veždavo su autobusiuku, už keltą, autobusiuką, ekologinio mokesčio mokėti neteko. Važiuodavo 5–10 žmonių. 7.30 val. išvykdavo su keltu, 17 val. baigiasi darbas ir grįždavo. 2015 m. gal rudenį padirbus, ištiko insultas ir nebeleido dirbti.

2015-01-16 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad J. G. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 142,16 Eur (t. 8, b. l. 55).

2016-01-06 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad J. G. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 148,51 Eur (t. 7,b. l.73).

Liudytojas V. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 3–5 metus, tiksliai neatsimena. Darbo sutartis buvo pasirašyta, neatsimena, koks joje buvo numatytas atlyginimas. Gavus pinigus, už juos pasirašydavo. Pinigus mokėdavo ir į kortelę, ir grynaisiais pinigais. Neatsimena, ar gavo 234,97 Eur sumą, nurodytą 2015-02-23 orderyje. Per mėnesį gaudavo daugiau nei 230 Eur, bet kiek, neatsimena. Teko dirbti Nidoje, ten firma veždavo su mašina ir gyveno Nidoje, kiti su mašina važinėdavo. Nidoje gyveno bute 1–2 mėnesius. Buvo išnuomotas butas. Atlyginimas buvo mokamas 1–2 kartus per mėnesį. Viršvalandžių, savaitgaliais nedirbdavo. Išėjus iš darbo, su juo atsiskaitė visiškai.

2015-02-23 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad V. J. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 234,97 Eur (t. 8, b. l. 34).

Liudytoja S. M. parodė, kad 2013–2015 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), atlyginimas 1 200–1 300 Eur į rankas. Mokėdavo sąžiningai. Gyveno kartais Nidoje. Jeigu dirbdavo vakarais, šeštadieniais, gaudavo 4 000 Lt. Pirmoje paklausoje atlyginimo dydis turi būti litais, ne eurais, todėl kvietė į apklausą antrą patikslinti. Gaudavo ir avansą, ir atlyginimą. Avansas buvo nustatytas. Avansą atveždavo ir sumokėdavo žmonėms. Avansas sudarydavo apie 200 Eur. Už gavimą pasirašydavo, taip pat pasirašydavo, ir kai gaudavo algą. Pasirašydavo sąraše, pavardės būdavo ir ranka rašyta, ir spausdintos. Už ką pasirašydavo, atitikdavo tą, ką gaudavo. Tyrėja rodė išmokėjimų žiniaraštį, 299 Eur buvo avansas, 2015-02 kasos išlaidų orderis 323 Eur buvo avansas. Avansą ir algą mokėjo laiku. Komandiruotės įeidavo į atlyginimą. Į Nidą vykdavo užsakytu autobusiuku, už vykimą nereikėdavo mokėti. Teko gyventi Nidoje, kas norėjo vakaroti ir dirbti šeštadieniais, tas ir gyveno Nidoje, kurie nenorėdavo vakaroti ir dirbti šeštadieniais, vykdavo namo. Už apgyvendinimą neteko mokėti. Vakaroti – reiškia dirbti iki 21–22 val., kai darbo laikas iki 17 val. Skaičiuodavo valandas ir kvadratus. Atlyginimas buvo nereguliarus. Nėra buvę, kad nesumokėtų. Atlyginimą mokėdavo ir I.

2015-02-11 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad S. M. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 323,82 Eur (t. 8, b. l. 43).

Liudytojas H. U. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2013–2014 metais po (duomenys neskelbtini) mokyklos baigimo (duomenys neskelbtini) Nidoje, statė kotedžus ir namus. Ten nuveždavo autobusiukas, už kelionę ir keltą nemokėdavo. Dirbdamas gyveno Nidoje. Už gyvenimą nemokėdavo. Atlyginimą grynaisiais išmokėdavo darbų vadovas V. Atėjus į darbą, pasirašė darbo sutartį. Buvo sutarta minimali alga. Atrodo, kad gaudavo minimalią algą, neatsimena, kiek. Neprisimena fakto dėl 115,85 Eur Eur, bet jei bankas taip rodo, vadinasi, nemeluoja. Tuo metu jam užteko, kiek uždirbo, nes buvo didelių problemų šeimoje. Gali būti, gal dirbo tik 3 mėnesius, jei taip rodo „Sodra“. Pusę minimalios algos tikrai negalėjo gauti. Turbūt buvo sutarę už viršvalandžius savaitgaliais, tai papildomai turėjo mokėti.

Liudytoja O. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m Nidoje. Atlyginimas buvo minimalus, ir, jei buvo papildomų darbų, būdavo apmokama vėliau, buvo mokama už papildomus darbus. Jeigu likdavo komandiruotės pinigų, tai irgi duodavo, kartais ten nakvodavo, jeigu dirbdavo iki vėlumos. Buvo minimalus atlyginimas ir papildomai gaudavo 300–400 Eur. Už gaunamus pinigus pasirašydavo algalapyje. Papildomus pinigus atveždavo grynaisiais, o minimalų atlyginimą išmokėdavo į kortelę, o už papildomus grynaisiais, tai būdavo kaip komandiruotpinigiai, už juo pasirašydavo. Į Nidą vykdavo ir automobiliu, ir autobusu. Dirbo su moterimi, kuri irgi pasilikdavo papildomiems darbams, jos vardas galėjo būti S. Minimali alga 800–900. Tikriausiai algą pervesdavo į kortelę, nes davė sąskaitą. Pradėjus dirbti, buvo sutarta dėl minimalaus darbo užmokesčio. Litais gaudavo apie 3 000 Lt su papildomais darbais, o eurais – 1 000–1 200 Eur. Apklausoje minėti 500–700 Eur – tai minimumas. Būdavo avansas, priedas, atlyginimas. 500–700 minimumas, galbūt net 470 minimumas, buvo 430 ir paskui kilo. Atlyginimas buvo didelis. Pervesdavo į kortelę, o likusius pinigus grynaisiais atveždavo jos vyras I. arba A. Dirbo 3–4 metus. Bendra atlyginimo suma ir gaudavosi apie 3 000 Lt, o kai atsirado eurai, buvo iki 1 000 Eur. Paskutiniais metais mokėdavo šiek tiek mažiau, bet paskui visi darbai buvo apmokėti.

Liudytojas S. P. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) statybose. Atlyginimo gaudavo 277 Eur, 380 Eur, 183 Eur. Atlyginimą išmokėjo I. Nepamena, ar pasirašydavo už gaunamus pinigus. Išvardytus pinigus gavo, o kiek buvo sutarta mokėti, nepamena. Kaimynas imdavo į savo mašiną ir veždavo jį ir dar vieną. Už nuvežimą mokėti nereikėjo. Savaitgaliais nedirbo, Nidoje nepasilikdavo. Galėjo būti, kad dirbo nuo 2015-06-09 iki 2015-08-11.

2015-08-11 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad S. P. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 183,84 Eur (t. 7, b. l.137).

Liudytojas S. G. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Nidoje. Nidoje gyvendavo darbo dienomis, savaitgaliais parveždavo. Už apgyvendinimą mokėti nereikėjo. Už gautus pinigus reikėdavo pasirašyti. Neprisimena, ar 361 Eur, 352 Eur, 360 Eur buvo jo darbo užmokestis. Jam mokėjo visą atlyginimą, koks jo dydis, nepamena, bet ne minimumas, nes už minimumą statybose niekas nedirbs. Uždirbdavo normaliai. Gaudavo iki 1 500 Lt kaip kokį mėnesį. Kiek eurais gaudavo, neatsimena.

2016-01-29 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad S. G. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 1 068,73 Eur (t. 7, b. l. 70).

Liudytojas A. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo Nidoje statybose vidaus apdailos darbus. Atlyginimą gaudavo grynaisiais, į kortelę negaudavo, sumų neatsimena. Pradėjus dirbti „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaryta darbo sutartis. Pagal sutartį buvo numatyta mėnesinė alga. Galėjo 2015 metai būti. Dirbo kelis mėnesius. Už keltą nemokėjo, Nidoje išnuomodavo butą, nereikėjo mokėti. Priedai gal ir buvo, sumų tikrai neatsimena. Atlyginimą ir į Nidą atveždavo, ir Klaipėdoje biure mokėjo. Apklausos metu išvardytos sumos gal ir buvo, kai apklausinėjo, gal kažkiek atsiminė, dabar jau nežino. 1 200 Eur gal galėjo uždirbti statybininkas. Kokią sumą duodavo, tokia ir buvo parašyta lapuose. Metų „(duomenys neskelbtini)“ neišdirbo. Jam išėjus iš darbo, buvo prižadėję kažkiek pervesti, bet, kiek pamena, pinigų negavo, o kiek turėjo pervesti, nepamena. Šeštadieniais dirbdavo kažkiek valandų, bet ne visą darbo dieną. Sekmadienį atvažiuodavo ir paimdavo iš Akmenės, penktadienį vakare grįždavo. Buvo davę mašiną patiems atvažiuoti ir važiuoti atgal. Kai davė mašiną patiems važiuoti, už benziną mokėti nereikėjo. Už minimumą tikrai nebūtų dirbęs. Gali būti, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-12-03 iki 2016-02-29, t. y. 3 mėnesius. 2015 m. lapkričio mėn. 344 Eur sumos neprisimena.

