- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-08
- Bylos Nr.
- 1-3170-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35660-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- L. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis Kauno (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. V. 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 9.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties sankryža su (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,54 promilės neblaivumas.
Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., penktadienį, jam paskambino draugas iš gretimo namo ir paprašė surinkti spintą. Po atliktų darbų išgėrė alkoholio ir pėsčiomis, apie vidurnaktį, grįžo namo. Kitą dieną jautėsi gerai, iš ryto alkoholio nevartojo, todėl, jam priklausančiu automobiliu, važiavo į turgų apsipirkti. Vairuotojo pažymėjimą turi 23 metus ir anksčiau teisė vairuoti nebuvo atimta. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, žinojo, kad negalima vairuoti esant neblaiviam. Prašo tenkinti jo prašymą dėl laidavimo ir nurodo, kad žmona yra jo galima laiduotoja. Jis žmonos klauso, nuolat bendrauja, veda bendrą ūkį, kadangi ji yra neįgali ir beveik metus sėdi neįgaliojo vėžimėlyje – ja rūpinasi bei samdo slaugytoją, kuri žmoną visur nuveža.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. buvo darbo diena. Dirbo kartu su specialiste J. B., buvo vykdoma tikslinė policinė priemonė – transporto priemonių vairuotojų patikra. Apie 09.40 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) gatve, pravažiavo link (duomenys neskelbtini) plento, sustabdė lengvąjį automobilį „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilio salone buvo tik vienas žmogus – vairuotojas. Nustatyta vairuotojo asmenybė pagal pateiktą asmens dokumentą – L. V.. Kilo įtarimas, kad vairuotojas, galimai, yra neblaivus. Paklausus ar vyras yra vartojęs alkoholinius gėrimus, vyras paaiškino, kad šiandien nevartojo alkoholio, gėrė tik dieną prieš tai. Pirmiausia L. V. buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu. Prietaisui parodžius teigiamą rezultatą, vairuotojui pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras sutiko pasitikrinti. Du kartus, kaip numato instrukcija, vairuotojo L. V. blaivumas buvo patikrintas nurodytu prietaisu. Abu kartus prietaisas parodė virš 1,51 promilės girtumą. L. V. vykdė policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, sutiko su alkoholio kiekio matuoklio rezultatais, buvo akivaizdžiai susijaudinęs ir išsigandęs
Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamasis jos vyras, ji sutinka duoti parodymus, ji kritiškai vertina vyro poelgį, nes ji žino, kad negalima vairuoti, kai vairuotojas neblaivus. Ji neteista, nebausta administracine tvarka, yra inžinierė chemikė. Iš vakaro įvykio dienai jos vyras padėjo draugui, surinkinėjo spintą pas draugą ir po to kartu girtuokliavo. Iš karto po įvykio sužinojo, kad jos vyrui buvo nustatytas neblaivumas jam 2022 m. rugsėjo 16 d. važiuojant automobiliu. Jų labai normalūs santykiai su vyru, jis klauso jos, nors ji serga ir sėdi invalido vežimėlyje. Pagrinde vyras ja rūpinasi. Dar kaimynė ateina padėti. Jos vyras geras žmogus, ne pijokas. Mano, kad gali vyras metus laiko nedaryti nusikaltimų, ji tuo rūpinsis., todėl nori už jį laiduoti. Prašo neskirti užstato, nes jų sunki materialinė padėtis, gyvena iš vyro nedidelės algos ir jos neįgalumo išmokos.
Iš 2023 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 09.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo sustabdyta patikrinimui transporto priemonė „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkoholio matuokliu, šis parodė teigiamą rezultatą. Automobilio vairuotojas L. V. paaiškino, kad vartojo alkoholį vakar prieš 11 valandų. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 09.41 val. buvo nustatytas 1,54 promilių girtumas, o antruoju patikrinimu 09.57 val., nustatytas 1,58 promilių girtumas (b. l. 34);
Iš 2023 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Sudaryta fotolentelė (b. l. 15–31);
Iš 2023 m. rugsėjo 16 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad L. V. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu patikrinimu 09.41 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 09.57 val. nustatytas 1,58 promilių neblaivumas (b. l. 36–39).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad L. V. L. V. 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 9.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties sankryža (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,54 promilės neblaivumas.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad dieną prieš su draugu vartojo alkoholį, o kitą dieną vairavo jam priklausantį automobilį. Kaltinamojo kaltę patvirtina policijos pareigūno parodymai, kad, 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 09.40 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) gatve, pravažiavo link (duomenys neskelbtini), sustabdė lengvąjį automobilį „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilio salone buvo tik vienas žmogus – vairuotojas. Nustatyta vairuotojo asmenybė pagal pateiktą asmens dokumentą – L. V.. Kilo įtarimas, kad vairuotojas, galimai, yra neblaivus. Paklausus ar vyras yra vartojęs alkoholinius gėrimus, vyras paaiškino, kad šiandien nevartojo alkoholio, gėrė tik dieną prieš tai. Pirmiausia L. V. buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu. Prietaisui parodžius teigiamą rezultatą, vairuotojui pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras sutiko pasitikrinti. Du kartus, kaip numato instrukcija, vairuotojo L. V. blaivumas buvo patikrintas nurodytu prietaisu. Abu kartus prietaisas parodė virš 1,51 promilės girtumą. L. V. vykdė policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, sutiko su alkoholio kiekio matuoklio rezultatais, buvo akivaizdžiai susijaudinęs ir išsigandę. L. V. neblaivumą įrodo ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog L. V. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu patikrinimu 09.41 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 09.57 val. nustatytas 1,58 promilių neblaivumas. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamojo L. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo žmonos V. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Iš vakaro vyras dėjo spintą pas draugą ir po to vartojo alkoholį. Jis yra geras žmogus, alkoholio dažnai nevartoja, tačiau supranta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir ji jo elgesį vertina blogai. Jų tarpusavio santykiai yra labai normalūs, L. V. ja rūpinasi, jos klauso, anksčiau nėra teistas, todėl nedarys kitų nusikaltimų. Kadangi šiuo metu jų materialinė padėtis yra sunki, prašo atleisti L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 82–83), baustas administracine tvarka (b. l. 79–81), pakaltinamas, dirbantis.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Bylos duomenys patvirtina, jog V. B., kaltinamojo žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, turi aukštąjį inžinierės išsilavinimą. Ji su kaltinamuoju sutaria gerai, nuolat bendrauja, veda bendrą ūkį, kaltinamasis jos klauso, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad V. B. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant V. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato žmonos V. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
Šiuo atveju matyti, kad L. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.
Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Byloje nustatyta, kad L. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad automobilio „Toyota RAV4“, (duomenys neskelbtini) metų vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 570 eurų su PVM (b. l. 48).
Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.
Dėl kitų nuosprendžiu spręstinų klausimų
Kaltinamajam L. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vairuotojo pažymėjimu, saugomas byloje (b. l. 104), nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųstinas VĮ „Regitra“.
Automobilis ,,Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu perduotas saugojimui UAB ,,Augenas“, Technikos g. 18a, Kaunas (b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su užvedimo rakteliu perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. V. automobiliui „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 49–51), paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.
2023 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam L. V. priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatę R. G. B. kaltinamojo gynėja. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 123,33 Eur.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatę R. G. B.. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
L. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.
L. V. perduoti laiduotojos V. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti L. V. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.;
- konfiskuoti L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantį vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš L. V. nepriteisti.
Išaiškinti L. V., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai V. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.