Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo D. Č. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. A. buvo kaltinamas tuo, kad:laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2014 m. vasario 10 d., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą D. Č. turtą, apgaule savo naudai įgijo didelės – 171 000 Lt (49565 Eur) vertės svetimą turtą. Taip jis, siekdamas įgauti D. Č. pasitikėjimą, nurodė, jog veikia kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius ir nori išplėsti verslą, tačiau bendrovei trūksta apyvartinių lėšų. Žinodamas, kad iš nukentėjusiojo gautų piniginių lėšų į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą neįneš bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudos, realiai neketindamas grąžinti gautų piniginių lėšų, įkalbėjo D. Č. paskolinti jam pinigų bei kaip garantą už suteikiamas pinigines, lėšas jis sutiko asmeniškai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius V. A.) vardu pasirašyti neprotestuotinus vekselius. Tokiu būdu įgavęs D. Č. pasitikėjimą bei pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, 2014 m. sausio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 28 000 Lt, 2014 m. sausio 14 d. savo vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 35 000 Lt, 2014 m. sausio 29 d. savo vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 26 000 Lt, 2014 m. vasario 10 d. savo vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 35 000 Lt ir 2014 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 47 000 Lt. Be to, apgaule pažadėjo D. Č. užtikrinti dalį piniginių lėšų garantą ne tik vekseliais, bet ir įmonės, į kurios verslą bus investuoti pinigai, turtu. Tam tikslui pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2014 m. sausio 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tariamai įformindamas automobilių KIA Opirus, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD FIESTA, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RENAULT MEGANE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusių bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), kurios akcininkas ir komercijos direktorius buvo jis pats pardavimą, taip pat kaip tariamą garantą perdavė automobilių Nissan Almera Tino, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Transit Connest, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Audi S4 Avant, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Focus, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Alfa Romeo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Saab 95, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusių bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninių pasų originalus. Tokiu būdu V. A. apgaule savo naudai įgijo didelės, iš viso 171 000 Lt vertės svetimą nukentėjusiajam D. Č. priklausantį turtą (grynuosius pinigus), tokiu būdu nukentėjusiajam D. Č. padarė 171 000 Lt (49525 eurų) turtinę žalą;2014 m. sausio 27 d., bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą nukentėjusiojo D. Č. turtą, žinodamas, kad tikrovėje D. Č., kaip pirkėjas automobilių KIA Opirus, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD FIESTA, kėbulo. Nr. (duomenys neskelbtini), RENAULT MEGANE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) nepirko, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pardavėjas jokių automobilių jam neperduos, surašė 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), pasirašė juose kaip sąskaitas išrašęs asmuo ir pinigus gavęs kasininkas, uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus.Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. A. padarė jam inkriminuotą veikas, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taip pat teismas padarė išvadą, kad nors V. A. veikoje formaliai yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika realiai jokia žala nebuvo padaryta, todėl ši veika dėl savo tikslų ir motyvų nėra didelio pavojingumo ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga V. A. už padarytas veikas traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Haroldas Mulevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 3 metus laisvės atėmimo bausmę, taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies l punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant bausmės atidėjimo vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Priteisti nukentėjusiojo D. Č. naudai 49 525,02 eurus.Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Skunde cituojama teismų praktika, kurioje pasisakyta apie sukčiavimo kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, ir nurodoma, kad iš surinktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis V. A. tyčia suklaidino nukentėjusįjį D. Č., nurodydamas, kad veikia kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius ir nori išplėsti verslą, tačiau bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, nors žinojo, jog gautų pinigų nenaudos bendrovės veikloje, t. y. V. A. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad apgaudinėja turto savininką D. Č. pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, ir numatė, kad tik taip veikiant suklaidins ir įgis svetimą turtą. Be to, V. A., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad jis iš anksto žinojo, jog orderiai nebus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir, jog realiai jie yra netikri, kas patvirtina, jo turėtą išankstinį tikslą gautų pinigų nenaudoti įmonės veikloje. Dėl esminės apgaulės buvimo V. A. veiksmuose pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Č. paskolino pinigus V. A., manydamas, kad jie bus investuojami ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra klestinti įmonė ir turinti pakankamai turto. Teigiama, kad jeigu D. Č. būtų žinojęs tikrąsias pinigų skolinimo aplinkybes, kad pinigai yra skolinami V. A. kaip fiziniam asmeniui, kad jis tuos pinigus kažkam perskolins, D. Č. nebūtų skolinęs tų pinigų. Be to, V. A., skolindamasis pinigus iš D. Č., jau žinojo, kad jis skolingas kitiems kreditoriams (prie baudžiamosios bylos prijungta 2015 m. spalio 5 d. teismo sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad V. A. jau 2013 m. buvo skolingas dideles pinigų sumas kreditoriams) ir žinojo, kad grąžinti pasiskolintų pinigų neturės galimybės. Atkreipiamas dėmesys, kad pinigų išviliojimas iš nukentėjusiojo pasiskolinant, kaltininkui apgaulingai žadant šias paskolas investuoti į verslą, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti, teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip sukčiavimas.Anot skundo autoriaus, aptartos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad “<...> byloje neginčytinai nustatyta ir jokiais duomenimis nepaneigta, kad V. A. pinigų skolinimosi metu objektyviai turėjo dirbančio verslininko reputaciją – vystė automobilių prekybos verslą. Su D. Č. jį siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, todėl pastarajam buvo žinoma V. A. finansinė padėtis ir galimybės. <...> Tokiu būdu V. A. nebuvo tyčia sukūręs tokio įvaizdžio, siekiu piktnaudžiaujant pasitikėjimu apgaule negrąžinti pasiskolintų pinigų. