Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.12.; 1.2.4.1.1.; 2.4.6.4.2.

2017 m. gegužės 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016 m. rugsėjo 6 d., apie 11.00 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju A. V. metu tyčia peiliu dūrė jam į koją, padarydamas A. V. durtinę-pjautinę žaizdą dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje su šlaunies arterijos sužalojimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas J. G. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Teismas nepakankamai įvertino J. G. asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikšmes ir paskyrė J. G. bausmę, kuri, akivaizdu, neatliks savo paskirčių – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliantas pažymi, kad bausmės, kuri numatyta už J. G. įvykdytą nusikalstamą veiką, vidurkis yra daugiau nei 5 metai laisvės atėmimo, o teismas J. G. skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. Mano, kad teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, apibūdinančios J. G. ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, nebuvo pagrindas teismui taip nukrypti nuo bausmės vidurkio. Atkreipia dėmesį, kad J. G. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 4 kartus, teistas ir už smurtinius nusikaltimus, nors jis anksčiau realiai atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau teigiamo poveikio jo elgesiui tokia bausmė nepadarė, be to, anksčiau J. G. atliktos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas buvo ilgesnis nei skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. J. G. elgesį buvo mėginta kontroliuoti jam esant laisvėje, tačiau jis teismo skirtų įpareigojimų nevykdė, todėl buvo pasiųstas atlikti visą laisvės atėmimo bausmę, nepraėjus mėnesiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, J. G. vėl įvykdė, šįkart jau sunkų, smurtinį nusikaltimą, o tai pastarąjį charakterizuoja neigiamai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepakankamai įvertino ir J. G. elgesį jam išėjus į laisvę – girtavimą, narkotinių medžiagų vartojimą. Taigi, apelianto vertinimu, iš esmės nėra jokių aplinkybių, kurios teigiamai charakterizuotų J. G. tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po įvykdytos nusikalstamos veikos, J. G. gyvenimo būdas, teigiamų socialinių ryšių nebuvimas, vykdomi administraciniai nusižengimai, daromos nusikalstamos veikos tik neigiamai apibūdina jo asmenybę. J. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – apsvaigimas nuo alkoholio ir nusikalstamos veikos padarymas būnant recidyvistu – turi būti vertinamos kaip reikšmingos nustatant J. G. skirtinos bausmės dydį. Apylinkės teismas be kita ko neįvertino ir to, kad J. G. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas įrankį – peilį, kurį panaudojus žmogaus sveikatai gali būti sukeliami sunkūs padariniai. Nors apylinkės teismas nustatė, kad J. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau pripažintina, kad J. G. turėjo tiesioginę tyčią pakankamai rimtai sužaloti nukentėjusįjį – peiliu kūne padaryti jam durtinę žaizdą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo J. G. gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

Pagal teismų praktiką tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007, 2K-6/2014).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau keturis kartus teistas (vieną kartą už turtinius nusikaltimus ir tris kartus už nusikaltimus, susijusius su kitų žmonių sveikatos sutrikdymu), neišnykus teistumui (b. l. 72–77, 79–80), yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 82–96), Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 19 d. ligoninės laboratorinės diagnostikos skyriuje nustatyta, jog jis be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines, psichotropines medžiagas – benzodiazepinų, ekstazi, metamfetaminą (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), nedirba (b. l. 101–102), nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 103), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam nustatytos šios diagnozės: psichofizinis sutrikimas vartojant alkoholį; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas; priklausomybės sindromas alkoholiui; ūminė intoksikacija alkoholiu; adaptacijos sutrikimai (b. l. 105–106). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatytos dvi J. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Nustatydamas BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimo bausmės, dydį teismas vertino tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra seni draugai, nusikaltimą J. G. įvykdė savo gyvenamojoje vietoje – motinos bute, tuo metu jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nusikaltimą įvykdė spontaniškai, nusikaltimas „nepasižymi ypatingu brutalumu“, kaltinamasis panaudojo virtuvinį peilį supykęs, kad nukentėjusysis dergia jo motinos butą, jis vieną kartą dūrė „į gyvybiškai ne itin svarbią kūno vietą – koją, bet sužalojo 50 procentų arterijos“, duomenų apie ilgalaikes neigiamas pasekmes ar liekamuosius reiškinius nėra, J. G. yra menko išsilavinimo, impulsyvus, linkęs nesaikingai svaigintis alkoholiu, taip pat vertino pastarojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir konstatavo, kad adekvati bausmė pastarajam yra laisvės atėmimo bausmė, nedaug didesnė už sankcijos minimumą. Padaręs tokias išvadas, teismas paskyrė J. G. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę skyrė laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, J. G. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pritaria prokuroro teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė nuteistajam bausmę, t. y. skyrė pastarajam dydžiu aiškiai per švelnią laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamame nuosprendyje akcentuotos aplinkybės, kad J. G. nusikaltimą įvykdė savo motinos namuose, prieš savo draugą, peiliu dūrė tik vieną kartą, be to, į koją, o ne kokį nors gyvybiškai svarbų organą, yra impulsyvus, linkęs nesaikingai svaigintis alkoholiu, nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, jokiais būdais nemažina J. G. pavojingumo ir nesudaro pagrindo skirti jam labai švelnią laisvės atėmimo bausmę, kaip nuosprendyje nurodė teismas, – nedaug didesnę „už sankcijos minimumą“, kai BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų (šios bausmės vidurkis yra 5 metai 1 mėnuo 15 dienų). Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokuroro nuomone, kad paskyrus J. G. aiškiai per švelnią bausmę, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai neabejotinai nebus pasiekti. Kaip minėta, J. G. padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, J. G. nuo smurto pavartojimo, dūrio peiliu nesulaikė net ir tai, kad nukentėjusysis yra jo draugas, nukentėjusiajam buvo sužalota šlaunies arterija ir sunkesnės ar net galėjusios kilti neatitaisomos pasekmės nekilo tik dėl laiku pastarajam suteiktos pagalbos, anksčiau J. G. tris kartus buvo teistas už nusikaltimus, susijusius su kitų žmonių sveikatos sutrikdymu (BK 140 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnio 1 dalis), naują nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, padarė neišnykus teistumui, praėjus labai trumpam laiko tarpui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, yra labai daug kartų baustas administracine tvarka, priklausomas nuo alkoholio, nustatyta, jog jis be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines, psichotropines medžiagas. Be to, iš bylos matyti, kad, nors ankstesniais nuosprendžiais J. G. už padarytus nusikaltimus buvo skirtos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas, du kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – BK 75 straipsnis, tačiau tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė. Pastebėtina ir tai, kad abu kartus J. G. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas (b. l. 72–77, 81), tačiau net ir realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmes, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Taigi akivaizdu, kad naujo nusikaltimo, už kurį J. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymas nėra atsitiktinis neigiamas poelgis – tai yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų. Esant visumai paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti didesne laisvės atėmimo bausme, nei skyrė pirmosios instancijos teismas, tačiau mažesne, nei prašė prokuroras. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nuteistajam J. G. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti.

J. G. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę padidinti iki laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. G. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.