Liudytojas M. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2015 metais nuo liepos vidurio iki rugpjūčio 10 d., apie tris savaites. Statė namus Nidoje. Turėjo antstoliams skolų. Gyveno Nidoje pas kažkokią moterį. Duodavo po 50 Eur maistpinigių. Jokios konkrečios algos negavo, nes atidirbo tris savaites ir išvyko į užsienį, jei ir pervedė, net nematė tų pinigų. Biure pasirašė sutartį. Sutartyje buvo nurodyta virš 1 000 ir žadėjo mokėti 1 000 Eur, tais laikais buvo dideli pinigai. Du kartus gavo po 50 Eur. Nepasirašė gavęs tuos pinigus. Gal ir gavo 2015-08-11 160,50 Eur, bet kadangi turėjo antstoliams skolų, pinigų nematė. Jeigu ir pervedė daugiau, tai antstoliai pasiėmė. Grynaisiais atlyginimo nemokėjo. Darbdaviui apie antstolius nesakė. Atlyginimą gauti buvo sutaręs į banko sąskaitą.

2015-08-11 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad M. M. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 160,50 Eur (t. 7, b. l.142).

Liudytojas L. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kelis mėnesius Nidoje (duomenys neskelbtini). Iš Akmenės bendradarbis atveždavo iki kelto. Užregistravo vardą ir pavardę, kai atvyko, pačios sutarties nebuvo. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Jis po kelių savaičių gavo 200–250 Eur. Paskui pradėjo nebemokėti. Už gautus pinigus nepasirašinėjo, atnešdavo pinigus į autobusiuką. Nidoje buvo išnuomotos patalpos, kartais vienose patalpose gyvendavo, kartais kitose. Maistpinigių, komandiruotpinigių negaudavo. Su antstoliais reikalų neturėjo. Neprisimena, ar gavo 204,45 Eur, 296 Eur 80,58 Eur sumas. Tik vieną kartą prisimena, kad pinigus gavo, juos tik vieną kartą uoste buvo atvežę. Iš Akmenės į darbą vykdavo su firmos mėlynu autobusiuku, gal tranzitu. Buvo žmogus, kuris rašydavo, kas ateina, išeina, valandas rašydavo. Kambariuose gyveno po 4–5 žmones. Atlyginimo ne vien tik jam nemokėjo. Neatsiskaitė, taip ir liko pažadai. Negali pasakyti, kiek liko skolingi.

2016-04-22 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad L. V. išduoti 80,58 Eur –atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija (t. 7, b. l. 21).

Liudytojas T. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pusmetį Klaipėdoje. Buvo mažas atlyginimas, norėjosi uždirbti daugiau. Atėjus darbintis, buvo sudaryta darbo sutartis, nepasakys, koks joje buvo numatytas atlyginimas. Atlyginimą gaudavau keletą kartų per mėnesį, būdavo, kad jį atveždavo darbų vadovas I. Daugiausiai atlyginimą gaudavo grynaisiais, negali pasakyti, ar gaudavo į kortelę. Neatsimena sumos, kurią gaudavo. Atveždavo 50–150 Lt. Komandiruotpinigiai, maistpinigiai nebuvo mokami, nes niekur nevažinėdavo. Dėl 2015-01 361,13 Eur mokėjimo neatsimena, nes praėjo 10 metų, sunku kažką pasakyti. Turbūt tą sumą gavo, čia gal buvo likutis, turėjo daugiau uždirbti. 2014-06-26–2015-02-23 gal ir galėjo dirbti ir gauti algą. Atlyginimas buvo didesnis nei 360 Eur. Per mėnesį mokėjo kelis kartus. Litais mokėjo skirtingai. Gaudavo apie 1 200–1 500 Lt.

2015-02-23 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad T. K. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 428,46 Eur (t. 8, b. l. 35).

Liudytojas E. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo Nidoje (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad dirbo nuo 2013-01-15 iki 2015-07-07 ir nuo 2016-02-08 iki 2016-03-25, buvo įdarbintas du kartus. Įsidarbinus, buvo sudaryta darbo sutartis. Gyveno Nidoje, gaudavo komandiruotpinigius. Gyveno pas moterį, vardo nepamena. Už apgyvendinimą nereikėjo mokėti. Į Nidą vykdavo O. mašina. Buvo mokama grynaisiais, išmokėjo direktorius A. J.. Dėl 2015-07-20 607,20 Eur, 2016-03-25 307,86 Eur – sunku pasakyti, ar pasirašė tokius kasos išlaidų orderius, nes nepamena. Gali būti, kad pinigai buvo išmokėti, nes kai išėjo 2016 metais, buvo atsiskaityta. 2015 metais irgi buvo atsiskaityta, pretenzijų neturi. Negali pasakyti, ar mėnesinis atlyginimas buvo 307 Eur, nes buvo visoks, ir didesnis, ir mažesnis, priklausė nuo darbo. Mokėjo neblogai, buvo patenkintas. Komandiruotpinigiai buvo mokami už gyvenimą Nidoje, tikriausiai prie atlyginimo pridėdavo, juos gaudavo kartu su atlyginimu. Komandiruotpinigių suma buvo gal panaši kaip ir atlyginimas. Atlyginimas priklausė nuo padarytų darbų, kiekvieną mėnesį jis buvo skirtingas. 2013–2015 metais koks 1 000 Lt galėjo būti mokama. 700–800 Eur galėjo gauti, iki 1 000 Eur.

2015-07-20 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad E. L. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 607,20 Eur (t. 7, b. l.153).

2016-03-25 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad E. L. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 307,86 Eur.(t. 7, b. l. 45).

Liudytojas M. Š. parodė, kad 2014-11-05–2015-03-31 dirbo Nidoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), atlyginimas buvo 14 litų per valandą, mokėjo grynaisiais, reikėjo pasirašyti už gautą atlyginimą. Dirbo apie 2–3 mėnesius. Pinigų nelabai mokėjo ir išėjo iš darbo. Buvo sudaryta darbo sutartis. Nėra buvę taip, kad gautų visą atlyginimą, numeta kaulą ir sako, kad neturi. Duodavo pasirašyti, kad gaudavo atlyginimą, buvo parašyta suma, jos nebeprisimena. Nepasakys, ar gavo 540,93 Eur, nes neatsimena. Sunku pasakyti, ar dirbant „(duomenys neskelbtini)“ alga buvo didesnė ar mažesnė nei 1 000 Lt, kažkas panašiai. Vykdavo su firmos transportu, ryte nuvažiuoji, vakare parvažiuoji. Už keltą vykstant į darbą neteko mokėti. Komandiruotpinigių negaudavo, viršvalandžių ir savaitgaliais nedirbdavo. Kai parašė pareiškimą išeiti iš darbo, atsiskaitė.

2015-03-31 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad M. Š. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 120,13 Eur (t. 8, b. l.12).

Liudytojas V. M. parodė, kad iki 2015 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Nidoje. Kai įsidarbino, atlyginimas buvo mažesnis, padirbus, atlyginimas padidėjo. Mokėjo grynaisiais. Objekto pradžioje pinigus mokėjo, už juos pasirašinėdavo, bet galiausiai pradėjo skolos atsirasti, su A. tardavosi, kad palauks. Nors daug darbų pakeitė, bet pamena, kad gaudavo 14 Lt per valandą. Mėnesis atlyginimas priklausydavo nuo valandų kiekio, buvo apie 1 000–1 200 litų. Atsiradus eurams, konvertavus į eurus, panašiai 350–400 Eur. Nidoje negyveno, ryte nuvykdavo, vakare parvykdavo. Gal ir turėjo banko kortelę, bet gali būti, kad sąskaita buvo areštuota antstolių. Atlyginimą grynaisiais atveždavo į objektą, kai buvo skolos, važiuodavo pasiimti į biurą. Dėl 540 Eur paaiškino: alga pakilo, gaudavo daugiau, paskutinį mėnesį gaudavo 18 Lt per valandą. Darbo sutartyje buvo numatyta minimali alga ir priedai už gerą darbą. Buvo išdirbama ir daugiau, ir mažiau valandų, bet stengdavosi išdirbti 40 valandų per savaitę, bet būdavo ir viršvalandžių. Uždirbant 14 Lt per valandą ir dirbant 40 valandų per savaitę, per savaitę išeina 560 Lt, 2 220 Lt per mėnesį, ir nuo tos sumos atsiskaičiuoja mokesčiai. Nepamena, kokio dydžio atlyginimą gaudavo į rankas, gal uždirbo ir 1 200–1 500, neprisimena.

2015-03-18 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad V. M. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 540,96 Eur (t. 8, b. l. 21).

