Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Mikuckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. E. ieškinį atsakovui A. E. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB Swedbank, UAB „OMTX Group“, Z. A., IĮ „Ginklų priežiūros centras“ bankroto administratorius UAB „Finresta“, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl santuokos nutraukimo

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Dėl išlaikymo

Dėl bendravimo tvarkos

Dėl turto padalijimo

Dėl kreditorių

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Dėl išlaikymo

Dėl įsiskolinimo

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Dėl turto padalijimo

Dėl kreditorių

8. Ieškovės versijų keitimas, kaltinimai nebūtais dalykais, liudytojų parodymų girdėjimas taip kaip jie nesakė, pastovūs bandymai prisitaikyti prie naujai paaiškėjusių aplinkybių, tik rodo ieškovės emocinius sutrikimus, materialinės naudos siekimą net ir ignoruojant bendrai priimtas moralės normas.

10. Teismo numatyta bendravimo tvarką per Kalėdas ir Velykas su dukra būtina keisti, nes ši tvarka, kai dukrą galima pasiimti kiekvieną šventinę dieną, bet tą pačią dieną privaloma ją grąžinti vakare motinai, sudaro didelius nepatogumus tiek dukrai, tiek ieškovei bei atsakovui. Vaikas vežiojamas pirmyn - atgal tas dienas net nepajaus šventinės nuotaikos, ir nė vienoje vietoje negalės ramiai atšvęsti. Būtina numatyti ir Naujųjų metų bei dukters gimtadienio švenčių metu tenkantį bendravimo grafiką. Dvi valandos numatytos bendrauti su dukra yra per mažas laiko tarpas, kad galima kartu su nueiti į teatrą, kino filmą ir pan.

12. Atsakovas netenka buto, kuris įsigytas pardavus atsakovo turėtą nuosavą butą, o prieš banką lieka pagrindiniu skolininku. Sutinka, kad butas gali pereiti asmeninės nuosavybės teise ieškovei, bet norėtų, kad ieškovė susirastą sau kitą paskolos garantą ar gavėją vietoje atsakovo.

Tretysis asmuo BIĮ „Ginklų priežiūros centras" atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą dalyje dėl turto padalijimo atmesti, panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo ir šiuo klausimu priimti naują sprendimą, t.y. šio klausimo nagrinėjimą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Vilniaus apygardos teismas 2011-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 4097-302/2011 į BIĮ „Ginklų priežiūros centras" bankroto bylą bendraatsakovais įtraukė A. E. ir O. E.. Taip pat, Vilniaus apygardos teismas 2011-10-13 nutartimi areštavo A. E. ir O. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Šalių turto padalijimo klausimai turi būti perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui BIĮ „Ginklų priežiūros centras" bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos priteisimo

Pagal bylos duomenis ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2003-08-02 (I t., b.l.18). Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, atsakovas teigia esant priešingai. Pirmosios instancijos teismas dėl santuokos iširimo kaltomis pripažino abi šalis, bet ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

