Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-18-538/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
2A-18-538/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
L. N.
Advokatai
Laimonas Strauka, Henrikas Mackevičius

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-18-538/2011

Teisėja Jurgita Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 77.;

(S)

77.3.; 77.4.2.; 77.4.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Žydrūno Bertašiaus,

sekretoriaujant Renatai Girdvainytei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovui R. K., jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. N. ir atsakovo R. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui R. K., institucija, teikiančia išvadą byloje, įtraukiant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei L. N., institucija, teikiančia išvadą byloje, įtraukiant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus N. K., gim. 2006-12-25, gyvenamąją vietą su ja ir pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-01-18 nutarties dalį dėl susitikinėjimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką su tėvu – atsakovu R. K., nustatant šią tvarką taip: iki N. K. sukaks 12 metų amžiaus, atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja du kartus per mėnesį, savaitgaliais, šeštadieniais arba sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 18 val.; kai N. K. sueis 12 metų, iki vaiko pilnametystės atsakovas su sūnumi bendrauja du kartus per mėnesį, savaitgaliais, nuo 10 val. šeštadienį iki sekmadienio 18 val., bei dvi savaites vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos ir iki 18 val. paskutinės su vaiku buvimo dienos; taip pat atsakovui nustatyti teisę susitikinėti ir bendrauti su vaiku 2 Šv. Kalėdų dieną, 2 Šv.Velykų dieną, 2 Naujųjų metų dieną, savo gimimo dieną, tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18 val.; atsakovas nepilnametį vaiką nustatytu laiku paima iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė grindžia tuo, kad ji su vaiku gyvena kartu nuo pat jo gimimo 2006-12-25, 2008 m. birželio mėn. ji kartu su sūnumi išėjo gyventi atskirai nuo atsakovo, nuo tada jos ir atsakovo santykiai yra įtempti, kyla ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ji prašo, atsižvelgiant į itin glaudų jos ir mažamečio sūnaus ryšį, geras vaikui sudarytas buitines ir psichologines sąlygas ieškovės seneliams priklausančiuose namuose, tai, kad ji tinkamai atlieka motinos pareigas, nustatyti N. K. gyvenamąją vietą su ja. Reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ieškovė grindžia tuo, kad nors 2008-01-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį buvo išspręstas klausimas susijęs dėl nepilnamečio vaiko N. K. išlaikymu, bei nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau ši tvarka prieštarauja paties nepilnamečio vaiko interesams, kadangi vaikas yra mažas, patiria didelį stresą, kai yra išvežamas iš namų aplinkos tokiam ilgam laikui, koks yra nustatytas 2008-01-18 teismo nutartyje.

Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko N. K., gim. 2006-12-25, gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu atsakovas nurodė tai, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neužtikrina jo kaip tėvo teisės dalyvauti sūnaus auklėjime, bendravimui skiriamų valandų kiekis yra per mažas, todėl jis reikalauja, kad būtų laikomasi 2008-01-18 Klaipėdos r. apylinkės teismo nutartimi nustatytos R. K. bendravimo su N. K. tvarkos, pagal kurią tėvas galėjo bendrauti su sūnumi vieną kartą per mėnesį keturias dienas paeiliui, pasiimant vaiką ketvirtadienį iš motinos gyvenamosios vietos 10.00-11.00 val. ir grąžinant ten pat pirmadienį 19.30-20.00 val., bei dar dvi dienas per mėnesį, pasiimdamas vaiką 10.00-11.00 val. ir grąžindamas 19.30-20.00 val. Berniuko gyvenamąją vietą atsakovas prašo nustatyti su juo todėl, kad mano esąs geriau apsirūpinęs gyvenamosiomis patalpomis – pasistatęs nuosavą namą, kuriame yra sūnui įrengtas kambarys ir visi jo augimui ir ugdymui reikalingi daiktai, o ieškovė gyvena kartu su seneliais bei savo motina ir jos sugyventiniu, kur atsakovui trukdoma bendrauti su savo vaiku, pati dažnai išvažiuoja studijų reikalais į Kauną, vaiką palikdama prižiūrėti savo motinai, ir taip sukuriamos netinkamos sąlygos berniuko tinkamam vystymuisi ir tėvo teisių dalyvauti jo auklėjime įgyvendinimui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-12-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė N. K. gyvenamąją vietą kartu su motina L. N. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė tokią atsakovo R. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnum N. K. tvarką: 1) iki N. K. pradės lankyti paruošiamąją klasę ar mokyklą, atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja du kartus per mėnesį, savaitgaliais, nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19 val., dvi savaites vasaros atostogų metu ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, antrąją Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 2) nuo tada, kai N. K. pradės lankyti paruošiamąją klasę ar mokyklą, iki vaiko pilnametystės atsakovas su sūnumi bendrauja du kartus per mėnesį, savaitgaliais, nuo 10 val. šeštadienį iki sekmadienio 19 val., po keturias dienas iš eilės rudens, pavasario ir žiemos atostogų metu bei vieną mėnesį vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos ir iki 19 val. paskutinės su vaiku buvimo dienos, o taip pat - antrąją Šv. Kalėdų dieną, antrąją Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; 3) atsakovas nepilnametį vaiką nustatytu laiku paima iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Priešieškinį atmetė. Nurodė, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove – savo motina, kuri nuoširdžiai rūpinasi savo sūnumi, padedama kitų kartu gyvenančių savo šeimos narių ir byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad ji darytų tai taip netinkamai, jog reikėtų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu. Byloje surinktais medicininiais dokumentais ir apklaustų medikių parodymais nustatyta, jog mažamečiam vaikui, o tokiu N. K. bus dar ilgai, yra didelė trauma gyvenamosios vietos pakeitimas ar ilgalaikis išvežimas kitur, atskiriant nuo įprastos aplinkos, šios pozicijos laikosi ir išvadą byloje pateikusios institucijos atstovė, rekomenduodama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ten, kur ji yra dabar – su mama, kurią neigiamai charakterizuojančių objektyvių duomenų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mažamečio N. K. teisės ir interesai bus geriau apsaugoti, nustačius jo gyvenamąją vietą kartu su motina. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-01-18 nutartimi patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, buvo patvirtinta ir R. K. bendravimo su N. K. tvarka, kurią ieškovė prašė pakeisti. Ši bendravimo tvarka buvo nustatyta, kai N. K. buvo vos vieneri metai, todėl byloje surinkti ir ištirti medicininiai duomenys ir medikių parodymai, o taip pat – ieškovės ir jos namiškių, apklaustų liudytojais, bei iš dalies – atsakovo parodymai vieningai patvirtina, kad vaikas emociškai nebuvo pasirengęs tokios tvarkos įgyvendinimui, verkdavo ir blogai jausdavosi, net trumpesniam laikui išvežtas iš namų aplinkos, atskirtas nuo motinos ir kitų namiškių. Šiuo metu berniukas yra paaugęs, bendravimo su tėvu tvarka, įtvirtinta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nusistovėjusi, vaikas prie jos pripratęs, todėl medicininių priežasčių stipriai riboti vaiko bendravimą su tėvu nebėra. Savo ir sūnaus teises bendrauti ilgesnį laiką atsakovas galės įgyvendinti vaiko atostogų metu ir tais laikotarpiais vaiko teisės ir interesai niekaip nebus pažeisti, ilgesnį laiką svečiuojantis pas tėvą ar su juo kažkur keliaujant.