- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-1954-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00737-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- A. E.
- Atsakovas
- O. E.
- Kategorijos
- 3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovei O. E., institucijos išvadai duoti – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamos vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovas A. E. 2013-01-08 d. pateiktu ieškiniu atsakovei O. E. ir 2013-03-18 papildytu ieškiniu nurodė, kad teismas nutraukė jų santuoką, nepilnametės dukters I. gyvenamą vietą nustatė su atsakove, nustatė jo (tėvo) bendravimo su dukra tvarką, priteisė iš jo išlaikymą dukrai. Atsakovė bendravimo tvarkos nevykdo, neleidžia jam bendrauti su vaiku, neduoda vaiko, neatsako į žinutes, o antstolis atsisakė priimti sprendimą vykdyti. Teismas priteisė ir jo ir atsakovės skolas mokėti solidariai, todėl jei butas, kuriame dabar atsakovė su vaiku gyvena, bus parduotas išieškant skolas, tik jis galės užtikrinti vaikui tinkamą gyvenamąją vietą. Kadangi atsakovė pažeidžia vaiko teises neužtikrindama vaikui teisės bendrauti su kitu iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (ieškovu), vaiko gyvenama vieta turi būti nustatyta su ieškovu. Ieškovas taip pat prašė nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką, priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį. Jei teismas šio reikalavimo netenkintų, ieškovas prašė pakeisti teismo nustatytą jo bendravimo su dukra tvarką, nustatant, kad jis, tėvas, du kartus į savaitę darbo dienomis (nenumatant konkrečių savaitės dienų), pranešęs vaiko motinai bei mokyklos administracijai SMS arba elektroniniu laišku, ne vėliau kaip prieš trys dienas, turi teisę paimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar mokyklos netrukdant jos pamokų, ar jos gyvenamosios vietos iki 15 val. ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. arba į dukters lankoma prailgintos dienos grupę ugdymo įstaigoje iki 16 valandos. Jei dukra butu gražinama į mokyklą tėvas privalo apie tai informuoti vaiko motiną bei mokyklos administraciją ne vėliau kaip prieš tris dienas. Metų porinių savaičių penktadienį tėvas, įspėjęs vaiko motiną bei mokyklos administraciją, SMS arba elektroniniu laišku, ne vėliau kaip prieš vieną dieną, gali paimti dukrą iki 16 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ar mokyklos, netrukdant jos pamokų ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su dukra jos lankomoje ugdymo įstaigoje ar mokykloje bei jos teritorijose, o esant dukters norui ar poreikiui išsivesti ją iš mokyklos teritorijos ribų netrukdant jos pamokų. Šiuo atveju tėvas privalo dukrą pristatyti į jos lankoma prailgintos dienos grupe iki 16 valandos jei tai nėra porinis metų savaitės penktadienis. Nekliudomai lankyti dukterį jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, ar slaugoma namuose ar stacionarioje gydymo įstaigoje. Poriniais metais : tėvas praleidžia su vaiku šias šventes: Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką gruodžio 24 dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo gruodžio 26 d. iki 19 val. Neporiniais metais: Krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką sekmadienį 11 va.l. ir privalo grąžinti jį namo pirmadienį 19 vai bei Naujuosius metus paimdamas vaiką gruodžio 31d. iki 12 val. ir gražindamas motinai sausio l iki 19 val. Tėvo atostogų metu vaikas nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki keturių savaičių. Apie vaiko paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 7 dienas. Vaiko tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, švenčių metu, atostogų metu, dėl nuo jo priklausančių priežasčių jis šia teise pasinaudoti kitu laiku gali tik sutinkant dukros motinai. Vaiko tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, dėl dukters motinos tyčinio veikimo ar neveikimo, jis šia teise papildomai pasinaudoti gali artimiausia neporinį metų penktadienį apie numatoma dukters paėmimą informuojant vaiko motiną prieš 3 dienas. Šiuo atvejų vaiko motina privalo pati atvežti dukrą į A. E. gyvenamąja vietą iki 18 vai, o