Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis N. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y., kad 2024 m. rugsėjo 25 d., važiuodamas namo kartu su žmona, užsuko pas buvusį žentą, su kuriuo norėjo pasikalbėti. Buto duris atidarė A. S., o kad neuždarytų durų, jis koją įkišo tarpduryje – tarp durų ir staktos apačioje. Kaltinamasis paaiškino, kad pokalbis su buvusiu žentu įvyko tarpduryje, kad pastarajam pasakė, jog atstotų nuo jo dukros ir anūkės, kad mažiau skambinėtų ir rašinėtų dukrai. Nurodė, kad neatsimena, kiek laiko truko judviejų pokalbis, A. S. vis kartojo, kad jis pasitrauktų ir uždarytų duris, bet kai pasakė, ką norėjo, patraukė koją, laikytą tarpduryje, ir A. S. užsidarė buto duris, o jis grįžo į mašiną ir išvažiavo. Su nukentėjusiuoju daugiau nebendravo ir nesimatė, tik kai jam paskambino tyrėja, jis sužinojo, jog jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

3. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis parodė, kad pokalbio su nukentėjusiuoju metu šalia buvo ir sūnus, o kai A. S. uždarė buto duris, jis su sūnumi apsisuko ir nuėjo. Nurodė, kad nežino, kur jo pokalbio su A. S. metu buvo jo žmona, vėliau ji pati jam pasakė, jog buvo koridoriuje apačioje ir girdėjo jų pokalbį, tačiau jis jos nematė. Kaltinamasis paaiškino, kad pas A. S. užsuko neplanuotai, važiuojant pro šalį, kad per visą dieną jis buvo išgėręs du buteliukus silpno alaus, jog bendraujant su A. S., jis nematė, ar pastarasis buvo sužalotas, tačiau nurodė, jog nukentėjusiajam jokių sužalojimų nepadarė, nes jo tikslas buvo pasikalbėti. Paaiškino, kad dukra su A. S. išsiskyrusi jau 2-3 metus ir tai buvo pirmas kartas, kai po skyrybų jis susitiko su A. S.. Nurodė, kad iki dukters ir A. S. skyrybų, jo santykiai su pastaruoju buvo normalūs. Pažymėjo, kad nagrinėjamo įvykio dieną A. S. negrasino, nematė, kad jis būtų sumuštas ar kraujuotas.

4. 2024 m. lapkričio 13 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, apklaustas kaip įtariamasis, N. M. parodė, kad 2004 m. rugsėjo 25 d., po pietų, kartu su sutuoktine J. M. ir sūnumi (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuojant per (duomenys neskelbtini) miestelį, sugalvojo užsukti pas buvusį dukters vyrą A. S. ir su juo pakalbėti dėl dukrai siunčiamų SMS žinučių. A. S. paskutinį kartą buvo matęs prieš tris metus, žinojo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), galimai, (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs du 0,33 l talpos butelius alaus, tačiau orientavosi aplinkoje ir viską pamena. Žmona J. M. sustojo su automobiliu aikštelėje netoli A. S. dviaukščio namo ir jis su sūnumi nuėjo prie A. S. buto. Paskambinus į duris, jas atidarė A. S., kuris, jį pamatęs, pradėjo jį vyti lauk, todėl jis įkišo savo koją tarpduryje, kad A. S. negalėtų durų uždaryti. Sakė, kad nori su juo pasiaiškinti dėl dukros. A. S. į kalbas nesileido, jam tik sakė eiti pro duris. Jis su sūnumi stovėjo daugiabučio laiptinėje ir į A. S. buto vidų užėję nebuvo, nes A. S. stovėjo tarpduryje ir jų į vidų neįsileido. Kelis kartus jam pasakęs, kad atstotų nuo jo dukters, patraukė koją, po ko A. S. staigiai uždarė duris, o jis su sūnumi nuėjo iki jų palikto automobilio ir parvažiavo į (duomenys neskelbtini). A. S. jis nemušė, jo pačiupęs už kaklo nebuvo ir jam nespyrė, todėl savo kaltės nepripažįsta. Negali pasakyti, iš kur pas A. S. atsirado sužalojimai, tačiau jam bendraujant su juo, jo veidas sužalotas nebuvo (t. 1, b. l. 132-133).

5. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. į jo buto duris kažkas paskambino, jis nematė kas, atsirakino ir atidarė duris, kurias pravėrus N. M. koją įkišo tarp durų ir įsiveržė į buto vidų. Nukentėjusysis parodė, kad bute N. M. griebė jam už kaklo ir, prirėmęs prie sienos, dešine ranka du kartus trenkė į kairę pusę, spyrė keliu į šoną, smaugė. Nurodė, kad viskas truko 10 minučių, jam pradėjus šauktis pagalbos, N. M. pabėgo, kad N. M. buvo tik su sūnumi, kuris sakė tėvui: „einam tete, gana“, bet N. M. neklausė. A. S. parodė, kad N. M. jam grasino, jog užmuš jį, kad dabar žino, kur jis gyvena ir, kad lauktų „chebros“. Dėl to, nukentėjusysis teigė, kad bijo būti namuose, pakeitė gyvenamąją vietą. A. S. parodė, kad kai N. M. užrėmė jo buto duris, jis jautė stiptų alkoholio kvapą, skindantį nuo kaltinamojo, kad kaltinamajam išėjus iš buto, jis iš karto per internetinę platformą „Messenger“ vaizdo pokalbiu paskambino savo sesei, kuriai pasakė, kad buvo užpultas N. M., pastaroji jam liepė kviesti policiją, greitąją pagalbą, važiuoti į ligoninę ir parašyti pareiškimą. Nukentėjusysis teigė, kad per vaizdo pokalbį su sese parodė jai sužalojimus ant kaklo, o po pokalbio išsikvietė greitąją pagalbą į namus, buvo išvežtas į ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą ausyje, apžiūrėjo sužalojimus. Paaiškino, kad policijos pareigūnams parodymus davė ligoninėje, nes kuomet skambino pagalbos, policija atvykti negalėjo. Atsakydamas į 2025 m. sausio 27 d. teisiamojo posėdžio metu užduotus klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad N. M. telefono neturi – užblokavo, nes pastarasis neblaivus skambinėdavo ir grasindavo. Teigė, kad N. M. atvyko pas jį, turėdamas tikslą jį sumušti, nes ne kartą anksčiau yra tuo grasinęs. Paaiškino, kad dėl užpuolimo patyrė 20 Eur turtinę žalą, nes pirko vaistus receptinius nuskausminamuosius, tvarsčius žaizdoms perrišti, tačiau čekių neišsaugojo, nes nežinojo, kad prireiks. Po sumušimo, jis negalėjo atlikti fizinės veiklos, nes buvo spirta į krūtinės ląstą, į šonkaulius, jautė skausmą apie mėnesį. 2025 m. sausio 31 d. teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimus, nurodė, jog dėl 2024 m. rugsėjo 25 d. įvykio draudimo bendrovė išmokėjo jam 300 Eur draudimo išmoką, kad apsidraudė neseniai, anksčiau nebuvo to daręs. Paaiškino, kad civiliniame ieškinyje reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, dėl to, kad po šio įvykio jaučiasi nesaugus, pakeitė gyvenamąją vietą, įsirengė kamerą, kad jaustųsi saugesnis, bijo, jog N. M. gali įvykdyti savo grasinimus.

6. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. buvo vienas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Parodė, kad buvo blaivus, kad kažkam paskambinus į duris, jis jas atidarė ir pro duris į jo butą įsiveržė neblaivus buvusios žmonos tėvas – N. M., kurį paskutinį kartą buvo matęs prieš tris metus. Iš paskos į butą kartu su juo įėjo ir jo mažametis sūnus P. M.. Parodė, kad buto koridoriuje N. M. čiupo ranka jam už kaklo ir jį spaudė prirėmęs prie sienos, trenkė vieną ar du kartus ranka į kairę ausį, keliu spyrė vieną kartą į kairįjį šoną, sakydamas, kad dabar žinos, kur jis gyvena ir jo nepaliks ramybėje. Nukentėjusysis teigė, kad pavykus nuo N. M. atsitraukti, nubėgo į kambarį ir parkrito ant sofos, o N. M. jį vijosi, tačiau daugiau nemušė ir išėjo iš buto. Paaiškino, kad dėl N. M. veiksmų jam skaudėjo. Po įvykio greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į ligoninę, nustačius sužalojimus, išleistas gydytis į namus. Nurodė, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl pareiškė civilinį ieškinį 7 020 Eur sumai. Dėl to, kad yra apsidraudęs BTA asmens sveikatos draudimu, 2024 m. spalio 29 d. gavo iš draudimo bendrovės 300 Eur draudimo išmoką dėl patirtų sužalojimų (t.1, b. l. 11-14, 30-31).

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. M. parodė, kad yra N. M. žmona. Ji kartu su šeima – vyru, sūnumi ir dviem dukromis, 2024 m. rugsėjo 25 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) pramogų parko namo, bet sutuoktinis paprašė sustoti prie A. S. namų, automobilį vairavo ji, nes vyras neturi teisių. Parodė, kad A. S. yra buvęs jos ir sutuoktinio dukters vyras, kuris po skyrybų nuo dukters neatstoja, reikalauja pasimatyti su jų bendru vaiku, kurio nepadeda išlaikyti. Ji sustojo prie A. S. namų ir paklausė vyro, kokiu reikalu jis nori pasimatyti su A. S., o šis jai pasakė, kad pasikalbės su A. S., kad jis atstotų nuo dukters ir anūkės. Parodė, kad į namo laiptinę ir antrą namo aukštą nuėjo sutuoktinis su jų sūnumi, o ji liko stovėti prie įėjimo į laiptinę durų, į antrą aukštą užlipusi nebuvo. Paaiškino, kad nėjo kartu, nes A. S. jai nepatinka, o dėl to, kad yra karšto temperamento, nenorėjo, kad įvyktų konfliktas. Liudytoja parodė, kad per laiptinės laiptų turėklą matė, kaip jos vyras paskambino į buto duris, kurias atidarė A. S., ir užkišęs koją tarp durų, stovėjo laiptinėje su sūnumi. Nurodė, kad matė, jog sūnus su vyru buvo laiptinėje, į buto vidų užėję nebuvo, tik vyras buvo užrėmęs koja duris, kad A. S. jų neuždarytų, kad girdėjo, kaip vyras A. S. liepė atstoti nuo dukters ir anūkės. Ką kalbėjo A. S., liudytoja parodė negirdėjusi, be to, (duomenys neskelbtini) nematė, nes jis buvo buto viduje, tik išgirdo kaip A. S. pasakė: „uždaryk duris, dink iš čia“. Liudytoje teigė mačiusi, kad kai vyras patraukė koją, A. S. užsidarė buto duris, o vyras su sūnumi nulipo į pirmą aukštą, vyras ir sūnus į A. S. buto vidų užėję nebuvo. N. M. buvo išgėręs dvi „bonkutes“ „Santos“ alaus.

