Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.17.3; 1.2.17.5.1; 1.2.23.2.2.2; 2.1.2.12; 2.1.7.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1

2023 m. gegužės 31 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams ir 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. 12.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 14.05 val. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. R. K. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad turėdamas tikslą realizuoti iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. keturiasdešimt aštuoniose talpose, kurių tūris nuo vieno iki trijų litrų, neteisėtai laikė daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, t. y. viso neteisėtai laikė 79,660 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39,4–47,7 proc., iš kurių dalį, t. y. dvylika plastikinių talpų, kuriose buvo 20,210 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, 2021 m. rugpjūčio 22 d. neteisėtai laikė ir gabeno (duomenys neskelbtini) mieste jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2021 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų bei jo neteisėtai laikytas ir gabentas 20,210 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekis buvo išimtas, o likusias trisdešimt penkias plastikines bei vieną stiklinę talpas, kuriose buvo 59,450 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų neteisėtai laikė jam nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kol jo neteisėtai laikytą šį naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekį 2021 m. rugpjūčio 22 d. rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. R. K. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, dėl to, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo bei neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė viršiją 250 MGL, t. y. viso laikė 3 972 pakelius cigarečių, kurių bendra vertė 13 993,16 Eur, iš kurių 2 400 pakelių cigarečių „Minsk capital“, 620 pakelių cigarečių „Fest“, 900 pakelių cigarečių „NZ Gold“ laikė iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. jam nuosavybės teise priklausančiose ūkinio pastato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol jas 2021 m. rugpjūčio 22 d. rado bei išėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o likusius 2 pakelius cigarečių „Minsk capital QS“ laikė jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 10 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 40 pakelių cigarečių „NZ Gold“ neteisėtai iki 2021 m. rugsėjo 7 d. laikė savo gyvenamosiose patalpose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jas 2021 m. rugsėjo 7 d. rado bei išėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

3. R. K. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad nuosavybės teise jam priklausančių ūkinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, šiene paslėptame metaliniame inde neteisėtai iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. laikė 980 g supresuotų miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 472,071 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino 2021 m. rugpjūčio 22 d. minėtose patalpose rado ir išėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, vadovavosi tik prielaidomis, t. y. apie nuteistojo kaltę nepagrįstai sprendė iš pareigūnų vaizdo kameromis užfiksuotos jo reakcijos kratos metu prieš randant indą su amfetaminu. Teismas klaidingai interpretavo R. K. ištartą frazę – „dar rasit to, ko aš pats nežinau“, teigdamas, kad tokiu būdu nuteistasis prasitarė, kad jam yra žinoma apie slepiamą indą ir jo turinį. Atvirkščiai, šie žodžiai patvirtina, kad pareigūnai gali rasti ir tokių daiktų, apie kurių buvimą nuteistasis nežino, kas ir nutiko kratos metu. Tai, kad psichotropinės medžiagos buvo laikomos R. K. nuosavybės teise priklausančiose ūkinėse patalpose, nepatvirtina jo tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje daugiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis padarė šį nusikaltimą. Tai, kad apeliantas nieko nežinojo apie rastas draudžiamas medžiagas, jo teigimu, patvirtina ir policijos pareigūnų kūno vaizdo kameromis (angl. body camera) užfiksuoti vaizdo įrašai – ūkinių patalpų, kur buvo rastas amfetaminas, durys nebuvo užrakintos, nebuvo spynos, durys atidaromos pakeliant metalinį kablį, šiene radus indą su paketu ir pareigūnams rodant juos R. K., šis nurodė nieko nežinantis apie šiuos daiktus ir neįsivaizduojantis, kas čia yra, teigė, kad šienas yra ne jo, sodybą turėjo ne visada. Šie duomenys, apelianto teigimu, patvirtina, kad jis nieko nežinojo apie rastas psichotropines medžiagas, todėl nėra jo kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Baudžiamojo proceso metu nebuvo paneigtos R. K. nurodytos aplinkybės, kad psichotropinės medžiagos priklausė A. B., kuriam nuteistasis buvo leidęs naudotis ūkiniu pastatu. Liudytojas R. M. patvirtino aplinkybę, kad R. K. su A. B. bendravo.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, nesant įrodymų, neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. pirmosios instancijos teismas vadovavosi neteisėtai ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktais (neleistinais) įrodymais. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. R. K. nuosavybės teise priklausančiose ūkinio pastato patalpose buvo atliekama krata. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad toks veiksmas faktiškai buvo atliktas, tačiau nebuvo priimtas nutarimas daryti kratą sodyboje ir nebuvo surašytas automobilio kratos protokolas, kas, kaip nurodė teismas, reiškia, kad veiksmai, kurių metu buvo rasti alkoholiniai gėrimai, cigaretės ir psichotropinės medžiagos, nebuvo tinkamai įforminti. Policijos pareigūnų kūno vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai patvirtina, kad pareigūnai visą laiką kalbėjo apie kratų atlikimą nuteistajam nuosavybės teise priklausančiuose objektuose. Tuo tarpu buvo surašytas 2021 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros, o ne kratos, protokolas. Apžiūros metu gali būti fiksuojama tik tiesiogiai vizualiai matoma aplinka ir joje esantys objektai, o įsiskverbimo į objektus metodai negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju be savininko sutikimo buvo įsiskverbta į R. K. privačią teritoriją – tiek į pastatus, tiek į transporto priemonę ir priverstinai paimti daiktai. Nuteistojo teigimu, šių veiksmų tikslas buvo ne įvykio vietos apžiūra, o alkoholinių gėrimų ir cigarečių suradimas bei paėmimas, todėl tokie pareigūnų veiksmai turėjo būti įforminti kratos protokolu, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, kratos atlikimui nebuvo gauta teismo nutartis, taip pat krata vėliau nebuvo patvirtina teismo, kaip tai numato BPK 145 straipsnis.