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė L. N. prašo teismo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimo dalį dėl susitikinėjimo ir bendravimo su nepilnamečiu N. K. ir nustatyti tokią atsakovo R. K. bendravimo nepilnamečiu sūnum N. K. tvarką: 1) iki N. K. pradės lankyti paruošiamąją klasę ar mokyklą R. K. su nepilnamečiu vaiku bendrauja du kartus per mėnesi savaitgaliais, nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 19 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., antrąją Šv. Kalėdų dieną, antrąją Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, tėvo dieną nuo 10.00 val. 19.00 val.; 2) nuo tada, kai N. K. pradės lankyti paruošiamąją klasę ar mokyklą iki vaiko pilnametystės atsakovas su sūnumi bendrauja du kartus per mėnesį savaitgaliais, nuo 10 val. šeštadienį iki sekmadienio 19 val., bei dvi savaites vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos iki 19 val. paskutinės su vaiku buvimo dienos, o taip pat – antrąją Šv. Kalėdų dieną, antrąją Nauji metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Nurodo, kad šiuo metu dėl savo jauno amžiaus ir sveikatos būklės ypatumų, N. dar nėra pasirengęs ilgesnį laiką palikti savo gyvenamosios aplinkos ir jam yra būtinas ilgas prisitaikymo prie pasikeitusios aplinkos periodas. Civilinėje byloje yra pateiktos gydytojų rekomendacijos ir išvados, kurios buvo duotos, kai N. dar nebuvo nė dviejų metų amžiaus. Tik ilgiai ir kantriai dirbant ir bendraujant su N., pavyko pasiekti, kad šiuo metu jis yra pripratęs prie anksčiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi dėl laikino susitikinėjimo ir bendravimo su tėvu nustatyta susitikinėjimo ir bendravimo tvarka, todėl ieškovės nuomone, staigus susitikinėjimo ir bendravimo tvarkos pasikeitimas, neigiamai paveiktų besiformuojančio ir šiuo metu dar mažamečio N. sveikatos būklę. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai – gydytojai patvirtino, kad N. yra būtinas ilgesnis prisitaikymo prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų laikotarpis, gydytojai yra diagnozavę N. neurozę, funkcinę nervų ligą, kad N. yra visiškai pasveikęs, įrodymų civilinėje byloje nėra, todėl ieškovė nurodo, kad nustatant nepilnamečio vaiko susitikinėjimo su tėvu tvarką, turėjo būti atsižvelgta ir į galimus neigiamus padarinius vaiko sveikatai.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės L. N. ieškinį ir tenkinti atsakovo R. K. priešieškinį, bei priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą pateikiant priešieškinį ir apeliacinį skundą žyminį mokestį bei advokato pagalbos teisme apmokėjimo išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, neteisingas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Nuo to laiko, kai buvo priimta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-01-18 nutartis, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, atsakovui nė karto nepavyko susitikti su sūnumi, nes ieškovė kliudė jam matytis ir bendrauti su sūnumi, ignoruodama įsiteisėjusios nutarties privalomąją galią šalims, taip pažeidinėdama jo bei nepilnamečio vaiko teisėtus interesus. Apelianto nuomone, Klaipėdos rajono apylinkės teismas turėjo netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nes ieškovė neįrodė būtinumo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-01-18 nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl atsiradusių naujų aplinkybių. N. K., gimęs 2006 12 25, tiek priimant 2008-01-18 nutartį, tiek ieškovei pateikiant 2008-02-28 ieškinį buvo vienerių metų amžiaus, per tą mėnesį, kuris praėjo nuo teismo nutarties įsiteisėjimo iki naujojo ieškinio pateikimo teismui, vaiko poreikiai nebuvo pasikeitę, ir nei ieškovės, nei atsakovo padėtis nebuvo pasikeitusi. Be to, 2009-12-21 pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, N. K. buvo trejų metų amžiaus, tuo metu tarp jo ir tėvo jau buvo susiformavę glaudūs emociniai ryšiai, todėl atsakovas ir siekė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. R. K. yra pajėgus auginti ir auklėti vaiką – jis turi nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, gerai apmokamą darbą ir nors pora savaičių per mėnesį praleidžia užsienyje, tačiau kitas dvi mėnesio savaites nenutrūkstamai būna Lietuvoje, tuo tarpu ieškovė mokosi Lietuvos veterinarijos akademijoje dieniniame skyriuje, todėl pati praleidžia mažai laiko su sūnumi ir būna su juo tik savaitgaliais. Jai būnant Kaune, sūnų auklėja jos motina ir seneliai, nors tėvas turi pirmenybę prieš kitus vaiko giminaičius vaiką auklėti ir ugdyti. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-01-18 nutartyje nustatyta bendravimo su vaiku tvarka suteikė R. K. galimybę bendrauti su sūnumi vieną kartą per mėnesį keturias dienas iš eilės ir dar dvi dienas per mėnesį. Pagal šią tvarką atsakovas būtų buvęs su sūnumi 6 dienas per mėnesį. Dabartinė nustatyta bendravimo tvarka atsakovui yra nepalankesnė, nes atsakovas gali būti su sūnumi tik 4 dienas per mėnesį, kai tuo tarpu teismų praktikoje paprastai nustatoma tokia bendravimo su vaiku tvarka: tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį vakare ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį vakare. Be to, yra ir absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pagal LR CPK 329 str. 2 d. 1 p. nuostatas byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kadangi pirmosios instancijos teismo teisėjai J.Grigonienei ne kartą buvo reikštas nušalinimas, nes buvo abejojama teisėjos objektyvumu. Kadangi pirmos instancijos teisme bylą nagrinėjo šališkas teisėjas, t. y. byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, priimtas sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės L. N. apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą.