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įtikintų D. Č. paskolinti jam pinigus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. A. tyčia susikūrė patikimo verslininko įvaizdį, siekiu įgyti D. Č. pasitikėjimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. A. būtų įtikinėjęs D. Č. paskolinti jam pinigus, iš anksto žinodamas, jog jų negražins.“Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroras teigia, kad V. A. atliko veiksmus, atitinkančius BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sudėtis, todėl prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis dėl V. A. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tai yra, teismas išvadą, jog V. A. veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties, padarė selektyviai vertindamas įrodymus, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, nukentėjusiojo D. Č. parodymus iškraipė, vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą, teismas išplėtė sukčiavimo požymių konstatavimui nustatytinas aplinkybes, nevertino, kad V. A. inkriminuotas sukčiavimas įgyjant D. Č. turtą apgaulės būdu, o ne sukčiavimas išvengiant turtinės prievolės apgaulės būdu, padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl V. A. kaltės klausimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl BK 182 straipsnio 2 dalies objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nebuvimo V. A. veiksmuose. Tokią išvadą apylinkės teismas grindė, vertindamas kaltinamojo veiksmus, skolinantis pinigus iš nukentėjusiojo, kaip nepatvirtinančius jo išankstinės tyčios jų negrąžinti, ir kaltinamojo elgesį po sandorio sudarymo – kaip neatspindinčio sąmoningo situacijos, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, sudarymo. Apylinkės teismas, nustatinėdamas, ar V. A., įtikinėdamas D. Č. paskolinti jam pinigų, suklaidino pastarąjį, kadangi žinojo, jog jų negrąžins, sprendė, kad nukentėjusiajam buvo žinoma kaltinamojo finansinė padėtis ir byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis tyčia susikūrė patikimo verslininko įvaizdį, siekiu įgyti nukentėjusiojo pasitikėjimą. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad V. A. buvo kaltinamas D. Č. turto įgijimu apgaule, kuomet V. A., įtikindamas nukentėjusįjį paskolinti jam pinigų sumas, suklaidino nukentėjusįjį dėl paskolų tikslo – investavimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (o ne dėl kaltinamojo veiklos), todėl nepagrįstai nevertino, kad kaltinamojo apgaulė skolinantis pinigus, iš anksto žinant, kad jų negrąžins, pasireiškė tikrovės neatitinkančios informacijos, kad pinigai bus investuoti į verslą, pateikimu nukentėjusiajam, piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu dėl kaltinamojo kaip verslininko pažinojimo. D. Č. nuosekliai nurodė, kad V. A. kreipėsi į jį su prašymu paskolinti pinigų verslo vystymui, nukentėjusysis žinojo, kad kaltinamasis užsiima dėvėtų automobilių prekybos verslu, turi kelias įmones, verslas neblogai sekasi, tačiau V. A. nurodė, kad nori išplėsti verslą ir tam jam trūksta apyvartinių lėšų, nukentėjusysis nebūtų skolinęs jam kaip fiziniam asmeniui (t. 1, b. l. 21-22, 43-45, 48-49, 170-172, t. 3, b. l. 82-85). Kad paskolų tikslas buvo nurodytas kaip investicija į verslą, patvirtina ir tai, jog kaip garantas už suteiktas pinigines lėšas buvo parengti neprotestuotini vekseliai, pasirašyti V. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip pat, jog paskolintų lėšų grąžinimo užtikrinimui kaltinamasis papildomai perdavė D. Č. penkių UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių techninius pasus bei pirkimo pardavimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius (t. 1, b. l. 12-15, 26-40). O kad gautos paskolos V. A. nebuvo panaudotos nukentėjusiajam nurodytu tikslu pagrindžia tai, jog gauti pinigai nebuvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar bankinę sąskaitą, taip pat nebuvo panaudoti šios bendrovės veikloje, ką patvirtina liudytojų D. S. ir R. U. parodymai bei 2015 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 52-53, 54, t. 3, b. l. 85-86, 87, 92-94). Taigi, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiojo D. Č. parodymų apie V. A. finansinės padėties ir galimybių žinojimą vertinimas kaip paneigiančių kaltinamojo naudotą apgaulę, padarytas iškraipant nukentėjusiojo parodymus bei juos vertinant atskirai nuo kitų įrodymų. Be to, teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje nustatyta, kad V. A. žinodamas, jog tikrovėje D. Č., kaip pirkėjas automobilių nepirko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pardavėjas jokių automobilių jam nepardavė, surašė PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius, pasirašė juose kaip sąskaitas išrašęs asmuo ir pinigus gavęs kasininkas, uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, tačiau šių aplinkybių nevertino, spręsdamas dėl kaltinamojo apgaulės naudojimo, įgyjant nukentėjusiojo turtą. Tuo tarpu V. A. veiksmai renkant pinigus – PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių apie automobilių pardavimą klastojimas, turint tikslą gauti nukentėjusiojo pasitikėjimą dėl anksčiau perduotų pinigų grąžinimo ir papildomų paskolų suteikimo – kaip tik rodo, kad kaltinamasis, skolindamasis lėšas naudojo apgaulę. Todėl byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. A., sudarydamas paskolos sandorius, neketino atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Kita vertus, kaip anksčiau minėta, apylinkės teismas, spręsdamas, jog V. A. veiksmuose nėra sukčiavimo požymių, padarė išvadą, kad nustatinėjant tyčią reikėjo konstatuoti, jog kaltinamasis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, o nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad paminėtos D. Č. teisės būtų apsunkintos ar atimtos. Tačiau teismas netinkamai vertino, kokias aplinkybes reikia nustatyti ir įrodyti, kvalifikuojant sukčiavimą nagrinėjamoje byloje. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas (toliau – LAT) suformavo praktiką, kad tas pats sukčiavimas negali būti padarytas skirtingais būdais, t. y. tas pats sukčiavimas negali būti padarytas ir turto įgijimo apgaulės būdu ir turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2012). LAT atkreipė dėmesį, kad apgaulė išvengiant turtinės prievolės nėra tapati apgaulei įgyjant turtą, turtinę teisę ar panaikinant prievolę. Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu) nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildomai tyrė išvengiant turtinės prievolės apgaulės būdu nustatytinus požymius, t. y., ar nukentėjusiojo teisės apginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka nebuvo apsunkintos ar atimtos, kadangi V. A. buvo kaltinamas dėl sukčiavimo, įgyjant D. Č. turtą apgaulės būdu, o ne išvengiant turtinės prievolės. O toks apgaulės požymių išplėtimas, kuomet nagrinėjant bylą dėl sukčiavimo, padaryto įgyjant turtą ar turtinę teisę apgaule, buvo nustatinėjami ir vertinami ne apgaulės, naudojamos įgyjant turtą, elementai, o apgaulės, išvengiant turtinės prievolės, elementai, lėmė neteisingos išvados dėl sukčiavimo V. A. veiksmuose požymių nebuvimo padarymą.Apylinkės teismas, neteisingai įvertinęs, kad V. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, taip pat nepagrįstai padarė išvadą dėl kaltinamojo išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas tokią išvadą grindė tuo, kad šia veika žala nepadaryta, kadangi suklastotų dokumentų surašymas nebuvo aktualus, jie nebuvo laikomi teisinėje dokumentų apyvartoje, juose įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija realios žalos ar grėsmės valdymo tvarkai nekėlė, tiek pats kaltinamasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, tiek ir pats nukentėjusysis juos pasirašė. Toks nurodytos išvados pagrindimas neteisingas, kadangi D. Č. dokumentus pasirašė, įtikintas V. A., jog jie yra garantas dėl anksčiau perduotų pinigų ir papildomai suteiktų paskolų grąžinimo. Kaltinamasis užėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigas ir pagal šias pareigas buvo atsakingas už automobilių pirkimą, pardavimą, pats suklastojo PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius apie penkių UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pardavimą ir pinigų gavimą, nes šiuose dokumentuose buvo įrašyta, kad jie parduoti D. Č., kuris už transporto priemones sumokėjo, jis pasirašė juose kaip sąskaitas išrašęs asmuo ir pinigus gavęs kasininkas, uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, bendrovės direktoriui tokiose sandoriuose nedalyvavus ir savo valios neišreiškus, taip pat šių ūkinių operacijų neįregistravus bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir kasos knygoje, ir panaudojo anksčiau nurodytus žinomai suklastotus dokumentus, pateikiant juos D. Č. kaip garantą dėl nukentėjusiojo suteiktų paskolų grąžinimo. Tokio neteisėto elgesio motyvas buvo siekis gauti naudos, kuri buvo gauta atlikus nustatytus nusikalstamus veiksmus, t. y., perdavus kaip garantą dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ penkių automobilių pardavimo, nukentėjusysis buvo įtikintas dėl anksčiau kaltinamajam perduotų pinigų grąžinimo, be to, D. Č. suteikė V. A. papildomas paskolas. Taigi, išteisintojo turtinės naudos gavimas yra susijęs su priešingais teisei veiksmais (dokumento klastojimu, suklastoto dokumento panaudojimu), t. y., nusikalstamais veiksmais. Be to, ši V. A. neteisėta veika buvo tiesiogiai susijusi su jo neteisėta veika dėl D. Č. turto įgijimo apgaulės būdu (sukčiavimu), sąlygojo viena kitą. Todėl, jais yra padaryta tiesioginė žala D. Č., kadangi jis perdavė pinigus kaltinamajam. Tai, kad pats D. Č., pasirašė automobilių pardavimo dokumentuose, žinodamas, jog tai neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija nelaiko, jog dėl to V. A. elgesys buvo mažiau pavojingas. Pažymėtina, kad perkelti kaltę nukentėjusiajam, jog jis buvo patiklus, nepakankamai įžvalgus, dėl nusikalstamų veikų ir kilusių pasekmių, negalima, kadangi nusikaltimų objektyviosios pusės veiksmus atliko kaltinamasis, o ne nukentėjusysis. Taigi, apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai V. A. išteisino pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, nustatė:V. A. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2014 m. vasario 10 d., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą D. Č. turtą, apgaule savo naudai įgijo didelės – 171 000 Lt (49565 Eur) vertės svetimą turtą, o būtent: jis, siekdamas įgauti D. Č. pasitikėjimą, nurodė, jog veikia kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius ir nori išplėsti verslą, tačiau bendrovei trūksta apyvartinių lėšų. Žinodamas, kad iš nukentėjusiojo gautų piniginių lėšų į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą neįneš bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudos, realiai neketindamas grąžinti gautų piniginių lėšų, įkalbėjo D. Č. paskolinti jam pinigų bei kaip garantą už suteikiamas pinigines, lėšas jis sutiko asmeniškai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius V. A.) vardu pasirašyti neprotestuotinus vekselius. Tokiu būdu įgavęs D. Č. pasitikėjimą bei pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, 2014 m. sausio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 28 000 Lt, 2014 m. sausio 14 d. savo vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 35 000 Lt, 2014 m. sausio 29 d. savo vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 26 000 Lt, 2014 m. vasario 10 d. savo vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 35 000 Lt ir 2014 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 47 000 Lt. Be to, apgaule pažadėjo D. Č. užtikrinti dalį piniginių lėšų garantą ne tik vekseliais, bet ir įmonės, į kurios verslą bus investuoti pinigai, turtu. Tam tikslui pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2014 m. sausio 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tariamai įformindamas automobilių KIA Opirus, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD FIESTA, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RENAULT MEGANE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusių bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), kurios akcininkas ir komercijos direktorius buvo jis pats pardavimą, taip pat kaip tariamą garantą perdavė automobilių Nissan Almera Tino, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Transit Connest, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Audi S4 Avant, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Focus, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Alfa Romeo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Saab 95, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusių bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninių pasų originalus. Tokiu būdu V. A. apgaule savo naudai įgijo didelės, iš viso 171 000 Lt vertės svetimą nukentėjusiajam D. Č. priklausantį turtą (grynuosius pinigus), tokiu būdu nukentėjusiajam D. Č. padarė 171 000 Lt (49525 eurų) turtinę žalą.Padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.Be to, V. A. 2014 m. sausio 27 d., bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Draugystės g. 19, Kaune, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą nukentėjusiojo D. Č. turtą, žinodamas, kad tikrovėje D. Č., kaip pirkėjas automobilių KIA Opirus, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD FIESTA, kėbulo. Nr. (duomenys neskelbtini), RENAULT MEGANE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) nepirko, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pardavėjas jokių automobilių jam neperduos, surašė 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), pasirašė juose kaip sąskaitas išrašęs asmuo ir pinigus gavęs kasininkas, uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus.Padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.Pirmos instancijos teisme buvo ištirti byloje esantys įrodymai ir duomenys. Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad santykiai su D. Č. prasidėjo per jo giminaitį A. P., kuris gyveno jo kaimynystėje. Jis (V. A.) kelis kartus skolinosi pinigus iš A. P., kuris jam paskolindavo, nes pats skolinosi iš D. Č.. Vieną kartą jam (V. A.) reikėjo didesnės pinigų sumos, o kadangi jis anksčiau mokėjo procentus ir viskas buvo gerai, jį pasikvietė pats D. Č. ir jie sutarė dėl paskolos. Iš D. Č. skolinosi dėl to, kad reikėjo vykdyti verslą, taip pat pats tuos pinigus paskolindavo kitiems. Skolinimosi sandorių buvo daug, visada buvo pasirašyti vekseliai. Jis pasirašė 2014 m. sausio 7 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir gavo 28 000 Lt, pasirašė 2014 m. sausio 14 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį savo vardu ir gavo 35 000 Lt, pasirašė 2014 m. sausio 24 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį savo vardu ir gavo 26 000 Lt, pasirašė 2014 m. vasario 20 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį savo vardu ir gavo 35 000 Lt. Buvo du 47 000 Lt vekseliai, vieną iš kurių laidavo jo mama S. (S.) A., jie buvo pasirašyti prie (duomenys neskelbtini) g. esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės. D. S. davė pinigus, jis pasirašė, o mama laidavo, buvo perduoti pinigai. Tuo metu jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir komercijos direktorius. Santykiai su D. Č. buvo civiliniai santykiai, jis nesukčiavo, neklastojo dokumentų. D. Č. jam paskolino savo noru, jokia apgaulė jo atžvilgiu naudojama nebuvo, jo pasitikėjimu jis nepiktnaudžiavo. Santykiai su D. Č. buvo grįsti faktinių aplinkybių nulemtu pasitikėjimu. Kasos pajamų orderiai buvo lygiagrečiai su automobilių dokumentais, jų iš jo pareikalavo D. Č. po to, kai buvo paskolinta dalis pinigų. D. Č. sakė, kad jis (V. A.) atneštų jam sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, o kai bus susidengtos skolos, bus parduoti automobiliai, bus sumokėtos skolas, dokumentai bus suplėšyti. Buvo atvejų, kai buvo parduodami automobiliai, kurių dokumentai buvo pas D. Č. ir po to D. Č. buvo sumokama dalis pinigų. Iš kaltinime pateiktų automobilių nebuvo, parduotas nei vienas automobilis. Buvo sutarta, kad automobiliai buvo garantas. D. S. iš pradžių nežinojo, kad dokumentai perduoti D. Č. kaip garantas. Jis (V. A.) nesitarė su D. S. prieš perduodamas dokumentus. Visi dokumentai buvo pas D. Č.. D. Č. pirkimo dokumentus taip pat pasirašė, jis žinojo, kad jie nebus įtraukti į apskaitą, žinojo, kad jis neperka automobilių, kad tai apsimestiniai sandoriai, taip buvo susitarta, dokumentų reikėjo kaip garanto. Jis (V. A.) norėjo pateikti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ automobilių kasos pajamų orderius, tačiau D. S. atsisakė juos priimti. Įmonėje, po inventorizacijos buvo pasigesta dalies dokumentų, dėl to jis rašė pasiaiškinimą. Fiziškai automobiliai nebuvo pajudinti iš aikštelės, buvo perduoti tik dokumentai. Kai paaiškėjo, kad trūksta dokumentų, tada jis prašė D. Č. juos grąžinti. Dokumentai nebuvo grąžinti. Po to, jis nieko nedarė, kad būtų išduoti dokumentų dublikatai. Į (duomenys neskelbtini) kreipėsi D. S. arba V. B., kurio uošvis S. B. dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai buvo kreiptasi, jis (V. A.) jau buvo atribotas nuo įmonės veiklos. Dėl dalies vekselių buvo kreiptasi civiline tvarka. Dėl dalies vekselių nebuvo kreiptasi. Skolintus pinigus jis investavo ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. S. žinojo apie jo kaip akcininko pinigų įnešimus į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tam tikru metu jis patyrė verslo nuopuolį, negalėjo grąžinti skolos, tačiau santykiai su D. Č. vis dar buvo geri, jis (V. A.) prašė atidėti skolos mokėjimą, D. Č. sutikdavo ir jie perrašydavo vekselius. Paskui pasidarė taip, kad jis (V. A.) negalėjo grąžinti tų sumų, nors skolindamasis visada būdavo mokus, dirbo, verslas veikė. Psichologinio streso metu pas jį į namus atvažiavo D. S. ir panaudojo psichologini poveikį, pasakė, kad gali būti problemų su ekonomine policija ir antstoliais, todėl tam, kad apsisaugotų, pasiūlė perrašyti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Jis (V. A.) pasitikėjo D. S. ir perrašė jam akcijas. Vėliau jam (V. A.) buvo pasakyta, kad įmonė jau nebe jo, ir kad jis neturi jokių teisių. Perleisdamas akcijas jis pasirašė, ir kad gavo pinigus už jas, ir taip jis neteko jokios galimybės grąžinti skolas (t.1, b. l. 110-111, 112-113, 114-120, 121-122, 123, 129-130, t. 3, b. l. 141-144).Nukentėjusysis D. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės davė analogiškus parodymus, kad V. A. 2014 m. pradžioje kreipėsi į jį su prašymu paskolinti pinigų verslo vystymui. Jis žinojo, kad V. A. užsiima dėvėtų automobilių prekybos verslu, turi kelias įmones, verslas neblogai sekasi, tačiau V. A. nurodė, kad nori išplėsti verslą ir tam jam trūksta apyvartinių lėšų. Jis (D. Č.) per kelis kartus paskolino V. A. 171 000 Lt. V. A. visus pasiskolintus iš jo pinigus atveždavo sutartu laiku kartu su sutartais 3 procentais palūkanų, tačiau tą pačią dieną vėl pasiskolindavo, žadėdamas grąžinti didesnę sumą, su didesniais procentais. Paskutinį kartą, t. y. 2014 m. vasario 10 d. pas jį atvyko jau su anksčiau pasiskolintais 89 000 Lt ir vėl paprašė, kad paskolintų dar 82 000 Lt. Kaip garantą už suteiktas pinigines lėšas, V. A. sutiko savo ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašyti neprotestuotinus vekselius. Jis (D. Č.) paprašė, kad nurodytų, jog skolinasi įmonei, nes jau buvo sukėlęs įtarimą, kad per daug skolinasi kaip fizinis asmuo. Jis (D. Č.) vėliau dar kaip garanto paprašė užtikrinti paskolintų lėšų grąžinimą įmonės, į kurią bus investuoti šie pinigai, turtu ir V. A. atvežė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių techninius pasus, davė pirkimo pardavimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Jis šių automobilių neregistravo savo vardu, nes jų jam nereikėjo, tai buvo papildomas garantas dėl paskolintų pinigų grąžinimo. Be šio papildomo garanto jis (D. Č.) nebūtų skolinęs pinigų, taip pat nebūtų skolinęs kaip fiziniam asmeniui. Jis (D. Č.) sutiko V. A. paskolinti, kadangi dar 2013 m. pastarajam buvo paskolinęs apie 30 000 Lt, kuriuos šis jam grąžino. Kadangi jis (D. Č.) jau buvo įgavęs V. A. pasitikėjimą bei jį suviliojo pažadėtais nemažais procentais už paskolintas sumas, jis jam paskolino, tačiau paprašė, kad užtikrintų minėtų pinigų pasiskolinimą, o užtikrinus paskolas vekseliais, automobiliais ir sąskaitomis faktūromis manė, kad paskolinti pinigai apsaugoti. Galutinis paskolintų pinigų grąžinimo terminas buvo 2014 m. kovo 31 d., iki šios dienos jie nebuvo grąžinti, o V. A. vis žadėjo grąžinti, vėliau vengė susitikti, taip pat vėliau pas jį (D. Č.) atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. ir reikalavo, kad grąžintų turimų automobilių techninius pasus, sakė, kad V. A. juos jam perdavė savavališkai, be bendrovės direktoriaus žinios. Jis (D. Č.) nesutiko grąžinti dokumentų, o vėliau gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kad išimti nauji tų automobilių techniniai pasai, o jo turimi dokumentai pripažinti negaliojančiais. Jis (D. Č.) tada suprato, kad V. A. skolinos pinigus kaip fizinis asmuo, jis buvo apgautas, jo interesai pažeisti (t. 1, b. l. 21-22, 43-45, 48-49, 170-172, t. 3, b. l. 82-85). Liudytojas D. S. parodė, kad jis 2014 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o V. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir komercijos direktorius. Jo pagrindinės funkcijos buvo administracinės, taip pat automobilių suradimas, vertinimas, pirkimas. V. A. automobilius parduodavo, taip pat išrašinėdavo PVM sąskaitas faktūras. Bendrovėje buvo įvesta sistema, kad visus dokumentus penktadieniais V. A. perduodavo jam, o jis svarstydavo dėl tolimesnių veiksmų ir vėliau perduodavo buhalterei, t. y. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. U.. 2014 m. pradžioje jie pastebėjo, kad įmonės ofise trūksta automobilių dokumentų originalų, todėl 2014 m. vasario mėnesį atliko automobilių ir jų dokumentų inventorizaciją ir buvo nustatyta, kad trūksta apie 7 automobilių dokumentų originalų. Visi įmonės darbuotojai parašė pasiaiškinimus. Tuo metu V. A. nurodė, kad minėtus dokumentus panaudojo savo asmeninių įskolinimų padengimo garantui. Po inventorizacijos V. A. pasakė, kad jis išrašė ir sąskaitas bei kasos kvitus, kurių numerių jis negalėjo įvardinti. Atlikus buhalterijos patikrinimą buvo nustatyta, kad minėtos sąskaitos nėra įtrauktos į įmonės apskaitą ir jos jam nebuvo pateiktos. V. A. žadėjo visus automobilių dokumentus grąžinti, tačiau vėliau jam dokumentų negrąžinus, pats V. A. per (duomenys neskelbtini) buvusį jų atstovą užsakė visų trūkstamų automobilių dokumentų dublikatus. Gavus šiuos dublikatus, jis (D. S.) informavo raštu D. Č., kurį V. A. įvardijo kaip asmenį, kuriam jis perdavė automobilių dokumentų originalus, kad išimti automobilių dokumentų dublikatai ir jo turimi originalūs dokumentai neteko galios. Su minėtais dublikatais automobiliai buvo parduoti pirkėjams. V. A. yra padaręs nemažą žalą įmonei, nes leido lėšas skirtas ūkinei veiklai, tačiau per jį veikla sužlugo. V. A. buvo sudaręs įvaizdį protingo, gudraus, žingeidaus asmens, jį pažįsta jau labai seniai, jis turėjo puikius sugebėjimus įtikinti žmones dėl veiklos pelningumo (t. 1, b. l. 54, t. 3, b. l. 85-86). Liudytojas M. D. ir V. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais. Automobilių dokumentai būdavo laikomi vagonėlyje esančiame seife. Iš seifo juos pasiimti galėjo visi įmonės darbuotojai, t. y. V. A. ir jie. Prie kompiuterio taip pat galėjo dirbti jie trise. Patalpoje buvo kompiuteris, spausdintuvas, skaneris. Šia kompiuterine technika buvo pildomi automobilių pardavimo dokumentai. Sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai buvo registruojami tame pačiame kompiuteryje eilės tvarka. Koks sąskaitos numeris, jie matydavo registracijos įmonėje buvusiame žurnale, kurį pildydavo ranka. Toks pat žurnalas buvo ir kasos pajamų orderiams pildyti. Visus supildytus dokumentus V. A. veždavo buhalterei. Dokumentų kopijas V. A. veždavo įmonės vadovui D. S.. Darbo metu dažnai iškildavo problemų, kad įmonės seife nebūdavo parduodamų automobilių dokumentų. Juos dažniausiai su savimi vežiojosi V. A.. V. A. surasdavo klientų automobilių pirkimui ir pats formindavo šių automobilių pardavimą. Įmonės spaudas buvo laikomas pas V. A.. Pinigus už parduotus automobilius su dokumentais pasiimdavo V. A., kuris sakydavo, kad pinigus veža arba D. S., arba į banką, kad įneštų į įmonės sąskaitą. 2014 m. sausio pabaigoje, vasario pradžioje jie pastebėjo, kad įmonės seife nėra nemažai parduodamų automobilių dokumentų. Buvo padaryta inventorizacija ir paaiškėjo, kad tikrai trūksta nemažai dokumentų. Inventorizacijos metu dalyvavo visi įmonės darbuotojai, buvo supildyti visi inventorizacijos dokumentai, rašė pasiaiškinimus. Įmonės vadovas juos visus įtarė šių dokumentų dingimu ir tik vėliau išsiaiškino, kad visus dokumentus paėmė V. A., kuris paaiškino, kad tuos dokumentus padavė kažkokiam asmeniui ir jie greitu laiku bus atvežti į įmonę. 2014 m. kovo mėnesį, D. S. informavo, kad įmonės veikla stabdoma, nes ji yra nuostolinga (t. 1, b. l. 50, 51, t. 3, b. l. 86). Liudytoja R. U. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba direktore, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinę apskaitą. Įmonės direktorius D. S. pateikdavo dokumentus. Kas išrašydavo sąskaitas ji negali pasakyti, tačiau žino, kad ant kiekvieno dokumento direktorius D. S. dėdavo antspaudą, jog jis žino apie tą dokumentą. Be vadovo patikrinto ir pasirašyto dokumento pas juos į apskaitą dokumentai nepatekdavo, priešingu atveju dokumentai buvo grąžinami atgal, be to, visi dokumentai buvo perduodami pagal priėmimo perdavimo aktus. Sąskaitų faktūrų numerius jie rašydavo patys, jos įmonė tik sukontroliuodavo, kad nepasimestų eiliškumas. Apskaitoje numeriai buvo didėjančia tvarka. Apie tai, kad kažkokių nesklandumų buvo su V. A., ji žinojo iš D. S.. Susipažinusi su jai tyrėjos pateiktomis 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderiu serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderiu serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderiu serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderiu serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderiu serija: (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad tai kopijos ir jos neatitiko nurodymų įmonei. Tai yra sąskaitose faktūrose paprastai turėdavo nurodyti PVM įstatymo straipsnį, kuriuo pagrindu PVM maržos mokestis skaičiuojamas, ir kad sąskaita būtų įtrauktą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti vadovo parašas ar antspaudas. Paprastai sąskaitų faktūrų serija turėtų būti iš trijų raidžių, o paminėtose sąskaitose nurodytos dvi raidės. Be to, iš nurodytų kasos pajamų orderių matyti, kad ne ta blanko forma, kokią naudodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jiems yra davusi formas. Taip pat, keista, kad sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio numeriai sutampa, nors taip negali būti. Be to, kasininkas gavęs pinigus turi būti įmonės vadovas, ne bet koks darbuotojas. Ji patvirtina, kad nurodytos sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir įmonei mokestinės prievolės nesukėlė, nes jie paskelbė jas negaliojančiomis, pamena, kad inventorizacijos metu trūko tik automobilių pasų, iš tų sąskaitų mokestinė prievolė nekilo (t. 1, b. l. 52-53, t. 3, b. l. 87). Liudytoja S. (S.) A. parodė, kad ji žino apie sūnaus V. A. ir D. Č. pasirašytą vekselį. Jai V. A. sakė, kad jam D. Č. skolino pinigus ir už tai jis (V. A.) jam mokėjo palūkanas. Vieną šeštadienį jai paskambino V. A., pasakė, kad reikia susitikti su D. Č.. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) g, esančią aikštelę prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, atvažiavo D. Č.. Jų susitikimo metu buvo paruoštas vekselis, tikslios sumos negali pasakyti, virš 40 000 Lt, kurį ji laidavo. Po to D. Č. papildomai paprašė papildomai pasirašyti vekselį įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Buvo pasirašytas antras vekselis tai pačiai sumai. Pagal abu vekselius D. Č. davė vieną pinigų sumą, nors vekselius išrašė du. V. A. žadėjo grąžinti skolas, kai tik galės, ji su juo apie tai kalbėjo, tarėsi kaip reikės grąžinti skolas. Kai buvo skolinamasi iš D. Č., V. A. turėjo skolų ir kitiems asmenims, tačiau ji nežino, kiek tiksliai. Vėliau, kai V. A. pasidarė blogai versle, ji su sūnumi ir jo žmona važiavo pas D. Č., prašė jo, kad grąžintų automobilių dokumentus, kurie jam buvo perduoti kaip garantas, tačiau tie dokumentai liko pas jį. V. A. jai pasakė, kad tie automobilių dokumentai buvo paimti kaip garantija už pinigų paskolinimą. Ji tiksliai nežino, kam V. A. skolinosi tiek pinigų, mano, kad verslo vykdymui. Jai sūnus sakė, kad jau anksčiau buvo susiklostę santykiai, kai buvo skolinami pinigai ir vėliau jie grąžinami. V. A. buvo trumpam išvykęs į (duomenys neskelbtini), tuo metu jo per ją D. Č. neieškojo. D. Č. iš jos yra prisiteisęs dalį sumos pagal vekselį ir antstoliai išskaičiuoja pinigus pagal priimtą teismo sprendimą (t. 3, b. l. 140-141). Iš 2014 m. sausio 7 d. neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad V. A. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iki 2014 m. sausio 29 d. besąlygiškai privalantis sumokėti 28 000 Lt D. Č. (t. 1, b. l. 12).Iš 2014 m. sausio 14 d. neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad V. A. pasirašė iki 2014 m. sausio 17 d. besąlygiškai privalantis sumokėti 35 000 Lt D. Č. (t. 1, b. l. 13).Iš 2014 m. sausio 29 d. neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad V. A. pasirašė iki 2014 m. kovo 3 d. besąlygiškai privalantis sumokėti 26 000 Lt D. Č. (t. 1, b. l. 14).Iš 2014 m. vasario 10 d. neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad V. A. pasirašė iki 2014 m. kovo 20 d. besąlygiškai privalantis sumokėti 47 000 Lt D. Č. (t. 1, b. l. 15).Iš 2014 m. vasario 10 d. neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad V. A. pasirašė iki 2014 m. kovo 31 d. besąlygiškai privalantis sumokėti 35 000 Lt D. Č. (t. 1, b. l. 15).Pagal 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė D. Č. Kia Opirus, 2006 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 084,80 Lt (t. 1, b. l. 27, 28).Pagal 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė D. Č. Ford Tranzit, 2007 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 17 264 Lt (t. 1, b. l. 30, 31).Pagal 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė D. Č. Ford Tranzit, 2003 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 13 811,20 Lt (t. 1, b. l. 33, 34).Pagal 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė D. Č. Ford Fiesta, 2009 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 18 800 Lt (t. 1, b. l. 36, 37).Pagal 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė D. Č. Renault Megane, 2003 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 050 Lt (t. 1, b. l. 39, 40).Iš 2015 m. sausio 27 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės A. S. atliktų dokumentų apžiūros matyti, kad specialistė, apžiūrėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus apžiūrai 2014 m. sausio mėn. pardavimų dokumentus, tarp jų nerado PVM sąskaitų faktūrų Serija (duomenys neskelbtini) (2014-01-27, 11050 Lt), (duomenys neskelbtini) (2014-01-14, 12084,80 Lt), (duomenys neskelbtini) (2014-01-27, 18800 Lt), (duomenys neskelbtini) (2014-01-14, 17264 Lt), (duomenys neskelbtini) (2014-01-14, 13811,20 Lt) ir jos į 2014 m. sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįregistruotos. Specialistė, apžiūrėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus apžiūrai 2014 m. sausio mėn. kasos dokumentus, tarp jų nerado kasos pajamų orderio kvitų serija (duomenys neskelbtini) (2014-01-27, 11050 Lt), (duomenys neskelbtini) (2014-01-14, 12084,80 Lt), (duomenys neskelbtini) (2014-01-27, 18800 Lt), (duomenys neskelbtini) (2014-01-14, 17264 Lt), (duomenys neskelbtini) (2014-01-14, 13811,20 Lt) ir šios ūkinės operacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio kasos knygoje neįregistruoti (t. 1, b. l. 92-94). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 28 d. pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) D. Č. matyti, kad bendrovės direktorius D. S. informuoja, jog įmonės darbuotojas V. A., turėdamas asmeninių finansinių įsipareigojimų, neteisėtai, t. y., neturėdamas jokio teisinio pagrindo, savo asmeninių prievolių įvykdymo užtikrinimui, perdavė jam (D. Č.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių transporto priemonių (Nissan Almera Tino, 2004 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Ford Transit Conect, 2010 m. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Ford Fiesta, 2009 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Audi S4 Avant, 200 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Kia Opirus, 2006 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Ford Focus, 2005 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Alfa Romeo, 2002 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išduotus originalius techninius pasus. Taip pat praneša, kad kadangi po pokalbio su juo (D. Č.) ir prašymo grąžinti įmonei priklausančius dokumentus bei per su V. A. suderintą dokumentų grąžinimo laiką, įmonei priklausantys išvardintų transporto priemonių originalūs techniniai pasai nebuvo grąžinti, bendrovė kreipėsi dėl išduotų techninių pasų pripažinimo negaliojančiais ir naujų techninių pasų išdavimo (t. 1, b. l. 23-24).Iš 2014 m. rugsėjo 3 d nukentėjusiojo D. Č. pareiškimo policijai matyti, kad buvo pranešta, jog suėjus terminui apmokėti V. A. pasirašytus neprotestuotinus vekselius, skolos D. Č. nebuvo grąžintos nei V. A., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto turint tikslą paskolintų pinigų negrąžinti, prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytų fizinio asmens ir juridinių asmenų atžvilgiu dėl padarytų nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 4-5).Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Č. yra pateikęs antstoliui R. S. išieškojimo vykdymui 2 neprotestuotinus vekselius, patvirtintus Kauno miesto 28-ajame notarų biure, dėl 52262 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų ir 47237 Lt, 6 procentų metinių palūkanų, solidariai išieškojimo iš skolininkų V. A. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 2, b. l. 2-41).Iš 2016 m. sausio 18 d. civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis D. Č. prašo iš V. A. priteisti 49 525 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 23-24).Kaip anksčiau minėta, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui šiems veiksmams atlikti. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą. Tokiu būdu piktnaudžiavimas pasitikėjimu pasireiškia tuo, kad asmuo, įgijęs kito asmens pasitikėjimą, įtikina jį suteikti atlygintiną materialinę pagalbą, tačiau nesiruošia grąžinti analogišką materialinį atlygį, o turtą perdavęs ir jo neatgavęs asmuo patiria žalą. Paskolinių teisinių santykių atveju apgaulė yra tada, kai kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grąžinti, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą. Tokiu būdu kitos sutarties šalies apgaulė yra paskolą imančio asmens tikrų ketinimų nutylėjimas ir kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės gražinti skolą. Be to, sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius ir akcininkas, skolinosi pinigus iš nukentėjusiojo D. Č. pagal 2014 m. sausio 7 d., 2014 m. sausio 14 d., 2014 m. sausio 29 d., 2014 m. vasario 10 d. neprotestuotinus paprastuosius vekselius apgaulės aplinkybėmis. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad V. A. įgijęs jo pasitikėjimą juo kaip patikimu verslininku, anksčiau jam suteiktas paskolas grąžindavusiu su palūkanomis, ir įsipareigodamas atsiskaityti, įtikino jį perduoti jam pinigų sumas. Įtikinėdamas nukentėjusįjį jam paskolinti lėšas V. A. D. Č. tvirtino, kad ketina plėsti verslą, o kaip garantą, kad pinigai bus grąžinti, pasirašė vekselius savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Taip pat kaltinamasis, įtikinėdamas suteikti jam paskolas, kaip garantą papildomai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių penkių automobilių techninius pasus ir dokumentus apie šių transporto priemonių pardavimą – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, nurodęs, kad jam atsiskaičius, automobiliai bus grąžinti bendrovei, o jei pinigai laiku nebus grąžinti, jis bet kada galės pasiimti automobilius, todėl nukentėjusysis neturėjo pagrindo manyti, kad V. A. ar bendrovė, į kurios verslą turėjo būti investuoti pinigai, su juo neatsiskaitys. Tačiau nukentėjusysis pasijuto apgautas, tada, kai V. A. laiku negrąžinus skolos, į jį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. dėl automobilių techninių pasų grąžinimo, o kaltinamasis pradėjo vengti susitikimų, galiausiai iš viso išvyko iš Lietuvos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 28 d. pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) D. Č. matyti, kad bendrovės direktorius D. S. informavo, jog įmonės darbuotojas V. A., turėdamas asmeninių finansinių įsipareigojimų, neteisėtai, t. y., neturėdamas jokio teisinio pagrindo, savo asmeninių prievolių įvykdymo užtikrinimui, perdavė D. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių transporto priemonių techninius pasus, taip pat, kad bendrovė kreipėsi dėl išduotų techninių pasų pripažinimo negaliojančiais ir naujų techninių pasų išdavimo. Liudytojas D. S. paaiškino kreipimosi į D. Č. aplinkybes, jog 2014 m. pradžioje nustačius, kad bendrovėje trūksta automobilių dokumentų originalų, V. A. nurodė, jog minėtus dokumentus panaudojo savo asmeninių įskolinimų D. Č. padengimo garantui, taip pat kaltinamasis pasakė, kad jis išrašė ir sąskaitas bei kasos kvitus, kurie liudytojui nebuvo pateikti, o atlikus buhalterijos patikrinimą buvo nustatyta, kad minėtos sąskaitos nėra įtrauktos į įmonės apskaitą. Liudytojui V. A. žadėjo grąžinti perduotų automobilių dokumentus, tačiau vėliau jų negrąžinus kaltinamasis (duomenys neskelbtini) užsakė trūkstamų automobilių dokumentų dublikatus, o liudytojas, gavus šiuos dublikatus, informavo raštu D. Č., kad išimti automobilių dokumentų dublikatai ir jo turimi originalūs dokumentai neteko galios. Su minėtais dublikatais automobiliai buvo parduoti pirkėjams. Liudytojai M. D., V. B. ir R. U. patvirtino, kad inventorizacijos metu trūko automobilių techninių pasų. O liudytoja S. (S.) A. žinojo, jog automobilių dokumentai buvo perduoti D. Č. kaip V. A. skolos grąžinimo garantas. Taip pat liudytoja R. U., tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, patvirtino, kad nurodyti V. A. D. Č. perduoti automobilių pardavimo dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai, parengti nesilaikant tokių dokumentų regimo bendrovėje tvarkos, t. y, dokumentai nepatvirtinti įmonės vadovo parašu ir antspaudu, sąskaitose faktūrose nenurodytas PVM įstatymo straipsnis, kuriuo pagrindu skaičiuojamas PVM maržos mokestis, serijos numeriuose nurodytos dvi raidės, kai turi būti trys, sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio numeriai sutampa, nors taip negali būti, taip pat nurodė, kad šie dokumentai nebuvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Be to, aplinkybę, kad nurodytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą patvirtina ir 2015 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų apžiūros protokolas. Pats kaltinamasis V. A. neginčijo pinigų skolinimosi fakto, taip pat neneigė, kad pasirašė neprotestuotinus paprastuosius vekselius savo ir „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o D. Č. prašant papildomo skolų grąžinimo užtikrinimo, kaip garantą parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ penkių automobilių pardavimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, ir juos, kartu su transporto priemonių techninių pasų originalais perdavė nukentėjusiajam, tačiau neigė nukentėjusiojo atžvilgiu naudojęs apgaulę. Kolegija ankstesnėje nuosprendžio dalyje pasisakė, kad kaltinamojo veiksmai renkant pinigus – tikrovės neatitinkančios informacijos, kad pinigai bus investuoti į verslą, pateikimas D. Č., piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu dėl kaltinamojo kaip patikimo verslininko pažinojimo, taip pat PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių apie automobilių pardavimą klastojimas, turint tikslą gauti nukentėjusiojo pasitikėjimą dėl anksčiau perduotų pinigų grąžinimo ir papildomų paskolų suteikimo – kaip tik rodo, kad kaltinamasis, skolindamasis lėšas naudojo apgaulę ir ši apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti lėšas V. A., kadangi be papildomo garanto jis nebūtų skolinęs pinigų, taip pat nebūtų skolinęs kaip fiziniam asmeniui. Taigi, nustatyta, kad V. A., sudarydamas paskolos sandorius, neketino atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, kolegija laiko, jog nėra abejonių, kad V. A. pirmiau išvardyti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti tyčia, suvokiant, jog jis apgaudinėja turto savininką D. Č. pranešdamas neteisingą paskolų suteikimo tikslą ir iškraipydamas esmines aplinkybes apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių transporto priemonių pardavimą, numatant, kad taip veikiant nukentėjusysis bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą.Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. A. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2014 m. vasario 10 d., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą D. Č. turtą, apgaule savo naudai įgijo didelės – 171 000 Lt (49565 Eur) vertės svetimą turtą, o būtent: jis, siekdamas įgauti D. Č. pasitikėjimą, nurodė, jog veikia kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius ir nori išplėsti verslą, tačiau bendrovei trūksta apyvartinių lėšų. Žinodamas, kad iš nukentėjusiojo gautų piniginių lėšų į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą neįneš bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudos, realiai neketindamas grąžinti gautų piniginių lėšų, įkalbėjo D. Č. paskolinti jam pinigų bei kaip garantą už suteikiamas pinigines, lėšas jis sutiko asmeniškai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius V. A.) vardu pasirašyti neprotestuotinus vekselius. Tokiu būdu įgavęs D. Č. pasitikėjimą bei pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, 2014 m. sausio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 28 000 Lt, 2014 m. sausio 14 d. savo vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 35 000 Lt, 2014 m. sausio 29 d. savo vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 26 000 Lt, 2014 m. vasario 10 d. savo vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 35 000 Lt ir 2014 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 47 000 Lt. Be to, apgaule pažadėjo D. Č. užtikrinti dalį piniginių lėšų garantą ne tik vekseliais, bet ir įmonės, į kurios verslą bus investuoti pinigai, turtu. Tam tikslui pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2014 m. sausio 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tariamai įformindamas automobilių KIA Opirus, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD FIESTA, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RENAULT MEGANE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusių bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), kurios akcininkas ir komercijos direktorius buvo jis pats pardavimą, taip pat kaip tariamą garantą perdavė automobilių Nissan Almera Tino, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Transit Connest, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Audi S4 Avant, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Focus, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Alfa Romeo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Saab 95, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusių bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninių pasų originalus. Tokiu būdu V. A. apgaule savo naudai įgijo didelės, iš viso 171 000 Lt vertės svetimą nukentėjusiajam D. Č. priklausantį turtą (grynuosius pinigus), tokiu būdu nukentėjusiajam D. Č. padarė 171 000 Lt (49525 eurų) turtinę žalą. V. A. veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.Kaip minėta, V. A. taip pat kaltinamas dokumentų suklastojimu bei panaudojimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, Šioje normoje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y., kaltininkas darydamas šią nusikalstamą veiką suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti.Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus įrodymus – nukentėjusiojo D. Č. parodymus, liudytojų D. S. ir R. U. parodymus, 2015 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų apžiūros protokolą, iš dalies paties kaltinamojo parodymus – nustatyta, kad V. A., dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” komercijos direktoriumi ir būdamas šios bendrovės akcininku, išrašė PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius dėl bendrovei priklausančių automobilių pardavimo ir pinigų gavimo iš D. Č., pasirašė juose kaip sąskaitas išrašęs asmuo ir pinigus gavęs kasininkas, uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, bendrovės direktoriui tokiuose sandoriuose nedalyvavus ir savo valios neišreiškus, taip pat šių ūkinių operacijų neįregistravus bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir kasos knygoje, ir panaudojo anksčiau nurodytus žinomai suklastotus dokumentus, pateikiant juos D. Č. kaip garantą dėl nukentėjusiojo suteiktų paskolų grąžinimo. Taip pat nustatyta, kad tokio elgesio motyvas buvo siekis gauti naudos, kuri buvo gauta atlikus nustatytus veiksmus, t. y., perdavus kaip garantą dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ penkių automobilių pardavimo, nukentėjusysis buvo įtikintas dėl anksčiau kaltinamajam perduotų pinigų grąžinimo, be to, D. Č. suteikė V. A. papildomas paskolas. Taigi, iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis, perdavęs PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius ir tokiu būdu įtikinęs nukentėjusįjį dėl anksčiau kaltinamajam perduotų pinigų grąžinimo ir iš jo gaudamas papildomas paskolas, sąmoningai suklaidino nukentėjusįjį D. Č..Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. A. 2014 m. sausio 27 d., bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą nukentėjusiojo D. Č. turtą, žinodamas, kad tikrovėje D. Č., kaip pirkėjas automobilių KIA Opirus, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD TRANSIT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), FORD FIESTA, kėbulo. Nr. (duomenys neskelbtini), RENAULT MEGANE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) nepirko, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pardavėjas jokių automobilių jam neperduos, surašė 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderį serija: (duomenys neskelbtini), pasirašė juose kaip sąskaitas išrašęs asmuo ir pinigus gavęs kasininkas, uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus. V. A. veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.V. A. pripažinus kaltu, išsprendžiamas proporcingos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmės paskyrimo klausimas, taip pat civilinio ieškinio priteisimo pagrįstumo klausimas.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę V. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nusikaltimus (vieną sunkų ir vieną nesunkų), veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, padarytos siekiant neteisėtai praturtėti, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (0:0). Vertinant V. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas, nepateikta, kaltinamasis nedirba, vedęs, turi vidurinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. A. skirtina laisvės atėmimo, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – arešto bausmė.Tačiau įvertinus V. A. asmenybę, tą aplinkybę, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šios dienos V. A. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kad nusikaltimų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija (galiojusi nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. A. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos padarytos nukentėjusiesiems atlyginimas.Nukentėjusysis D. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti turtinės žalos atlyginimą – 49 525 Eur. Teisiamajame posėdyje D. Č. paaiškino, kad žalą patyrė paskolindamas 171 000 Lt (49565 Eur) pagal V. A. pasirašytus 2014 m. sausio 7 d., 2014 m. sausio 14 d., 2014 m. sausio 29 d., 2014 m. vasario 10 d. neprotestuotinus paprastus vekselius. Patirtą žalą patvirtina byloje esantys vekseliai. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo patirtą žalą lėmė nusikalstami V. A. veiksmai, prašoma priteisti 49 525 Eur turtinė žala patvirtinta dokumentais ir nėra per didelė, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam padaryta turtinė žala iš V. A. priteistina (BK 109 straipsnis). Nukentėjusysis D. Č. civiliniu ieškiniu taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, o prokuroras apeliaciniame skunde prašo priteisti tik turtinę žalą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu, pripažįstant, kad civilinis ieškovas šioje dalyje turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. A. pripažinti kaltu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – areštą 50 parų;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. A. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą įpareigojant V. A. per 1 metus 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam D. Č. padarytą turtinę žalą - 49565 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo D. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. A. nukentėjusiajam D. Č. 49565 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dalyje dėl 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) palikti nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Daiktinius įrodymus – 2014 m. rugsėjo 3 d. D. Č. pareiškimo prieduose ir prie 2014 m. rugsėjo 14 d. liudytojo apklausos protokolo pateiktas automobilių techninių pasų kopijas, vekselių kopijas, pareiškimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopiją, PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kopijas, 2015 m. birželio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. S. pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo V. A. 2014 m. vasario 21 d. paaiškinimo kopiją, 2014 m. spalio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo V. B. pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, 2015 m. rugpjūčio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Č. pateiktus 150 000 Lt pateisinančius dokumentus, 2015 m. rugpjūčio 26 d. antstolio R. S. pateiktas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš V. A. ir S. A. – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.