- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2-62-752/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00349-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Trečiasis asmuo
- J. V.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant atsakovo įgaliotam asmeniui Ramunei Butkienei, trečiajam asmeniui J. V., ieškovo atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui J. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-04-10 Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas AB „Lietuvos draudimas“ skundas dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1302,42 Lt turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. 2014-04-02 nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 11-12, 6-7 l).
Perdavus bylą bendrosios kompetencijos teismui, AB „Lietuvos draudimas“ patikslino savo procesinį dokumentą, analogiškus reikalavimus suformuluodamas ieškinyje (b.l. 42-44).
Šalies argumentai
Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (skunde ir ieškinyje) nurodė, kad 2011-03-22 trečiojo asmens J. V. vairuojama transporto priemonė „Honda Accord“, v/n (duomenys neskelbtini) Tunelio g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, transporto priemonė buvo apgadinta. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Policijos pareigūnai nustatė, kad kelyje esanti duobė buvo nepažymėta kelio ženklais, todėl duobės vairuotojui buvo neįmanoma pastebėti. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu sugadinta: keičiamos dalys - dvi padangos. Transporto priemonės apžiūrą atliko UAB „Veho“ atstovas. Pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 16 punktą, vykdydamas užsakymus transporto priemonių vertintojas turi teisę pasitelkti kitus specialistus, pasinaudoti autoservisų turima technine informacija. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2009-09-30 redakcija, galioja nuo 2009-10-12) II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.1. punktą, nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal taisyklių 9.4. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė. Nagrinėjamu atveju draudėjas pateikė ieškovui transporto priemonės sugadinimų remontą (atkūrimą) patvirtinančią PVM sąskaitą - faktūrą serija V11 Nr. 960246. Pagal šį dokumentą transporto priemonės remonto kaina 1302,42 Lt. Ieškovas, vadovaudamasis minėtais dokumentais bei Transporto priemonės draudimo sutartimi, apskaičiavo įvykio metu padarytus nuostolius -1302,42 Lt, bei juos atlygino. Įvykio metu transporto priemonė buvo eksploatuojama mažiau nei vienerius metus. Šį argumentą pagrindžia transporto priemonės registracijos liudijimas. PVM sąskaita - faktūra serija V11 Nr. 960246 pagrindžia, kad pakeistoms dvejomis padangoms buvo suteikta nuolaida. Dėl šių priežasčių pakeistos padangos nebuvo nuvertintos dėl nusidėvėjimo. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.1015 str.). Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktu, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kaune, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausantis kelias būtų tinkamos būklės. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovas pretenzija ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino. Turtinė žala iki dabar neatlyginta, todėl priteistina.
CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 dalimi; iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.42-43).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašyme nurodė, kad su ieškiniu pateikė visus bylai reikšmingus įrodymus ir paaiškinimus. Todėl byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika. Atitinkamai įvertinus draudimo riziką, yra apskaičiuojama ir draudimo įmoka, kuri turėtų būti panaudojama rizikos dengimui. Kaip matyti iš byloje pateikto Transporto priemonių draudimo liudijimo Serija LD Nr. 92829733, šiuo atveju iš draudimo santykių ieškovas yra gavęs 3805 Lt draudiminę įmoką, įmokų rizikos dengimui. Vadinasi, ieškovo išmokėtą draudimo išmoką padengia iki tol gautos įmokos, nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni, nei reikalaujama. Bet kuriuo atveju, reikalauti tariamos žalos, ypač 100 proc. ir ją gauti, draudimo bendrovė negalėtų, kadangi tokiu būdu ji pataptų jau nebe verslo rizikos subjektu, nes jokios rizikos nebelieka ir tai tampa pelno gavimu, o ne rizika už prisiimto draudimo objekto galimai kylantį pavojų. Byloje nėra pateikta jokios turto vertinimo ataskaitos. Nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Be to, tariamas eismo įvykis įvyko apie 14:15 val., kuomet yra šviesu ir ne piko metas, t. y. eismas nėra intensyvus Kauno miesto gatvėse. Todėl mano, kad vairuotojas, būdamas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas LR galiojančių Kelių eismo taisyklių ir vadovaudamasis jų 4, 9 punktais, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl būtent pats už jį ir yra atsakingas.
Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.271 straipsniu, savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio. Be to, nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta reikalaujama priteisti 1302,42 Lt turtinė žala. Taip pat pažymėtina, kad tariamo įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimais. Tomis pačiomis Kauno miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai, o tai reiškia, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, o LR civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas“. Be to, kaip yra įtvirtinta LR civilinio kodekso 6.270 str. 1 d., transporto priemonė - didesnio pavojaus šaltinis. Todėl nemano, kad tik Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga, neatsižvelgiant į tai, ar automobilio sugadinimams atsirasti turėjo įtakos ir kiti veiksniai. Šioje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti sugadinimai nežinia kada atsiradę. Ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Vien tai, kad vairuotojas teigia, kad įvažiavo į duobę Kauno mieste, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti reikalaujamą žalą. Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, t. y. atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamą žalą.
Motyvuojamoji dalis
LR civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. LR civiliniame kodekse (6.253 str. 1 d.) numatyta ir tai, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, visų pirma, numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas). Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali būti duobių. Apie tai vairuotojai yra informuojami per įvairias žiniasklaidos priemones, prašoma jų būti atidesniais.
Atsakovas taip pat nurodė, kad duobės atsiradimas - Kauno miesto savivaldybės neįtakojamas gamtos reiškinys. Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Nėra įmanoma visas duobes sutvarkyti iš karto bei užtikrinti, kad jos nebeatsinaujintų. Skiriamas finansavimas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra nepakankamas, o pati Kauno miesto savivaldybė neturi finansinių galimybių nuolat remontuoti ir rekonstruoti gatves taip, kad jos būtų be menkiausių trūkumų.
Į ieškovo reikalavimą visiškai nepagrįstai yra įtrauktas PVM. Iš esmės, AB „Lietuvos draudimas“, išmokėdamas draudimo išmoką, atsiskaitė už prekes ir paslaugas. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ yra PVM mokėtojas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad, „kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkinio PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).
Atsakovas nesutiko ir su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovo nuomone, LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6210 straipsnio I dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos. Kauno miesto savivaldybės funkcijos, tame tarpe ir kelių priežiūra, reglamentuotos LR vietos savivaldos įstatyme. Jo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl mano, kad tokios palūkanos šiuo atveju neturėtų būti priteisiamos (b.l.33-38).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė atsiliepime išdėstytą poziciją ir argumentus palaikė. Taip pat nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė yra išsiuntusi ieškovui pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, sutikdama atlyginti dalį prašomos priteisti žalos, tačiau atsakymo iš ieškovo nesulaukė, o terminas atsakymui pateikti yra pasibaigęs.
