- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- II-65-486/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01362-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) atstovui Vladui Miliui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L., viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. (toliau ir – Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24625-2022, A. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė 600 eurų bauda.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. L. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nesutinkama dalyje dėl nuobaudos paskyrimo už ANK 426 straipsnio 1 dalį ir prašoma nutraukti nutarimą dėl to, kad jo veiksmuose nebuvo šio administracinio nusižengimo sudėties požymių. Jis akcentuoja, kad 2022 m. spalio 6 d., 21.40 val., jis atėjo į Taikos g. 28, Vilniuje, esančio gyvenamojo namo kiemą, norėdamas išsinuomoti ten stovėjusį bendrovės „Citybee“ automobilį „Toyota Corolla“. Aptariamas automobilis stovėjo šalia itin nedideliu atstumu nuo iš abiejų pusių priparkuotų automobilių „BMW“ ir „Audi“. Atrakinęs „Toyota“ jis bandė išvažiuoti, bet dėl manevrui trūkstamo ploto to padaryti nepavyko, tada jis užrakino automobilį ir nuėjo. Tuo metu liudytoja A. M. nurodė, kad jis kliudė „BMW“, tačiau jokių įlenkimų ar įdrėskimų jis nepastebėjo. Vėliau iš „Citybee“ jis sužinojo, kad jis kliudė „Audi“. Mano, kad šiuo atveju nėra ANK 426 straipsnio 1 dalies požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepime Institucija nurodė, kad byloje yra pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, matyti, kad yra apgadintos automobilių „Toyota Corolla“ ir „Audi A 4 dešinės priekinės pusės. Ant automobilių priekinių bamperių aiškiai matomos braukimo žymės. Byloje yra pateiktas liudytojos paaiškinimas, kur ji teigia, kad nurodė A. L. likti vietoje, tačiau jis numojo ranka ir išėjo. Prašoma palikti Institucijos nutarimą nepakeistą bei skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. prašė patenkinti jo skundą. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Jis vairavo automobilį „Toyota“, pabandė keliais būdais išvažiuoti, bet nesugebėjo, todėl mašiną pastatė atgal. Tada pasiėmė kitą „Citybee“ automobilį, su kuriuo galėjo išvažiuoti. Pareiškėjas nematė, nepajuto, kad įbrėžė, kad kliudė kitą automobilį, todėl ir pasišalino. Jam nėra prasmės pabėgti iš įvykio vietos. Jam reikėjo iš taško „A“ nuvažiuoti į tašką „B“. Jis kelis kartus bandė išvažiuoti, pirmą kartą pro dešinę pusę, tačiau kai išvažinėjo, labai stipriai priartėjo prie „BMW“. Tada priėjo moteris bei pasakė, kad jis įbrėžė. Pareiškėjas išlipo, apžiūrėjo abudu automobilius, pamatė, kad niekur neįbrėžta. Tada moteris pasakė, „nu gerai, gal čia nieko ir nebuvo“ ir nuėjo. Tada išvažinėjo pro kairę pusę link „Audi“ automobilį. Tačiau vėl nesėkmingai, tada pastatė automobilį atgal. Pareiškėjas yra pradedantis vairuotojas. Jis nesutinka su tos moters parodymais. Ten labai siauras kiemas. Dar viena buvo papildoma mašina, kuri jam trukdė išvažiuoti be BMW ir AUDI. „Audi“ neapžiūrėjo, nepagalvojo. Taip, sutinka, kad turėjo apžiūrėti, tačiau buvo patirties trūkumas.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas dėl to, kad A. L. sukėlė eismo įvykį, kliudė kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Buvo apgadinti abu automobiliai. Atgal važiuodamas A. L. kliudė du kartus, tai važiuodamas į priekį ir važiuodamas atgal, todėl nepajausti to kontakto, labai sudėtinga. Taip pat labai svarbūs liudytojos parodymai, kad ji liepė A. L. lipti iš mašinos, kadangi jis atsitrenkė, nurodė, kad pasakys kaimynui. Ji ne dėl „BMW“ kvietė, o dėl „Audi“ automobilio kvietė policiją. Tačiau, A. L. numojo ranka ir nuėjo. Šiandien pareiškėjas pasakė „aš nebūčiau pasitraukęs“, bet kokiu atveju pasekmės būtų, nes apgadintas „Citybee“ automobilis. Antras dalykas, jis pradedantis vairuotojas, todėl vėl kursus reiks praeiti metų bėgyje, todėl pasekmės yra didelės. Institucijos atstovas mano, kad pareiškėjas tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Esant šioms aplinkybėms, Institucijos atstovas prašo palikti nutarimą nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimus.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų).
