Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-05 · Administracinė byla Nr. I-451-643/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
I-451-643/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03130-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-451-643/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03130-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai atsisakė išduoti jam televizorių. Atsisakymas pareiškėjui išduoti televizorių buvo motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas 2017-03-20 buvo nubaustas nuobauda už tai, kad vartojo necenzūrinius žodžius, o Lukiškių TI-K televizorius duodamas tik tuo atveju kai nuteistasis yra nemokus, gyvena iš gaunamos Lukiškių TI-K socialinės pašalpos – 11,40 Eur ir neturi galimybės įsigyti savo televizoriaus bei nebuvo nubaustas nuobauda, taip siekiant paskatinti už pavyzdingą elgesį. Pareiškėjui yra nesuprantama ši pozicija, kadangi Lukiškių TI-K yra ne vienas nuteistasis, kuriam nepaisant skirtos nuobaudos, buvo išduotas televizorius, todėl pareiškėjo manymu jo atžvilgiu yra vykdoma diskriminacija. Pareiškėjas neturėdamas televizoriaus negali pasižiūrėti žinių, krepšinio ir futbolo varžybų, filmų, mėgstamų politinių laidų. Taip pat nurodė, kad jam nebuvo išduotas ir radijo imtuvas, o tik įrengtas radijo taškas kameroje, tačiau yra neįmanoma suprasti kas per jį kalbama. Be to, duodami laikraščiai buvo mėnesio senumo, o užsiprenumeruoti savo pareiškėjas neturi lėšų. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, gniuždymą, buvo pažemintas jo orumas. Jis jaučiasi izoliuotas, nežino, kas vyksta pasaulyje.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 36–40) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos prievolės aprūpinti nuteistuosius elektros prietaisais, tame tarpe ir televizoriumi. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K televizoriai, kompiuteriai ar radijo imtuvai vis dėl to gali būti išduodami nuteistiesiems kaip skatinimo priemonė. Šie elektros prietaisai gali būti skiriami nuteistiesiems, kurie neturi finansinių galimybių įsigyti tokių prietaisų. Be to, tokiu būdu skatinami nuteistieji, kurie aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi nuobaudų, pavyzdingai elgiasi ar kitaip nusipelno paskatinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2017-03-20 buvo paskirta nuobauda – papeikimas, už necenzūrinių žodžių vartojimą ir pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui yra sudaryta galimybė klausytis kameroje įrengto radijo taško, skaityti bibliotekoje esančius laikraščius bei žiūrėti televizorių laisvalaikio užimtumo patalpoje. Taigi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su aktualiais visuomenėje vykstančiais procesais.

Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodė, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Nurodė prašymą atlyginti 1,38 Eur išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu.

Atsiliepimas

2017-11-27 teisme buvo gauti pareiškėjo atsikirtimai į atsakovės atstovo atsiliepimą, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad prašymus dėl televizoriaus išdavimo teikė nuo 2016-09-16, t. y. dar neturėdamas nuobaudos. Be to, nuo pat atvykimo į Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2016-09-16 pareiškėjas lankėsi visose galimose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesys buvo nepriekaištingas. Tačiau, nepaisant nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymai dėl televizoriaus išdavimo buvo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo žala kilo dėl to, kad Lukiškių TI-K atsisakė išduoti pareiškėjui televizorių, radijo imtuvą, o duodami laikraščiai buvo mėnesio senumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Nuteistųjų materialinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymas Nr. 1R-132, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos). Šiose Aprūpinimo normose nėra nurodyta, kad nuteistiesiems atliekantiems bausmę pataisos įstaigose privalo būti išduodamas televizorius ar radijo imtuvas. Taigi Lukiškių TI-K administracija neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui televizorių ar radiją.