Trečiasis asmuo J. V. paaiškino, kad jokio suinteresuotumo byloje neturi, nes autoįvykio metu patirta žala jam yra atlyginta. Autoįvykis įvyko Tunelio g. tarp geležinkelio stoties ir viaduko. Ten didelis judėjimas. Priekyje važiavo troleibusas, šone kita mašina, duobės nesimatė. Duobė buvo labai aštri. Abu dešinės pusės ratai buvo prakirsti. Kelių policija vietoje apžiūrėjo automobilį, tada draudimo specialistas apžiūrėjo. Mano, kad pagrįstai draudimas netaikė nusidėvėjimo. 2010 m. balandį pirktas automobilis, lapkričio mėnesį naujos padangos buvo uždėtos. Visos keturios padangos buvo vienodos. Padangos buvo pakeistos Vilniuje, UAB „Vecho“.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilio Honda Acccord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2010-04-12, savininkas trečiasis asmuo J. V. 2010-04-12 apdraudė šią transporto priemonę AB „Lietuvos draudimas“ savanorišku transporto priemonių draudimu, dviejų metų laikotarpiui (nuo 2010-04-14 iki 2012-04-13). Draudėjas pasirinko draudimą nauja verte, neišskaitant nusidėvėjimo (b.l. 27, 13-14).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2011 m. kovo 22 d. minėtas automobilis, vairuojamas trečiojo asmens J. V., Kauno m., Tunelio gatvėje, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią ir jokiais kelio ženklais ar atitvarais nepažymėtą duobę, dėl šios priežasties transporto priemonė buvo apgadinta:
Iš 2011-03-22 Kauno apskrities VPK patrulio E. J. tarnybinis pranešimo matyti, kad patruliuodamas su patruliu A. Č., 14.45 val. gavo VPK budėtojo pranešimą, kad Tunelio g. 1 automobilis į kelio duobę prakirto ratus. Nuvykę į įvykio vietą, rado automobilį Honda Acccord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotoją J. V., kuris paaiškino, jog važiavo Tunelio gatve link Čiurlionio gatvės, pirma eismo juosta ir įvažiavo į duobę, prakirto dešinės pusės priekinį ir galinį ratus. Patrulis E. J. nurodė, kad duobė yra matoma, neapsemta. Kartu patruliavęs A. Č. nubraižė eismo kad įvykio vietos schemą bei nurodė, kad 2011-03-22 15.05 val. automobilis Honda Acccord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas Tunelio gatvės važiuojamojoje kelio dalyje, netoliese esančios kelio duobės, kurios ilgis 10 m., plotis 40 cm., duobės gylis 12 cm. Taip pat nurodyta, kad sužaloti automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis ratai. (b.l. 17, 18, 19).
Tos pačios eismo įvykio detalės nurodytos ir J. V. pareiškime Kauno m. VPK. Matyti, kad eismo įvykis įvyko dieną, apie 14.15 val., kai eismas buvo intensyvus. J. V. važiavo paskui troleibusą, maždaug 5-7 metrų atstumu, ruošėsi jį lenkti. Stebėdamas už jo esančią situaciją, žvilgterėjo į veidrodėlį ir tuo momentu dešinės pusės ratais pervažiavo gilią duobę su aštria briauna. Buvo prakirstos abi dešinės pusės padangos. Duobė nebuvo paženklinta (b.l. 20-21).
Analogiškai įvykio aplinkybės aprašytos ir 2011-03-22 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną -kad eismo įvykio vietoje Kaune, Tunelio g. Nr. 1, buvo rastas apgadintas automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sugadinti abu dešinės pusės ratai), kurio vairuotojas J. V. paaiškino, kad 2011-03-22 apie 14:15 val., vairuodamas automobilį įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią nepaženklintą kelio ženklais, neaptvertą duobę, kurią pastebėti iš anksto neturėjo galimybės, nes priekyje ta pačia kryptimi apie 5 m. atstumu važiavo troleibusas. Išnagrinėjusi ir įvertinusi surinktą medžiagą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo (b.l. 16).
Iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad apgadinta transporto priemonė buvo remontuojama UAB „Vecho“, su kuria AB „Lietuvos draudimas“ yra sudaręs visų rūšių apdraustų transporto priemonių remonto paslaugų sutartį (b.l. 124-127). Apgadintos transporto priemonės techninę apžiūrą atliko UAB „Vecho“ atstovas 2011-03-22 ( t.y. eismo įvykio dieną). Nustatyti jau minėti transporto priemonės sugadinimai, keičiamos dalys - 2 vnt. padangų. Apžiūros metu užfiksuota transporto priemonės rida – 825,3 km. (b.l. 22).
Nustatyta, kad 2011-05-03 UAB „Vecho“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija V11, Nr. 860245, pagal kurią trečiasis asmuo J. V. už 2 vnt. padangų „Brigestone LM35 225/50R17 98HT, ratų geometrijos reguliavimą, padangų montavimą bei papildomas medžiagas, turėjo sumokėti 1302,42 Lt (su PVM). Minėtą PVM sąskaitą faktūrą trečiasis asmuo pateikė draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, kuri 2011-05-07 priėmė sprendimą sumokėti UAB „Vecho“ 1302, 42 Lt sumą (ekvivalentas – 311,20 EUR), (25 b.l.), o 2011-05-09 šią sumą sumokėjo (26 b.l.).