8. Liudytoja J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 25 d., kartu su vyru N. M. ir vaikais buvo (duomenys neskelbtini), vėliau važiavo į namus (duomenys neskelbtini). N. M. važiuodamas išgėrė du buteliukus 0,33 l alaus. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) miestelį, N. M. sugalvojo sustoti prie buvusio žento A. S. namų, norėdamas su juo pakalbėti dėl rašomų žinučių jo buvusiai žmonai – jų dukrai. Tuo metu galėjo būti apie 19 val. Ji sustojo aikštelėje netoli A. S. namų, nes žinojo, kad jis gyvena dviaukščiame daugiabutyje, tikslesnį adresą nurodė paklaustas nepažįstamas žmogus. Ji, N. M. ir mažametis sūnus (duomenys neskelbtini) nuėjo prie daugiabučio dviaukščio, kur ji liko stovėti prie įėjimo durų, o N. M. ir sūnus užlipo į antrą namo aukštą. Girdėjo, kad atsidarė viršuje esančios buto durys, matė A. S. galvos dalį ir sutuoktinį su sūnumi, kurie visą laiką stovėjo laiptinėje, prie buto durų, ir į vidų įėję nebuvo, todėl A. S. mušti negalėjo. Girdėjo, kaip N. M. A. S. kalbėjo dėl dukros ir anūkės, liepė jam išlaikyti savo dukrą. Ką atsakė A. S. – negirdėjo, bet girdėjo jį šaukiant: „uždaryk duris“. Užsidarius buto durims, N. M. su sūnumi grįžo prie jos, visi kartu nuėjo iki palikto automobilio ir parvažiavo į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 87-88).

9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad gyvena ne Lietuvoje, su broliu palaiko artimą ryšį, dažnai – kelis kartus per dieną, susiskambina vaizdo skambučiais. Parodė, kad apie 19 val. Lietuvos laiku jai brolis parašė žinutę, kad nutiko nelaimė – jį sumušė. Ji broliui paskambino ir sužinojo, kad pas jį buvo atvykęs N. M., kuris, broliui pradarius duris, įsiveržė į buto vidų ir kelis kartus sudavė jos broliui į ausį, spyrė, smaugė. Smaugimo žymes ir kraują prie ausies ji pati matė per vaizdo skambutį. Liudytoja parodė, kad broliui liepė skambinti policijai, nes yra sužalotas. Nors brolis iš pradžių nebuvo linkęs kreiptis pagalbos, bet ji jam liepė pasirodyti ir medikams, nes matė, kad jo ausis kraujuoja. Liudytoja parodė, kad su broliu baigė pokalbį, nes jis skambino policijai, tačiau vėliau tą dieną su broliu toliau bendravo, klausinėjo kaip jis jaučiasi. Liudytoja paaiškino, kad pokalbio metu, jai brolis atrodė sumišęs, susinervinęs, nesupratęs, už ką jį sumušė. Kitą dieną ji vėl susiskambino su broliu, kuris jau buvo aprimęs, jis jai sakė, kad jį apžiūrėjo medikai, siuvo ausį. Atsakydama į teisiamojo posėdžio metu užduotus klausimus, liudytoja paaiškino, kad per pokalbį, kuris įvyko iškart po sumušimo, matė ant brolio kaklo kraujosruvas, labai dideles spaudimo žymes, mėlynes. Be to, nurodė, kad brolis sakė, jog jį smaugė, taip pat per vaizdo kamerą matė brolio kruviną ausį – brolis sakė, jog jam trenkė kumščiu į ausį ir veidą. Liudytoja paaiškino, kad pokalbis su broliu vyko apie puse valandos, kiek jai žinoma, brolis pirko nuo skausmo vaistus, nes jam skaudėjo galvą ir ausį.

10. Liudytoja J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su broliu A. S. dažnai bendrauja per programėlę „Messenger“ vaizdo skambučiais. 2024 m. rugsėjo mėn., dienos negali pasakyti, ryte, bendravo su A. S., vėliau ji jam apie pietus perskambino ir su juo dar kartą bendravo. Tą pačią dieną, maždaug apie 18.30 val., ji vėl vaizdo skambučiu paskambino A. S. ir pamatė jį sužalotą – buvo kruvina ausis, tačiau neatsimena kurios veido pusės, įspaudas – rankų žymės ant kaklo, ką tikrai gerai matė. Paklausus kas atsitiko, A. S. nurodė, kad į butą įsibrovė neblaivus N. M., užsipuolė jį ir sumušė. Sakė, kad buto koridoriuje N. M. jį prirėmė prie sienos, prispaudė ranka kaklą, smaugė ir kumščiu trenkė į ausį. Minėjo, kad jam skauda ausį. Ji jam liepė skambinti policijai ir pranešti apie įvykį. Su broliu visą laiką palaikė ryšį, kol jis buvo ligoninėje, vėliau – kai jį apklausė policijos pareigūnai, kadangi tuo metu su juo susirašinėjo žinutėmis. Taip pat A. S. jai minėjo, kad kartu su N. M. buvo ir jo sūnus, kurie abu buvo įėję į jo butą (t. 1, b. l. 91-94).