Liudytojas M. Š. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juodkrantėje apie 2 mėnesius (duomenys neskelbtini). Kelis kartus mokėjo po 100–200 Eur kaip maistpinigius. Buvo sudaryta darbo sutartis. Buvo sutarę, kad mokės už padarytą darbą, aišku, įformino gal ir už minimumą, tiksliai negali pasakyti. Kelis kartus į sąskaitą pervedė po 100 ar 200 ir viskas. Į rankas pinigų gavęs, tik pervedė kelis kartus į sąskaitą. 235 Eur, 61 Eur gavo. Dėl 200 Eur gal ir buvo atvežę, bet yra užmiršęs tuos dalykus. Mėnesinis užmokestis tikrai ne minimumas turėjo būti, nes savaitgaliais dirbo, turėjo išeiti 1 000–1 200 Eur per mėnesį, o per mėnesį neišėjo nė po 300 Eur. Į sąskaitą buvo pravesti visi pinigai ir dar lyg buvo atvežęs gal 150 Eur maistui, kad nepaliktų objekto. Pabaigus stogą, kaminą, dar kažką, turėjo pervesti pinigus, bet nepervedė. 1 000–1 200 Eur negaudavo, nors buvo taip aptarta. Išėjo iš darbo, nes nemokėjo pinigų. Pagal jo vertinimą, taip ir liko neatsiskaityta, turėjo sumokėti mažiausiai porą tūkstančių. Kasos išlaidų orderis kaip dokumentas jam nežinomas, negavo nieko pasirašyti. Dėl 2016-04 užfiksuotų 61 Eur nepamena, ar pasirašė, neatsimena, ar gavo tokią sumą. Gyveno Juodkrantėje, nuomojo butelį pas šeimininkę, jos vardo neatsimena, gyveno kelis mėnesius. Pragyvenimas nekainavo, taip pat ir važinėdavo namo, ne visą laiką nakvodavo. Kelto bilietus, ekologinį mokestį, už atvykimą į darbą V. O. sumokėdavo, jie bendrai sumesdavo pinigus. Kažkada atvežė 150–200 Eur, kad nekeltų triukšmo, nes nėra pinigų. Taip išeina, kad iš tų pinigų ir prie kelionės prisimesdavo. Dar ir kitas žmogus veždavo. Tuo laiku turėjo su antstoliais reikalų, išskaičiuodavo iš sąskaitos. Gali būti, kad dirbo nuo 2016-02-08 iki 2016-04-18. Dabar liko neišmokėta apie porą tūkstančių. Tikrai nebūtų dirbęs už minimumą.

2016-04-18 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad M. Š. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 61 Eur (t. 7, b. l. 27).

Liudytojas A. U. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai seniai, prieš 10 metų (duomenys neskelbtini) Juodkrantėje. Iki Klaipėdos važiavo savo transportu, o toliau firmos transportas veždavo. Darbo sutartis buvo sudaryta. Dėl darbo užmokesčio dabar nepamena. Dažniausiai pinigus mokėjo darbų vadovas. Darbų vadovo vardo nepamena. Galėjo nurodymus duoti darbų vadovas I., pavardės nežino. Užmokestį gaudavo grynaisiais pinigais. Duodavo kažką pasirašyti gal ne iš karto, gal nesueidavo laikas. Juodkrantėje gyveno pas močiutę, jai nemokėjo. Tai buvo jo pirmas darbas prie statybų. Buvo kaip pagalbinis darbuotojas. Galėjo būti toks atlyginimas –78,35 Eur per mėnesį. Jei tiek buvo sumokėta, tiek uždirbo. Sutinka su datomis 2013-10-01 iki 2014-01-03, nuo 2015-12-01 iki 2015-03-03. Mano, kad tais mėnesiais turėjo nedarbingumą. Antrą kartą tikrai nedirbo. Dirbo vienu laikotarpiu, taip išeina, kad dirbo 2013 metais. Tų laikotarpių tikrai neprisimena.

Liudytojas E. L. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. gegužės 4 iki 2015 m. gegužės 22 d. Nidoje, (duomenys neskelbtini). Atlyginimą mokėjo grynaisiais. Atlyginimo dydžio dabar tiksliai nepasakys, praėjo daug laiko. Buvo sudaryta darbo sutartis. Iki kelto atvažiuodavo savo automobiliu, paskui veždavo įmonės autobusas. Už vykimą nereikėdavo mokėti.

Po darbo grįždavo į Klaipėdą. Savaitgaliais neteko dirbti ir viršvalandžių irgi nedirbo. 2015-05-22 – 287,50 Eur ir 2015-06-22 – 287,50 Eur, jei gerai pamena, per du kartus buvo išmokėta ta suma. Ant atsiskaitymo lapelio tiksliai žino, kad pasirašė. Jei gerai prisimena, su jais iki galo nebuvo atsiskaityta, tikriausiai tai buvo sumokėta antroji dalis. Pinigus paėmė jo draugo žmona, ji susitiko iš įmonės su kažkuo. Per du kartus gavo pinigus, nes nebuvo iki galo atsiskaityta. Galėjo gauti atlyginimą apie 500 Eur. Nebuvo kvalifikuotas darbininkas.

2015-05-22 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad E. L. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 287,50 Eur (t. 7, b. l.179).

Liudytojas G. G. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nidoje (duomenys neskelbtini). Atėjus į darbą, buvo pasirašyta darbo sutartis. Nepamena dėl atlyginimo. 2015 m rugpjūčio mėn. dėl 271 Eur su centais, 2015 m. gruodžio mėn. – 369 Eur, 2016 m. sausio mėn. –300 Eur nepamena, ar gavo. Kada gaudavo pinigus, jam duodavo pasirašyti. Vyko su darbine mašina, mokėti už tai nereikėjo. Nidoje buvo išnuomotas kambarys, ten miegodavo. Dėl priedų prie algos nepamena. Negali pasakyti, kiek tuo metu uždirbdavo statybininkas, gautų pinigų užtekdavo. Atlyginimą išmokėdavo, atrodo, pats direktorius.

2016-01-29 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad G. G. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 300,10 Eur (t. 7, b. l.72).

Liudytojas A. A. parodė, nuo 2013 m. iki 2015-02-19 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dėl atlyginimo duodavo pasirašyti lapą, sumokėdavo algą. Buvo mokama litais, mokėjo minimumą – 600 litų ir dar primokėdavo iki 1 500 litų. Buvo pasirašęs darbo sutartį. Jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, turėjo atlikti praktiką. Po praktikos vasarą pradėjo dirbti. Gali būti nuo 2012 metų. Turėjo gauti algą 700 litų ir primokėdavo apie 700 litų. Per mėnesį gaudavo apie 1 500 litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbo apie 3–4 metus. Per tuos metus kasmet alga augo apie 100 litų. Paskutiniais metais alga buvo apie 2 000 litų. Kai neteko darbo, tada buvo įvesti eurai. Algą mokėjo grynaisiais pats A.. Algos buvo mokamos objektuose arba kontoroje. Dirbo Nidoje, Klaipėdoje, Kalotėje. Pirmadieniais anksti ryte išvažiuodavo, nuo pirmadienio iki penktadienio gyveno Nidoje, už pragyvenimą nereikėjo mokėti. Dėl 2015-02-19 – 386 Eur su centais, 2015 m. sausio mėn. – 361 Eur su centais parodė: jei parašyta tokios sumos, tada gaudavo. Tikriausiai išeina, kad buvo atlyginimas apie 500–600 eurų. 2015 metais pinigų daug neduodavo, paskutiniais metais nelabai mokėdavo algą, duodavo kažkiek kartas nuo karto. Buvo pasakyta, kad nėra pinigų. Atlyginimą mokėjo grynaisiais. Buvo skaičiuojama už išdirbtas valandas, buvo, kad pasilikdavo ilgiau dirbti ar pradėdavo dirbti ankščiau. Kartais dirbo iki 17–19 val., kai reikėjo pabaigti betono darbus. Jie buvo iš (duomenys neskelbtini) rajono, jiems buvo didelis atlyginimas.

2015-02-19 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad A. A. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 386,52 Eur (t. 8, b. l. 36).

Liudytojas L. Š. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nidoje, Preiloje, Juodkrantėje (duomenys neskelbtini), mokėdavo komandiruotpinigius, maistpinigius. Uždirbdavo nuo 4 000 iki 5 000 litų. 2015 metais gavo vieną atsiskaitymą. Uždirbdavo 1 000 eurų, tiksliai pasakyti negali. Duodavo pasirašyti algalapį, algą išmokėdavo grynaisiais. Dėl 2015-01-08 nurodytų 407 Eur paaiškino, kad galbūt tai buvo paskutinis jo darbo užmokestis. Buvo priskaičiuota už nepilną mėnesį. Atėjus dirbti, sudarė darbo sutartį su direktoriumi A. Pinigus kartais išmokėdavo darbų meistras I., kartais mokėjo A. Atsiskaitoma buvo tvarkingai, išeinant su juo visiškai buvo atsiskaityta.

Teko gyventi Nidoje, jam papildomai niekas nekainavo, viską apmokėdavo firma. Teko dirbti po darbo valandų, nes mokėdavo papildomai.

2015-01-08 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad L. Š. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 407 Eur (t. 8, b. l.58).

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje. Atlyginimą mokėdavo įvairiai. Jį mokėdavo kelis kartus per mėnesį, sumų neprisimena. Darbo užmokestis priklausė nuo išdirbtų dienų. Neatsimena, ar reikėdavo pasirašyti už į rankas gaunamą atlyginimą. Buvo sudaryta darbo sutartis. Atlyginimą mokėdavo A. ir I. atveždavo atlyginimą. Į darbą vykdavo su įmonės transportu, už jį pačiam mokėti neteko. Neringoje gyveno neilgai. Statybininkai už mažą atlyginimą nedirbo, algos pragyvenimui užtekdavo. Gaudavo didesnį atlyginimą nei minimumas. Atlyginimas gal ir buvo minimalus, bet mokėdavo komandiruotpinigius, maistpinigius. Nežino, kaip juos skaičiuodavo, neprisimins, kokią dalį atlyginimo tai sudarydavo.