Iš J. V. išsiųsto pranešimo apie nuostolių atlyginimą bei akto prie žalos bylos Nr. 1160974 matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ nutarė sumokėti ir sumokėjo UAB „Vecho“ visą nuostolio sumą -1302,42 Lt (su PVM), netaikant naujų detalių nusidėvėjimo ir besąlyginės (procentinės) išskaitos (b.l. 24).
2011-07-12 ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pretenziją dėl išmokėtos nuostolių sumos atlyginimo regreso tvarka (28 b. l.). Tačiau atsakovas gera valia nuostolių neatlygino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Žemesnės instancijos teismas
Išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys, t. y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens atlyginti žalą. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovo išmokėtą draudimo išmoką iš dalies padengia iki tol gautos draudiminės įmokos ir kad ieškovo nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni. Santykio šalių pasikeitimas (draudimo išmokos išmokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, priešingu atveju, susidarytų teisiškai nelogiška situacija, jog atsakingo už padarytą žalą asmens padarytus nuostolius (ar jų dalį, patenkančią į draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sąlygas šiam išvengti atsakomybės.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija" reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas" reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir 1.t, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6,248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, - medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas).
Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
Atsakovas neneigė, kad Tunelio gatvė, esanti Kaune, priklauso jam nuosavybės teise. Atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovas privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsižvelgiant į eismo įvykio vietos schemoje esančius duomenis apie kelio važiuojamojoje dalyje buvusios duobės parametrus (10 m. ilgis, 40 cm. plotis, 12 cm gylis) akivaizdu, kad duobė negalėjo atsirasti staiga, todėl turėjo būti pastebėta, o kelio danga suremontuota arba, negalint to padaryti dėl svarbių priežasčių, pažymėta įspėjamaisiais ženklais ar atitvarais, užpilta stambia skalda.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta. Taip pat nepateikė duomenų, kad iki įvykio (2010-2011 metų žiemą ar ankstyvą pavasarį) ėmėsi Tunelio gatvėje buvusių duobių ar išdaužų remonto darbų, ar laikinų priemonių sustabdyti išdaužų plėtimąsi. Kaip matyti iš pateiktų aktų, atsakovo rangovas UAB „Kelių remonto grupe“ taisyti išdaužas asfalto dangoje Tunelio gatvėje ėmėsi tik įvykus nagrinėjamam įvykiui (b.l. 65, 74, 76,88,92-100, 105, 107, 112, 113-115). Tai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių kelio dangos Tunelio gatvės būklei pataisyti ir suremontuoti.
Iš aptartų byloje esančių duomenų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę ir būtent dėl to atsirado dešinės pusės ratų padangų nepataisomi sugadinimai. Nors atsakovas teigia, kad nėra patikimų įrodymų apie transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir mastą, tačiau teismo vertinimu, ieškovo pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, pranešimas apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schema ir duomenys apie automobilio sugadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, UAB „Vecho“ išrašyta PVM sąskaita faktūra neabejotinai patvirtina ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti faktu, kad 2011 m. kovo 22 d. trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Tunelio g., įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią, atitinkamais kelio ženklais nepažymėtą duobę ir kad būtent dėl šios priežasties buvo apgadintos (prakirstos) apdrausto automobilio dešinės pusės abiejų ratų padangos, kurias teko keisti, reguliuoti ratų geometriją, naudoti papildomas medžiagas. Atsakovas, neigdamas šias aplinkybes, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę. Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Iš eismo įvykio medžiagos duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2011 m. kovo 22 d. apie 14. 15 val., t.y. dienos metu, kai eismas Tunelio gatvėje itin intensyvus. Esant intensyviam eismui, vairuotojo galimybė išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės buvo apsunkinta.
Atsakovo argumentai, kad Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, kad vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.
Esant nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Tunelio gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju - neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, gatvę prižiūrėjo netinkamai, iki nagrinėjamo įvykio gatvės nesuremontavo ir nesiėmė laikinų priemonių asfalto išdaužai užpilti, o taip pat įspėjamaisiais ženklais nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė. Šiuo ginčo atveju, yra visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį. Todėl pripažintina, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą.
Atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšį ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Nagrinėjamu atveju draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 bei draudėjo pasirinktą transporto priemonių draudimo sąlygų variantą (draudimas neišskaitant nusidėvėjimo).
Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, pateikė trečiajam asmeniui PVM sąskaitą faktūrą, kurią jis pateikė draudikui, o draudikas dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio išmokėjo 311,20 EUR (1302,42 Lt) draudimo išmoką.
Iš draudimo išmokos pagrįstai nebuvo išskaičiuota PVM suma. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnis numato PVM mokėtojų teisę į PVM atskaitą (PVM atskaita pagal šio įstatymo 2 straipsnio 28 dalį yra pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). Tačiau pažymėtina, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti inter alia PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 27 straipsnis nustato, kad pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad ieškovo – draudimo įmonės – už trečiojo asmens automobilio remonto paslaugas sumokėtas pirkimo PVM negalės būti susigrąžintas iš biudžeto, todėl pripažintinas jo patirtu nuostoliu ir turi būti priteistas iš atsakovo.
Atsakovo argumentai, kad dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPĮ 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (TVPĮ 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPĮ 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPĮ 7 str. 2 p.).
Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).
Pranešimas apie nuostolių atlyginimą ir aktas prie žalos bylos Nr. 1160974 patvirtina, kad ieškovas, spręsdamas dėl draudimo išmokos, vertino aplinkybes, ar atlikti remonto darbai buvo tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais. Pažymėtina, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, transporto priemonės techninės apžiūros akte ir remonto sąmatoje užfiksuoti analogiški transporto priemonės sugadinimai. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, nenustatyta.
Ieškovo atstovas paaiškino, kad keičiamoms detalėms (padangoms) nusidėvėjimo procentas nebuvo taikytas, kadangi automobilis faktiškai naujas, padangų nusidėvėjimo nebuvo. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę pagrindžia byloje pateiktas automobilio registracijos liudijimas, iš kurio matyti, kad automobilio pirmos registracijos data – 2010-04-14, t.y. iki įvykio automobilis eksploatuotas mažiau kaip vienerius metus, jo rida - 825,3 km. (transporto priemonės apžiūros metu užfiksuoti ridos duomenys), (b.l. 22, 27).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu ir ginčydamas ieškovo nustatytos ir prašomos priteisti žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, t.y. kad atsiradę apgadinimai yra nebūdingi nurodytoms įvykio aplinkybėms. Taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog automobilio remonto darbai nebuvo techniškai būtini ar nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbų kaina buvo mažesnė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti.
Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.). Kadangi atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, teismas vertina, kad ieškovas teisingai apskaičiavo nuostolio dydį ir pagrįstai UAB „Veho“ išmokėjo nuostolio dydžio - 1 302,42 Lt (ekvivalentas – 311,20 EUR) draudimo išmoką.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.).
Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad ieškovas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas išmokėjo teisingai apskaičiuoto nuostolio dydžio draudimo išmoką, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Todėl esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovui AB „Lietuvos draudimas" iš atsakovo priteistina 311,20 EUR (1302,42 Lt) turtinės žalos atlyginimas. (CK 6.1015 str. 1 d.).
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 311,20 EUR (1302,42 Lt) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už teisinę pagalbą, advokato Tado Dumbliausko sąskaitos išrašo ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovą byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas" sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą 200 Lt už atstovavimą šioje byloje (b.l. 30). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 57,92 Eur (200 Lt) išlaidų už teisines paslaugas (CPK 93 str. 1 d.) ir 15,64 Eur (54 Lt) žyminis mokestis, iš viso 73,56 Eur (254 Lt) (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas", į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 311,20 EUR (1302,42 Lt) (tris šimtus vienuolika eurų ir 20 euro centų (arba 1302,42 Lt ) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (311,20 EUR, arba 1302,42 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 73,56 Eur (septyniasdešimt tris eurus penkiasdešimt šešis centus, arba 254 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.