Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal N. M. ieškinį atsakovui V. (V.) M. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, turto padalinimo, ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei N. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti 1978-07-15 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp N. M. ir V. M. sudarytą santuoką, įrašo Nr. 1017, santuokos liudijimo Nr. XIII-OK 514500; 2) priteisti ieškovei N. M. asmenine nuosavybės teise Duomenys neskelbtini esantį butą, o atsakovui priteisti iš ieškovės kompensaciją už nekilnojamąjį turtą – 26 500,00 Eur; 3) priteisti atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise garažą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esantį Duomenys neskelbtini; 4) priteisti ieškovei N. M. iš atsakovo garažo vertės dydžio kompensaciją -1 680,00 Eur; 5) priteisti ieškovei N. M. iš atsakovo už gyvenamojo būsto, esančio adresu Duomenys neskelbtini, pagerinimą ir išlaikymą (komunaliniai mokesčiai) kompensaciją – 5 454,00 Eur; 6) nustatyti, kad ieškovė N. M. sumokės atsakovui 19 366,00 EUR kompensaciją tokia nustatyta tvarka: 10 000,00 EUR kompensaciją nedelsiant po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį - 9 366,00 EUR - per 12 mėnesių laikotarpį; 7) priteisti ieškovei N. M. asmenine nuosavybės teise 4 552 vnt. AB TEO LT paprastųjų vardinių akcijų; 8) nustatyti, kad banko sąskaitose ir/ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos liktų tos šalies asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ir/ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu įgytą pavardę –M.; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovas nuolat išvykdavo gyventi į Rusijos Federaciją, negrįždavo po kelerius metus, t. y. palikdavo šeimą ir ja nesirūpino, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Dalinant santuokoje įgytą butą Duomenys neskelbtini, šis turtas jai priteistinas natūra, nes atsakovas yra nesugyvenamo charakterio, konfliktiškas, todėl, nutraukus santuoką, viename bute jiems gyventi būtų neįmanoma, ji atsakovui sumokėtų pusę buto vertės. AB TEO LT akcijos turėtų būti pripažintos jos asmenine nuosavybe, nes buvo skirtos už ilgametį darbą ir įgytos 1999 m. su atsakovu faktiškai gyvenant atskirai.Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) santuoką, sudarytą 1978-07-15 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp N. M. ir V. M., įrašo Nr. 1017, nutraukti; 2) pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei N. M. priteisti nuosavybės teise: 50/100 dalių buto, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis 3-7 (10,86 kv. m.); 3-8 (18,20 kv. m.); priteisti 4 552 vnt. AB TEO LT vardines akcijas, kurių bendra vertė 4 552,00 Eur; bute esančius kilnojamuosius daiktus: virtuvinį baldų komplektą 500 Eur vertės, siuvimo mašiną Čaika"- 100 Eur vertės; patalpomis bute Duomenys neskelbtini, žymimomis indeksais 3-1, 3-2, 3-3 ir 3-4, palikti naudotis bendrai; ieškovui V. M. priteisti nuosavybės teise: 50/100 dalių buto, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis: 3-5 (13,23 kv. m); 3-6 (12,25 kv. m); garažą, esantį Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, vidutinė rinkos vertė 3 360,00 Eur; bute esančius kilnojamuosius daiktus: sekciją 500 Eur vertės, trijų durų spintą 100 Eur vertės, siuvimo mašiną „Tikka koske" 100 Eur vertės; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės N. M. 1 192,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; 4) įpareigoti atsakovę N. M. grąžinti ieškovui iki santuokos dovanotus daiktus: porcelianinį tigrą, vilkšunį, arklį, mešką, sportininką ir pietų servizą; 5) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę - „M.