2016-04-18 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad A. Š. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 212,06 Eur (t. 7,, b. l.23).

2016-01-29 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad A. Š. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 389,90 Eur (t. 7, b. l. 68).

Liudytojas L. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo Nidoje (duomenys neskelbtini) statybose trumpai, net mėnesio nedirbo. Į Nidą atveždavo autobusiukas. Algą grynaisiais gavo biure. Iš darbo išėjo, nes nepatiko anksti keltis ir vykti į Nidą. Nepamena, koks atlyginimas buvo sutartas ir kokį mokėjo. Atlyginimas tikrai nebuvo didelis. Už kelionės išlaidas neteko mokėti.

2015-07-31 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad L. B. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 157,67 Eur (t. 7, b. l.149).

Liudytojas V. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie pusę metų gal 2015–2016 metais Nidoje (duomenys neskelbtini). Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais ir reikėjo pasirašyti į žurnalą. Už pragyvenimą Nidoje mokėti nereikėjo. Mokėdavo kelis kartus, o pasirašydavo vieną kartą. Suma, kurią gaudavo ir už kurią pasirašydavo, atitikdavo. Gal ir nėra visų parašų, bet pasirašinėjo. Buvo sutarta, kad mokės už darbą minimumą, pažiūrės, kaip dirba, ir paskui kels atlyginimą. Konkrečios sumos nebuvo sutarta, jis buvo mokinys. Koks buvo sutartas atlyginimas, tokį ir gaudavo. Papildomų valandų nedirbdavo, gal tik kokį vieną kartą. Už kelto bilietus vykstant į Nidą mokėdavo pats, ekologinio mokesčio mokėjimui buvo duota įmonės kortelė. Priedai už papildomus darbus, komandiruotpinigiai nebuvo mokami. Atlyginimas netenkino, todėl ieškojo kito darbo.

2016-01-30 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad V. S. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 266,21 Eur (t. 7, b. l. 66).

Liudytojas M. L. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2015 metų rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini )statybose. 80,11 Eur – buvo tiek sumokėta. Dirbo 2–3 dienas. Išėjo, nes pasikvietė kitą brigadą ir jų nebereikėjo. Gyveno viešbutyje Klaipėdoje. Už keltą, viešbutį iš savo pinigų mokėti nereikėjo.

Liudytojas J. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo gal prieš 10 metų Nidoje (duomenys neskelbtini). Gaudavo 13 Lt už valandą. Už gerą darbą A. keldavo algą, pakilo nuo 13 iki 17 Lt. Gaudavo apie 2 600 Lt, jei susikaupdavo daugiau valandų, gaudavo daugiau, jei sirgdavo, mažiau. Atlyginimą mokėdavo grynaisiais ir į kortelę, negali tiksliai pasakyti. Kadangi ten gyveno, o kiti darbuotojai ne vietiniai, pasiūlė gyventi tėvo bute, jam mokėdavo nuomą – 1 600 Lt. Dėl buto nuomos sutartis nebuvo sudaryta, apgyvendinimas ir mokėjimas vyko pasitikėjimo būdu. Už nuomą mokėdavo 1 600 Lt, o 2 600 Lt buvo mokama už jo darbą. Nuomojo gal 6–7 mėnesius. Gyveno 5–7 žmonės. Už gautus pinigus nepasirašydavo. Matė, kad žmogus sąžiningas, visą laiką atsiskaidydavo, nebūdavo problemų. Darbiniai santykiai nutrūko, nes ieškojo kito darbo.

Liudytojas A. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo Nidoje (duomenys neskelbtini), atliko pagalbinius darbus. Nidoje dirbo gal mėnesį, gal daugiau. Negali atsakyti, koks buvo sutartas atlyginimas, nes neprisimena. Gal tarėsi, kad mokės už savaitę, bet nežino, kokią sumą, gal po 100 Lt, bet sunku atsiminti. Jie liko skolingi 1 000 Lt, šie pinigai buvo pervesti į žmonos sąskaitą. Į Nidą vykdavo su autobusu, pirkdavo autobuso bilietą ir mokėdavo už keltą, ekologinio mokesčio nemokėdavo. Už važiavimą niekas nekompensuodavo.

Liudytoja A. B. parodė, kad poilsio namus „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten gyveno įmonių statybininkai, o vasaros metu poilsiautojai. Neatsimins gyvenančių žmonių skaičiaus. Už nuomą, kiek pamena iš apklausos, buvo pervestas avansinis mokėjimas ir paskui atsiskaitė pavedimu. Praktikoje taip ir atsiskaitoma – pavedimu arba grynaisiais pasirašant pinigų priėmimo kvitą. Neatsimena, kiek laiko gyveno „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir kiek sumokėjo už nuomą. Sutartis buvo sudaryta mėnesiui, gal gyveno daugiausiai 2 mėnesius. Ten nešildomos patalpos, fiziškai negalėjo gyventi žiemą. 660 Eur buvo avansinis mokėjimas. Statybininkai dažniausiai gyvendavo pavasarį, rudenį. Yra tekę už nuomą gauti grynaisiais pinigais. Statybininkai patys asmeniškai tikrai nemokėdavo už nuomą. Statybininkui nuomos kaina buvo 6–8 Eur už naktį, o vasaros metu apie 30 Eur žmogui. Nuomojamose patalpose gyvendavo ne tik „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, gyveno ir kiti statybininkai.

Liudytoja T. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013-08-12 iki 2015-04-28 (duomenys neskelbtini) Kalotėje, vėliau išvyko dirbti į Nidą (duomenys neskelbtini) g. Atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų, mokėdavo 13–14 litų per valandą. Gaudavo apie 100 Lt už dieną. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais, reikėdavo pasirašyti ant algalapio. Į Nidą nuveždavo autobusiuku, už kelionę pačiai mokėti nereikėjo. Už pragyvenimą Nidoje patiems mokėti nereikėjo. Atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį, jį mokėdavo direktorius. A. pateikdavo lapus pasirašyti už gaunamą atlyginimą. Paskutinių 2 500 Lt negavo, tai buvo 2015 metais. Iš darbo išėjo 2015 metais, nes nemokėjo pinigų. Iki šiol nėra atsiskaitę. Litais jai sumokėjo. Papildomų darbų nedirbo, tik jei reikėdavo pabaigti, pavakarodavo, bet daugiau už tai negaudavo. Uždirbdavo 100 Lt per dieną. Kai eurais pradėjo mokėti, buvo 13–14 Eur į valandą. Eurais gavo atlyginimą, bet nesumokėjo visos sumos. Sakė apie tai direktoriui, I. sakydavo, kad rytoj, direktorius sakydavo, kad sumokės arba dažniausiai neatsiliepdavo. Dirbdavo 5 dienas per savaitę po 8 valandas per dieną. Skaičiavo, kad per mėnesį turėjo uždirbti apie 1 000 Eur. Nidoje pradėjo gyventi nuo 2014 m. vasaros. Gyveno pirma pas moterį, kuri nuomojo, paskui tose patalpose, kuriose dirbo. Gyvenant ten už nuomą neteko mokėti. Komandiruotpinigių, maistpinigių nebuvo.

2015-03-12 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad T. G. išmokėti atostoginiai 495,84 Eur (t. 8, b. l. 22).

2015-04-28 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad T. G. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 110,66 Eur (t. 7, b. l.193).

Liudytoja V. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) Nidoje. Vykdavo su autobusiuku ir tą pačią dieną parveždavo namo, mokėti nereikėjo. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais ar pavedimu, neprisimena, daug laiko praėjo. Per dieną gaudavo 120 Lt. Darbo sutartis turbūt buvo sudaryta. Koks atlyginimas joje buvo nurodytas, nežino. Kai buvo įvestas euras, jau nedirbo. Kai gaudavo pinigus, pasirašydavo ne visada, biure pasirašydavo sąraše, turbūt kaip žiniaraštyje. Ten buvo darbuotojų pavardės. Kasos orderių nepasirašė. Per savaitę dirbdavo 5 dienas. Per mėnesį gaudavo apie 2 400 Lt. Komandiruotpinigiai, maistpinigiai nebuvo mokami. Jai užtekdavo gaunamo atlyginimo.

2015-03-25 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad V. B. išmokėti atostoginiai 134,68 Eur (t. 8, b. l.16).

2015-04-09 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad V. B. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 284,36 Eur. (7 t.,b.l.195)

2015-04-09 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad V. B. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 284,51 Eur (t. 7, b. l.196).