A. E. turi atvežti dukrą į O. E. gyvenamąja vietą sekmadieni iki 19 val. Vaiko tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką savo ar vaiko vasaros atostogų ar švenčių pirma dieną, kai apie numatoma dukters paėmimą vaiko motina buvo informuota, dėl dukters motinos tyčinio veikimo ar neveikimo, jis šia teise papildomai gali pasinaudoti artimiausia dieną tęstinai iki atostogų ar švenčių pabaigos. Šiuo atvejų vaiko motina privalo pati atvežti dukrą į A. E. gyvenamąja vietą, o A. E. turi atvežti dukrą į O. E. gyvenamąja vietą pasibaigus atostogoms. Vaiko vasaros atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu 40 dienų. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę kas mėnesį dokumentais pagristi naudojamų dukters pinigų panaudojimą Vilniaus m. Savivaldybės VTAT tarnybai. Ieškovas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovę O. E. netrukdyti A. E. bendrauti su dukra I. E., uždrausti jai išvežti dukrą į kitus miestus (rajonus) ir užsienio valstybes be jo sutikimo bei įpareigoti atsakovę sudaryti jam sąlygas bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ir būdais ir nustatyti, kad atsakovė ar jos įgalioti asmenys neturi teisės paimti vaiko iš mokyklos anksčiau 16 valandos tomis dienomis, kada nustatytas jo bendravimo su vaiku laikas. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę nesiartinti prie jo paties arčiau negu 10 m ir prie jo namų arčiau negu 100 m, išskyrus jo nurodytas išimtis. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę pristatyti vaiko pamaininius drabužius tomis dienomis, kai jis bendraus su dukra. Ieškovas taip pat prašė sumažinti iš jo priteistą išlaikymą dukrai iki 400 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovė O. E. su ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimais, nurodė, kad visiškai nepasikeitė jokios aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenama vieta ar teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka turėtų ar galėtų būti keičiama. Atsakovė nekliudo ieškovui bendrauti su dukra, priešingai – skatiną ją su tėvu bendrauti, ieškovas šmeižia ir sako netiesą. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas pats neatvyksta pas dukrą, tik skambina ir šaukia. Ieškovas bendravimo galimybėmis nesinaudoja, jis pats sukuria įvairias situacijas ir be pagrindo kaltina atsakovę neduodant vaiko.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2012 m. rugsėjo 11 d. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje pakeičiant: apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeitė ir šiuo teismo sprendimu priteistą iš atsakovo A. E. išlaikymą dukrai I. E. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-01 iki jos pilnametystės padidino iki 600 (šešių šimtų) litų per mėnesį, priteistą išlaikymo įsiskolinimą padidino iki 9000 litų, pavedė šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ir tvarkyti vaiko motinai O. E.; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu nustatytą atsakovo A. E. bendravimo tvarką su dukra I. E. pakeitė ir išdėstė taip: 1) Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną turi teisę paimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. 2) Metų porinių savaičių penktadienį tėvas, įspėjęs vaiko motiną, ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti dukrą nuo 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. 3) Poriniais metais tėvas praleidžia su vaiku šias šventes: Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką gruodžio 24 dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo gruodžio 26 d. iki 19 val. Neporiniais metais: Krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką sekmadienį 11 val. ir privalo grąžinti jį namo pirmadienį 19 val. 4) Tėvo atostogų metu vaikas nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių. Apie vaiko paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų. 5) Vaiko tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, švenčių metu, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti kitu laiku gali tik sutinkant dukros motinai. 6) Vaiko tėvų sutarimu su dukra tėvas gali būti ir kitu nei grafike nustatytu laiku.
Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog per šį trumpą laiką iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą keisti teismo sprendimu nustatytą šalių dukters gyvenamą vietą: vaiko nuomonė buvo išklausyta tiek ankstesniame teismo procese, tiek šio proceso metu – teismo pavedimu vaiko norai buvo išklausyti per VTAS pagalvos vaikui organizavimo poskyrio specialistę, vaiko nuomonė nepasikeitė . Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės VTAS atstovės išvadą, bei į Širvintų rajono savivaldybės VTAS atstovės išvadą, teismas sprendė, jog ieškovo prašymu skirti psichologinę ekspertizę dėl vaiko nuomonės nėra tikslinga, kadangi mergaitė guvi, lengvai bendraujanti, aiškiai dėsto savo mintis. Nors iš bylos dokumentų matyti, jog dėl tėvų konfliktų vaikas yra sutrikęs, kartais operuoja suaugusiųjų frazėmis, kurių reikšmės nelabai supranta, teismo vertinimu tai pasekmė abiejų tėvų elgesio, siekiant įtakot vaikąi. Tiek iš 2013-10-10 akto, tiek iš vaiko sveikatos medicininių dokumentų matyti, kada vaikas objektyviai yra geros raidos, adekvačių psichoemocijų ir adekvataus elgesio, iš dalies geba formuluoti savo nuomonę, pateikti argumentus, paaiškinti savo sprendimą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog vaiko noras gyventi su mama prieštarauja jo teisėms ar teisėtiems interesams. Į bylą pateiktas mokyklos raštas, iš kurio galima spręsti, kad I. E. mama rūpinasi tinkamai, mergaitė atvyksta aprūpinta visomis priemonėmis, yra švari, tvarkinga, motina pasiima vaiką po pamokų, rūpinasi dukters ugdymu. Taigi, byloje taip pat nustatyta, kad vaikas ir toliau gyvena su motina, vaikas nėra atiduotas kitiems asmenims. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pažeidžia vaiko teises, nes neužtikrina vaikui teisės matytis su juo – vaiko tėvu. Teismas sutinka, kad šį vaiko teisė yra itin svarbi, tačiau pažymi, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie neabejotinai leistų manyti, jog atsakovė sąmoningai sudaro kliūtis ieškovui bendrauti su dukra pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-09-11 d. nutartimi nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai teisme prieštaringi, o liudytojų parodymai neinformatyvūs. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad ieškovas iš dalies pats neišnaudojo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos galimybių. Kaip matyti iš antstolės patvarkymo, ieškovas antstolei pateikė vykdyti nepatvirtintą nutarties kopiją ir tai buvo viena iš priežasčių dėl ko antstolė priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pažymėtina, kad kiti antstolės patvarkyme nurodyti argumentai, veiksmai ar neveikimas ieškovo gali būti skundžiami teismui įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie tai, šiomis procesinėmis teisėmis jis naudojosi. Byloje pateiktų įrodymų visuma iš dalies patvirtina, kad atsakovė neskatino vaiko ir tėvo (ieškovo) bendravimo, tačiau nėra pakankamai duomenų išvadai, jog atsakovė vaiko ir tėvo bendravimą iš tiesų sąmoningai ribojo. Todėl teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų pažeidimo teisių pažeidimo (CK 3.161 str. 3 d.).. Tačiau teismas pažymi, jog atsakovė turėtų bendradarbiauti su ieškovu ir aktyviau raginti vaiką bendrauti su tėvu, padėti jam šią teisę realizuoti, kadangi abiejų tėvų vaiko auklėjimas ir vaiko ryšio formavimasis su tėvu neabejotinai turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Kiti ieškovo argumentai, teismo vertinimu nėra esminiai, kaip šioje byloje jau pažymėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukterimi tvarka neatima jam teisės netrukdomai bendrauti su dukra jos lankomoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar mokykloje, netrukdant dukters ugdymui, nekliudomai lankyti dukterį jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, ar slaugoma namuose ar stacionarioje gydymo įstaigoje. Todėl, teismo vertinimu, papildomas bendravimo tvarkos detalizavimas nėra reikalingas. Teismo vertinimu nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovė trukdo jam gauti informaciją apie vaiką. Pažymėtina, kad CK 3.170 str. 5 d. nustato, jog tėvas ar motina gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku ir atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymu nustatytais atvejais. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų. Nėra pagrindo teigti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ar kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai per laikotarpį nuo ankstesnės civilinės bylos išnagrinėjimo iki šio ieškovo ieškinio pateikimo. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1982-611/2012 išnagrinėjo ir įvertino visus ieškovo čia reiškiamus argumentus, nustatyta tvarka yra aiški, suprantama, atitinka vaiko interesus ir turi būti vykdoma abiejų ginčo šalių geranoriškai ar ieškovui realizuojant reikalavimo teisę priverstinio vykdymo tvarka (CPK 42 str. 3 d.).
Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas nurodė, kad byloje nėra nustatytos vaiko išlaikymo formos ar dydžio pakeitimo sąlygos: bylos nagrinėjimo metu nei ieškovo, nei atsakovės pajamos nepasikeitė, ieškovas yra darbingas vyras, vaiko poreikiai taip pat nesumažėjo (tai pripažino pats ieškovas), todėl tenkinti ieškinio šioje dalyje nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str.). Kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais (CPK 5 str.), tačiau teise jokiu būdu neturi būti piktnaudžiaujama (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str. 1 d.), tai yra asmenų gyvenimas neturi būti varžomas labiau, nei reikia, o civilinių santykių subjektai tarpusavio santykiuose turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo, protingumo, pagarbos vienas kitam principais. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė vaikui skirtą išlaikymą naudojo neracionaliai ar ne vaiko interesais, kaip kad nustatyta CK 3.203 str., todėl reikalavimas atmestinas. Ieškovas pareiškė ir kitus reikalavimus – uždrausti atsakovei su vaiku išvykti į kitus miestus ar rajonus ar valstybes be jo sutikimo, uždrausti artintis prie jo ar jo namų, tačiau šių savo reikalavimų niekaip neargumentavo ir nepagrindė. Ieškovo reikalavimas dėl uždraudimo pasiimti vaiką iš mokyklos anksčiau 16 val., įpareigojimo netrukdyti bendrauti, dėl vaiko drabužių pristatymo, yra nekonkretūs, todėl negali būti teismo patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir naują sprendimą tenkinti ieškovo reikalavimus, paskirti teismo psichologinę ekspertizę šalių dukrai siekiant išsiaiškinti dėl kurio iš tėvų kaltės vaikui nustatyta ambivalencija ir su kuo vaikas nori gyventi iš tiesų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai vertino apelianto turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi galimybės uždirbti pakankamai pinigų.Atsakovė daro psichologinį poveikį dukrai, paruošė dukrai atsakymus į klausimus, kuriuos uždavė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja-psichologė. Siekiant nustatyti tikrąją vaiko nuomonę, būtina psichologinė dukros ekspertizė.Atsakovei neteikiant ieškovui jokių ataskaitų apie gautą išlaikymą ir jo panaudojimą gali susidaryti situacija, kai atsakovė gali paduoti ieškovą į teismą dėl įsiskolinimo. Atsakovė išlaikymui skirtus pinigus gali leisti ir asmeniniams poreikiams. Ieškovė neteikia jos daliai priklausančios išlaikymo sumos.Teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti bendravimo su dukra tvarką. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas po skambučio neatvyksta paimti dukros, melagingi. Teismas nepagrįstai nenustatė galimybės, kad ieškovas gali dukrą paimti tik tiesiogiai iš mokymo įstaigos. Teismas nepagrįstai neleido vaiko pasiimti anksčiau – iki 16 val. Būtina uždrausti atsakovei išvesti vaiką į užsienį be ieškovo sutikimo, nes ieškovas atvykęs pasiimti dukros namie jos neranda.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. E. darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl A. E., būdamas sveikas ir darbingas, atsakovės įsitikinimu, turi galimybę gauti pajamas. Apeliantas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą ir dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Šalių turtinė padėtis ir vaiko poreikiai nepasikeitė.Tikslu eliminuoti apelianto kaltinimus O. E. dėl neva trukdymo bendrauti - susitikti su vaiku, buvo nustatyta tokia apelianto su vaiku bendravimo tvarka, pagal kurią apeliantas vaiką pasiima ne iš namu (kuriuose anot apelianto - vaikas neva neduodamas), o vaiką apeliantas gali pasiimti iš ugdymo įstaigos. Tokia nustatyta tvarka pašalina apelianto siekiamas sukurti abejones, dėl neva bendravimo su vaiku trukdymo.Apeliantas neįrodė, kad atsakovė dukros išlaikymui skirtus pinigus naudoja ne pagal paskirtį. vaiko turtiniai interesai nuo tėvu, valdančiu jo turtą uzufrukto teise, aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo, yra apsaugoti suteikiant teisę vaiko atstovams, valstybinei vaiko teisiu apsaugos institucijai ir prokurorui teise išieškoti skolą iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo keliami reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos bei išlaikymo dydžio nustatymo buvo galutinai išspręsti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2012 m. rugsėjo 11 d. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir dalyje pakeičiant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl to paties pobūdžio reikalavimų Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2013 m. sausio 9 d. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.
CK 3.169 str. 3 d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar viena iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovas neįrodė, jog per šį trumpą laiką iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą keisti teismo sprendimu nustatytą šalių dukters gyvenamą vietą: vaiko nuomonė buvo išklausyta tiek ankstesniame teismo procese, tiek šio proceso metu – teismo pavedimu vaiko norai buvo išklausyti per VTAS pagalvos vaikui organizavimo poskyrio specialistę, vaiko nuomonė nepasikeitė. Sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis, suprantamos kaip šalių turtinės padėties esminis pasikeitimas ar kitų ypatingų aplinkybių buvimas, taip pat nepilnamečių vaikų poreikių esminis pasikeitimas (CK 3.192 str. 2 d.). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1982-611/2012 išnagrinėjo ir įvertino visus ieškovo čia reiškiamus argumentus dėl bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymo, nustatyta tvarka yra aiški, suprantama, atitinka vaiko interesus ir turi būti vykdoma abiejų ginčo šalių geranoriškai ar ieškovui realizuojant reikalavimo teisę priverstinio vykdymo tvarka (CPK 42 str. 3 d.). Ieškovas remiasi vien deklaratyviais teiginiais, tačiau esminių aplinkybių, kurios reikšmingos pakeičiant vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su tėvu tvarką bei išlaikymo dydį, nenustatyta. Vien besitęsiantys konfliktiški šalių santykiai nelemia ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių pasikeitimo.
Teismo pavedimu vaiko norai buvo išklausyti per Vaikų teisių apsaugos skyriaus pagalbos vaikui organizavimo poskyrio specialistę, vaiko nuomonė nepasikeitė. Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės VTAS atstovės išvadą, bei į Širvintų rajono savivaldybės VTAS atstovės išvadą, teismas sprendė, jog ieškovo prašymu skirti psichologinę ekspertizę dėl vaiko nuomonės nėra tikslinga, kadangi mergaitė guvi, lengvai bendraujanti, aiškiai dėsto savo mintis. Nors mergaitė yra sutrikusi, kartais vartoja suaugusiųjų frazes, kurių reikšmės nelabai supranta, pirmosios instancijos teismo vertinimu tai pasekmė abiejų tėvų elgesio, siekiant įtakot vaiką. Mergaitė yra geros raidos, adekvačių psichoemocijų ir adekvataus elgesio, iš dalies geba formuluoti savo nuomonę nepaisant galimo motinos poveiko, pateikti argumentus, paaiškinti savo sprendimą, todėl ieškovo reikalavimas skirti psichologinę ekspertizę yra perteklinis.
Ieškovas reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia aplinkybėmis, kad jam trukdoma bendrauti su dukra, atsakovė dėl negrąžinamo kredito gali prarasti būstą, ieškovas turi geresnes buitines gyvenimo sąlygas. Tačiau nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovės būstas gali parduotas dėl negrąžinamo kredito. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas turi gerai įrengtą ir erdvesnį būstą nereikšminga, nes ir ieškovės gyvenimo sąlygos atitinka vaiko poreikius, o devynerių metų amžiaus mergaitės priežiūrą paprastai geriau užtikrina motina. Dukros perdavimo tėvui bendrauti nesklandumus abi šalys gali išspręsti geranoriškai bendradarbiaudamos arba priverstinio teismo sprendimų vykdymo tvarka.
Reikalavimą sumažinti teismo nustatytą išlaikymą, apeliantas grindžia pajamų trūkumu. Tačiau Vilniaus apygardos teismas spręsdamas ginčą ir priimdamas 2012-09-11 nutartį, įvertino šalių dukters I. E. poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad O. E. pajamos sudaro apie 1400 Lt (atskaičius mokesčius), A. E. mėnesio pajamos sudaro apie 1500 Lt, o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdyje metu A. E. nurodė, kad jo pajamos tuo metu sudarė apie 1100 Lt atskaičius mokesčius. Teismas padarė išvadą, jog šalių pajamos yra apylygės, abu yra sveiki ir darbingi, dėl šios priežasties pripažintina, kad turi vienodas galimybes teikti išlaikymą, todėl abi vienodai turi prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. E. darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl A. E., būdamas sveikas ir darbingas, atsakovės įsitikinimu, turi galimybę gauti pajamas. Apeliantas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą ir dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, prarado darbą dėl sveikatos ar pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Nors apeliantas teigia, kad buvo atleistas iš darbo, nes darbą prarado dėl to, kad neturėjo už ką į darbą nuvažiuoti, tačiau šios aplinkybės konkrečiais įrodymais neįrodinėjo. Kaip teisingai nurodė atsakovė, tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, šalių gaunamu pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesu naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkanti išlaikymo dydi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra nustatytos vaiko išlaikymo formos ar dydžio pakeitimo sąlygos: bylos nagrinėjimo metu nei ieškovo, nei atsakovės pajamos nepasikeitė, ieškovas yra darbingas vyras, vaiko poreikiai taip pat nesumažėjo (tai pripažino pats ieškovas), todėl tenkinti ieškinio šioje dalyje nėra jokio teisinio pagrindo.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendime siekdamas eliminuoti šalių ginčus, ar atsakovė O. E. trukdo atsakovui bendrauti - susitikti su vaiku, buvo nustatyta tokia apelianto su vaiku bendravimo tvarka, pagal kurią apeliantas vaiką pasiima ne iš namu (kuriuose anot apelianto - vaikas neva neduodamas), o vaiką apeliantas gali pasiimti iš ugdymo įstaigos. Ši aplinkybė pašalina apelianto įrodinėjamas abejones dėl bendravimo su vaiku trukdymo. Vaiko išvežimo į užsienį be ieškovo sutikimo nepagrįstai apribotų vaiko ir motines teises.
CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymui skiriamos sumos pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz., maistui, aprangai, mokslams ir kt.). Tuo atveju, kai vaiko tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Vaiko turtiniai interesai nuo tėvu, valdančiu jo turtą uzufrukto teise, aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo, yra apsaugoti suteikiant teisę vaiko atstovams (kitam iš tėvų), valstybinei vaiko teisiu apsaugos institucijai ir prokurorui teise išieškoti skolą iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto. Ieškovui pastoviai bendraujant su dukra žinoma, kiek riekia lėšų dukros išlaikymui ir kur teikiamas išlaikymas išleidžiamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovo mokamą išlaikymą panaudotų ne vaiko poreikiams, todėl ieškovo prašomas nustatyti įpareigojimas teikti pinigų panaudojimo ataskaitas būtų perteklinis, užkrautų atsakovei papildomus įpareigojimus, susijusius su detalių ataskaitų rengimu, tuo labiau visas išlaidas patvirtinančių mokėjimo dokumentų rinkimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.