Atsiliepimu į atsakovo R. K. apeliacinį skundą, ieškovė L. N. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad jos nuomone, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, yra tikslinga, kad ilgesnį laiką su tėvu jis galėtų praleisti būdamas labiau paaugęs, pvz. ir nuo tada, kai pradės lankyti mokyklą, nes tokio amžiaus vaikai jau lengviau išgyvena ir adaptuojasi prie gyvenamosios vietos pasikeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus. Atsakovas nurodo, kad yra ir absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pagal CPK 329 str. 2 d. 1 p. nuostatas byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kadangi pirmosios instancijos teismo teisėjai J. Grigonienei ne kartą buvo reikštas nušalinimas, nes buvo abejojama teisėjos objektyvumu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais. Pažymėtina, kad pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Taip pat pažymėtina, kad šalies nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo ar kitų teisėjų procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo atsakovo advokato pareikštus nušalinimus teisėjai J. Grigonienei, tačiau 2008-07-15, 2009-09-08 ir 2009-10-09 teismo nutartimis prašymai buvo netenkinti.

Byloje nustatyta, kad N. K., gim. 2006-12-25, yra R. K. ir L. N. sūnus (t. 1, b. l. 6). 2008-01-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (t. 1, b. l. 10–12). Iš 2008-03-04 medicininio pažymėjimo nustatyta, kad gydytojų komisija nerekomendavo palikti N. K. įprastą gyvenamą aplinką ilgiau nei pora valandų (t. 1, b. l. 36). Iš N. K. asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad jis reguliariai lankėsi pas savo šeimos gydytoją, jam buvo nustatytas nerimo sutrikimas, siųstas konsultacijai pas neurologą (t. 1, b. l. 74–78, 131, 205). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-12-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė N. K. gyvenamąją vietą kartu su motina L. N. ir nustatė atsakovo R. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. K. tvarką. Apeliantai pateikė skundus dėl teismo sprendimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Keršis v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006).

Byloje nustatyta, kad šalių sūnus nuo gimimo 2006-12-25 iki šiol gyvena su ieškove , t. y. su motina gyvena beveik penkerius metus. Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau nei vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitiktų vaiko poreikių. Pagal byloje esančius duomenis, Vaikų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad patikrinus N. tėvų gyvenimo sąlygas nustatyta, kad kiekvieno iš jų gyvenamos sąlygos yra tinkamos, N. ir pas mamą, ir pas tėvą yra geros sąlygos vystymuisi, augimui, tiek vienuose, tiek kituose namuose jis yra pilnai aprūpintas viskuo ko reikia tokio vaiko vystymuisi, tiek ieškovė, tiek atsakovas tinkamai atlieka tėvų pareigas, rūpinasi sūnumi. Nurodė, kad N. nuo gimimo gyvena su mama, pripratęs prie tos aplinkos, kur jie šiuo metu gyvena, juo rūpinasi visi kartu gyvenantys šeimos nariai, todėl ji siūlo N. gyvenamąją vietą nustatyti su mama L. N. ir nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų vaiko gyvenamąją vietą keisti. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta su ieškove neatitiktų nepilnamečio poreikių (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Iš 2008-03-27 Lietuvos veterinarijos akademijos pažymos nustatyta, kad L. N. yra Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto veterinarinės medicinos specialybės dieninio skyriaus studentė ir mokslus baigs 2012 metais (t. 1, b. l. 78–79, 202, t. 2, b. l. 187). Atsakovas nurodo, kad ieškovė nebūna sus sūnumi, jį auklėja seneliai, dėl to vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Tačiau pažymėtina, kad pats atsakovas nurodo, kad 2 savaites per mėnesį darbo reikalais būna išvykęs į užsienį, t. y. teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės mokymasis nėra pagrindas nustatyti šalių sūnaus gyvenamosios vietos su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir šią sprendimo dalį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismai sprendė ginčą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos tarp ginčo šalių nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad šalių sūnus gyvena su motina, atsakovas nori bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau, ginčo šalims gyvenant skyrium, jis neturi galimybės įgyvendinti šios teisės, todėl prašė nustatyti jo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, o ieškovė prašė pakeisti 2008-01-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtintą nustatytą bendravimo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, liudytojų parodymus, gydytojos –psichiatrės, gydytojos – neurologės nurodymus, nenustatė, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų sūnui neigiamą įtaką, tačiau taip pat nurodė, kad bendravimo trukmės su vaiku ilginimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, santykių tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų. Vaikų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad ieškovės siūlomas bendravimo tarpas yra per trumpas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamiesi byloje esančiais įrodymais, įvertindamas tai, kad vaikas dar nesugeba tinkamai ir aiškiai išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su atsakovu, pagrįstai vadovavosi ir atsižvelgė tik į vaiko interesus ir priėmė teisingą sprendimą, kuris atitinka vaiko poreikius, nes tėvas, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti, šalims nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Irma ČuchrajŽydrūnas Bertašius