Liudytojas S. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo statybose Juodkrantėje (duomenys neskelbtini), vykdavo savo automobiliu. Gyvendavo savaitėmis, buvo išnuomoti kambariai. Duodavo kurui grynaisiais, maistą savo pirko. Darbo sutartis buvo sudaryta, neatsimena, litais ar eurais buvo alga. Į rankas gaudavo 1 000–1 200 Eur. Pinigus gaudavo biure, pasirašydavo algalapyje. 2–3 mėnesius pasirašydavo, paskui nereikėdavo pasirašyti. Ir policijoje sakė, kad duodavo po 200, po 150, likusių reikėdavo atvažiuoti į biurą. Kiekvieną savaitgalį grįžtant į šeimą, mokėdavo po 150–200. Tai už kurą ir maistui. Jei 150–200 gaudavo per savaitę, išeina, kad per mėnesį gaudavo 800, vieną mėnesį daugiau, kitą mėnesį mažiau, smulkmenų neatsimena. Ten gyveno, buvo išnuomoti kambariai, viename kambaryje gyveno 2–3 žmonės. Už nuomą nemokėjo. Už keltą mokėdavo iš savo pinigų. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“ su antstoliais reikalų turėjo, kalbėjosi su A., sakė apmokės, bet to nebuvo. Neatsimena skolos dydžio. Pats antstoliams mokėjo. Grynuosius gaudavo iš A., bet visą laiką mokėdavo V. O., nes jis vykdavo į biurą ir paimdavo pinigus.

Liudytojas V. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) Nidoje. Darbo sutartis buvo sudaryta. Galėjo dirbti 2014 metais. Gaudavo gal 400 eurų arba litų. Atlyginimą gaudavo grynaisiais per vieną kartą ir objekte, ir biure. Už gautus pinigus turbūt pasirašydavo, kaip galima nepasirašyti, kitaip pinigų niekas neduos. Į Nidą veždavo, už kelionę mokėti nereikėjo. Grįždavo į Klaipėdą. Maistpinigiai, kelionpinigiai, papildomos priemokos nebuvo mokamos. Išėjus iš darbo, su juo buvo atsiskaityta. Kiti gaudavo panašiai.

2015-03-18 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad V. R. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 459,36 Eur (t. 8, b. l. 20).

Liudytoja L. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini). Gaudavo kuro, medžiagų įsigijimo čekius ir juos suvedinėdavo į „Excel“ lentelę, kartais tvarkydavo tabelius. Medžiagų įsigijimo čekius pateikdavo darbuotojai, visi, kas pirkdavo medžiagas, atnešdavo ir pateikdavo. Tuo metu direktorius buvo A.. Nepasirašydavo už tai, ką gaudavo. Neatsimena, kokio dydžio buvo alga. Algą išmokėdavo direktorius. Kitiems darbuotojams irgi buvo mokama grynaisiais pinigais. Ji su buhaltere dirbo viename kabinete. Buhalterė tvarkydavo darbo užmokesčio žiniaraščius. Nematė, kad buhalterė būtų išmokėjusi pinigus. Kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, buvo su A. susituokę. Santuoka nutrūko prieš (duomenys neskelbtini) metus, panašiai (duomenys neskelbtini) metais. Vaikams išlaikyti A. J. skirdavo pinigus, gaudavo grynaisiais. Gaudavo atlyginimą ir vaikų išlaikymą, dalį tikrai gaudavo grynaisiais, nepamena, ar gaudavo į banko sąskaitą. Yra mokėjusi antstoliams, neatsimena, už ką. Gali būti, kad duodavo sumokėti antstoliams už jį patį. Kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, įmonė dirbo nuostolingai, darbuotojai darydavo daug broko, įmonė turėjo skolų. Vienas objektas buvo Nidoje, buvo sudarytos griežtos sutartys, buvo netesybos ir darbų neįvykdė, turėjo susimokėti, buvo brokas ir reikėjo perdarinėti. Tuo metu atsimena. kad dirbo labai daug darbuotojų, gal 30. Kiek pamena, įmonė jau buvo nupirkta su skolomis, jas reikėjo padengti ir iš anksčiau turėjo objektą, kuriam pagal garantinį įpareigojimą reikėjo perdarinėti darbus, A. iš savo lėšų investavo pinigus. Jis iš savo grynųjų pinigų mokėdavo, kad padengtų skolas ir nuostolius. Iš kur tie grynieji pinigai tiksliai neatsimena, bet turtą savo tikrai yra pardavęs ir įnešęs į įmonę. Kitų darbuotojų darbo užmokestis, nurodytas darbo sutartyje, mokamo darbo užmokesčio neatitikdavo, jiems mokėdavo daugiau. Tai žinojo, nes šeimoje aptardavo, koks darbuotojas kokio darbo užmokesčio prašo. Darbuotojams buvo mokama gal nuo 1 000 iki 2 000 Eur. Kai kurie darbuotojai į darbą vykdavo su transportu, kai kuriems buvo išnuomojamos patalpos likti Nidoje. Buvo apmokamos transporto išlaidos, už pragyvenimo nuomą irgi mokėdavo grynaisiais pinigais. Jai dirbant „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-12-04 iki 2016-08-24, visą laiką buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, nei buvo numatyta darbo sutartyje. Yra tekę lankytis statomuose objektuose. Ji algą gaudavo dalimis, gaudavosi virš 1 000 Eur. 3 500 Lt tikrai niekada nėra gavusi. Jei buvo litais, tai buvo 1 000 litų. Kad darbuotojai gaudavo 1 000–2 000, jei buvo litai, kalba eina apie litus, jei eurai, tai apie eurus.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2014–2016 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini), alga 3 500–4 000 Lt, paskui buvo eurai, kažkur 1 500 Eur. Atlyginimą atveždavo arba A. J., arba I. M.. Darbo sutartis buvo pasirašyta. Algą mokėjo grynaisiais pinigais, į banko sąskaitą nevedė. Banko kortelės nenaudojo. Pinigus atveždavo du kartus. Avansas 500 Lt, jeigu litais. Atvežus grynuosius pinigus, buvo didelis lapas, jame buvo įrašyti darbininkai, pasirašydavo. Suma už pasirašomą sumą ir ką gaudavo sutapdavo. Dėl vasario mėn. 338 Eur neatsimena. Neatsimena, ar pasirašė už 2022-08-11 apklausos protokole tyrėjo įvardytas pinigų sumas. Buvo kelis kartus pasilikęs nakvoti Nidoje kai buvo dirbami viršvalandžiai, už butą mokėdavo A., asmeniškai neteko mokėti. Į darbo vietą darbininkus veždavo autobusiukas, už vykimą neteko mokėti. Viršvalandžiai buvo labai retai, kai baigdavo objektą, reikėjo kokią savaitę padirbti. Komandiruotpinigiai nebuvo mokami.

2015-05-41 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad V. S. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 315,34 Eur ( t. 7, b. l.182).

Liudytojas V. R. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 iki 2015 metų Nidoje. Pradėjo dirbti kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas, (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Pradžioje atlyginimas buvo litais, apie 2 500 Lt, jis buvo keliamas laikui bėgant, priklausė, kiek išdirbta per mėnesį. Buvo alga 3 000–3 500 Lt, įvedus eurą, atlyginimas svyravo iki 1 500 Eur. Jo darbas buvo prižiūrėti darbuotojus, darbus, skaityti brėžinius, ieškoti klaidų, kad būtų aprūpinta medžiagomis ir bendrauti su genrangovais. Atlyginimą mokėjo direktorius A. J., pinigus atveždavo direktorius arba I., mokėjo į rankas. Atėjus dirbti praktikantu, buvo sudaryta sutartis, sutarta, kad bus mokamas nedidelis, bet kaip praktikantui geras atlyginimas, koks jis buvo, tikrai neatsimena. Atsimena tik atlyginimą, kuris jau buvo mokamas ne praktikos metu. Buvo mokama alga iki 3 500 Lt, priklausomai nuo dienų, kiek dirbdavo viršvalandžių, nes kartais važiuodavo ir šeštadieniais. Jei imtų vidurkį, tai būtų 3 200 Lt. Kai algos buvo litais, meistrai gaudavo iki 4 000–4 500 Lt, pagalbiniai darbuotojai gaudavo mažiau. Įvedus eurą, algų vidurkis buvo 1 500 Eur. Iš buhalterijos buvo suvestinės, kas kiek turėtų gauti, nes jis valandas žymėdavo ir žinodavo, kiek turėtų gauti. Jis tvarkė viso mėnesio darbuotojų tabelį, taip pat ir savo. Darbuotojų buvo nepastovus skaičius, priklausė, kaip greitai reikalinga užbaigti darbus. Tabelius siųsdavo buhalterijai. Tabeliuose įrašydavo vardus, pavardes, valandas, dienas, darbų pobūdį. Valandinis užmokestis kiekvienam buvo skirtingas, 13–14 Lt, prasidėdavo nuo 12 Lt pagalbiniams darbuotojams. Jis pats statybinių medžiagų nepirkdavo. Atlyginimas buvo mokamas tik grynaisiais pinigais, atveždavo dokumentus, nesigilindavo, kas ten būdavo, bet pasirašydavo, pereidavo visus darbuotojus ir surinkdavo parašus, tai greičiausiai dėl algų, atveždavo direktorius arba įgaliotas asmuo. Jis algą gaudavo kartą per mėnesį ir būdavo avansas. 2015 metais dar dirbo iki vasaros. Važinėdavo iš Klaipėdos, buvo vairuotojas, vykdavo visa grupė žmonių į keltą, už keltą ir ekologinį mokestį mokėdavo pats direktorius kiekvieną rytą, dalis darbuotojų gyvendavo Nidoje. Kažkurį laiką, gal savaitę gyveno Nidoje, už apgyvendinimą mokėti neteko.