7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo sulaikymo momento prieš nuteistąjį R. K. buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, jam neleista susisiekti su artimaisiais bei gynėju, tokiu būdu apribojant jo laisvę. Taigi, prieš atlikdami kratą, pareigūnai neužtikrino procesinių apelianto teisių, t. y. teisės turėti gynėją. Apelianto vertinimu, šioje byloje įrodymų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad proceso veiksmo fiksavimo pažeidimas netrukdo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą – nepagrįsta. Pareigūnų atlikta neteisėta krata leidžia spręsti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, taip pat buvo suvaržytos nuteistojo teisės, dėl ko priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas.

8. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Nuteistasis R. K. skunde kelia klausimą dėl BPK esminio reikalavimo pažeidimo, policijos pareigūnams jam priklausančioje sodyboje atlikus įvykio vietos apžiūrą. Apeliantas teigia, kad sodybos patalpose atlikto tyrimo veiksmo, kurio metu buvo paimtos psichotropinės medžiagos, pagal atliktų veiksmų turinį (esmę) negalima vadinti įvykio vietos apžiūra (BPK 207 straipsnis), nes šis veiksmas turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis). Apelianto teigimu, psichotropinės medžiagos paimtos ne tik pažeidžiant įstatyme nustatytą šių duomenų gavimo tvarką, bet ir iš esmės suvaržant jo teises.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą, 24 straipsnyje – teisė į būsto neliečiamybės gerbimą. Šios asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos BPK nustatytais atvejais ir tvarka (BPK 44 straipsnio 9 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas; valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatant, ar pareigūnų taikytos įrodymų paieškos ir paėmimo priemonės konkrečiu atveju sukėlė Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimą, pareigūnų veiksmai vertinami neapsiribojant tuo, kaip situacija pateikiama formaliai (pavyzdžiui, valstybės institucijoms kvalifikuojant ją kaip į atitinkamas teises mažiau įsiterpiantį procesinį veiksmą), ir nagrinėjant svarstomo proceso realybę (pvz., Bože prieš Latviją, par. 67–70).

11. Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimo procesą ir tyrimo metu gautos informacijos pripažinimo įrodymais kriterijus. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, Nr. 2K-7-40-511/2019).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 41–42 punktuose išsamiai pasisakė dėl R. K. keliamos versijos, jog psichotropines medžiagas jo sodyboje galėjo palikti miręs jo pažįstamas A. B.. Teisėjų kolegija jiems pritaria ir jų nekartoja. Visgi, esminis klausimas nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, yra tai, ar psichotropinė medžiaga – amfetaminas paimta laikantis įstatymo reikalavimų. Nors apeliantas alkoholinių gėrimų ir cigarečių paėmimo teisėtumo neginčija, vis dėlto dalis šių nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų, be kita ko, buvo paimti ir to paties procesinio veiksmo atlikimo nuteistojo sodyboje metu, todėl turi būti pasisakoma ir dėl jų paėmimo teisėtumo. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

13. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K.. Šio automobilio salone buvo rasta 20 litrų skaidraus bespalvio skysčio, turinčio naminės degtinės kvapą. Apklausti liudytojai (policijos pareigūnai) paaiškino, kad šį automobilį sustabdė V. R., R. V. ir M. V., kadangi R. K. praeityje buvo teistas dėl naminės degtinės laikymo ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o jo automobilyje vėl buvo rasta galimai naminė degtinė, todėl buvo nuspręsta vykti į nuteistajam priklausančią sodybą, patikrinti, ar ten nėra daugiau draudžiamų daiktų (t. 3, b. l. 172–175, 195). 2021 m. rugpjūčio 22 d. policijos pareigūnai kartu su R. K. nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir jos teritorijoje (pastatuose ir lauke) rado bei paėmė 59,450 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, 3 920 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, ir 472,071 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Dėl šio procesinio veiksmo, vadovaujantis BPK 207 straipsniu, buvo surašytas 2021 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 20–31).

14. Apžiūra, nurodyta BPK 207 straipsnyje, atliekama, kai reikšmingas tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastai konstatuojant objekto buvimo vietą, jo padėtį ar būklę ir tam nereikia naudoti specialios technikos ar specialios tyrimo metodikos, atliekant šį procesinį veiksmą netaikomos procesinės prievartos priemonės; objektų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, aprašomi, nufotografuojami arba nufilmuojami. BPK 145 straipsnyje nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali atlikti kratą. Krata yra ne tik reikšmingų duomenų rinkimo, tačiau ir procesinė prievartos priemonė, kuria ribojama asmens teisė į nuosavybę, todėl ji daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi; kratą galima atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-976/2022). BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, nustatytos šio kodekso 145, 147, 160 straipsniuose, taigi tarp jų ir krata, gali būti taikomos ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą.

15. Kaip matyti iš policijos pareigūnų teiktų paaiškinimų visumos, į sodybą jie vyko tikėdamiesi rasti reikšmingus įkalčius, kuriuos rado ir nuteistojo automobilyje. Jie nežinojo, kad sodyboje gali būti psichotropinių medžiagų, tačiau numanė, kad ten gali būti nelegalaus alkoholio ir cigarečių. Policijos pareigūnai ir pačiam R. K. paaiškino, kad jis turės jiems parodyti, ar turi dar ko nors nelegalaus (t. 3, b. l. 172–173, 175, 195). Pagrindą pareigūnams manyti, kad sodyboje nuteistasis laiko draudžiamas medžiagas, sudarė tai, jog jis praeityje jau buvo teistas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, o naminė degtinė ir cigaretės tuo metu neteisėtai buvo laikomos būtent gyvenamosiose ir ūkinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 63–72). Šias aplinkybes žinojo R. K. sulaikiusi V. R., nes buvo dalyvavusi atliekant procesinius veiksmus ankstesnio ikiteisminio tyrimo metu, iš anksčiau turėjo informacijos, kad nuteistasis prekiauja cigaretėmis ir namine degtine (t. 3, b. l. 175). Taigi, nagrinėjamu atveju pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad R. K. sodyboje gali būti nusikalstamos veikos įrankių, taip pat daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kas reiškia, kad jiems surasti ir paimti turėjo būti atlikta krata. Kad tokio procesinio veiksmo atlikimas buvo svarstomas, patvirtina objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys. Pirmosios instancijos teisme peržiūrėjus vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų kūno vaizdo kamerų, matyti, kad V. R. ir M. V. ne vieną kartą minėjo, kad R. K. priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose (sodyboje, bute, „sklepe“) bus atliekamos kratos (t. 3, b. l. 196). Vaizdo įrašuose yra užfiksuotas ir V. R. pokalbis su budėtoju dėl kratos ar įvykio vietos apžiūros atlikimo – kadangi R. K. sutiko aprodyti patalpas, buvo nuspręsta atlikti įvykio vietos apžiūrą (t. 3, b. l. 196). Apklausiama liudytoja V. R. nurodė, kad kratai daryti reikalingas nutarimas, ji galinti priimti tokį nutarimą, tačiau negalėjo pasakyti, kodėl šiuo atveju toks nutarimas nebuvo priimtas. Tam, kad surašyti nutarimą daryti kratą, liudytojos teigimu, reikalingi duomenys iš Registrų centro, t. y. patalpų, kuriose bus atliekama krata, savininko duomenys, o tuo metu prie Registrų centro nebuvo įmanoma prisijungti (t. 3, b. l. 176). Taigi, akivaizdu, kad policijos pareigūnai suprato, kad nagrinėjamu atveju turi būti atliekama krata, patys kalbėjo būtent apie šio veiksmo atlikimą, tačiau dėl priežasčių, kurių paaiškinti negalėjo, nesilaikė įstatymų reikalavimų ir, galiausiai, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą.

