Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-36133-1040/2020, kuria pareiškėjų R. S. ir E. S. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiems asmenims.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

3. Kadangi pareiškėjų 2020 m. spalio 22 d. pasirašytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjos turimų įsipareigojimų vykdymas po santuokos nutraukimo nėra aptartas ir byloje nėra duomenų, jog šios prievolės yra visiškai įvykdytos, pareiškėjai 2020 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi pakartotinai buvo įpareigoti tikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išvardinant turimus kreditorius ir nurodyti kaip bus vykdomos konkrečios prievolės po santuokos nutraukimo arba pateikti duomenis, jog prievolės įvykdytos, bei informuoti kreditorius, kurių naudai vykdomi išieškojimai (išieškotojus) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

4. Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 11 p. nurodė, jog pareiškėjos atžvilgiu vykdomos 38 vykdomosios bylos, kurias vykdo 16 antstolių, kurie apie santuokos nutraukimo bylą yra informuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl R. S. ir E. S. nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiems asmenims. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos E. S. atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus išieškotojų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Energijos skirstymo operatorius“, 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „VIRŠULIŠKĖS“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“, UAB „Ignitis“, AB „SEB gyvybės draudimas“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities VPK, UAB „Conlex“, UAB „Vilniaus energija“, Aktiva Finants OU, UAB „Moment Credit“, UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, AB „Lesto“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „GF bankas“ ir R. S. naudai.

11. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad sutuoktinių prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

13. Iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 11 d. pranešimo matyti, jog apeliantė pranešė antstoliams, vykdantiems priverstinį išieškojimą, apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme, t. y. visi antstoliai yra informuoti apie pareiškėjų siekį nutraukti santuoką, bei nurodytas teismo bylos numeris. Apeliantės teigimu, toks informavimas apie pradėtą skyrybų procesą yra tinkamas visų kreditorių informavimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėto pranešimo išsiuntimas antstoliams, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad išieškotojai (kreditoriai) faktiškai buvo informuoti apie pareiškėjų santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme, todėl toks išieškotojų informavimas, t. y. nusiunčiant pranešimą tik antstoliams, negali būti laikomas tinkamu informavimu apie pradėtą pareiškėjų skyrybų procesą. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojams faktiškai buvo nusiųstas prašymo dėl santuokos nutraukimo kopija bei išieškotojai yra informuoti apie bylos iškėlimą teisme (CPK 178 straipsnis). Kadangi įstatymas nenumato išimčių iš kreditorių teisių garantijų, t. y. atvejų, kuomet sutuoktinių bendri ir (ar) asmeniniai kreditoriai gali būti neinformuojami apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą arba informuojami kitokia forma (netiesiogiai per antstolį ar kitokiu būdu) (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumų, todėl kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiems asmenims, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

17. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.