Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-09-18 · Administracinė byla Nr. I-390-609/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2009-09-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-18
Bylos Nr.
I-390-609/2009
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00181-2009-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Administracinė byla Nr. I-390-609/2009Proceso Nr. 3-63-3-00181-2009-6
Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.4, 74(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRE NDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. T. , jo atstovui advokatui A. J. , atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Jolantai Laužikaitei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-23 įsakymo Nr. P1-260 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-23 įsakymą Nr. P1-260, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l. 16). Teigia, kad įsakymas jam nėra suprantamas, prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, įstatymų normoms, jame išdėstyti tik subjektyvūs ir abstraktūs pamąstymai, vienpusiškas situacijos vertinimas. Mano, kad įsakyme nurodyti sunkesni kaltinimai, nei jis informuotas pranešimu apie tarnybinį nusižengimą. Argumentuoja, kad jam nebuvo sudaryta galimybė paaiškinti dėl visų pareikštų kaltinimų, tuo, jo manymu, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punktas. Taip pat nurodo, jog 2009-06-18 tarnybinio patikrinimo motyvuotą išvadą Nr. P20-20 gavo tik po nuobaudos paskyrimo. Mano, kad išvados teiginiai, jog neatsakydamas į tarybos nario S. D. klausimus, kodėl tikslinga (ar netikslinga) patvirtinti teikiamą sprendimo projektą, kokių rezultatų laukiama, kokios gali būti teigiamos ar neigiamos pasekmės, bei dviprasmiškais atsakymais tarybos nariams S. D. ir A. V. sukėlė tam tikrus įtarimus dėl savivaldybės administracijos veiksmų skaidrumo, yra nemotyvuoti, o iš tarybos posėdžio fragmentų, nurodytų išvadoje, apskritai negalima suprasti, apie ką buvo kalbama. Argumentuoja, kad jis neturėjo pateikti papildomų argumentų dėl projekto priėmimo tikslingumo, nes jį atspindėjo prie projekto pateikta medžiaga. Be to, jo teigimu, klausimas buvo užduotas jam kaip architektui, t.y. kūrėjui, o ne savivaldybės administracijos tarnautojui, todėl jis gali turėti savo įsitikinimus, kurių posėdyje neatskleidė. Tarybos svarstomu klausimu sprendimas buvo priimtas, todėl neatsirado jokių žalingų pasekmių ir vien dėl to jam negali kilti tarnybinė atsakomybė. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad tiriant tarnybinį nusižengimą ir skiriant nuobaudą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, skirdamas tarnybinę nuobaudą, viršijo kompetenciją, nes pagal Vyriausybės 2002-06-25 nutarimo Nr. 977 3 ir 4 punktus tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, o jį į pareigas 1991 05 28 priėmė Klaipėdos miesto meras. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkės raštas, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, negali būti laikytinas oficialia informacija apie tarnybinį nusižengimą, nes jame turėjo būti konkrečiai nurodyta tarnybinio nusižengimo laikas, vieta, neteisėti veiksmai, kaltės forma, priežastinis ryšys ir žalingos pasekmės, be to, jame išreikšta ne Liberalų sąjūdžio frakcijos, o jos pirmininkės nuomonė. Pareiškėjas taip pat mano, kad nėra tokios kaltės rūšies kaip neapdairumas, kuri įvardinta skundžiamame įsakyme, todėl nenustačius jo kaltės, negali kilti tarnybinė atsakomybė. Pažymi, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas turi suprasti, dėl kokios ir kada padarytos veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, yra skiriama nuobauda. Jam formuluojami kaltinimai pažeidus bendruosius valstybės tarnybos principus (pagarbos žmogui ir valstybei, nešališkumo, viešumo, teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių laikymosi, viešųjų ir privačių interesų konflikto vengimo, tinkamo pareigų atlikimo ir pan.) yra nekonkretūs, todė jam neaišku, ką konkrečiai jis pažeidė ir ar apskritai pažeidė aukščiau išvardintas teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo V. T. prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsikirtimą (b.l. 60-63) grindžia argumentais, kad skiriant tarnybinę nuobaudą V. T. , buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka (toliau – Tvarka). Nurodo, kad 2009-06-01 gavo Klaipėdos miesto tarybos narės A. V. prašymą ištirti, ar pareiškėjas nepažeidė įstatymų ir valstybės tarnautojų etikos principų, pristatydamas tarybos sprendimo projektą, ir šis kreipimasis yra laikytinas oficialia informacija tarnybiniam tyrimui pradėti. Dėl pareiškėjo argumento, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius negalėjo skirti jam tarnybinės nuobaudos nurodo, jog vykdomąja savivaldos institucija yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (pagal 2003 m. sausio 28 d. Vietos savivaldos įstatymo Nr. IX-1327 redakciją). Nurodo, kad pareiškėjui buvo pranešta, jog jis įtariamas padarius tarnybinį nusižengimą. Argumentuoja, kad pagal Tvarkos 7 punktą informuojant apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą nereikalaujama iš anksto kvalifikuoti veikos, nustatyti pažeidimo apimties ir sudėties. Pažymi, kad pareiškėjo 2009-06-09 paaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad jam nekilo neaiškumų, dėl kokio jo veiksmo ir kokių aplinkybių pradėtas tyrimas, todėl mano, kad pareiškėjo teiginiai, jog nesuprato kuo yra kaltinamas, nepagrįsti. Taip pat argumentuoja, kad įsakyme dėl nuobaudos skyrimo nebūtina nurodyti nuobaudos skyrimo motyvų, nes jie gali atsispindėti motyvuotoje išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo. Pažymi, kad vertinant V. T. veiksmus, kurie neatitinka valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, konstatuojama ir jo kaltė. Dėl pareiškėjo motyvo, kad neįrodytos žalingos pasekmės, nesutinka. Nurodo, jog pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes ir jos buvo aptartos motyvuotoje išvadoje. Pareiškėjo teiginiai 2008-05-28 posėdžio metu pristatant darbotvarkės 11 klausimą, sukėlė tarybos narių nepasitenkinimą, parodė jiems nepagarbą bei neigiamą pavyzdį kitiems valstybės tarnautojams, taip pat padarė neigiamą įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnautojais ir apskritai vietos valdžios priimamų sprendimų teisėtumu. Mano, kad pareiškėjo argumentai, kad atsakyti į tarybos nario klausimą jis neprivalo, nes pridedamuose dokumentuose prie projekto visa informacija pateikta, yra nepagrįsti. Pareiškėjas, einantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir tarybos posėdyje atstovaudamas šį skyrių, privalėjo atsakyti į tarybos narių klausimus tiek pagal pareigybės aprašymą, tiek pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-03-27 sprendimu Nr. T2-123, nuostatas (51 punktą). Teigia, jog tokiu būdu V. T. pažeidė valstybės tarnautojų etikos principus ir taisykles, įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktuose, bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968, 2.2., 2.3, 6.5, 8.1 ir 8.2. punktuose, ir dėl to jam buvo skirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Pažymi, kad pareiškėjui buvo paskirta pati švelniausia nuobauda, proporcinga padarytam nusižengimui (b.l. 60-63).