16. Tiek iš nuosprendžio 15 punkte minėto vaizdo įrašo, tiek iš liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų matyti, kad sprendimą atlikti įvykio vietos apžiūrą jie argumentuoja tuo, jog R. K. savanoriškai sutiko aprodyti visą sodybos teritoriją, atrakino patalpas, neprieštaravo jų apžiūrai (t. 3, b. l. 172–176, 195). Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 22 d. 12.00 val. (t. 3, b. l. 97–98), t. y. sustabdžius jį, vairuojantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po sulaikymo jam nebuvo leista paskambinti sutuoktinei bei advokatui (t. 3, b. l. 196). Atvykus į sodybą, R. K. buvo surakintas antrankiais (t. 3, b. l. 196). Pats nuteistasis apklausos metu nurodė, kad pareigūnė V. R. jam pasakė, jog jie turi atlikti kratą ir nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis tai leis, jie vis tiek atliks šį proceso veiksmą, todėl R. K. neprieštaravo (t. 4, b. l. 4–5). Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo kalbėti apie sulaikyto ir antrankiais surakinto asmens, kuriam buvo uždrausta susisiekti su šeimos nariais bei gynėju, pasirinkimo laisvę leisti policijos pareigūnams atlikti procesinius veiksmus jo sodyboje ar to neleisti. Be kita ko, ypač svarbu pažymėti, kad BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teismo pareiga išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju sulaikytajam R. K. prašant pasinaudoti teise į gynėją, t. y. paskambinti advokatui, jam tokia galimybė suteikta nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą ir tuo pačiu suklaidinant nuteistąjį dėl atliekamų veiksmų (kratos) teisėtumo.

17. Taigi, iš nagrinėjamos bylos matyti, kad policijos pareigūnų atvykimo į R. K. priklausančią sodybą tikslas buvo ne neatidėliotini veiksmai, susiję su teritorijos ir pastatų apžiūra, t. y. išsiaiškinti įvykio situaciją, koks nusikaltimas ir kaip galėjo būti padarytas, surasti, užfiksuoti ir paimti pėdsakus ir pan., tačiau konkretūs veiksmai – naminės degtinės ir (arba) nustatyta tvarka nepaženklintų cigarečių paieška. Iš policijos pareigūnų atliktų veiksmų turinio akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju sodybos teritorija nebuvo tiesiog apžiūrima, o buvo ieškoma konkrečių daiktų, atidarinėjant spinteles, konteinerius, lipant į antrą ūkinio pastato aukštą ir tikrinant, ar kas nors nėra paslėpta po sukrautomis lentomis bei šiene, šieną tikrinant šake, apžiūrint kelioninių krepšių turinį ir kt. Nors paimant surastas draudžiamas medžiagas buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas (BPK 207 straipsnis), tačiau faktiškai toks procesinis veiksmas, kuriuo apribotos nuosprendžio 10 punkte nurodytos Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintos asmens teisės, atitiko ne įvykio vietos apžiūrą, tačiau procesinę prievartos priemonę – kratą. Kaip jau minėta, krata gali būti atliekama tik ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jau po šio procesinio veiksmo atlikimo (t. 1, b. l. 1–2), taip padarant dar vieną įstatymo pažeidimą.

