- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-469-826/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- A. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-884/2018 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui A. D. dėl įpareigojimo įteisinti priimtą palikimą po palikėjos mirties ir atsakovo A. D. priešieškinį dėl juridinio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti po motinos V. D. mirties priimtą palikimą – 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Skuodo r., 1/2 dalį 22,2800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį 6,8500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Skuodo r. (toliau – Ginčo turtas), ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Nustatytu terminu atsakovui neįteisinus palikimo, leisti ieškovei atlikti veiksmus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui atsakovui gauti ir nuosavybės teisėms NTR įregistruoti, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei paveldėjimo teisės gavimo ir nuosavybės teisių registravimo išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 5 d. mirė ieškovės ir atsakovo motina V. D.. Po jos mirties ieškovė ir atsakovas kreipėsi į Skuodo r. notarų biuro notarę V. Ž. dėl palikimo priėmimo, buvo užvesta paveldėjimo byla, mamos palikimą priėmė ieškovė ir atsakovas. 2015 m. birželio 16 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/2 dalį Ginčo turto. Ieškovė šį turtą įregistravo valstybės įmonėje Registrų centre. Atsakovas po motinos mirties palikimą priėmė, tačiau vengia išsiimti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir nenori įregistruoti nuosavybės. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, visiškai nesirūpina paveldėtu turtu, jo neprižiūri, dėl to Skuodo r. žemėtvarkos skyrius, apžiūrėjęs abu žemės sklypus, kuriuos po lygiai paveldėjo šalys, įspėjo dėl apleistos, neprižiūrimos žemės – jeigu nebus sutvarkyti ir prižiūrėti paveldėti žemės sklypai, bus skiriamos didelės piniginės baudos. Ieškovė nori atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir atsidalyti nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės, nusistatyti gyvenamojo namo, žemės sklypo naudojimosi tvarką.
3. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos V. D. priėmė 1/2 dalį Ginčo turto, kurią 2015 m. birželio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimu yra priėmusi ieškovė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, panaikinti ieškovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į V. D. 1/2 priklausiusio turto dalį ir pripažinti atsakovo teisę į šį turtą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) neįpareigoja įpėdinių išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą. Palikimą priėmęs įpėdinis, neišsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto, turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti. Ieškovė savo ieškinį traktuoja kaip ieškinį dėl žalos, padarytos asmenų turtui, tokio pobūdžio reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, net ir skaičiuojant maksimalų terminą, tai jis yra suėjęs 2016 m. lapkričio 5 d. Atsakovas iš esmės visą motinos turtą valdė faktiškai. Atsakovas po motinos mirties, kaip ir iki jos mirties, gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame name, tai yra valdė jį kaip savo, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Buvo susitaręs su motina ir ieškove, kad visas turtas po motinos mirties liks jam. Motina sunkiai sirgo, jis ją visą laiką prižiūrėjo, slaugė, vežė pas gydytojus. Ieškovė pas motiną labai retai atvažiuodavo, po jos mirties visiškai nebesilankė, nemokėjo jokių mokesčių, susijusių su turto išlaikymu, jo neprižiūrėjo. Kad ieškovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis negalėjo žinoti, nes yra įkalinimo įstaigoje, su seserimi nebendrauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė ir įpareigojo atsakovą A. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti po motinos V. D. mirties priimtą palikimą – 1/2 dalį Ginčo turto, tai yra gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teises NTR; nustatytu terminu atsakovui neįteisinus palikimo, leido ieškovei A. Ž. atlikti veiksmus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui A. D. vardu gauti ir nuosavybės teisėms NTR registruoti, įpareigojo atsakovą A. D. atlyginti ieškovei A. Ž. paveldėjimo teisės gavimo ir nuosavybės teisių registravimo išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė A. Ž. ir atsakovas A. D. yra V. D., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Atsakovas pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui pateikė 2006 m. rugpjūčio 21 d., o ieškovė – 2006 m. lapkričio 2 d. Ieškovei 2015 m. birželio 16 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/2 dalį Ginčo turto, piniginių indėlių bei 13,07 Lt vienkartinių išmokų sumos. Tame pačiame liudijime nurodyta, kad atsakovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į priklausančią 1/2 dalį dar neišduotas. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus 2017 m. liepos 24 d. raštą ir 2017 m. birželio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą žemės ūkio paskirties sklypo dalis (2,94 ha) nesutvarkyta taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Ieškovei išaiškinta, kad žemės savininkai ir naudotojai privalo laikytis Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žemės naudojimo reikalavimų ir, būdami apdairūs bei pareigingi žemės naudotojai, šalinti nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės disponavimas turtu, esančiu bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitu asmeniu, kuris nėra išviešinęs savo nuosavybės teisės viešuose registruose, yra neabejotinai apsunkintas, nes 1/2 dalis ieškovės paveldėto turto vis dar registruota mirusios V. D. vardu, todėl konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pagrindo taikyti sutrumpintą ar bendrąjį ieškinio senaties terminą nėra, kadangi atsakovo veiksmai (neišsiėmimas paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistravimas palikimo Nekilnojamojo turto registre) yra tęstinio pobūdžio.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė 1/2 dalį Ginčo turto, kurią 2015 m. birželio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimu yra priėmusi ieškovė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė palikimą priėmė ne liudijimo pagrindu, o kreipdamasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Šalys per įstatymo nustatytą terminą, tai yra per tris mėnesius, kreipėsi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo. V. D. testamento nebuvo sudariusi, kitų paveldėtojų nėra, todėl abi šalys priėmė palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir jų dalys yra lygios. Tai, kad atsakovas liko gyventi motinai priklausiusiame gyvenamajame name, rūpinosi paveldimu turtu ir jį prižiūrėjo, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kaip teisine prasme nėra reikšminga ir tai, buvo tarp šalių susitarimas dėl to, kad po motinos mirties turtą paveldės vienas pats atsakovas, ar nebuvo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas A. D. apeliaciniame skunde prašo Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovo įsitikinimu, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja S. V. bylą išnagrinėjo neįsigilinusi į visas bylai reikšmingas aplinkybes, buvo šališka vertindama šalių į bylą pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, o sprendimas patenkinti ieškovės reikalavimą ir atsakovo priešieškinį atmesti – neteisėtas ir nepagrįstas.
9.2. Ieškovė niekada nereiškė pretenzijų į po motinos mirties likusį turtą. Dar šalių motinai būnant gyvai buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad po motinos mirties visas turtas liks atsakovui, nes jis gyveno su motina, ją slaugė, prižiūrėjo namą, žemės sklypus. Ieškovė tam neprieštaravo, tik prašė rūpintis motina. Mirus motinai atsakovė per laidotuves dar kartą pažymėjo, kad laikysis susitarimo ir į turtą nepretenduos.
9.3. Teisėja visiškai neįsigilino į aplinkybes, kurioms esant ieškovė priėmė motinos palikimą. Atsakovo vertinimu, ieškovė tai padarė apgaulės būdu, t. y. jam būnant įkalinimo įstaigoje ieškovė paėmė mirusios motinos nuosavybės teisės dokumentus iš gyvenamojo namo, kurių pagrindu jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė pasielgė nesąžiningai, sulaužė žodinį susitarimą, kad į motinos turtą pretenzijų nereikš.
9.4. Teismas atmetė jo priešieškinį, neatsižvelgdamas į aplinkybes, kad būtent atsakovas Ginčo turtu rūpinosi tiek esant motinai gyvai, tiek ir po jos mirties. Atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prižiūrėjo ir remontavo gyvenamąjį namą, nugriovė seną, netinkamą naudoti ūkinį pastatą, pakėlė žemės sklypą, suveždamas apie 700 kv. m grunto, pastatė kitą ūkinį pastatą, savo lėšomis atliko pastatų inventorizaciją. Taip pat tik atsakovas prižiūrėjo žemės sklypus, todėl būtent jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Atsiliepimas
10. Ieškovė A. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė į bylų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisėjai nušalinimų nereiškė, tačiau, teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, nepagrįstai teigia, kad teismas buvo šališkas.
10.2. Atsakovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, neišsiima paveldėjimo liudijimo, tokiu būdu kenkdamas ieškovei. Ieškovė po mamos mirties kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, notarė išdavė jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise priimti palikimą po savo mamos mirties ir paveldėjo po mamos mirties 1/2 dalį Ginčo turto. Ieškovės motina prieš mirtį testamento nebuvo surašiusi, todėl jos turtą po mirties paveldi vaikai lygiomis dalimis. Ieškovė ir atsakovas yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, todėl ir palikimą priėmė lygiomis dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Atsakovas A. D. 2018 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) kartu su jo paties surašytu apeliaciniu skundu, taip pat pareiškimą dėl liudytojo R. I. parodymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovo vertinimu, advokato surašytas apeliacinis skundas gerokai skiriasi nuo jo paties surašyto apeliacinio skundo, jame nepaminėtos nagrinėjamam klausimui svarbios aplinkybės, be kita ko, aplinkybė dėl liudytojo R. I. parodymų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija priima paties atsakovo surašytą apeliacinį skundą bei pareiškimą dėl liudytojo R. I. parodymų, duotų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą
14. Atsakovas prašo teismo sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies, įsigaliojusios nuo 2017 m. liepos 1 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms.