11. Iš 2024 m. lapkričio 24 d. nukentėjusiojo A. S. akistatos su kaltinamuoju N. M. protokolo matyti, jog akistatos metu kiekvienas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (t. 1, b. l. 33-34).

12. Iš 2024 m. spalio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad su nukentėjusiuoju A. S. atliktas parodymų patikrinimo vietoje veiksmas, kurio metu buvo nuvykta į nukentėjusiojo A. S. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad A. S. paaiškino, jog 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val., būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis išgirdo skambutį į duris. Protokole nurodyta, kad nukentėjusysis priėjo prie savo buto durų ir parodė į duris, nurodydamas, kad jas atrakinus ir atidarius, pro jas į butą iš karto įėjo N. M. ir nieko nesakęs čiupo kaire ranka jam už kaklo. A. S. ant manekeno parodė, kaip N. M. suėmė jį už kaklo ir paaiškino, kad laikydamas jį už kaklo N. M. stūmė jį koridoriumi iki kol jis atsitrenkė į koridoriaus gale esančią sieną. Protokole nurodyta, kad A. S. ant manekeno parodo, kaip N. M., laikydamas kaire ranka jį už kaklo, dešine ranka kumščiu suduoda jam į kairę ausį ir keliu spiria į dešinės pusės krūtinės ląstos dalį, pataikydamas į šonkaulius. Protokole užfiksuota, kad A. S. išsivadavus ir pradėjus šauktis pagalbos, N. M. pabėgo (t.1, b. l. 37-42).

13. Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. padaryta paviršinė žaizda kairėje veido pusėje, poodinės kraujosruvos kakle, krūtinės srityje nesant aprašytų sužalojimų – kairės krūtinės ląstos pusės sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į kairę veido pusę ir kaklą. Iš jų kaklo abiejose pusėse aprašytos kraujosruvos galėjo atsirasti vienu metu spaudžiant kaklą ranka. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 60-61).

14. Iš 2024 m. lapkričio 15 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2024 m. rugsėjo 25 d. skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame A. S. prašo iškviesti policijos pareigūnus, nurodo, kad buvusios žmonos tėvas jį bute, atrakinus duris, sumušė – smaugė, daužė kumščiai, spardė. Nurodo, kad yra prakirsta ausis, skauda šoną šonkaulių srityje (t. 1, b. l. 95-97).

15. Iš 2024 m. lapkričio 18 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje rašto (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. S. draudimo išmoka apskaičiuota ir išmokėta 2024 m. spalio 29 d., suma – 300 Eur, civilinis ieškinys nereiškiama (t. 1, b. l. 105-106).

16. Iš 2024 m. sausio 31 d. nukentėjusiojo A. S. įgaliotos atstovės Sigitos Mačytės-Šulskienės pateiktos telefono ekrano nuotraukos matyti, kad rugsėjo 25 d. 19.15 val. nukentėjusysis A. S. skambino vaizdo skambučiu asmeniui, pavadintam „sesė“. Iš viso buvo skambinta keturis kartus. Pirmojo pokalbio trukmė – 23 minutės 14 sekundžių, antrojo – 5 minutės 56 sekundės, trečio – 3 minutės 28 sekundės, ketvirto – 7 minutės 47 sekundės. Rugsėjo 25 d. 19.50 val. nukentėjusysis nusiuntė asmeniui, pavadintam „sesė“, nuotrauką, kurioje užfiksuotas nukentėjusysis su subintuota galva (t. 2, b. l. 45-47).