Liudytojas D. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2015–2016 metais, (duomenys neskelbtini) Nidoje apie du mėnesius. Kiek atsimena, darbo užmokestį mokėjo kas savaitę po 250 Eur. Savaitgaliais nedirbdavo. Gyveno išnuomotame kambaryje pas kažkokią moterį, už nuomą nemokėdavo. Darbo užmokestį gaudavo grynaisiais pinigais, mokėjo biure Klaipėdoje. Darbo sutartis buvo sudaryta, nebuvo parašyta alga. Su direktoriumi žodžiu susitarė, kad bus mokama 50 Eur per dieną. Į Nidą vykdavo su autobusiuku, mokėti nereikėjo. Viršvalandžių dirbti neteko. Pasiėmus pinigus biure, nelabai atsimena, ar reikėjo už juos pasirašyti, turbūt ne. Suma, kurią gaudavo per savaitę, atitikdavo, kurią buvo sutarę. Išėjus iš darbo, su juo buvo visiškai atsiskaityta. Negali patvirtinti, ar 2015 m. liepos mėn. 247 Eur buvo jo darbo užmokestis per mėnesį. Per savaitę gaudavo vieną kartą ir vieną sumą. Jam tada buvo gal 15 metų, nemano, kad buvo oficialiai įdarbintas. Atsižvelgiant į „Sodros“ duomenis, išeina, kad dirbo 4 savaites ir turbūt atlyginimas buvo išmokėtas 4 kartus.

Liudytojas E. R. parodė, kad Nidoje buvo statomi nameliai, buvo (duomenys neskelbtini). Per mėnesį gaudavo po 200–300 Eur. Mokėjo grynaisiais. Už gaunamus pinigus nepasirašė. Gyveno Nidoje, darbdavys mokėjo už nuomą, už keltus iš pradžių jie mokėjo, paskui du paskutinius mėnesius mokėjo patys, buvo net pradėjęs rinkti čekius. Iš viso „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 6 mėn. Banko sąskaitas davė, nes ir darbdavys prašė. Paskutiniais mėnesiais, kai reikėdavo patiems mokėti už keltą ir kurą, tų pinigų negrąžindavo. Išėjus iš darbo, „(duomenys neskelbtini)“ jam liko skolinga, nes ką buvo sutarę, to negavo, nes kas mėnesį neprimokėjo, apie 4 000 Eur liko skolingi. Niekas nepaaiškino, kodėl taip įvyko. Pirmus du mėnesiu darbu buvo patenkintas, gavo per mėnesį 300 Eur, nes buvo darbas neatliktas, tai čia normalu. Patenkinti buvo, kad turėdavo už ką atvažiuoti į darbą, o negaudavo net minimumo, per mėnesį turėjo gauti 800–900 Eur. Darbo sutartyje kokia suma buvo nurodyta, nepasakys, buvo minimumas, o turėjo gauti 800–900 Eur.

2016-03-29 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad E. R. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 372 Eur (t. 7, b. l. 43).

Liudytojas L. R. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2–3 dienas Nidoje. Gyveno pusiau barake, už pragyvenimą nemokėjo, atlyginimą gavo grynaisiais 100–120 Eur. Nežino, ar atitiko suma, kurią gavo ir už kurią pasirašė, gavo į rankas iki 150 Eur. Pirmą kartą girdi apie kasos išlaidų orderį. Turbūt, kad 2015-08-21 gavo 80,11 Eur, tikrai ne daugiau, sakė, kad buvo iki 150 Eur.

Liudytojas R. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juodkrantėje, dirbo tik savaitę (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kiek įsidarbinant buvo sutarta, kad mokės. Iki kelto vykdavo su savo automobiliu, paskui pasiimdavo kažkoks žmogus, jis su autobusiuku surinkdavo žmones. Už kelionę nereikėdavo mokėti. Namo grįždavo kiekvieną dieną. Gavo 100 Eur, davė kažkoks darbų vykdytojas, už tai nepasirašė. Už tuos pinigus jam bent važiavimas į darbą už kurą atsipirko, o ne darbas. Neatsimena, kokį atlyginimą buvo sutarta mokėti. Pradirbo savaitę ir visiems atnešė pinigus, gavo 100 Eur už savaitę. Juodkrantėje vyko didelės statybos, buvo statomi daugiabučiai, objekte dirbo daug žmonių, su autobusiuku važiuodavo 9 žmonės ir dar ten dirbo, buvo gyvenančių Juodkrantėje, iš Rusnės gyveno ten, tik jie sakė apie algų nemokėjimą, kad 2 mėnesius negavo algos.

2015-04-09 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad R. S. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 121,61 Eur (t. 7, b. l.194).

Liudytojas E. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 1,5–2 mėnesius. Veždavo dirbti į Nidą. Buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Lapelį pasirašė gavęs pinigus, bet ten buvo ne atlyginimas, o avansas. Negali pasakyti, ar gavo 147 Eur, gal ta suma buvo avansas. Liepos mėn. 210, 81 Eur negavo. Pinigus gavo tik vieną kartą. Pasirašė tik vieną kartą. Pats gyveno (duomenys neskelbtini), namo parveždavo su autobusiuku. Išėjus iš darbo atlyginimo negavo, nes susilygino su išmokėtu avansu.

2015-07-02 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad E. K. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 210,81 Eur (t. 7, b. l.163) .

Liudytojas M. Š. parodė, kad Nidoje dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotoju 3–4 mėnesius. Nepamena, koks buvo sutartas atlyginimas, bet vykstant namo gaudavo 200–400 Eur už savaitę. Kiekvieną savaitę ir pasiimdavo pinigus, atlyginimas būdavo 800–1 000 Eur. Į biurą dėl atlyginimo važiuodavo kiekvieną savaitę vykstant namo. Dirbant gyveno Nidoje, ten už pragyvenimą jis nemokėjo. Neatsimena, ar pasirašydavo už grynuosius pinigus. Į Nidą vykdavo su savo transportu, už tai pinigų negaudavo. Viršvalandžių ir savaitgaliais dirbti neteko. Objekte buvo įrenginėjami 6 namukai. Dirbo gal apie 10 žmonių, buvo ir žmonių iš kitų firmų. Jam atrodo, kad už darbą nebuvo iki galo atsiskaityta.

Liudytojas V. V. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) darbininku 4–6 mėnesius Nidoje. Pagal darbo sutartį buvo įdarbintas apdailininku. Už gaunamą algą pasirašydavo ant kasos kvitų. Neatsimena, kas duodavo juos pasirašyti, gal sekretorė, gal direktorius, būdavo visaip. Kartais pinigus ir atveždavo, vyko ir į biurą. Tai, už ką pasirašydavo, ir ką gaudavo, sumos atitikdavo. Neatsimena, ar gavo 347,43 Eur, 120,13 Eur. Už darbą gaudavo apie 1 000–1 400 Lt, eurais gal būdavo 400 Eur. Gavo minimalią algą, gal daugiau, gaudavo ir priedus už gerą darbą ar lauko sąlygas. Po darbo parveždavo namo į Klaipėdą. Už kurą, keltą mokėti nereikėjo. Reikalų su antstoliais turėjo, nebuvo sutaręs su darbdaviu, kad jis mokės antstoliui. Būdavo, kad į darbą neišeidavo 1–25 dienas, nes išgerdavo. Darbo vietoje irgi būdavo išgėrinėjimų, bet niekas nematydavo. Direktorius nė vieno nenuskriaudė – darbo sąlygos geros, atsiskaitoma buvo normaliai, už vykimą į darbą nereikėjo mokėti. Išėjus iš darbo, buvo atsiskaityta. Litams perėjus į eurus, neatsimena, ar atlyginimas didėjo, ar mažėjo. Už kiekvienus gautus pinigus pasirašydavo, jei ant orderių 347 Eur, 120 Eur sumoms nėra parašų, sunku atsiminti kodėl. Dėl 120 Eur, tokia suma buvo reali.

Liudytoja O. L. parodė, kad statybininkai gyveno (duomenys neskelbtini) g. Buvo įdėjusi skelbimą dėl nuomos, buvo labai sąžiningi žmonės, niekad neliko skolingi. Gyveno 4–5, kartais daugiau žmonės dviejų kambarių bute. Gaudavo 1 000 Lt per mėnesį. Gyveno, kol pastatė visą namą. A. J. pažįsta, jis pinigus atveždavo arba pas jį nuvykdavo pasiimti, kartais kitas žmogus pinigus atveždavo. Nuomojosi daugiausia vasarą. Turėjo leidimą iš savivaldybės, kad gali verstis nuoma. A. J. pasakydavo, kiek laiko gyvens darbininkai. Nuomos kaina nuo žmonių skaičiaus nepriklausė. Kai pasikeitė litai į eurus, neatsimena, kiek gaudavo už nuomą.

Liudytojas A. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pertraukomis 2013-2015 metais dirbo Nidoje, Pervalkoje, Preiloje (duomenys neskelbtini) darbus. Atlyginimas litais buvo iki 4 000 Lt, eurais 1 200–1 300 Eur. Darbo sutartis buvo sudaroma. Kai dirbo Nidoje, nereikėjo važinėti, tai dirbdavo viršvalandžius. Nidoje gyveno išnuomotame bute. Namo grįždavo kas savaitę. Pinigus mokėdavo I. arba direktorius, gaunant pinigus pasirašydavo, buvo užrašytos pavardės. Suma, už kurią pasirašydavo ir kurią gaudavo, atitikdavo. Nepamena, ar teko pasirašinėti ant kasos išlaidų orderio. Kažkokius dokumentus teko pasirašyti, bet negali pasakyti, kodėl tokie dideli sumų skirtumai. Atlyginimą gaudavo grynaisiais, mokėdavo kas savaitę, kas dvi. Su juo atsiskaitė. Su antstoliais turėjo reikalų, jiems pats mokėdavo. Darbdaviui apie tai nesakė.