18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai, be kita ko, nuosprendyje ar nutartyje remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-228-895/2018, Nr. 2K-87-719/2019 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sutiko su tuo, kad nagrinėjamu atveju sodyboje buvo atlikta krata, o ne įvykio vietos apžiūra, tačiau padaryto pažeidimo nelaikė esminiu ir vadovavosi šio procesinio veiksmo atlikimo metu surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Šiuo atveju pagrindiniai įrodymai buvo surinkti pažeidžiant procesinių prievartos priemonių taikymo taisykles – psichotropinės medžiagos, naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai ir cigaretės buvo rasti ir paimti dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, atliekant nesankcionuotą kratą nuteistojo sodyboje, kurios metu buvo pažeista ne tik nuteistojo R. K. teisė į būsto neliečiamybę ir privataus gyvenimo gerbimą, bet ir teisė į gynybą. Taigi, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus gauti duomenys laikytini neleistinais ir nepripažintini įrodymais.

19. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Atsižvelgiant į tai, kad kratos metu, kuri įvardinta kaip apžiūra gauti duomenys laikytini gautais neteisėtu būdu ir negalėjo būti vertinami kaip įrodymai, sprendžiamas klausimas, ar pakanka kitų duomenų, be gautų neteisėtu būdu, pripažinti žmogų kaltu.

20. 2021 m. rugpjūčio 22 d. R. K. nuosavybės teise priklausančių ūkinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, šiene paslėptame metaliniame inde buvo rasta 980 g supresuotų miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 472,071 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, buvo rastos trisdešimt penkios plastikinės bei viena stiklinė talpos, kuriose buvo 59,450 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, ūkinio pastato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasta 2 400 pakelių cigarečių „Minsk capital“, 620 pakelių cigarečių „Fest“, 900 pakelių cigarečių „NZ Gold“ (viso – 3 920 pakelių cigarečių) (t. 1, b. l. 20–54, 56–57, 184–190, 160–163). Šiems duomenims užfiksuoti, kaip jau minėta, buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas.

21. 2021 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos (sodybos) apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nepripažįstant įrodymais, nėra pagrindo R. K. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį bei 201 straipsnio 2 dalį. Be psichotropinės medžiagos – amfetamino, 3 920 pakelių Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų cigarečių ir 59,450 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų radimo aplinkybių, kurias be minėto įvykio vietos apžiūros protokolo patvirtina tik neteisėtą procesinį veiksmą atlikusių pareigūnų parodymai ir jų kūno vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, baudžiamojoje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, bei daugiau nei penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Tokiu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jo kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neanalizuojami.

22. Pasisakant dėl nuteistojo kaltės pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju taip pat turėjo būti surašytas automobilio kratos (o ne apžiūros) protokolas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada yra nepagrįsta. Sustabdžius nuteistojo R. K. vairuojamą automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai vairuotojo paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus ir tuo pačiu automobilio salone ant galinės sėdynės pastebėjo sudėtus plastikinius butelius su skysčiu, tuomet paprašė nuteistojo atidaryti bagažinę, kurioje aptiko ir daugiau tokių butelių. Paklausus, kas yra šiuose buteliuose, R. K. nurodė, kad tai mineralinis vanduo, tačiau atsukus vieno iš butelių kamštelį pareigūnai užuodė alkoholio kvapą, kas leido jiems manyti, kad tai galimai yra naminė degtinė, t. y. yra nusikalstamos veikos požymiai (t. 3, b. l. 172, 174, 195; t. 4, b. l. 4). Esant tokiai situacijai, kai yra nustatyta konkreti nusikalstamos veikos padarymo vieta, šiuo atveju asmens automobilis, atliktas procesinis veiksmas (įvykio vietos (automobilio) apžiūra (t. 1, b. l. 20–30), numatytas BPK 205 straipsnio 1 dalyje, vertintinas ne kaip krata, o kaip įvykio vietos tyrimas, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dvylika plastikinių butelių (20,210 dm³ (litrų)), kuriuose esantys skysčiai, kaip nustatyta specialisto išvadoje, yra naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39,4-47,7 proc. (t. 1, b. l. 184–190), iš nuteistojo R. K. vairuoto automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimti teisėtai. Nuteistasis savo kaltę dėl šių alkoholinių gėrimų laikymo ir gabenimo pripažino, apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies nepaduotas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. K. kaltė dėl neteisėto šių naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymo ir gabenimo yra įrodyta. Sumažėjus alkoholinių gėrimų kiekiui, kuriuo neteisėtai disponavo nuteistasis, R. K. padaryta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuojama iš BK 201 straipsnio 2 dalies į BK 201 straipsnio 1 dalį, pripažįstant, kad jis, turėdamas tikslą realizuoti, dvylika plastikinių talpų, kuriose buvo 20,210 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39,4–47,7 proc., 2021 m. rugpjūčio 22 d. neteisėtai laikė ir gabeno (duomenys neskelbtini) mieste jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2021 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų bei jo neteisėtai laikytas ir gabentas 20,210 dm³ (litrų) naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekis buvo išimtas.