Konstatuojama: Byloje sprendžiamas ginčas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui V. T. paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas (b.l. 20,106-109)- karjeros valstybės tarnautojas, jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau-VTĮ) nuostatos. Pagal bylos duomenis pareiškėjas drausmine tvarka nubaustas už tai, kad dėl neapdairumo netinkamai atliko savo pareigas- 2009 05 29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu elgėsi neatsakingai ir nepagarbiai tarybos narių atžvilgiu. Valstybės tarnautojo pareigos yra nustatomos įstatymais, o taip pat pareigybės aprašyme. Valstybės tarnautojų pareigos reglamentuojamos VTĮ 15 straipsnyje. Pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nustato VTĮ 3 straipsnio 2 dalis. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos 2002 06 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 968, apibrėžia valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas. Tai reiškia, kad minėtos taisyklės reglamentuoja valstybės tarnautojo veiklą ir elgesį, susijusį su tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymu. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2 ir 2.3 punktuose nustatyta, jog vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, valstybės tarnautojas privalo elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu bei valstybės tarnautojais, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų. Nurodytų taisyklių 6.5 punkte pažymėta, kad vadovaudamasis nešališkumo principu, valstybės tarnautojas privalo išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 8.1 ir 8.2 punktuose nurodyta, kad vadovaudamasis viešumo principu, valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus bei teisės aktais nustatyta tvarka teikti reikiamą informaciją kitiems valstybės tarnautojams ir visuomenei. VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas- valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Vertinant ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti raštu suformuluotas kaltinimas valstybės tarnautojui dėl teisei priešingos veikos, apimančios valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Šis aktas turi būti konkretus ir aiškus. Tarnybinėn atsakomybėn traukimas valstybės tarnautojas turi suprasti dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, yra skiriama tarnybinė nuobauda. Kaltinimo nekonkretumas, neįvardijant pažeidimo padarymo laiko, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių pasekmių,- aplinkybės, bylojančios apie nesilaikymą taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą bei lemiančios skundžiamo individualaus teisės akto naikinimą. Tiek VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, tiek tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių Taisyklių 5 punkte pažymėta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Nustatyta, jog komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti buvo sudaryta Klaipėdos miesto savivaldybs administracijos direktoriui gavus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos 2009 06 01 raštą Nr. 05-06 „Dėl administracijos darbuotojo V. T. elgesio“ (b.l. 22,23). Minėtu raštu buvo prašoma ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojas V. T. tinkamai vykdė valstybės tarnautojo pareigas, 2009 05 28 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje pristatydamas sprendimo projektą „Dėl pritarimo žemės sklypo Nėgių g. 2, Klaipėdoje, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, nustatytų Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 235 „Dėl gyvenamojo kvartalo Melnragėje išplanavimo patvirtinimo“ patvirtinta detalaus išplanavimo schema, keitimui“. Kadangi Klaipėdos miesto tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos rašte nėra įvardinta, kokiais pareiškėjo veiksmais buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, laikytina, jog pareiškėjo veiksmai dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo 2009 05 28,29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo įvertinti, komisijai susipažinus su Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 05 29 posėdžio įrašu. Byloje esančios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 09 30 įsakymu Nr. P1-866 patvirtintos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo (b.l. 64,65) 7.13 punkte nurodyta, jog nesant skyriaus vedėjo, skyriaus vedėjo pavaduotojas laikinai atlieka skyriaus vedėjo funkcijas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 03 27 sprendimu Nr. T2-123, 51 punkte pažymėta, kad po pagrindinio pranešimo sprendimo projekto pranešėjas atsako į tarybos narių klausimus. Byloje esančioje 2009 06 18 tarnybinio patikrinimo išvadoje (b.l. 30) nurodoma, jog laikinai eidamas skyriaus vedėjo pareigas ir pristatydamas sprendimo projektą, pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1,5,7 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 06 24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2, 2.3, 6.5, 8.1 ir 8.2 punktų nuostatas, nes nepateikė argumentų, kodėl tikslinga ar netikslinga patvirtinti