- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- I-456-583/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00172-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- V.E.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui, 2012 m. gruodžio 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.E. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl 2012 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (3.1)-RS2-300 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą nurodydamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti gyvenamojo namo stogo, adresu (duomenys neskelbtini) ir buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda rekonstravimo projektui specialiuosius architektūros reikalavimus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (31.1)-RS-300 „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ nurodė, kad specialiuosius architektūros reikalavimus ruoš tik tada, kai gaus Kultūros paveldo departamento specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovės atsisakymas išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Nurodo, kad ginčijamame sprendime nėra faktinių aplinkybių analizės, nenurodyti argumentai ir konkrečios teisės normos, pagrindžiančios išvadą – išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus tik gavus Kultūros paveldo departamento specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Teigia, jog atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą vadovavosi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. AD1-2350 patvirtintu Statinių projektavimo specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo tvarkos aprašu. Mano, kad atsakovas neįsigilino į situaciją ir jos nevertino, nes minėto aprašo 5 punkte nustatyta, kad statytojo sumanymui iliustruoti pateikiamas projektinis pasiūlymas. Projektas rengiamas kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, reikia ruošti projektinius pasiūlymus Paveldo tvarkos reglamento nustatyta tvarka, specialieji architektūros reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į Paveldosaugos skyriaus išvadas. Mano, kad atsakovė reikalaudama pateikti Kultūros paveldo departamento specialiuosius reikalavimus, formalizuoja savo veiklą ir tai pažeidžia pareiškėjo teises. Taip pat mano, kad atsakovė priimdama sprendimą vadovavosi tik savo teisės aktu, nenurodydama jokios konkrečios įsakymo nuostatos, bei nepagrįstai reikalaudama pateikti Kultūros paveldo departamento specialiuosius paveldosaugos reikalavimus vilkina sprendimo priėmimą. Šiais bei skunde išsamiau išdėstytais argumentais teismo prašoma:
- panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-300 „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pagal pateiktą 2011 m. gruodžio 19 d. rekonstravimo projektą išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus gyvenamojo namo stogo (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui.
Pareiškėjas V. E. bei jo atstovas advokatas E. Karbauskas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. 2012 m. gruodžio 18 d. gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat gautas pareiškėjo atstovo advokato prašymas, kuriame nurodyta, jog jis teismo posėdyje nedalyvaus.
Atsiliepimas
Atsakovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 27-29) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja tuo, kad faktinį skundžiamo sprendimo pagrindą sudaro atsakovės nustatyta aplinkybė, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra Klaipėdos senamiestyje (unikalus KVR kodas (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini)), o teisinį pagrindą sudaro nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio, Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkto, Paveldo tvarkymo reglamento PTR 3.06.01:2007 19 punkto nuostatos. Teigia, jog pagal nurodytą reglamentavimą, tuo atveju, kai statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, taikoma speciali norma, pagal kurią savivaldybės administracijos nustatyti specialieji architektūros reikalavimai negali prieštarauti Kultūros paveldo departamento išduotiems specialiesiems paveldosaugos reikalavimams. Todėl mano, kad atsakovė išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus gali tik tuo atveju kai Kultūros paveldo departamentas išduos specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
Atsakovės atstovas Andrius Kačalinas teisminio nagrinėjimo metu palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo skundo netenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo, Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į skundą (b.l. 23-24) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja tuo, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda patenka į Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės vietovės – Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre -(duomenys neskelbtini) teritoriją, todėl statinio rekonstravimui reikia gauti Kultūros paveldo departamento nustatytus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. priimto sprendimo Nr. (31.1)-RS2-300 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia tuo, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, keliami reikalavimai nenumatyti teisės aktuose, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pareiškėjas įsigijo nuosavybėn 2007 m. sausio 10 d. (b.l. 49). Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašymu specialiesiems architektūros reikalavimams gauti, gyvenamojo namo stogo - (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. ir buto šiame name - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. rekonstravimui (b.l. 33-34). Pareiškėjas nurodė, kad rekonstravimo projektu numatyta: keisti namo stogo konstrukciją, architektūrinę pastato išraišką, įrengti mansardą (pastogę), padidinant buto gyvenamąsias patalpas, visa tai sprendžiant kompleksiškai ir vieningu pasato architektūriniu sprendimu, išlaikant simetrišką kompoziciją. Šiems projektiniams sprendiniams įgyvendinti naujai montuojama stogo šlaito dalis, pakeičiant reikalingas gegnes ir atramas (pakeliamas stogas), o su lauku besiribojančios sienos mūrijamos iš plytų ir tinkuojamos iš išorės bei projektuojami nauji langai, nekeičiant namo pagrindinių (laikančių) konstrukcijų. Atsakovė 2012 m. sausio 30 d. sprendime Nr. (21.11)-AR6-20 pareiškėjui nurodė, jog specialiuosius architektūros reikalavimus galės ruošti tik kai bus gauti Kultūros paveldo departamento specialieji paveldosaugos reikalavimai bei trūkstami dokumentai. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės sprendimu, 2012 m. vasario 29 d.pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo bei pateikė projektuojamo objekto preliminarius architektūrinius pasiūlymus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (31.1)-RS2-300 „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“, kuriuo pareiškėjui nurodyta, kad pagal pateiktą rekonstravimo projektą specialiuosius architektūros reikalavimus, gyvenamojo namo stogo - (duomenys neskelbtini) ir buto - (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimui išduos tik tada, kai bus gauti Kultūros paveldo departamento specialieji paveldosaugos reikalavimai.