“; 6) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokoje įgytą butą prašė padalinti natūra lygiomis dalimis. Teigė, kad nėra konfliktiškas žmogus, šiuo metu, nenorėdamas aštrinti santykių su ieškove, gyvena pas seserį. Atsakovo nuomone, AB TEO LT akcijos taip pat yra bendras šeimos turtas ir už jas jam turėtų būti priteista piniginė kompensacija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė santuoką, sudarytą 1978-07-15 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1017, tarp V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti nenustatant nei vieno jų kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M.. Padalino santuokoje įgytą turtą: N. M. priteisė nuosavybės teise: 50/100 dalių buto, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis 3-7 (10,86 kv. m); 3-8 (18,20 kv. m); 4 552 vnt. AB TEO LT vardines akcijas, kurių bendra vertė 4 552,00 Eur; bute esančius kilnojamuosius daiktus: virtuvinį baldų komplektą 500 Eur vertės, siuvimo mašiną Čaika"- 100 Eur vertės. V. M. priteisė nuosavybės teise: 50/100 dalių buto, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis: 3-5 (13,23 kv. m); 3-6 (12,25 kv. m); garažą, esantį Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, vidutinė rinkos vertė 3 360,00 Eur; bute esančius kilnojamuosius daiktus : sekciją 500 Eur vertės, trijų durų spintą 100 Eur vertės, siuvimo mašiną „Tikka koske" 100 Eur vertės, iš viso turto už 30 560,00 Eur. Patalpomis bute Duomenys neskelbtini, žymimomis indeksais 3-1, 3-2, 3-3 ir 3-4 paliko naudotis bendrai. Priteisė ieškovei N. M. iš atsakovo V. M. 1 931,00 Eur piniginę kompensaciją. Įpareigojo ieškovę N. M. grąžinti V. M. iki santuokos dovanotus daiktus: porcelianinį tigrą, vilkšunį, arklį, mešką, sportininką ir pietų servizą. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš V. M. 736,00 Eur bylinėjimosi išlaidų N. M..Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad būtų subjektyvių priežasčių nedalinti buto natūra bei atsižvelgė į tai, kad ginčo butas gali būti padalintas natūra, todėl priteisė šalims po ½ dalį buto, naudojimosi juo tvarką nustatydamas pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą. Atkreipė dėmesį, kad paskiriamų šalims naudotis kambarių plotas skiriasi nežymiai ir tai negali būti laikoma nukrypimu nuo lygių dalių principo, kitos patalpas bute – koridorių, virtuvę, vonią, tualetą paliko bendram naudojimui.Teismas nustatė, kad AB TEO LT akcijos buvo įgytos 1999 m. šalims gyvenant santuokoje, už akcijas gaunami dividendai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti ir sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad įgydama akcijas ji aiškiai išreiškė valią įgyti jas asmeninės nuosavybės teise, todėl konstatavo, kad akcijos laikytinos bendrąją jungtine nuosavybe ir turi būti padalintos. Atsakovui sutinkant, kad akcijos po santuokos nutraukimo taptų asmenine ieškovės nuosavybe, teismas atsakovui priteisė piniginę kompensaciją.Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus dėl bendro turto pagerinimo ir komunalinių mokesčių sumokėjimo, bei į tai, kad atsakovas pripažino, kad tuo laikotarpiu lėšų ieškovei nebuvo perdavęs, sprendė, kad atsakovas turi kompensuoti pusę bendro turto pagerinimui skirtos pinigų sumos, tai yra 2 727,00 Eur. Teismas konstatavo, kad dėl kitų daiktų dalinimo ginčo nėra, todėl juos padalino pagal šalių pateiktus prašymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo dalį dėl priteistos piniginės kompensacijos dydžio ir išspręsti klausimą iš esmės – padidinti iš atsakovo V. M. ieškovės naudai priteistiną piniginę kompensaciją; 2) panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl buto padalijimo būdo ir išspręsti klausimą iš esmės – butą, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini, priteisti asmeninėn ieškovės N. M. nuosavybėn, o atsakovo V. M. naudai iš ieškovės priteisti 21 842,00 Eur piniginę