2015-02-18 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad A. B. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 459,50 Eur (t. 8, b. l. 39).

2015-07-01 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad A. B. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 97,20 Eur (t. 7, b. l.165).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. R. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013-08-12 iki 2016-08-24. Direktorius buvo R. ir A., vėliau direktoriumi liko tik A. J.. K. S. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis buvo tiekėjas meistras, atveždavo prekes. V. M. taip pat dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo pareigų nežino, jis pradėjo dirbti 2016 m. Dirbant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodymus duodavo I. M. arba meistras, vardu V. Atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais, išmokėdavo S. M., V. arba pats A. J. objekte arba biure. Gavęs grynuosius pinigus pasirašydavo ant lapo, kuriame būdavo nurodytos darbuotojų pavardės, vardai, kasos išlaidų orderių nepasirašydavo. Atlyginimas buvo mokamas dalimis. Atlyginimo dydis tuo laikotarpiu, kai atsiskaitymo valiuta Lietuvoje tapo eurai, buvo ne mažiau kaip 200 eurų ir ne daugiau kaip 400 eurų. Apklausos metu pagal jam pateiktus kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos jis galbūt 2015 m. gruodį gavo 382,04 eurus ir 2016 m. sausį 246,5 eurus, negali nurodyti, ar gavo šias pinigų sumas. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas negaudavo, atostogų išėjęs nebuvo. Dirbo objekte Nidoje, kur vykdavo su autobusu „Ford Tranzit“, vairuodavo pats ir su juo surinkdavo ir į objektą veždavo darbuotojus. Autobusas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) k., ten buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandėlis / dirbtuvės, buvo laikomos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios statybinės medžiagos. Už kelto bilietus jam mokėti nereikėjo, buvo išduotas leidimas keltis keltu (t. 3, b. l. 146–149).

Kaip liudytojas apklaustas S. V. parodė, kad dirbo apie 3 mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, laikotarpio nepamena, kas buvo direktorius, nepamena. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė (duomenys neskelbtini), dirbo Nidoje. Atlyginimą gavo grynaisiais pinigais, kurį pasiimdavo nuvykęs į biurą Klaipėdoje. Darbo užmokestį išmokėdavo vyras, kuris būdavo biure. Biure būdavo 3 ar 4 vyrai, jie paimdavo grynuosius pinigus iš seifo, padėdavo ant stalo, o S. V. juos pasiimdavo ir išeidavo, niekur nepasirašydavo. Kiekvienos savaitės penktadienį gaudavo ne mažiau kaip 50 eurų ir ne daugiau kaip 200 eurų. Jis mano, kad atlyginimą gaudo tokį, koks buvo rodomas „Sodroje“. Į Nidą vykdavo su darbiniu autobusu, geltonos spalvos „Wolksvagen“ markės. Už kelto bilietus jis nemokėdavo. Kai dirbo Nidoje, ten gyveno, grįždavo tik savaitgaliais namo. Gyveno pas moterį, kuri nuomojo kambarį. Už apgyvendinimą mokėti nereikėjo (t. 3, b. l. 78–81).

2016-01-29 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad S. V. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 396,13 Eur (t. 7, b. l. 71).

Liudytojas G. G. parodė, kad atlyginimą gavo grynaisiais pinigais, jį išmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. Gavęs pinigus pasirašydavo ant algalapio, kuriame būdavo nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir išmokama suma. Kasos išlaidų orderių nepasirašydavo (t. 4, b. l.135–137).

2015-08-31 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad G. G. išmokėtas atlyginimas ir nepanaudotų atostogų kompensacija 269,65 Eur (t. 7,, b. l.117).

Liudytojas D. K. parodė, kad vieną kartą gavo l00 eurų, už kuriuos pasirašė išmokėjimo žiniaraštyje. Daugiau pasirašęs nėra, nes nebuvo išmokėti jokie grynieji pinigai. Kasos išlaidų orderiuose pasirašęs nėra (t. 4, b. l.140–143).

(duomenys neskelbtini) N. K. parodė, kad nuo 2001 metų iki bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė kasos dokumentus, mokėjimo žiniaraščius, sąskaitas faktūras ir pan. Prieigos prie banko neturėjo. Dėžės su dokumentais buvo išnešamos į konteinerius, bet tie konteineriai prasidėjus bankroto procedūroms kažkaip dingo. Vėliau dalis dokumentų atsirado biure po laiptais. Grynaisiais pinigais nedisponavo. „(duomenys neskelbtini)“ ilgiausiai teko dirbti su R. P.. Įmonėje buvo daug skolų, reikėjo „(duomenys neskelbtini)i“ įplaukų iš šalies ir atėjo A. J.. Dokumentus tvarkyti apskaitai teikdavo A. J.. Darbo užmokestį apskaičiuodavo, žmonės dirbo Neringoje, jiems žiniaraščius pasirašyti dėl gaunamos algos veždavo, bet būdavo, kad grąžindavo ne su visais parašais, kai ateidavo į biurą pasirašyti, yra sakę, kad gavo didesnę sumą nei ta, už kurią pasirašo. Ji apskaičiuodavo darbo užmokestį pagal darbo sutartį, o dienpinigius ar viršvalandžius primokėdavo grynaisiais pinigais. Daug žmonių nenorėdavo, kad rodytų visą algą, nes turėjo reikalų su antstoliais, o už minimalią algą Neringoje niekas nedirbs. Ką mokėdavo viršaus, neatsispindėdavo buhalterijoje, bet tikrai mokėdavo už nuomą ir keltus. Direktorius grynuosius darbuotojams už papildomus darbus mokėdavo ir iš savo lėšų, grynindavo ir bendrovės lėšas. Jai nežinoma, kad A. J. iš bendrovės sąskaitos pinigus persivesdavo į savo sąskaitą, tačiau nepateikdavo dokumentų, kur panaudoti pinigai, tik žodžiu pasakydavo, kad išmokėjo žmonėms. Tokių išmokėjimų neapskaitydavo. Būdavo, kad A. J. ir į kasą įnešdavo grynuosius pinigus. Kasos knygą pildydavo iš turimų duomenų. Kasos išlaidų orderius rašydavo atleidžiant žmones iš darbo. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vieną savo konteinerį kaip turtą, o kitą buvo pasiskolinusi. Prieigą prie konteinerių turėjo arba R. P., arba A. J., dokumentus į konteinerius yra padėjęs sunešti darbininkas, ji pati dėžių netampė. Ne kartą žmonės sakydavo, kad gavo daugiau nei pasirašė. Be to, buvo mokama už nuomą, keltus, negali pasakyti priedų dydžio. Keltų dokumentai buvo fiksuojami sąskaitomis faktūromis. Leidimą keltis keltu turėjo „(duomenys neskelbtini)“, bet ne visoms mašinoms. Darbuotojai galbūt ir turėjo savo transportą, nepasakys, ar turėjo leidimą keltui. Bankroto administratoriui dokumentai buvo perduoti už paskutinius 3–4 metus. Maišai su dokumentais buvo sukrauti po laiptais. Maišai su segtuvais buvo bet kaip sumesti. Tie maišai jai nebuvo atnešti. Kai pradėjo vadovauti A. J., buvo skolos tiekėjams, jai irgi buvo skolingi atlyginimą, nes buvo darbo užmokesčio neprimokėjimas kas mėnesį. Tačiau ji gaudavo didesnį atlyginimą nei buvo numatyta darbo sutartyje, todėl per jos darbo laiką įmonė įsiskolino jai apie 10–11 tūkst. litų. Pradėjus vadovauti A. J., skola buvo sumokėta. Didesnis atlyginimas nebuvo parodomas buhalterinėje apskaitoje. Tuo pinigus sumokėdavo grynaisiais A. J.. Didesnį atlyginimą nei nurodyta žiniaraštyje buvo gavusi, išmokėdavo skolą ir dar primokėdavo priedą. 2016 m. taip jau nebebuvo. 2015 m. gaudavo 700–800 Eur per mėnesį kartu su darbo užmokesčiu. Neprisimena, koks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje. 2014–2015 m. „(duomenys neskelbtini)“ apyvarta buvo nemaža, gal milijoninė, nes kažkuriuo laiku buvo daug statybų Neringoje. Darbuotojų dirbo ir 30–50, ir 7–8, jie nuolat keitėsi. Atskirų viršvalandžių tabelių jai niekas neteikdavo. Kasos išlaidų orderius atiduodavo A. J., pavieniai ateidavo į biurą pasirašyti, tačiau ji pinigų neišmokėdavo. Prieš A. J. vadovavimą susidariusios skolos įmonės veiklą apsunkino. Darbininko darbo užmokestis buvo nemažas, bet darbo sutartyse buvo plius minus minimumas, o gaudavo, manau, bent dvigubai. Inventorizacijos komisija nebuvo sudaryta, neprašė, kad tokia komisija būtų sudaryta. Į konteinerius dokumentai buvo nešami, nes vietos biure nebuvo. Prieš A. J. ateinant, kažkokia inventorizacija, gal neoficiali, turėjo būti, nes neateina šiaip žmogus iš gatvės su pinigais. R. P. nesumokėjo jai 10 000 Lt atlyginimo, atėjus A. J., per laiką tie pinigai buvo sumokėti.