17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016 ir kt.).

19. Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, teismas nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog N. M., 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš A. S., tai yra, pagriebė už kaklo ir spausdamas, prirėmė A. S. prie sienos, ranka smogė ne mažiau kaip du kartus į kairę ausį, keliu spyrė į šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam A. S. paviršinę žaizdą kairėje veido pusėje ir poodines kraujosruvas kakle, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

20. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu N. M. neigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. S. ir tokiu būdu padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y., nepripažino padarytos nusikalstamos veikos ir jo pozicija dėl aptariamo įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo pakankamai nuosekli, teismas, vertindamas šiuos duomenis byloje surinktų ir ištirtų kitų įrodymų kontekste, nusprendžia, kad nurodyta kaltinamojo pozicija yra gynybinė, tuo tarpu jo kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai bei visapusiškas jų vertinimas.

21. Visų pirma, kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu neginčijo kaltinime nurodytų aplinkybių, jog 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. matėsi su nukentėjusiuoju – nuvyko pas A. S. į jo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad netrukus po kaltinamojo apsilankymo pas A. S., pastarasis 19.15 val. skambino savo sesei – J. S. (2024 m. sausio 31 d. teisiamojo posėdžio pateikta ir į bylą priimta bei ištirta nukentėjusiojo telefono ekrano nuotrauka, t. 2, b. l. 45-47), Bendruoju pagalbos centro numeriu (t. 1, b. l. 95-97), kuriuo prašė iškviesti policijos pareigūnus, nurodydamas, jog buvusios žmonos tėvas jį sumušė, vėliau tą dieną jam buvo suteikta medicininė pagalba dėl paviršinės žaizdos kairėje veido pusėje, poodinės kraujosruvos kakle. Paminėti įrodymai atitinka bei patvirtina nukentėjusiojo bei liudytoja apklaustos jo sesers – J. S., byloje duotus parodymus, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. kaltinamasis N. M. įsiveržė į A. S. butą ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą.

22. Antra, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui manyti, jog nukentėjusiajam 2024 m. rugsėjo 25 d. padarytus sužalojimus galėjo sukelti kitas asmuo ir (ar) pats nukentėjusysis, o ne kaltinamasis N. M.. Išvadą, kad būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, patvirtina pirmiau aptarti įrodymai bei jų pagrindu nustatyta įvykių seka. Laiko tarpas tarp N. M. apsilankymo pas A. S. namuose ir pastarojo kreipimosi pagalbos bendruoju pagalbos numeriu yra pakankamai nedidelis – iš byloje pateiktos ir ištirtos nukentėjusiojo telefono ekrano nuotraukos matyti, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. 19.50 val. nukentėjęs savo apibintuotos galvos nuotrauką nusiuntė sesei, kaip matyti iš nuotraukos fono detalių, nuotrauka daryta ligoninėje (t.2, b. l. 45-47). Per tokį laiko tarpą, atsižvelgiant į byloje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais nustatytą aplinkybę, kad N. M. apsilankymo 2024 m. rugsėjo 25 d. pavakarę pas A. S. metu pastarasis buvo vienas namuose, nukentėjusiojo, teismo nuomone, nebūtų galėjęs sužaloti kitas asmuo. Byloje nustatytų ir pirmiau aptartų nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis, tame tarpe poodinės kraujosruvos kakle, neteikia pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats (t. 1, b. l. 60-61).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. lapkričio 18 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje raštas patvirtina, jog nukentėjusiajam A. S. 2024 m. spalio 29 d. buvo išmokėta 300 Eur draudimo išmoka. Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kuomet, siekdamas apgaule įgyti svetimą nedidelės vertės turtą – 200 Eur draudimo išmoką, internetu draudimo bendrovei „BTA Baltic Insurance Company“, su kuria 2024 m. liepos 15 d. sudarė asmens draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė paraišką draudimo išmokai gauti, joje tyčia nurodydamas žinomai melagingą nelaimingo atsitikimo datą. Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 31 d. teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis A. S., atsakydamas į teismo klausimus, parodė, kad draudimo sutartį, kurios pagrindu gavo 300 Eur draudimo išmoką, sudarė, nes jam kažkas pasiūlė apsidrausti, ankščiau nėra draudęsis. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į šio nuosprendžio 22 punkte išdėstytus motyvus, nepaneigia teismo išvados, kad nukentėjusysis A. S. 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo sužalotas būtent kaltinamojo N. M..