15. CPK 163 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal Konstituciją, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju 2019 m. kovo 1 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr. KT9-N3/2019, kuriuo išsprendė CPK 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai klausimą. Pagrindo dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra ir byla anksčiau nurodytos teisės normos pagrindu negali būti stabdoma.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Atsakovas savo paties surašytame apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi tiek jis, tiek ieškovė savo pradiniuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodę taikos sutarties sudarymo galimybę, taip pat, atsakovo vertinimu, byloje reikia apklausti liudytojus.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių išimtinių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
19. Atsakovas nesutinka su skundžiamu sprendimu iš esmės teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesigilino į ieškovės palikimo priėmimo aplinkybes, nepagrįstai atmetė jo priešieškinį, nors būtent atsakovas Ginčo turtu rūpinosi tiek šalių motinai esant gyvai, tiek po jos mirties, t. y., atsakovo vertinimu, jis ginčo turtą buvo priėmęs faktiniu valdymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.
20. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
21. Remiantis mirties liudijimu, serija AA, Nr. 316889, V. D. mirė 2006 m. rugpjūčio 5 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad V. D. vardu sudarytų testamentų Testamentų registre nebuvo įregistruota. Pagal pateiktas gimimo liudijimų kopijas, mirusioji turėjo du vaikus – ieškovę A. Ž. (buvusi pavardė – D.) ir atsakovą A. D..
22. Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 21 d. Skuodo r. notarų biuro notarei V. Ž. pateikė pareiškimą apie mirusiosios palikimo priėmimą, nurodydamas kitus įpėdinius – ieškovę A. Ž.. Ieškovė 2006 m. lapkričio 2 d. Skuodo r. notarų biuro notarei V. Ž. pateikė pareiškimą apie mirusiosios palikimo priėmimą, nurodydama kitus įpėdinius – atsakovą A. D.. Ieškovei 2015 m. birželio 16 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/2 dalį ginčo turto, piniginių indėlių ir 13,07 Lt vienkartinių išmokų sumos. Liudijime pažymėta, kad atsakovui A. D. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į jam priklausančią 1/2 dalį dar neišduotas.
23. Nors palikimą galima priimti atliekant vieną iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisinių veiksmų, esant keliems įpėdiniams palikimas gali būti priimtas skirtingais būdais. Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas nepraleisdami CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. po palikėjos mirties 2006 m. rugpjūčio 5 d., kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas mirusios motinos palikimą priėmė lygiomis dalimis, padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Konstatavęs, kad ieškovė palikimą priėmė padavusi notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl rūpinimosi ginčo turtu bei menamo susitarimo, kad ieškovė į ginčo turtą nepretenduos, kaip teisiškai nereikšmingas.
24. Pagal CK 1.137 straipsnį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Nors nagrinėjamu atveju atsakovui įstatyme nėra tiesiogiai numatyto įpareigojimo įteisinti po motinos mirties priimtą palikimą – 1/2 dalį ginčo turto, tai yra gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir registruoti nuosavybės teises NTR, tačiau atsakovas šių savo turimų teisių neįgyvendina, nerodo iniciatyvos ar piktybiškai vengia tai daryti jau daugiau kaip dvylika metų. Nerealizuodamas šių savo teisių atsakovas iš esmės pažeidžia ieškovės interesus, nes ieškovė negali susitvarkyti savo paveldėto turto dalies, dėl to ginčo turte, pagal byloje pateiktus įrodymus, yra nustatyti žemės naudojimosi tvarkos pažeidimai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti po motinos mirties priimtą palikimą – 1/2 dalį ginčo turto, tai yra gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir registruoti nuosavybės teises NTR; nustatytu terminu atsakovui neįteisinus palikimo, leido ieškovei atlikti veiksmus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui A. D. vardu gauti ir nuosavybės teisėms NTR registruoti, įpareigojo atsakovą atlyginti ieškovei paveldėjimo teisės gavimo ir nuosavybės teisių registravimo išlaidas.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
28. Ieškovė nurodo patyrusi 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo ir pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad ieškovė sumokėjo 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimaliaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš apelianto.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės A. Ž. naudai iš atsakovo A. D. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.