- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- e2-526-759/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20774-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- R. U.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 717,16 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 Atsakovei R. U. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, tame tarpe pastatas – mokykla, esantys (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nuosavybės teise įsigijo 2022 m. gegužės 11 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. AB „Energijos skirstymo operatorius“ objektui teikė elektros energijos persiuntimo paslaugas ir už šias paslaugas išrašydavo sąskaitas buvusiam objekto savininkui A. V. pagal tarpusavyje sudarytą Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį. Objektui, kuris yra komercinės paskirties, buvo suteikta 28 kW leistinoji naudoti galia. Buvęs objekto savininkas A. V. 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į ieškovę, informuodamas, kad jis nebėra objekto savininkas ir todėl neapmokės gaunamų ieškovės išrašomų sąskaitų. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad nuo 2022 m. gegužės 11 d. objekto savininkas yra atsakovė R. U..
1.2 Pažymėjo, kad atsakovė, nuosavybės teise įsigijusi objektą, į ieškovę dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarties sudarymo nesikreipė, nors tokia pareiga vartotojui yra nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 49 punkte. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į buvusio objekto savininko ir elektros energijos vartotojo prašymą dėl sutartinių santykių pabaigos bei objekto perrašymo naujam objekto savininkui, objektas buvo perrašytas naujam savininkui – atsakovei nuo 2022 m. gegužės 11 d. Atitinkamai buvo suformuota 2022 m. lapkričio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo klientui sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedas – objektų sąrašas, kuri ieškovės 2022 m. lapkričio 28 d. raštu buvo išsiųsti atsakovei pasirašymui. Tačiau atsakovės pasirašyta sutartis ieškovei nebuvo grąžinta. Taigi į atsakovės objektą buvo teikiamos elektros energijos persiuntimo paslaugos, atsakovei negrąžinus pasirašytos rašytinės sutarties.
1.3 Pažymėjo, kad objektas yra komercinės paskirties, kuriam buvo suteikta leistinoji naudoti galia 28 kWh, atsižvelgiant į tai, objekte elektros energijos vartotojas, t. y. tiek buvęs objekto savininkas, tiek ir atsakovė, buvo priskiriami prie antrosios grupės vartotojų, privalančių mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama ir / ar nėra sudaryta rašytinė sutartis. Ieškovė prašo apmokėti sąskaitas už suteiktą objektui 28 kWh leistinąją naudoti galią, už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 11 d. (kai atsakovė tapo objekto savininkė) iki 2023 m. kovo 20 d. (kai buvo pasirašytas keturšalis susitarimas).
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. U. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1 2022 m. gegužės 11 d. įsigijus žemės sklypą su statiniais esančius adresu (duomenys neskelbtini), jame nebuvo nei elektros įrangos, nei apskaitos prietaisų. Apie situaciją buvo žinoma ir ESO, kadangi ji buvo atvykusi į vietą ir tai matė dalyvaujant atsakovės atstovui. Akcentavo, kad minėtas turtas priklausė juridiniam asmeniui, kuris su ESO nebuvo sudaręs jokios sutarties ir juridiniam asmeniui nebuvo tiekta energija.
2.2 Pažymėjo, kad ESO – ieškovė teikė elektros paslaugas fiziniam asmeniui A. V. pagal su juo sudarytą sutartį. Elektra buvo teikiama asmeniniams buitiniams reikalams ir neįforminta kaip komercinės paskirties objektas. Atsakovei nurodžius A. V., jog jis į teritoriją daugiau neįeis ir negalės naudotis elektra, tik tuomet A. V. kreipėsi į ESO. Atsakovė nesupranta kodėl ESO 7 mėnesius iš A. V. nereikalavo susimokėti už leistiną naudoti 28 kW elektros galią.
2.3 Pažymėjo, kad atsakovei nebuvo reikalo ir galimybių, būtinumo naudotis elektros energija, kadangi savo lėšomis ant stogo įsirengė saulės gaminamą energiją, kurios pakako. Svarbu ir tai, jog objekte visi elektros įrenginiai buvo išardyti bei išvogti.