Pagal byloje esantį Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. Į-120, nekilnojamasis daiktas, šiuo atveju pastatas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame yra ir siekiamas rekonstruoti butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) patenka į Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės vietovės – Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre -160750) teritoriją (b.l. 63-69). Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kurio 19 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima saugomo objekto teritorijoje keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, užstatymo režimą, pastatų ar statinių paskirtį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 19 d. Kultūros paveldo departamentui pateikė prašymą specialiesiems paveldosaugos reikalavimas gauti (b.l.35-36), tačiau Kultūros paveldo departamentas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (12.14)-2K1-09 „Dėl specialiųjų paveldosaugos sąlygų“ pareiškėjui atsisakė išduoti specialiąsias paveldosaugos sąlygas. Dėl šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo pareiškėjas 2012 m. vasario 14 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-315-342/2012 konstatavo, kad siekiamo rekonstruoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje projekto rengimui buvo būtina gauti Kultūros paveldo departamento išduodamas specialiąsias paveldosaugos sąlygas. Tai pat konstatuota, kad Kultūros paveldo departamento 2012 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. (12.14)-2K1-09 yra pagrįstas ir teisėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi šioje byloje išnagrinėjęs apeliaciją sprendimą paliko nepakeistą ir jis įsigaliojo. Taigi Kultūros paveldo departamento specialiosios paveldosaugos sąlygos siekiant pastato ir buto rekonstrukcijos yra būtinos ir šios aplinkybės vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi neįrodinėtinos.
2010 m. liepos 2 d. priėmus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir priedu, įstatymą Nr. XI-992, nuo 2010 m. spalio 1 d. buvo pakeistas projektavimo sąlygų sąvado išdavimo teisinis reglamentavimas. Pagal naujos redakcijos Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: 1) savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; 2) Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje; 3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.
Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, savivaldybės administracijos nustatyti specialieji architektūros reikalavimai, negali prieštarauti Kultūros paveldo departamento išduotiems specialiesiems paveldosaugos reikalavimams. Kaip matyti, skundžiamo sprendimo priėmimo metu, pareiškėjas specialiųjų paveldosaugos sąlygų nebuvo gavęs, dėl atsisakymo jas išduoti buvo pradėtas teisminis procesas, todėl teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į aptartus teisinius aspektus, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. kovo 27 d. sprendime Nr. (31.1)-RS2-300 nurodydama, kad specialiuosius architektūros reikalavimus išduos tik Kultūros paveldo departamentui išdavus specialiąsias paveldosaugos sąlygas tam turėjo tiek faktinį, tiek ir teisinį pagrindą.
Dėl skundžiamojo sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žiūrėti, pavyzdžiui, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).
Vertinant skundžiamo sprendimo turinį nustatyta, kad jame aiškiai yra nurodyta esminę reikšmę sprendime padarytai išvadai pagrįsti turinti aplinkybė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurios rekonstrukcijos projekto rengimui pareiškėjas siekia gauti specialiuosius architektūros reikalavimus yra Klaipėdos senamiestyje – valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijoje, pripažintas saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, o tai ir sudaro skundžiamo sprendimo faktinį pagrindą. Tai pat nurodyta ir nekilojamojo objekto, esančio valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijoje apsaugą reglamentuojantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnis.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė priimdama sprendimą teisiniu sprendimo priėmimo pagrindu nurodė jau aptartas Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 straipsnio 1 ir 2 punktų, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas. Atsakovė skundžiamame sprendime kaip teisinį pagrindą nurodė ir Paveldo tvarkymo reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, jų 19 punktą, kuriame numatyta, kad projektiniai pasiūlymai, kuriems pritarė už kultūros paveldo apsaugą atsakinga valstybės ar savivaldybės institucija, pateikiami kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų ar tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygoms gauti arba gauti sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti. Pareiškėjo teiktam gyvenamojo namo stogo - (duomenys neskelbtini) ir buto - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje projektiniam pasiūlymui (b.l. 39-59) Kultūros paveldo departamentas nėra pritaręs, o tai reiškia, kad nėra įvykdytos minėto teisės akto imperatyvus reikalavimas. Taip pat kaip juridinį pagrindą atsakovė nurodė Statinių projektavimo specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. AD1-2350, kuriame reglamentuojama specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo procedūra.
Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimas yra nepagrįsti.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. (31.1)-RS2-300 „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas reiškia ir išvestinį reikalavimą - įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pagal pateiktą 2011 m. gruodžio 19 d. rekonstravimo projektą išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus gyvenamojo namo stogo - (duomenys neskelbtini) ir buto - (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui, tačiau netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo V. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.