Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui R. L., trečiasis asmuo G. Š., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2012 m. spalio 8 d. atsakovas R. L. ir G. Š. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 105 450 litų (30 540,43 Eur) sumai, pagal kurį atsakovas įsipareigojo kreditoriui grąžinti vekselyje nurodytą sumą iki 2013 m. spalio 8 d. Iš dalinio skolos grąžinimo raštelio matyti, kad 2016 m. lapkričio 18 d. atsakovas dalinai padengė vekselį, sumokėdamas G. Š. 20 000 Eur. 2018 m. sausio l6 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018-01/77, kuria kreditorius G. Š. neatlygintinai perleido ieškovei, UAB Legal Balance, į. k. 302528679 reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovą, remiantis priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-01/77 nurodyta perleidžiama teise.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 540,43 Eur skolos

Byloje kyla ginčas dėl 2012 m. spalio 8 d. vekselio tinkamo įvykdymo. Ieškovė teigia, kad atsakovas prievolę grąžinti skolą ieškovei yra įvykdęs tik iš dalies, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d. sumokėjo kreditoriui 20 000 Eur, o likusi 10 540,43 Eur skola yra negrąžinta iki šiol. Atsakovas neigia, kad yra skolingas ieškovei, teigdamas, kad skola pagal jo išduotą vekselį buvo grąžinta natūra, perduodant atsakovui kilnojamuosius daiktus (autotransporto priemones).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja. Taigi vekselio davėjui (atsakovui) teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-70-706/2016).

Tai, kad vekselio pagrindu atsiradusią skolą atsakovas turėjo grąžinti ieškovei, atsakovas pripažino, tačiau teigė, kad prievolę grąžinti jis jau yra įvykdęs: dalį pinigų grąžino 2016 m. lapkričio 18 d. 20 000 Eur grynaisiais pinigais, o likusią dalį grąžino G. Š. perduodamas tris automobilius. Atsiliepime teigia, kad Teigia, jog 2013, 2014, 2016 m. (tikslių datų nenurodo) dalį skolos G. Š. grąžino turtu - automobiliais, kadangi tuo laikotarpiu pats buvo įsigijęs ne vieną automobilį, kuriuos pats ir parsigabendavo tralais iš užsienio valstybių (Vokietijos, Prancūzijos). Iš viso minėtu laikotarpiu perleido G. Š. nuosavybėn tris automobilius. Nurodė, kad tokiu būdu skola pagal vekselį buvo pilnai gražinta ir atsakovo turimi įsipareigojimai G. Š. atžvilgiu visiškai ir tinkamai įvykdyti, tačiau jokių paminėtų automobilių perdavimą G. Š. ir skolos grąžinimo tokiu būdu faktą patvirtinančių dokumentų tarpusavyje nepasirašė, pasitikėjo G. Š. kaip draugu.

Taip pat atsakovas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp G. Š. ir UAB „Legal Balance“ dėl 10565 Eur skolos buvo sudaryta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai, nes sutarties sudarymo momentu jokia skola jau neegzistavo.

Ieškovas nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3. punktu pradinis kreditorius patvirtino, kad perleistas reikalavimas yra galiojantis, priklauso pradiniam kreditoriui ir yra privalomas atsakovui, taip pat pradinis kreditorius priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-01/77 1 punkte pareiškė ir garantavo, jog atsakovas nėra įvykdęs perleidžiamo reikalavimo pradiniam kreditoriui. Konstatuotina, kad ieškovė yra sąžininga Reikalavimo perleidimo sutarties šalis, pradinis kreditorius reikalavimo galiojimą patvirtino ir garantavo sutartimi. Ieškovė 2018 m. sausio 17 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei reikalavimą įvykdyti prievolę atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo atsakovui įteiktas 2018 m. sausio 24 d., tačiau atsakovas su ieškove nesusisiekė, nebandė susitarti dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su reikalavimo perleidimo faktu ir ieškovė tinkamai įvykdė savo prievolę informuoti atsakovą.

Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (CK 6.65 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ĮPVĮ 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis, o sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis atsakovas turėjo teisę reikalauti ieškovę ginčo vekselyje pažymėti grąžintas sumas arba išduoti pakvitavimus bei grąžinti įvykdytą vekselį jam, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad pasitikėjo savo draugu, manė, kad pradinis kreditorius neteko reikalavimo teisės pagal jo išduotą vekselį, atlikti pakvitavimo vekselyje atsakovas neprašė.

Pažymėtina, kad atsakovas teigdamas, jog grąžino atitinkamas skolos sumas grynaisiais pinigais ieškovei turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus atitinkamo veiksmo teisinius padarinius. Atsakovas, jo paties teigimu, pasitikėdamas trečiuoju asmeniu, bei nereikalaudamas vekselyje atlikti įrašus arba išduoti pakvitavimus apie trečiajam asmeniui sumokėtas skolas prisiėmė iš šių veiksmų kilsiančias pasekmes.

Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybės dėl tinkamo savo prievolės, kilusios iš 2012 m. spalio 8 d. vekselio, įvykdymo pirminiam kreditoriui. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (LR CK 6.59 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas - iš atsakovo ieškovei priteistina 10 540,43 Eur skola (CK 6.1, 6.2, 6.3, 6.4 straipsniai, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo. Iš viso iš atsakovo priteistina 2826,52 Eur palūkanų, nuo 10540,43 Eur sumos už pradelstas 1631 dieną, nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2018 m. kovo 28 d., l,733 Eur už vieną dieną.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad sumokėjo 301 Eur žyminį mokestį bei 121 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 260, 268, 269, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 10 540,43 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt eurų 43 centų) skolą, 2826,52 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 52 centus) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 301 Eur (trijų šimtų vieno euro) žyminį mokestį bei 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, įmonės kodas 302528679, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.