kompensaciją; arba panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1206-512/2016 dalį dėl buto padalijimo būdo ir išspręsti klausimą iš esmės – butą, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini, priteisti asmeninėn atsakovo V. M. nuosavybėn, o ieškovės N. M. naudai iš atsakovo priteisti 31 1558,00 Eur piniginę kompensaciją. Teismui netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo Nr. 2 - panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl buto padalijimo būdo ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas iš atsakovo prašomą priteisti piniginės kompensacijos sumą (5 454,00 Eur) sutapatino su bendra buto pagerinimui ir išlaikymo mokesčiams išleista pinigų suma, todėl klaidingai apskaičiavo galutinį iš atsakovo priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teismas, teikdamas prioritetą buto padalijimui natūra, atsižvelgė išimtinai tik į atsakovo turtinius interesus. Teismas neatsižvelgė į šalių konfliktiškus santykius, nesprendė, kokios bus sudarytos galimybės ieškovei naudotis ½ dalimi šio turto, valdyti jį ir tinkamai juo rūpintis. Įsiteisėjus teismo sprendimui šioje civilinėje ir butą padalijus natūra, atsakovas vėl gali išvykti į užsienį ir vengti jam priteistos buto dalies išlaikymo, o tai pažeis ieškovės interesus bei gyvenimo kokybę, ateityje kils teisminių ginčų. Teismas tinkamai neįvertino minėtų aplinkybių, tai yra neišnagrinėjo bylos iš esmės. Atsakovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Padidinti priteistų išlaidų, susijusių su buto pagerinimu ir komunaliniais mokesčiais, nėra pagrindo, kadangi nors gyvendama ginčo bute ieškovė ir turėjo išlaidų, tačiau nėra įrodyta, kad joms padengti buvo naudojamos N. M. asmeninės lėšos, taip pat ieškovė nesitarė su atsakovu dėl buto pagerinimo ir nėra įrodymų, jog buto remontas buvo būtinas.

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistinos kompensacijos už buto pagerinimą ir komunalinius mokesčius dydį bei neišnagrinėjo bylos iš esmės, kadangi padalindamas butą natūra neatsižvelgė į šalių konfliktiškus santykius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kompensacijos už buto pagerinimą bei komunalinius mokesčius dydžio nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašė taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti (pagerinti, išlaikyti) buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m. ieškovei lėšų nebuvo perdavęs, ir atsižvelgęs į ieškovės pateiktus įrodomus apie buto pagerinimui ir buto išlaikymui panaudotas ieškovės lėšas konstatavo, kad atsakovas turi kompensuoti pusę bendro turto pagerinimui skirtos pinigų sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodė, kad ieškovė buto pagerinimui ir buto išlaikymo mokesčiams sumokėjo bendrą 5 454,00 Eur sumą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2015 m. už buto, esančio adresu Duomenys neskelbtini, stogo remonto darbus, bute keičiamus langus, duris, buto išlaikymo mokesčius, ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo bendrą 10 908,00 Eur sumą. Nors atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą teigia, kad padidinti priteistų išlaidų, susijusių su buto pagerinimu ir buto išlaikymo mokesčiais, nėra pagrindo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tai yra sutinka su priimtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimu, kuriuo teismas nusprendė, kad atsakovas turi kompensuoti pusę bendro turto pagerinimo iš ieškovės asmeninių lėšų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog ieškovė buto pagerinimui ir buto išlaikymo mokesčiams sumokėjo bendrą 5 454,00 Eur sumą, yra pagrindas šioje dalyje ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir priteistos kompensacijos dydį padidinti nuo 1 931,00 Eur iki 4 658,00 Eur (1 931,00 + 2 727,00 = 4 658,00).