2022-06-21 specialisto išvadoje Nr.IBPS-V-1619311-22 nurodyta, kad tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar 2015 ir 2016 metų kasos knygų išlaidų dalyje, kaip išmokėtas darbuotojams darbo užmokestis, įrašyti 160 635,45 Eur buvo išmokėti darbuotojams iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais, nes išmokėjimas nepatvirtintas atlyginimo gavėjų parašais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 ir 2016 metų kasos knygų išlaidų dalyje buvo fiksuoti kasos išlaidų orderiai, kuriuose įrašytas pinigų gavėjų parašais nepatvirtintas išmokėtas darbo užmokestis ir nepanaudotų atostogų kompensacija: 22 753,73 Eur (per 2015 metus – 15 758,76 Eur ir per 2016 metus – 6994,97 Eur), ir kasos išlaidų orderiai už 2 357,27 Eur (per 2015 metus 1874 Eur ir per 2016 metus – 111,27 Eur), tačiau jie (kasos išlaidų orderiai už 2 357,27 Eur) tyrimui nebuvo pateikti ir nebuvo galima sutikrinti, ar yra pinigų gavėjų parašai. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar 25 111 (22 753,73+2 357,27) Eur buvo panaudoti bendrovės veikloje (t. 12, b. l.1–150,t. 13, b. l.1–168).

2022-12-16 Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3363596-22 (atlikus pakartotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-07-18) nurodyta, kad R. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centre įregistruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiklos sritys: statyba, gamyba, prekyba, paslaugos. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, (duomenys neskelbtini) bendrovė pripažinta bankrutavusia ir (duomenys neskelbtini) išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Dėl 937 090 Lt išgryninimo, atsakant į 3 klausimą, buvo nagrinėjamas grynųjų pinigų paėmimas iš „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų ir po 4 lentele parašyta, kad duomenys pagal kiekvieną grynųjų pinigų išėmimą yra 13 priede. Jame nurodė, kada kokios pinigų sumos paimtos, o tai nustatė iš tyrimui pateiktų banko sąskaitų išrašų. Nustatyta, kad bankomatuose paėmė pats A. J. – jis naudojosi grynųjų pinigų išmokėjimo bankine kortele. Pagal pateiktas avanso apyskaitas matosi, kad buvo ir kitų atsakingų asmenų, o kadangi nepateikta kasos knyga, negali pasakyti, ar tie atskaitingi asmenys gavo pinigines lėšas iš kasos, ar jiems buvo atiduodami pinigai, kurie buvo išgryninami iš banko sąskaitos. Kai piniginės lėšos lieka pas atskaitingą asmenį, apskaitos registruose turi būti fiksuojama, kad piniginės lėšos liko pas atsakingą asmenį. Tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai, pagal kuriuos galėtų pasakyti, kad tos piniginės lėšos liko pas atskaitingą asmenį. Avanso apyskaitose likučiai nerodomi, kad atskaitingas asmuo direktorius A. J. būtų skolingas įmonei, kad pas jį būtų likę nepanaudotos piniginės lėšos. Avanso apyskaitos yra, bet jos nėra tikslios, nėra informatyvios. Už 2014 metus neturėjo apskaitos dokumentų apie piniginių lėšų išmokėjimą nei darbuotojams, nei kitiems ūkio subjektams. Už 2014 metus nepateikti jokie apskaitos registrai, nepateikta kasos knyga. Jei būtų pateikti duomenys apie K. S., R. P., I. M., kitiems atskaitingiems asmenims išmokėtas pinigų sumas vertintų. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo „Sodros“ duomenys apie 2014–2016 metais „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius asmenis ir jų skaičių, ir tai matė pagal darbo užmokesčio išmokėjimų žiniaraščius. 56 darbuotojų parašų nėra darbo išmokėjimo žiniaraščiuose, kasos išlaidų orderiuose, darbuotojų, kurių parašų buvo, nebuvo apklausti, apklausti tik tie, kurių parašų nebuvo. 2015 m. gruodžio mėn. išmokėjimo žiniaraštyje buvo įrašytos 43 pavardės, buvo 11 parašų. 2015 m. rugpjūčio mėn. 43 pavardės, parašų nebuvo 15, kiti parašai buvo.

Jei darbuotojų apklausos protokoluose būtų pateikti duomenys apie konkrečias išmokėtas pinigų sumas, būtų rašiusi sąlyginę išvadą. Jei sumos buvo išmokėtos, teiktų sąlyginę išvadą. Tokiu atveju, jei sumos būtų buvusios išmokėtos, jos nebuvo įtrauktos į apskaitą, deklaruotos ir nuo jų nebuvo mokami mokesčiai, čia būtų buvusi sąlyginė išvada. Apklausos protokoluose nurodyta, kad darbo užmokestį išmokėdavo grynaisiais pinigais ir duodavo pasirašyti labai įvairiuose dokumentuose. Tyrimui pateiktuose žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose išdirbtas laikas nenurodytas, vadinasi, buvo kažkokie dokumentai su nurodytu laiku, bet tokių duomenų tyrimui niekas nepateikė. „Sodros“ duomenimis rėmėsi iš „Sodros“ duomenų bazės. Jei žiniaraščiuose buvo parašai, vadinasi, jai nekilo abejonių, tie duomenys įvertinti kaip pagrįstos išlaidos. Ji atliko dokumentinį tyrimą, neturėjo duomenų, kiek sumokėta už būsto nuomą, keltą ir pan. Darbo užmokesčio išmokėjimas buvo vykdomas ne pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius – darbuotojai apklausų protokoluose nurodė, kad jie darbo užmokestį gaudavo pagal dokumentus, kuriuose buvo nurodomas dirbtas laikas. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose jokios darbo valandos nenurodytos. Kasos išlaidų orderiuose irgi nenurodomas dirbtas laikas. Dokumentai, kuriuose nurodytos dirbtos valandos, tyrimui pateikti nebuvo. Pateikti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai atspausdinti 2–6 mėnesiais vėliau negu jie įtraukti į kasos knygą. Apskaita nebuvo tinkama ir objektyvi. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių turinio kyla klausimų: galbūt kasos knyga buvo užpildyta vėliau, bet negali atsakyti, todėl ir darė išvadą, kad kasa nebuvo tinkama, objektyvi, palyginama. Specialistas tyrimą atlieka pagal dokumentus, o dokumentai, kad būtų grynaisiais sumokėta už apgyvendinimą Neringoje, už degalus, keltą, nebuvo pateikti. 2014 m. darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiuose apskaičiuota suma išmokėjimui sudaro 188 305, 09 Eur – ši suma buvo nurodyta darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiuose, jie tyrimui pateikti, bet tai nėra išmokėjimo žiniaraščiai, tai apskaičiavimo žiniaraščiai, nurodoma išmokėjimui skirta suma. Negali pasakyti, ar ta suma buvo išmokėta iš A. J. išgrynintų ar jam pavedimais pervestų pinigų, nes darbo užmokestis kasoje, kai buvo mokamas grynaisiais, buvo mokamas nebūtinai iš A. J. išmokėtų išmokų. Nebuvo pateikta kasos knyga, todėl negalima nustatyti, kokia iš sąskaitų banke išimtų lėšų suma buvo išmokėta darbuotojams kaip darbo užmokestis. Apklausų protokolų vertinti tikrai negali, nes skaičiavimai turi būti paremti dokumentais, konkrečiais duomenimis, jei būtų nustatytos sumos už konkrečius laikotarpius, reikia atsižvelgti ir į turimus nedarbingumus, ir į atostogas ir, jei nurodo, kad gauna neoficialų darbo užmokestį, ar į tą sumą įeina ir oficialiai išmokėta suma ar tik nurodyta papildomai išmokėta suma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 devintame ir dešimtame punktuose išaiškino, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 8 4 punkte taip pat išaiškino, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pagal CK 2.81, 2.82 straipsnius akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. Jo dėka įmonė funkcionuoja – įgyvendina savo teises ir vykdo pareigas. Dėl šios priežasties dalį teisių ir pareigų įmonės valdymo organas įgyja ex officio, t. y. įstatymo pagrindu. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-213/2006, 2K-411/2012, 24-407-2014 ir kt.).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2024), tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-1073/2019, 2K-136-489/2023).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Taigi vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019).???

Byloje nustatyta, kad A. J. iš bendrovės banko sąskaitos paėmė ir iš bendrovės sąskaitos į savo sąskaitą pervedė bendrovei priklausančias lėšas, 208 601,17 Eur lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino. Nors turtas jam buvo patikėtas ir buvo jo žinioje dėl bendrovėje einamų pareigų (direktorius, kasininkas, vienintelis akcininkas), tačiau šis turtas jam buvo svetimas, todėl nepagrindus finansiniais dokumentais, kur buvo panaudoti pinigai, laikytina, jog bendrovei buvo padaryta žala.