24. Kaip matyti iš R. K. pareikšto kaltinimo turinio, jis pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį neteisėtai disponavęs ne tik 3 920 pakelių cigarečių, kurie buvo rasti sodyboje 2021 m. rugpjūčio 22 d., bet ir 2 pakeliais cigarečių „Minsk capital QS“, kurie buvo rasti 2021 m. rugsėjo 8 d. atliekant kratą jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 39–42) bei 10 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 40 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurie buvo rasti 2021 m. rugsėjo 8 d. atliekant kratą gyvenamosiose patalpose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 53–57). Dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. atliktos kratos teisėtumo abejonių nekyla. Kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. rašto, 2 pakelių cigarečių „Minsk capital QS“, 10 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 40 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, bendra vertė, kuri apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 184,76 Eur (t. 1, b. l. 150–151). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnį už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis kyla tuomet, jei šių prekių vertė viršija 150 MGL (7 500 Eur) dydžio sumą. Akivaizdu, kad 52 pakelių Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų cigarečių, kurių vertė 184,76 Eur, laikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymo redakcija Nr. 4-981) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomo alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 4.1.2 punktu, fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių ir jeigu prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija du, bet neviršija dešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. K. veiksmai, laikant 52 pakelius Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų cigarečių, galimai pažeidžia nustatytą tvarką ir turi būti įvertinti administracinės atsakomybės kontekste.

25. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

26. R. K. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. R. K. vedęs (t. 3, b. l. 48–51), dirba kooperatyve „E. Ž.“ vairuotoju – ekspeditoriumi (t. 3, b. l. 52). Iš medicininių dokumentų matyti, jog jis turi sveikatos problemų (hamaturija, cista kairiajame inkste) (t. 4, b. l. 13, 14). Praeityje R. K. yra vieną kartą teistas – Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį, t. y. taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirta bauda sumokėta, teistumas neišnykęs (t. 3, b. l. 54–56), administracine tvarka baustas aštuonis kartus, veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 57–62). R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, jog prasidėjus apeliaciniam procesui, 2023 m. kovo 16 d. apeliantas atliko veiksmus, dėl kurių ikiteisminiame tyrime Nr. 06-5-3027-2023 jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje, 201 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Prokuroro teigimu, dėl nurodytų nusikalstamų veikų įvykdymo R. K. kaltu prisipažino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neatsitiktinio pobūdžio, o tęstinis nuteistojo R. K. nusikalstamas elgesys, susiformavęs dėl neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl už BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. K. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. K. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. pranešimo, R. K. jau yra atlikęs Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 2022 m. gruodžio 21 d. jis savanoriškai sumokėjo jam paskirtą baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 64 straipsnio pagrindu bendrinama tik su neatliktos bausmės dalimi pagal pirmiau priimtą nuosprendį, todėl tokiu atveju nėra pagrindo į subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021). Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju nėra neatliktos bausmės dalies, kuri galėtų būti pridėta prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, R. K. skirtina galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

28. R. K. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 22 d. 12.00 val. ir į laisvę paleistas 2021 m. rugpjūčio 23 d. 14.05 val. (t. 3, b. l. 97–99, 100–101). Atsižvelgiant į tai ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių, BPK 140 straipsnio 9 dalies nuostatomis, R. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

R. K. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. pripažinimo kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį pakeisti.

R. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 201 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 201 straipsnio 1 dalį, ir R. K. paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. 12.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 14.05 val. (dvi paras).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, subendrintos R. K. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintos R. K. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės.

Šio nuosprendžio nuorašą išsiųsti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui spręsti klausimą dėl R. K. administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.