teikiamą sprendimo projektą, kokių rezultatų laukiama, kokios gali būti sprendimo projektu sukeltos pasekmės, dviprasmiškais atsakymais tarybos nariams S. D. ir A. V. sukėlė įtarimus dėl savivaldybės administracijos veiksmų skaidrumo. Išvadoje pažymima, jog tokiu elgesiu pareiškėjas parodė neigiamą pavyzdį kitiems valstybės tarnautojams, elgėsi neatsakingai ir nepagarbiai tarybos narių atžvilgiu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog pristatydamas sprendimo projektą, pareiškėjas į tarybos narių klausimus atsakė, tačiau tai atliko neišsamiai ir nepateikė informacijos, kad tarybos nariai galėtų priimti tinkamiausią sprendimą. Nors išvadoje teigiama, jog pareiškėjo atsakymai buvo neišsamūs, nepakankami tarybos nariams priimti sprendimą, iš byloje esančio sprendimo (b.l. 39) matyti, jog 2009 05 29 Klaipėdos pareiškėjo pristatytam sprendimo projektui buvo pritarta. Pranešėjo atsakymas į tarybos nario S. D. klausimą, jog jis, kaip architektas, turi savo Klaipėdos plėtros viziją, nelaikytinas netinkamu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvieno žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis). Teismui atsakovę įpareigojus pateikti visus dokumentus, susijusius su skundžiamo įsakymo priėmimu, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai S. D. ir A. V. būtų tiesiogiai įvardinę netinkamai savo pareigas atlikusius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus bei jų veiksmus, galėjusius duoti pagrindą suabejoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiklos skaidrumu. VTĮ 30 straipsnio 7 d. numatyta, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 06 25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“ patvirtino Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau- Taisyklės). Taisyklių 10 punkte pažymėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliekamas išsamiai, išvada turi būti motyvuota. Joje nepakanka tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, tyrimas turi būti pagrįstas įrodymais, nurodant konkrečias tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje ir Tvarkos 10 punkte nurodytas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, jog tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėją pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą buvo priimta, komisijai disponuojant tik dviem įrodymų šaltiniais- pareiškėjo paaiškinimu ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio garso įrašu. 2009 06 23 įsakyme Nr. P1-260 skirti drausminę nuobaudą pareiškėjui nurodoma, jog pareiškėjas tarnybinį pažeidimą padarė dėl neapdairumo. Kadangi 2009 06 09 paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog valstybės tarnautojo pareigas jis atliko tinkamai ir tarnybinės etikos nepažeidė, esant įsakyme nurodytai pažeidėjo kaltės formai, neaišku, ar pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumu, ar aplaidumu ir kokiais įrodymais tokios kaltės formos nustatymas grindžiamas. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog savo elgesiu pareiškėjas parodė neigiamą pavyzdį kitiems valstybės tarnautojams, elgėsi neatsakingai ir nepagarbiai tarybos narių atžvilgiu, tokia išvados formuluotė laikytina abstrakčia, nepagrįsta faktiniais duomenimis. Kadangi laikytina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas iš esmės atliktas nepilnai, pareiškėjo kaltė dėl išvadoje konstatuotų nusižengimų neįrodyta ir tarnybinė nuobauda-papeikimas paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, įsakymas skirti nuobaudą naikintinas. Byloje yra gautas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančios sąskaitos Nr. 17/3-9400261 (b.l. 19) matyti, jog pareiškėjas turėjo 2520 Lt atstovavimo išlaidų. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau-Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Apskaičiuojant pareiškėjos turėtas su atstovavimu susijusias išlaidas, baziniu dydžiu imtinas Vyriausybės nustatytas 800 Lt dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 12 17 nutarimas Nr. 1368). Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už ieškinio surašymą maksimalus taikytinas koeficientas yra 3. Kadangi nustatytas koeficientas nemažintinas, o Rekomendacijose nenumatomas išlaidų už susipažinimą su bylos medžiaga, teisminės praktikos studijas bei konsultacijas atlyginimas, už prašymo surašymą pareiškėjui priteistina 2400 Lt suma. Pareiškėjo atstovas dalyvavo 2009 09 09 teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 8 min.. Kadangi Rekomendacijų 8.18 punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus taikytinas koeficientas yra 0.15, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 120 Lt atstovavimo išlaidų suma. Iš viso pareiškėjui iš atsakovės priteistina 2520 Lt atstovavimo išlaidų suma.

Vadovaudamasi LR ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 89 straipnio 1 dalies 3 punktu, nusprendžia : prašymą patenkinti pilnutinai. 2009 06 23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojui V. T. paskirta tarnybinė nuobauda- pastaba, panaikinti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja Eglė Kiaurakytė