Pagal CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje šeimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais CK 3.3 str. įtvirtintais principais. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (CK 3.27 str. 1 d.). Taigi, bet kokios minėtos pareigos pažeidimas, netgi moraliniu požiūriu nepriimtinas elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė preziumuojama, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Vieno sutuoktinio kaltės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.60 str. 3 d., nepaneigia teismo teisės pripažinti ir kitą sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu nustatoma, kad jo elgesys neatitiko aukščiau nurodytų kriterijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs ir pagarbūs vienas kitam, bendro gyvenimo taisyklėms. Byloje apklausti liudytojai iš esmės nurodė, kad neatitiko šalių tarpusavio interesai, matydavo šalis besibarančias, kalbančias pakeltu tonu, jos abi viena kitą įžeidinėdavo, konflikto priežasčių nė vienas iš liudytojų negalėjo įvardinti. Tai, kad atsakovas nepakeitė krano, nerodo jo kaltės dėl santuokos iširimo, nes tam reikia tam tikrų žinių ir įgūdžių. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, kaip matyti iš 2011-11-22 teismo posėdžio protokolo, liudytoja V. G. negalėjo patvirtinti fakto, kad šalių dukra bijojo atsakovo. Vien faktas, kad liudytoja Z. A. ieškovės prašymu parveždavo vaistų ar nuveždavo ją ir dukrą į ligoninę, pats savaime neįrodo atsakovo kaip sutuoktinio netinkamo pareigų vykdymo. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas, priešingai nei teigia apeliantė, nepatvirtino atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu fakto. Tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantės nurodyti liudytojai aplinkybes, jog ieškovė nesulaukdavo iš atsakovo nei materialinės, nei moralinės pagalbos, sužinojo, kaip jie patys pripažino, iš ieškovės, t.y. tokios informacijos šaltinis yra pati ieškovė, todėl tokie parodymai negali būti vertinami kaip pakankami ir tinkami atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti. Priešingai, byloje šalių pateikti jų sąskaitų išrašai bei IĮ „Ginklų priežiūros centras“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas prisidėdavo prie šeimos išlaikymo ir jos poreikių tenkinimo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymai yra prieštaringi. Pateiktos šalių charakteristikos yra teigiamos. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad ir pačios ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo metu keitėsi, yra nenuosekli skirtingai neu atsakovas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir šalių nurodomas aplinkybes dėl atsakovo išsikėlimo iš šeimos būsto ir persikėlimo gyventi į Kernavę, nes šalys šias aplinkybes nurodo skirtingai, liudytojai šių aplinkybių negalėjo atskleisti, o kitokių įrodymų, išskyrus šalių paaiškinimus, nėra pateikta. Teikti pirmenybę kurios nors iš šalių paaiškinimams ir būtent jos paaiškinimais vadovautis kaip pagrindžiančiais atsakovo išsikraustymo aplinkybes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, joms abiems pažeidus savo kaip sutuoktinių pareigas. Nesant byloje galimybės pagal pateiktus įrodymus nustatyti kurios vienos šalies akivaizdžios kaltės, reikšmingai didesnės nei kitos šalies, laikytinos abi šalys kaltomis dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), todėl pagrįstai pripažino abi šalis kaltomis dėl santuokos iširimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nepateikė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą paneigiančių įrodymų. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė CK 3.70 str. 2 d. ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Šalims būnant santuokoje, jiems 2005-05-28 gimė dukra I. E., kuri yra nepilnametė. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt. Be to, pagal teismų suformuotą praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės pajamos sudaro apie 1400 Lt (atskaičius mokesčius). Kaip matyti iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-09-02 išvados (II t., b.l.100-101), atsakovas šios tarnybos darbuotojams pripažino, kad jo mėnesio pajamos sudaro apie 1500-1600 Lt, to jis neginčijo ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdyje metu atsakovas nurodė, kad jo pajamos šiuo metu sudaro apie 1100 Lt (atskaičius mokesčius), tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, pagal byloje esančius įrodymus šalių pajamos yra apyligės, abu yra sveiki ir darbingi, dėl šios priežasties pripažintina, kad turi vienodas galimybes teikti išlaikymą, todėl abi vienodai turi prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Nors ir pagrįsti ieškovės argumentai, kad 200 Lt per mėnesį suma yra nepakankama suaugusio žmogaus pragyvenimui, tačiau atsakovas pripažino, kad uždirba daugiau (apie 1500-1600 Lt) nei atsispindi jo pajamos SODROS duomenyse, tačiau ieškovė nepateikė ir nepateikė įrodymų, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei jis pripažino. Apeliantė, teigdama, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo žymiai daugiau nei ji, t.y. ¾ dalimi, niekaip to nemotyvavo, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą priteisti iš atsakovo žymiai didesnę išlaikymo dalį nei turėtų teikti ieškovė. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodoma vieno mėnesio dukters išlaikymo suma - 2080 Lt – neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes ieškovė pagal savo pajamos negalėjo tokią sumą skirti dukters poreikių tenkinimui, o jos pateikti įrodymai neatspindi tokių poreikių būtinybės. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės nurodomais dukters maisto ir vaistų poreikiais, nes 6-7 metų vaikas negali suvalgyti daugiau nei suaugęs asmuo, be to, vaikas papildomai maitinasi vaikų darželyje. Ieškovės nurodomos kitų vaiko poreikių išlaidos taip pat pripažintinos nepagrįstai padidintomis. Nors bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukra turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau pateikti įrodymai neatspindi ieškovės nurodomų susirgimų masto. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo pajamas, jog teismo nustatyta ir priteista išlaikymo suma, atsižvelgiant į papildomus vaiko poreikius, yra nepakankama užtikrinti šalių dukters poreikius, pripažįsta, kad mergaitės poreikiams patenkinti pakankama 1200 Lt suma per mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismo priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą teisėjų kolegija keičia, padidindama ją iki 600 Lt per mėnesį (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str.; CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus: šalių paaiškinimus, jų ir IĮ Ginklų priežiūros centro sąskaitų išrašus, daro išvadą, kad iki šalys gyveno kartu, abi pagal savo galimybes prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, įskaitant ir išlaikymo vaikui teikimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2010 m. kovo mėn., šalys šios teismo išvados neginčija, ją paneigiančių įrodymų nepateikė. Kad atsakovas teiktų išlaikymą dukrai nuo gyvenimo skyrium pradžios, jis nepateikė, o aplinkybė, jog didžiąją vasaros laiko dalį vaikas gyveno su pas atsakovo tėvus, neatleidžia atsakovą nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Todėl teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pripažįsta, kad atsakovas nuolatinio ir pakankamo išlaikymo dukrai neteikė nuo 2010 m. kovo mėn., todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2011-06-01 (15 mėn.). Byloje nėra duomenų, kad šalių dukters poreikiai iki ieškinio teisme pareiškimo buvo kitokie nei esantys po ieškinio pareiškimo, kad iki ieškinio pareiškimo egzistavo kitokios faktinės aplinkybės, kalbant apie šalių dukters poreikius ir šalių galimybes teikti išlaikymą, todėl priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, vadovautinasi aukščiau teisėjų kolegijos nustatytu atsakovo teiktino išlaikymo dydžiu. Todėl išlaikymo skola sudaro 9000 Lt (600 Ltx15 mėn.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą padidina iki 9000 Lt (CPK 185 str., 329 str., 330 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) bendravimo su vaikų tvarkos nustatymą reglamentuoja CK 3.176 str. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką nustatė savo iniciatyva, nesant dėl to šalių reikalavimui (CPK 376 str.). Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka toje dalyje, jog atsakovui leista kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti ją motinai į gyvenamąją vietą iki 19 val., nurodydama, jog po ugdymo įstaigos ji turi paimti vaiką namo, pamaitinti ir perrengti, atsakovas įsipareigojęs apimti vaiką, gali jo nepaimti, todėl prašo nustatyti, jog nurodytomis dienomis atsakovas gali paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinti tą pačią dieną iki 20 val. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į šalių pateiktus įrodymus, nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas, kad pažadėjęs paimti vaiką iš ugdymo įstaigos, jo nepaimtų. Kita vertus, ieškovei nėra sudėtinga tai patikrinti, paskambinus į ugdymo įstaigą. Atsakovas yra pajėgus pats pamaitinti vaiką po ugdymo įstaigos, be to, vaikas yra maitinamas ugdymo įstaigoje, drabužius persirengti ieškovė gali iš ryto pristatyti į ugdymo vietą. Be to, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių konfliktinį pobūdį, pačios ieškovės teiginius, jog atsakovas pas ją namuose kelia konfliktus, šalių dukters ir šalių interesai labiau bus užtikrinti, jeigu atsakovas galėtų paimti vaiką tiesiogiai iš ugdymo įstaigos, netarpininkaujant ieškovei. Todėl ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo pakeitimo atmetamas.

Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, pasisakydamas dėl teismo nustatytos bendravimo su dukterimi tvarkos, nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka per Kalėdas ir Velykas tiek kiek nustatyta, jog kiekvieną šventinę dieną jis pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina atgal tą pačią dieną vakare, sudaro didelius nepatogumus tiek dukrai, tiek jam ir ieškovei, nes vaikas, kasdien jį vežiojant pirmyn ir atgal, nepajus šventinės nuotaikos, ieškovė per šventes negalėtų niekur išvykti, nors tuo metu vaikas ir būtų su atsakovu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais atsakovo argumentais. Iš tikrųjų, tokia nustatyta bendravimo tvarka, kai poriniais metais per Kalėdas ar neporiniais per Velykas ieškovas švenčių dienomis kasdien paima vaiką iki 11 val. ir kasdien grąžina iki 19 val., yra nepatogi tiek šalims, tiek vaikui, pagrindų riboti atsakovo galimybę būti nenutrūkstamai su vaiku per visą minėtų švenčių laikotarpį nėra. Todėl, atsižvelgiant į egzistuojantį viešąjį interesą tokio pobūdžio bylose, į CPK 376 str. 3 d., į tai, kad atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką teismas nustatė savo iniciatyva, byloje yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str.) ir pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, jog švenčių dienomis atsakovas gali paimti dukrą iš gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 11 val. ir turi grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą paskutinės švenčių dienos 19.00 val. Kitoje dalyje peržengi apeliacinio skundo ribas nėra teisinio pagrindo, atsakovas nėra pateikęs apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaikų ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teisėjų kolegija dėl atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų tiek, kiek jie susiję su atsakovo prašymu pakeisti teismo sprendimą, teisėjų kolegija nepasisako. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukterimi tvarka neatima jam teisės netrukdomai bendrauti su dukra jos lankomoje ikimokiklinio ugdymo įstaigoje ar mokykloje, netrukdant dukters ugdymui, nekliudomai lankyti dukterį jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, ar slaugoma namuose ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Šalys santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini)., 99.000 Lt vertės, 1,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 11.000 Lt vertės, lengvąjį automobilį Opel Ascona, valst.NR.(duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, be to, santuokos metu buvo įregistruota Individuali įmonė Ginklų priežiūros centras (I t., b.l.92,94-95, 97-99). Ginčo tarp šalių dėl turto vertės nėra.

Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi IĮ Ginklų priežiūros centrui buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi buvo paskirta UAB „Finresta“, ši nutartis įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo patvirtinti šios įmonės kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir trečiojo asmens nagrinėjamoje byloje UAB „OMTX“ 48 283,90 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovė O. E. ir atsakovas A. E. minėtoje bankroto byloje buvo įtraukti bendraatsakoviais (III t., b.l.58), o nagrinėjamoje byloje šalių prašomas padalinti turtas bankroto byloje yra teismo areštuotas (III t., b.l.59). Pagal suformuotą teismų praktiką tuo atveju, kai individualiai įmonei iškeliama bankroto byla ir tuo pačiu metu įmonės savininko (savininkų) santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (tiek tais atvejais, kai šis klausimas keliamas pagal vieno sutuoktinio ieškinį, tiek tuomet, kai yra susitarimas dėl bendro turto padalijimo, ar kai turtą prašo padalyti kreditoriai), šis klausimas perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 3.51 str., 3.55 str., 3.116 str. 1 d.). Tokia pozicija grindžiama tuo, jog bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu - maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, o speciali bankroto bylų nagrinėjimo procedūra, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (ĮBĮ 1 str. 1-2 d.). Taigi individualios įmonės, kaip šeimos verslo, bankroto procedūrai yra taikoma ĮBĮ nustatyta tvarka, CK trečiosios knygos nuostatos šios procedūros nereglamentuoja (CK 1.1 str. 2 d., 3.1 str. 2 d.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-247/2012).

Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2012 m. sausio 12 d. nutartyje (III t., b.l.125-129) minėtoje bankroto byloje pasisakė, kad BIĮ Ginklų priežiūros centro turto neužtenka įmonės kreditoriniams reikalavimams patenkinti, kas sąlygoja, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų išieškojimas bus nukreiptas į įmonės savininko (savininkų) turtą.

Be to, tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis), – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje negali būti nagrinėjamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šio klausimo nagrinėjimas turi būti perduotas IĮ Ginklų priežiūros centro bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir padalindamas tarp šalių santuokoje įgytą turtą bei prievoles, neatsižvelgė į šias aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas bei neatsižvelgė į teismų praktiką šiuo klausimu. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl šalių santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo naikinamas ir civilinė byla šioje dalyje perduodama nagrinėti IĮ Ginklų priežiūros centro bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentų, kiek tai susiję su santuokoje įgyto turto ir prievolių tarp šalių padalinimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo priteista ieškovei iš atsakovo 100 Lt žyminio mokesčio suma nekeistina, taip pat nekeistinas valstybei priteista iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma, tačiau padidinus išlaikymą, iš atsakovui valstybei priteistas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą padidintinas iki 216 Lt (CPK 88 str. 1 d., 93 str., 96 str.). Kadangi teismo sprendimas dalyje dėl turto padalinimo ir prievolių pobūdžio nustatymo panaikintas, perduodant jį spręsti iš naujo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl panaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 360 Lt žyminio mokesčio valstybei už atsakovui teismo priteistą turto dalį (CPK 93 str., 96 str.).

Kadangi reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl ieškovės už apeliacinį skundą dėl kitų reikalavimų sumokėtas žyminis mokestis, šioje dalyje apeliacinio skundo nepatenkinus, jai iš atsakovo nepriteisiamas (CPK 93 str).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu priteistą iš atsakovo A. E. išlaikymą dukrai I. E. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-01 iki jos pilnametystės padidinti iki 600 (šešių šimtų) litų per mėnesį, priteistą išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 9000 (devynių tūkstančių) litų, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ir tvarkyti vaiko motinai O. E..

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu nustatytą atsakovo A. E. bendravimo tvarką su dukra I. E. pakeisti ir išdėstyti taip:

Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną turi teisę paimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.Metų porinių savaičių penktadienį tėvas, įspėjęs vaiko motiną, ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti dukrą nuo 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.Poriniais metais tėvas praleidžia su vaiku šias šventes:Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką gruodžio 24 dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo gruodžio 26 d. iki 19 val.Neporiniais metais:Krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką sekmadienį 11 val. ir privalo grąžinti jį namo pirmadienį 19 val. Tėvo atostogų metu vaikas nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių. Apie vaiko paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.Vaiko tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, švenčių metu, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti kitu laiku gali tik sutinkant dukros motinai. Vaiko tėvų sutarimu su dukra tėvas gali būti ir kitu nei grafike nustatytu laiku.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą dalyje dėl tarp šalių santuokoje įgyto turto padalinimo ir jų prievolių kreditoriams AB Swedbank, Z. A. ir IĮ Ginklų priežiūros centro kreditoriams pobūdžio nustatymo panaikinti ir civilinę bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti IĮ Ginklų priežiūros centro bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu iš atsakovo A. E. į valstybės biudžetą priteistą 504 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 216 (dviejų šimtų šešiolikos) litų.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą, t.y. dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl neturtinės žalos, dėl pavardės, bylinėjimosi išlaidų ir toje dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą.