Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-382/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
1A-15-382/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
Nuteistasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-382/2018Proceso Nr. 1-01-1-16555-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, D. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, visa neatlikta bausmės dalimi – 9 MGL dydžio (338,85 Eur) bauda, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 MGL dydžio (338,85 Eur) bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. D. K. 2017 m. balandžio 3 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-o namo kieme, (duomenys neskelbtini), paprašęs nukentėjusiojo R. Š. pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu ir nukentėjusiajam padavus pastarajam priklausantį 280 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 lite“, telefono negrąžino ir iš įvykio vietos pasišalino. Taip D. K. pagrobė R. Š. priklausantį 280 Eur vertės turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į aplinkybes, jog jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nevilkino baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nuteistojo nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas jam skyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi nukentėjusiajam mobiliojo ryšio telefonas, kurį D. K. buvo užstatęs lombarde, buvo grąžintas, t. y. nukentėjusysis turtinės žalos nepatyrė. Kadangi nukentėjusysis nedalyvavo teisiamajame posėdyje, D. K. neturėjo galimybės jo atsiprašyti.

Atsiliepimas

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Inga Mačiulienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, jog iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam D. K. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė motyvus dėl parenkamos bausmės rūšies ir dydžio. Teismas įvertino tai, kad D. K. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas net 8 kartus, esant neišnykusiam teistumui. Be to, D. K. yra net 52 kartus baustas administracine tvarka, nedirba. Šie duomenys rodo, kad D. K. nekeičia gyvenimo būdo, būdamas laisvėje, turėdamas neišnykusį teistumą, daro naujus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė į tai, jog yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį parinko netgi mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, teismas, priešingai, nei teigia nuteistasis, atsižvelgė į tai, jog D. K. prisipažino esąs kaltas ir buvo galimybė bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, sumažino jam skirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, nėra pagrindo manyti, kad D. K. paskirta bausmė yra per griežta. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo D. K. nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis turtinės žalos nepatyrė, nes lombarde užstatytas telefonas buvo pastarajam grąžintas, neturi įtakos skiriant bausmę ir parenkant jos dydį, kadangi mobiliojo ryšio telefoną, atlikus procesinius veiksmus, rado ir iš jį įgijusio asmens paėmė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai (t. 1, b. l. 44–45). Be to, nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą, remdamasi draudimo sutartimi, atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai tik po to buvo sugrąžintas ikiteisminio tyrimo metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 67, 71, 69–70).

Taigi atsiliepime į apeliacinį skundą daroma išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nes D. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Nors nuteistasis D. K. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog D. K. nuteistas jau ne pirmą kartą, anksčiau ne kartą yra teistas taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (t. 1, b. l. 103–116). Nusikaltimą D. K. padarė neišnykus teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 117–154). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

Aplinkybę, jog D. K. nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina ir apeliacinio skundo teiginys, kad jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, nes nukentėjusysis turtinės žalos nepatyrė, kadangi lombarde užstatytas telefonas buvo pastarajam grąžintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime išdėstyta pozicija, jog ši aplinkybė neturi įtakos skiriant bausmę ir parenkant jos dydį, kadangi mobiliojo ryšio telefoną, atlikus procesinius veiksmus, rado ir iš jį įgijusio asmens paėmė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai (t. 1, b. l. 44–45). Be to, nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą, remdamasi draudimo sutartimi, atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 26, 27, 28), kuriai tik po to buvo sugrąžintas ikiteisminio tyrimo metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 67, 71, 69–70). Taigi akivaizdu, jog D. K. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės, net ir pačios griežčiausios, nesustabdė D. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. paskyrus švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad D. K. iki suėmimo niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo (t. 1, b. l. 155, 156), todėl, neskyrus su laisvės suvaržymu susijusios bausmės, tikėtina, nuteistasis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kad galėtų pragyventi. Taigi sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu vertinimu, jog mažesnės nei normos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra pakankamai švelni bausmė, ypač atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, todėl paskirtą bausmę švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad D. K. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – D. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (vieneriems metams), mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, esant D. K. atsakomybę lengvinančiai ir atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusZigmas Pocius