Dėl buto padalinimo

Pirmosios instancijos teismas butą, esantį Duomenys neskelbtini, padalino natūra, t. y. ieškovei N. M. priteisė nuosavybės teise: 50/100 dalių buto, paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis 3-7 (10,86 kv. m); 3-8 (18,20 kv. m); atsakovui V. M. priteisė nuosavybės teise: 50/100 dalių buto, paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis: 3-5 (13,23 kv. m); 3-6 (12,25 kv. m). Patalpomis, bute žymimomis indeksais 3-1, 3-2, 3-3 ir 3-4, paliko naudotis bendraiApeliantė teigia, jog teismas, neatsižvelgdamas į šalių itin konfliktiškus santykius, dėl kurių šalys negali gyventi kartu ginčo bute, nepagrįstai šalims priklausantį butą padalino natūra. Ieškovė nurodo, kad bendras naudojimas ir valdymas natūra padalintu turtu taptų labai suvaržytas ir pažeistų ieškovės interesus bei gyvenimo kokybę.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus, ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių, arba toks padalijimo būdas nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymo praktiką visų pirma turi būti sprendžiamas turto atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra, arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Byloje nėra duomenų, kad ginčo butas negali būti padalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ginčo butas yra didelio ploto (69,26 kv. m) ir dalus - jame yra keturi atskiri izoliuoti kambariai, juos atidalijus jų tikslinė paskirtis nepasikeis, ir šalys, nekeisdamos buto išplanavimo, galės naudotis atskirais kambariais, todėl ginčo buto atidalijimas natūra yra galimas.Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių konfliktiškus santykius, ir nesprendė, kokios bus sudarytos galimybės ieškovei naudotis ½ dalimi šio turto, valdyti jį ir tinkamai juo rūpintis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad ieškovė šiais argumentais nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nenurodė aplinkybių dėl konfliktiškų šalių santykių. Kaip pagrindines priežastis santuokai nutraukti ieškovė nurodė, jog šalių santuokinis gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs jau daugelį metų, šalys neveda bendro ūkio, neturi bendrų reikalų, pomėgių, užsiėmimų, jausmų. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad bendras naudojimas ir valdymas natūra padalintu butu taptų labai suvaržytas ir pažeistų ieškovės interesus dėl įtemptų santykių su atsakovu. Šį argumentą ieškovė nurodė ir atsiliepime į atsakovo priešieškinį. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai, bei tai, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai laikytini deklaratyviais, kadangi ieškovė nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, nenurodė nei vienos konkrečios situacijos, kada ir kokiu būdu atsakovas naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių konfliktiškus santykius. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą neigia, jog tarp šalių yra konfliktiški santykiai, ir tvirtina, kad šalių požiūris į šeimą sutapo ir barnių šeimoje nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nenoras gyventi viename bute su atsakovu nesudaro pagrindo butą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją, todėl darytina išvada, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl ginčo buto padalijimo natūra nėra pagrindo.

Dėl santuokos nutraukimo

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nustatė, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė santuoką, sudarytą 1978-07-15 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1017, tarp V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti nenustatant nei vieno jų kaltės. Pažymėtina, kad atsakovo V. M. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) todėl jis taip pat tikslintinas. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant, jog santuoka, sudarytą 1978-07-15 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1017, tarp V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčą reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisė normas, tačiau klaidingai nustatė ieškovės buto pagerinimui ir išlaikymui sumokėtų pinginių lėšų sumą bei sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nusprendė santuoką nutraukti nenustačius nei vieno sutuoktinių kaltės, todėl sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, padidinant priteistos kompensacijos dydį nuo 1 931,00 Eur iki 4 658,00 Eur, tačiau ieškovės patenkintų reikalavimų proporcija nesikeičia, todėl bylinėjimosi išlaidos, priteistos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskaičiuotinos.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu (2016-07-25 pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 832943), ir sumokėjo 655 Eur žyminį mokestį (2016-07-27 mokėjimo nurodymas Nr. 74782). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 9 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų (iš 29 227,00 Eur reikalavimo patenkinta 2 727,00 Eur, tai yra 9 proc.), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 112,950 Eur bylinėjimosi išlaidų (58,95 Eur + 54 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Padidinti ieškovei N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą piniginę kompensaciją iki 4 658,00 Eur.

Nurodyti, jog santuoka, sudaryta 1978-07-15 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1017, tarp V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovo V. M. priteisti 112,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. M. naudai.