24. Trečia, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja J. M. parodė mačiusi, jog N. M. nėjo į nukentėjusiojo A. S. butą, tik kalbėjosi su pastaruoju tarpduryje, nenaudodamas fizinio smurto, teismas kritiškai vertina šios liudytojos parodymus, nes, viena vertus, J. M. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl gali būti suinteresuota palankių savo artimam šeimos nariui parodymų davimu, kita vertus, nei J. M., nei paties kaltinamojo duotų parodymų, kurie yra subjektyvaus pobūdžio įrodymai, nepatvirtina jokie objektyvaus pobūdžio duomenys. Tuo tarpu N. M. kaltę dėl šioje byloje jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, be kita ko, patvirtinantys nukentėjusiojo A. S. ir jo sesers – liudytojos J. S., parodymai taip pat yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau juos byloje patvirtina objektyvaus pobūdžio byloje ištirti įrodymai – nukentėjusiojo telefono ekrano nuotrauka, skambučio Bendrojo pagalbos numeriu garso įrašas, (duomenys neskelbtini) specialisto išvada (t. 1, b. l. 60-61, 95-97, t. 2, b. l. 45-47).

25. Galiausiai, kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamo nežymaus A. S. sveikatos sutrikdymo netiesiogiai patvirtina ir bylos duomenys, iš kurių matyti, jog N. M. anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe tris kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei paties kaltinamojo parodymų teismui davimo metu nurodytas tikslas, kuriuo jis nuvyko pas nukentėjusįjį į namus – pasakyti buvusiam dukters sutuoktiniui, su kuriuo kelis metus iki aptariamo įvykio nebendravo, kad paliktų ramybėje jo dukrą ir anūkę. Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. nurodė, kad anksčiau jos sutuoktinis N. M. buvo konfliktiškas, yra panaudojęs fizinį smurtą, tačiau dabar jo elgesys yra pasikeitęs. Nors pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis buvo teistas prieš daugiau nei aštuonerius metus, todėl iš esmės laikyti liudytojos J. M. parodymus, apibūdinančius dabartinę kaltinamojo asmenybę, nepagrįstais teismas neturi pagrindo, kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta liudytoja parodė ir tai, jog nėjo kartu su kaltinamuoju pas A. S. – pasiliko stovėti prie gyvenamojo namo, kuriame yra nukentėjusiojo butas, lauko durų – laikė jas atidarytas. Tokį savo elgesį liudytoja paaiškino tuo, kad jai nepatinka A. S., todėl nenorėjo su juo konfliktuoti, tačiau toks jos elgesys, t. y., pavežus sutuoktinį iki A. S. namų ir nenorit su pastaruoju pasimatyti, nepasiliekant mašinoje, o einant kartu su sutuoktiniu iki namo, kuriame yra A. S. butas, laikant įėjimo į namą duris ir stebint įvykį nurodytoje vietoje, žinant, kad kaltinamasis pas nukentėjusįjį nuėjo pasakyti, jog šis neberašinėtų ir neskambinėtų jų dukrai, t. y., siekdamas ne pasimatyti ir (ar) pabendrauti su nukentėjusiuoju draugiškais tikslais, o perduoti iš esmės neigiamo pobūdžio informaciją, suponuoja, kad J. M. neatmetė galimybės, jog konfliktas tarp N. M. ir A. S. gali kilti, kad N. M., vertinant jo smurtinį elgesį praeityje, gali fizinį smurtą panaudoti ir prieš A. S..