Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 eurų bauda.

M. B. įpareigotas per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigotas visą bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę įskaityta visa baudos dalis, išieškota pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudą nustatyta sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš M. B. nukentėjusiosios M. M. naudai priteista 187 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios M. M. prašymas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo atmestas.

Vykdomąjį raštą, išduotą vykdant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-412-224/2018 dėl 602,56 eurų išieškojimo iš M. B., nuspręsta atšaukti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 28 d. apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, tai yra padegdamas, sunaikino nukentėjusiajai M. M. priklausančias 11 tujų, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai 187 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis prašo panaikinti jam paskirtą baudą bei sudaryti susitarimą tarp jo ir nukentėjusiosios dėl pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės žalos atlyginimo savanoriškai, t. y. nepradedant priverstinio vykdymo procedūros.

6. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jis buvo spaudžiamas prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, bei tvirtina, jog įvykio vietoje matė dar vieną asmenį. Iš tokio skundo argumento būtų galima daryti prielaidą, jog nuteistasis ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde M. B. nenurodo, jog jis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu nepagrįstai, neprašo priimti jo atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio, be to, kaip matyti, kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis visiškai pripažino ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, daroma išvada, kad įrodymų vertinimo ir galutinių žemesnės instancijos teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės, apeliantas neginčija. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, pagrindo abejoti M. B. kalte padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą taip pat neturi. Atsižvelgiant į tai, dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką šioje nutartyje plačiau nebus pasisakoma.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti nuteistojo prašymą pakeisti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams ir 16 MGL dydžio baudą, panaikinant paskirtą baudos bausmę, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteistajam buvo paskirta ne baudos, o laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė. 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 eurų baudos bausmė M. B. buvo paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu už BK 170 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Kadangi baudžiamojo įstatymo nuostatos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą subendrinti visas nuteistajam paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas turėjo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta 16 MGL dydžio baudos bausme, ką ir padarė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina tik Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. įsiteisėjęs nuosprendis nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas, todėl juo paskirta bausmė negali būti peržiūrima. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis neginčija jam skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos bausmės rūšies ar dydžio, o Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė negali būti peržiūrima nagrinėjant skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija patikrina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistajam bendrinant skundžiamu nuosprendžiu bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes.

8. Bausmių bendrinimo taisyklės yra numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). M. B. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2018 m. sausio 28 d., t. y. iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad M. B. šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje, apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsniu.

9. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose) arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas už nusikaltimų, pagal BK 11 dalį priskiriamų skirtingoms kategorijoms, padarymą – BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams, kadangi už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 170 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, kadangi už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tačiau vien tai, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, dar nereiškia, jog jos turi būti bendrinamos apėmimo būdu (t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę prilyginant griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmes), kadangi, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, už nusikalstamas veikas, priskiriamas skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, paskirtos bausmės apėmimo būdu bendrinamos tik tuo atveju, kai jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, nusikaltimas, dėl kurio padarymo M. B. pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, savo pavojingumu labai nesiskiria nuo nusikaltimo, už kurio padarymą jis buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu. Nors abiem atvejais buvo pasikėsinta į skirtingas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes - vienu atveju į žmonių lygiateisiškumą, kitu atveju - į svetimą nuosavybę, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nesant tam jokios bent iš dalies pateisinamos priežasties, tokiu būdu nuteistajam paprasčiausiai išreiškiant savo nepasitenkinimą kitokios žmonių grupės egzistavimu bei kaimynės sprendimu savo privačią teritoriją apsodinti tujomis. Atsižvelgiant į skirtingais nuosprendžiais apeliantui inkriminuotų nusikaltimų padarymo motyvus, kaltės formą, kėsinimosi dalyko vertingumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nebūtų teisinga M. B. galutinę bausmę nustatyti taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi tokiu būdu būtų įtvirtintas teisės taikymo požiūriu neteisingos galutinės bausmės nustatymas, realus vieno iš padarytų nusikaltimų nebaudžiamumas. Tai neabejotinai paskatintų nuteistąjį ir toliau savo nepasitenkinimą atitinkamais dalykais reikšti kraštutinėmis, netgi nusikalstamų veikų sudėtį atitinkančiomis priemonėmis. Taigi, įvertinus visa, kas išdėstyta 9-11 šios nutarties punktuose, konstatuojama, jog apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais M. B. paskirtas bausmes, teisingai taikė būtent bausmių sudėjimo, o ne apėmimo būdą, tokiu būdu prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą švelnesnę baudos bausmę, o ne griežtesnei skundžiamu nuosprendžiu paskirtai laisvės apribojimo bausmei apimant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą švelnesnę baudos bausmę, galutinę subendrintą bausmę paskiriant tik laisvės apribojimą 8 mėnesiams. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina ir tai, jog nei baudžiamojo įstatymo nuostatos, nei bausmių bendrinimo klausimu formuojama teismų praktika, nenumato galimybės teismui pasirinkti bausmių bendrinimo būdą, atsižvelgiant į kaltininko finansinę padėtį, todėl apelianto skunde dėstomi argumentai dėl jo sunkios materialinės padėties, kurią lemia jo bedarbystė bei šeiminės aplinkybės, jokios teisinės reikšmės neturi.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo sudaryti susitarimą tarp jo ir nukentėjusiosios dėl pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės žalos atlyginimo savanoriškai, t. y. nepradedant priverstinio vykdymo procedūros. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš M. B. nukentėjusiosios M. M. naudai 187 eurų turtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos atlyginimo terminas skundžiamu nuosprendžiu nenustatytas, kas reiškia, jog per tris dienas nuo šios baudžiamosios bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai privalės išduoti nukentėjusiajai vykdomąjį raštą dėl 187 eurų turtinės žalos išieškojimo, kurį nukentėjusioji galės pateikti vykdyti antstoliui per 5 metus nuo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti, siekiama užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji pagerės ateityje. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. B. jokių duomenų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, dėl kurių teismo nuosprendis negalėtų būti įvykdytas nedelsiant, ir leidžiančių tikėtis, kad sprendimas, pagerėjus jo finansinei būklei, bus įvykdytas ateityje, nepateikė. Taigi, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo atidėti nukentėjusiajai iš nuteistojo priteistos turtinės žalos išieškojimą. Kita vertus, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ir neprašo išdėstyti sprendimo vykdymą. Jis pageidauja sudaryti susitarimą su nukentėjusiaja dėl priteistos sumos atlyginimo savanoriškai, t. y. nepradedant priverstinio vykdymo procedūros. Šiame kontekste nuteistajam išaiškinama, kad jis, siekdamas sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo, gali savarankiškai kreiptis į nukentėjusiąją, kuri, gavusi vykdomąjį raštą, turi teisę nepradėti vykdymo proceso, t. y. nepateikti vykdomojo rašto vykdyti antstoliui. Be to, susitarimas dėl žalos atlyginimo gali būti sudaromas ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą - CPK 595 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis).

12. Atsižvelgdama į visa, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl M. B. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.