Nepaisant to, atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K televizoriai, kompiuteriai ar radijo imtuvai vis dėl to gali būti išduodami nuteistiesiems kaip skatinimo priemonė. Šie elektros prietaisai gali būti skiriami nuteistiesiems, kurie neturi finansinių galimybių įsigyti tokių prietaisų. Be to, tokiu būdu skatinami nuteistieji, kurie aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi nuobaudų, pavyzdingai elgiasi ar kitaip nusipelno paskatinimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atsisakyta išduoti televizorių, kadangi jis turi nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas su šiuo Lukiškių TI-K sprendimu nesutinka, teigia, kad ir prieš paskiriant nuobaudą jis ne kartą yra kreipęsis su prašymais dėl televizoriaus išdavimo, tačiau tą daryti vis tiek buvo atsisakyta, be to, kitiems nuteistiesiems televizoriai yra išduodami, nepaisant jų turimų nuobaudų.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2017-03-20 Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-233 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas (b. l. 72), o su prašymais bei skundais dėl televizoriaus išdavimo pareiškėjas į Lukiškių TI-K kreipėsi 2017-07-10, 2017-07-12, 2017-08-11 (b. l. 45–46, 47–49, 52–53), t. y. jau po nuobaudos paskyrimo. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius, jog jis dar iki nuobaudos paskyrimo būtų kreipęsis dėl televizoriaus išdavimo. Taigi, teismo vertinimu, Lukiškių TI-K, remdamasis pareiškėjo turima nuobauda, pagrįstai atsisakė išduoti jam televizorių. Be to, bylos medžiaga nepatvirtina pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, jog nepaisant paskirtų nuobaudų kitiems nuteistiesiems televizoriai buvo išduoti, todėl jie yra atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K patvirtino, jog pareiškėjui yra suteikiama galimybė žiūrėti televizorių laisvalaikio užimtumo patalpoje, taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jis turi galimybę susipažinti su visuomenėje vykstančiais įvykiais.

Dėl pareiškėjo teiginių susijusių su neišduotu radijo imtuvu, teismas pažymi, kad kaip jau minėta, Aprūpinimo normos nenumato pareigos išduoti pareiškėjui radiją, be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas būtų jo prašęs. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui yra sudaryta galimybė kameroje klausytis įrengto radijo taško, ir tai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktą, kuris nustato, kad kamerose turi būti įrengiamas radijo taškas. Tačiau pareiškėjo teigimu radijo taškas veikia netinkamai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamo radijo taško veikimo būtų kreipęsis su skundais į Lukiškių TI-K administraciją, pareiškėjo teiginiai laikytini bendro pobūdžio, todėl yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Pažymėtina kaip bendro pobūdžio laikyti ir pareiškėjo teiginiai dėl duodamų laikraščių senumo, todėl teismas juos taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 patvirtintų Europos kalinimo taisyklių 24.10 punkte nustatyta, kad kaliniai turi turėti galimybę reguliariai gauti informaciją apie visuomeninius reikalus, prenumeruodamas ir skaitydamas laikraščius, periodinius ir kitus leidinius, taip pat klausydamas radiją, žiūrėdamas televiziją, išskyrus atskirus atvejus, kai teismo priimtu sprendimu tam tikram terminui numatytas konkretus draudimas. Taigi šiose taisyklėse yra įtvirtinta nuteistųjų teisė susipažinti su visuomenėje vykstančiais aktualiais įvykiais.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši pareiškėjo teisė buvo pažeista. Atsakovės atstovo pateiktame atsiliepime nurodytais teiginiais, jog pareiškėjui Lukiškių TI-K yra sudarytos galimybės laisvalaikio užimtumo patalpoje žiūrėti televizorių, bibliotekoje skaityti laikraščius bei klausytis radijo taško, teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi pareiškėjas jų nepaneigė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinės žalos, kadangi šiuo atveju nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, kurie yra būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Lukiškių TI-K prašo priteisti 1,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, LVAT 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lukiškių TI-K skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, todėl spręstina, kad realių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė