- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-32050-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26279-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo, Rusijos Federacijos piliečio K. P., senelė E. P., gim. 1913 m. vasario 4 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas yra P. V. P., motina – P. L. E.. Pareiškėjo tėvo motina, pareiškėjo senelė – E. P.. Pareiškėjo teigimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad E. P., jos tėvas, motina ir brolis buvo lietuviai ir kad E. P. gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) apskrityje. Ji Lietuvoje pragyveno beveik visą savo gyvenimą iki kol buvo ištremta, dokumentuose pažymint, kad ji lietuvė. Iš netiesioginių įrodymų galima daryti išvadą, kad E. P. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydamas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų ir duomenų E. P. iki 1940 m birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti, todėl 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/3-9)8P-101, kuriuo pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą nutraukė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. P. P. įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
5. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktos bylos pagal pareiškėjo K. P. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nustatyta, kad Migracijos departamentas 2019 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl duomenų apie E. P. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą ir netekimą (nustojimą), tačiau Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu Nr. R4-3479 informavo, kad duomenų patvirtinančių, kad I. (I.) ir V. P. gyveno Lietuvoje, dokumentų, patvirtinančių, kad E. P., I. ir V., gim. 1913 m., gyveno Lietuvoje, dokumentų apie Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą (nustojimą), archyve saugomuose fonduose nerasta. 2020 m. sausio 30 d. Migracijos departamentas pateikė užklausimą Lietuvos centriniam valstybės archyvui dėl duomenų apie A. P. ir V. P. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą ir netekimą (nustojimą). Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2020 m. vasario 10 d. pažyma Nr. 10K-4258 informavo, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniomis I. P., V. P., A. P., L. P. yra lietuvių tautybės ir įrašyti (duomenys neskelbtini)., gyventojos O. P. buto – ūkio lape. Taip pat nurodė, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad V. P. ir A. P., gyveno Lietuvoje, dokumentų apie jiems išduotus vidaus ar užsienio pasus, pačių pasų pateiktų duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Atsižvelgdamas į tai ir į pareiškėjo pateiktus dokumentus bei duomenis, Migracijos departamentas 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/3-9) 8P-101, kuriuo konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjo K. P. senelė E. P. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliete, todėl pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą nutraukė.
6. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nėra išduotas dokumentas, patvirtinantis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašydamas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą. Migracijos departamentui netenkinus pareiškėjo prašymo, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
7. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindžiamas šiais dokumentais ir duomenimis: 1) Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas P. K. V. yra Rusijos Federacijos pilietis ir jo tėvai yra P. V. P. ir P. L. J.; 2) Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. V. P. yra rusų tautybės, ir jo tėvai yra P. P. J. (rusų tautybės) ir P. J. I. (lietuvių tautybės); 3) Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymą apie gimimą Nr. (P1-6674) P2-9977, 1884 m. spalio 21 d. pakrikštyta P. ir V. (iki santuokos K.) S. duktė V., gim. 1884 m. spalio 19 d., (duomenys neskelbtini) kaime; 4) Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymą apie santuoką Nr. (P1-5196) P27805, 1908 m. liepos 6 d susituokė I. P. ir V. S., P. duktė; 5) Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymą apie gimimą Nr. (P1-4752) P2-8187, (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, L. R. katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1913 m. vasario 10 d. pakrikštyta I. ir V. P. duktė E., gim. 1913 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini); 6) Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymą apie gimimą Nr. (P1-6673) P2-9976, (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, L. R. katalikų bažnyčios metrikų knygoje įrašyta, kad 1928 m. vasario 26 d. pakrikštytas I. ir V. P. sūnus A., gim. 1928 m. vasario 3 d., (duomenys neskelbtini); 7) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 2 d. pažymėjimas Nr. 1/30AP-359 apie tremtį, kuriame nurodyta, kad E. P., I., gim. 1913 m., ištremta iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini). ir buvusi spec. ištrėmime į Krasnojarsko kr., N. I. r., nuo 1948 m. gegužės 22 d. E. P. mirė 1953 m. vasario 20 d. tremtyje Krasnojatsko kr., N. I. r., Kasjanovo gyv., mirties liudijimas Nr. 152667; 8) 1949 m. kovo 3 d. VRM spec. komendatūros anketa Nr. 42, su tremtinės E. P. duomenimis, t. y. nurodyta, kad E. P., lietuvė, gimė 1913 m. Lietuvos SSR, (duomenys neskelbtini) apskrityje, Luokės valsčiuje, Luokės mieste, motina – V. P., Petro, gimusi 1881 m. Nurodyta, kad E. P. nuo 1941 m. iki 1944 m. gyveno Lietuvos SSR; 9) 1948 m. išvada dėl ištrėmimo iš Lietuvos, kurioje nurodyta, kad E. P. su savo tėvu, motina ir broliu ištremiami iš Lietuvos teritorijos 10 metų laikotarpiui; 10) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugpjūčio 22 pažyma Nr. R4-2171 apie V. P. gyvenimą Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), gyventojos O. P. buto – ūkio lape įrašyta V. P., gim. 1884 m.; 11) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugpjūčio pažyma Nr. R4-21712 apie I. P. gyvenimą Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), gyventojos O. P. buto – ūkio lape įrašytas I. P.. Taigi, iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo K. P. tėvai yra P. V. P. ir P. L. E.; pareiškėjo tėvo motina (pareiškėjo senelė) – E. P., lietuvių tautybės, o jos tėvai – I. ir V. P., lietuvių tautybės, gyvenę Lietuvoje. Šie duomenys leidžia nustatyti, kad pareiškėjo senelė E. P. ir jos šeima dirbo ir gyveno Lietuvoje.
10. Pažymėtina, kad Lietuva Nepriklausomybę paskelbė 1918 metų vasario 16 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo senelė E. P. gimė 1913 m. vasario 4 d., (duomenys neskelbtini) o iš Lietuvos ištremta nuo 1948 m. gegužės 22 d. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ji galėjo būti Lietuvos Respublikos pilietė ištrėmimo dieną, ypač dėl to, kad VRM spec. komendatūros anketoje Nr. 42 pažymima, jog E. P. tautybė ir gimtoji kalba yra lietuvių. Tarpukariu Lietuvoje pilietybės klausimus reglamentavo 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinasis įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais; 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais. Ankščiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtinta, jog pareiškėjo senelės tėvai gyveno bei šeiminį ūkį vedė Lietuvoje, pareiškėjo senelė gimė, augo bei dirbo, su šeima gyveno Lietuvoje ir pagal buvusį teisinį reglamentavimą turėjo būti laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, todėl labiau tikėtina, kad E. P. iki ištrėmimo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nei kad jos neturėjo (CPK 185 straipsnis).
11. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelė E. P., gim. 1913 m. vasario 4 d., (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui K. P. yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo K. P., gim. 1970 m. balandžio 7 d., senelė E. P., gim. 1913 m. vasario 4 d., (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo K. P., gim. 1970 m. balandžio 7 d., Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.