KET 9 straipsnyje nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-333-426/2018, Nr. AN2-157-316/2021). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. 2022 m. spalio 6 d., 21.46 val., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, ko pasėkoje atsitrenkė į stovintį automobilį bei ji apgadino, palikdamas savo vairuojamą automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus.
Nagrinėjant skundą teisme A. L. nurodė, kad nesąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Jis vairavo „Toyota“, pabandė keliais būdais išvažiuoti, bet nesugebėjo, todėl mašiną pastatė atgal. Tada pasiėmė kitą „Citybee“ automobilį, su kuriuo galėjo išvažiuoti. Nematė, nepajuto, kad įbrėžė, kliudė kitą automobilį, todėl ir pasišalino. Jam nėra prasmės pabėgti iš įvykio vietos. Vėlgi, byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais patvirtina, kad šiuo atveju egzistavo akivaizdūs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tą patvirtina iš esmės nuoseklūs liudytojos A. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo. Be to juos iš esmės patvirtina ir papildo kiti bylos duomenys, tai eismo įvykio schema, pateiktos automobilių apgadinimų nuotraukos, „Audi“ automobilio savininko rašytinis paaiškinimas, kita bylos rašytinė medžiaga. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad ant pareiškėjo vairuoto automobilio „Toyota“ liko ryškūs „Audi“ automobilio dažai. Skundo argumentus ir A. L. parodymus dėl to, kad neva jis nepajuto automobilių kontakto, teismas atmeta ir įvertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, nes byloje esantys liudytojos A. M. parodymai, taip pat jos pateiktos nuotraukos patvirtina, ne tik tai, jog jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad jis neteisėtai pasišalina iš eismo įvykio vietos.
Teismas įvertinęs automobilių savininkų tyrimo metu duotus paaiškinimus, liudytojos A. M. paaiškinime nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentus bei jo paties teismo posėdžio metu išsakytas aplinkybes, susipažinęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, papildoma informacija apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl A. L. padarytų administracinių nusižengimų.
A. L. skundžiamu nutarimu nubaustas dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje teisingai kvalifikuoto nusižengimo, nes akivaizdžiai tyčia pasišalino iš eismo įvykio pažeisdamas KET reikalavimus, kai dėl eismo įvykio padaryta žala neviršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismas dėl jau minėtų priežasčių ir motyvų kritiškai vertina pareiškėjo paaiškinimą apie tai, kad jis nepajuto, nepamatė ir negirdėjo automobilių kontakto, kai pats tyčiniais veiksmais tokį kontaktą sukėlė. Automobilių kontaktas ir įvykis buvo akivaizdžiai suprantamas, ką patvirtina jau minėti bylos duomenys. Be to, akivaizdų automobilių kontaktą ir pakankamai aiškų smūgio pobūdį patvirtina automobiliams padaryti aiškūs apgadinimai. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad A. L. veiksmai dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kvalifikuoti teisingai ir jis dėl to pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, teisingai nustatė padarytus administracinius nusižengimus, dėl kurių kaltu pripažino A. L.. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai įvertintas padarytų nusižengimų pavojingumas, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių nebuvimas, teisingai paskirta nuobaudą. Pažeidėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta minimali bauda, t. y. 600 eurų, ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 10 eurų. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. L. tinkamai pagal įstatymo nuostatas paskirta galutinė 600 eurų bauda.
Įvertinus visą tai, teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. skundo jame nurodytais motyvais, todėl skundą atmeta, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą palieka galioti kaip pagrįstą ir teisėtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24625-2022, palikti nepakeistą, o A. L. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.