2.4 Be to, ieškovė sudarydama sutartį su fiziniu asmeniu ir aptarnaudama objektą, gerai žinojo, kad objekte nėra nei ofiso, nei pašto dėžutės. Tik su A. V. susitarus, ieškovė atsakovės vardu objektą perrašė niekaip nepranešus ir nežinant atsakovei. Atgaline data buvo išrašomos sąskaitos, taip pat ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismas įvertinęs prieštaravimus teismo įsakymą panaikino, o ieškovė teismui ieškinio laiku nepateikė.
Šalies argumentai
3. Ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė J. B. teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir išdėstytas ieškinyje, prašė ieškinį tenkinti.
4. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pirko objektą be elektros, jokių prašymų ieškovei dėl elektros suteikimo neteikė. Pažymėjo, kad buvę savininkai taip pat neturėjo elektros. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad pastatas yra be elektros. Akcentavo, kad ji yra savininkė, tačiau objektu naudojasi V. U. ir jis galėtų daugiau papasakoti apie susidariusią situaciją. Be to, tik po keturšalio susitarimo V. U. teikė ieškovei prašymą, kad būtų įvesta elektra į objektą, bet ne anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė tiekė elektros energijos persiuntimo paslaugą objekte adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra komercinės paskirties ir objektui buvo suteikta 28 kW leistinoji naudoti galia. Objektas, nuosavybės teise nuo 2022 m. gegužės 11 d. priklauso atsakovei R. U..
6. Apie sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sandorį ieškovė buvo informuota 2022 m. lapkričio 21 d. Buvo parengta ir 2022 m. lapkričio 28 d. atsakovei pasirašymui išsiųsta Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo klientui sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovės pasirašyta sutartis ieškovei nebuvo grąžinta.
7. Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja CK XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (CK 6.391 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatą, energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė arba skirstymo operatorius privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.
8. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti skolą už rezervuotą 28 kW leistinąją naudoti galią. Atsakovė savo pareigą apmokėti už galią, rezervuotą Objekte, ginčija tuo, jog skolos susidarymo laikotarpiu ji elektros energija nesinaudojo (elektros energijos tiekimas nebuvo vykdomas), jokios sutarties su ieškove nesudarė.
9. Objektui yra suteikiama leistinoji naudoti galia, pirmą kartą prijungiant elektros įrenginius\ įrengtus Objekte, prie Ieškovo skirstomųjų tinklų. Nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, kad Objektui reikiamą galią užsakė kitas vartotojas (buvęs objekto savininkas), sudarydamas sutartį su Ieškovu, Objektui jau yra rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia (28 kWh) ji negali būti savaime_keičiama ar panaikinama be savininko prašymo (valios). Tik objekto savininko prašymu gali būti atjungiami vartotojo elektros įrenginiai nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuojami elektros apskaitos prietaisas bei elektros atvadas, išskyrus Taisyklių 40, 41 ir 43 punktuose nustatytus atvejus, kai šie veiksmai gali būti atliekami operatoriaus iniciatyva. Ieškovas, vadovaujantis Taisyklių 42 punktu turi teisę (pabrėžtina, bet ne pareigą) atjungti vartotojo elektros įrenginius nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą, ir tai atliekama tik tada, kai sudarytos sutartys nutraukiamos su vartotoju Taisyklių 40, 41 ir 43 punktuose nustatytais atvejais. Kitais atvejais, vadovaujantis teisės aktais, pats objekto savininkas turi informuoti Ieškovą, kad nepageidauja ir ateityje nepageidaus vartoti elektros energijos objekte, ir tuo pagrindu pateikti rašytinį prašymą dėl objekto savininko elektros įrenginių demontavimo, nes tik nuo objekto likvidavimo leistinoji naudoti galia yra nebeskaičiuojama, tačiau Atsakovė tokio prašymo Ieškovui nepateikė.
10. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 49 punkte reglamentuota, <...> Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų sutarčių sudarymo.
11. Pabrėžtina, jog buvęs objekto savininkas A. V. 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į ieškovę, informuodamas, kad jis nebėra ginčo objekto savininkas ir todėl neapmokės gaunamų ieškovės išrašomų sąskaitų. Ieškovė gavusi šį buvusio objekto vartotojo prašymą ir informaciją apie naują objekto savininką, patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, kad nuo 2022 m. gegužės 11 d. objekto savininkas yra atsakovė. Atsakovė, nuosavybės teise įsigijusi objektą, į ieškovę dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarties sudarymo nesikreipė, nors tokia pareiga vartotojui yra nustatyta Taisyklių 49 punkte.
12. Svarbu ir tai, jog ieškovei sužinojus aplinkybes, kad yra pasikeitęs objekto savininkas (o konkrečiai, kad nuo 2022 m. gegužės 11 d. objekto savininkė yra atsakovė), ieškovė savo iniciatyva parengė Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo klientui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išsiuntė atsakovei paštu. Tačiau atsakovės pasirašyta sutartis ieškovei nebuvo grąžinta.
13. Nors ir atsakovei ginčijant sutarties sudarymo faktą ir laikant, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tai neatleidžia atsakovės nuo teisės aktais jai nustatytos pareigos apmokėti ieškovei už Objektui suteiktą leistinąją naudoti galią. Tad sutarties sudarymo faktas iš esmės neturi jokios esminės reikšmės, sprendžiant kilusį ginčą. Šią ieškovės poziciją pagrindžia Taisyklių 101 punktas, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
14. Tokia pati nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, nagrinėjamu atveju – galios dedamosios mokestį, yra nustatyta ir Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos, tvirtinamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Toliau – Tvarka) 3 punkte, kuriame nustatyta, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Jokių šios nuostatos taikymo išimčių nėra numatyta, todėl atsakovė, kaip Objekto savininkė, privalo šį mokestį mokėti.
15. Akcentuotina ir tai, kad galios dedamoji yra taikoma visiems antrosios ir trečiosios grupės vartotojams, kurių objektai yra prijungti prie operatoriaus elektros skirstomųjų tinklų. Net atsakovei nesudarius rašytinės sutarties, šalis sieja faktiniai sutartiniai santykiai, kadangi atsakovės nuosavybės teise valdomo Objekto elektros įrenginiai laikomi prijungti prie ieškovės skirstomųjų tinklų, nes elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas nebuvo demontuoti nei atsakovės prašymu, nei Taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka, todėl atsakovės Objektui buvo rezervuota galia. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai elektros energija Objekte nebuvo naudojama, pareiga mokėti galios dedamosios mokestį Objekto savininkui neišnyko.
16. Ginčo objektas yra komercinės paskirties, kuriam yra rezervuota 28 kW galia ir priskiriamas prie antrosios grupės vartotojų (Tvarkos 4.2 punktas), privalantis mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos V skyrius) net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama ir / ar kai nėra sudaryta rašytinė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis (Tvarkos 3 punktas).
17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Objektas nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei ir nepriklausomai nuo to, kad elektros energija Objekte faktiškai naudojama nebuvo, tenka pareiga mokėti už galios dedamąją, nepaisant aplinkybės, kad net jei tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašyta elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartis. Atsakovė kaip Objekto savininkė, yra atsakinga už Objektą ir tinkamą atsiskaitymą už jam teikiamas paslaugas, net ir nesant rašytinės sutarties.
18. Taip pat, atsakovė nesutikdama su ieškiniu teigė, kad pirkdama objektą, žinojo, kad jame elektros įvado nėra, kadangi objekte buvo viskas išdraskyta bei, kad nėra elektros įvado buvo nurodyta ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Nors atsakovė teigė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad objekte nėra elektros įvado, tačiau teismui įrodymų, kad objektą pirko be elektros įvado, nepateikė. Svarbu pažymėti, jog liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. U. yra atsakovės brolis ir jis tarpininkavo atsakovei sandoriuose, patvirtino, kad nusipirkus objektą, buvusiam savininkui toliau leido naudotis teritorija ir joje vykdyti savo veiklą, t.y. gateriu pjauti lentas. A. V. turėjo savo elektros įvadą ir juo naudojosi jų nusipirktoje teritorijoje, todėl ir sutiko jam leisti naudotis teritorija. Minėti liudytojo argumentai patvirtina, kad ginčo objektas turėjo elektros įvadą, nes juo naudojosi buvęs savininkas. Be to, liudytojas taip pat patvirtino, kad objekto teritorijoje buvo stulpai nuo kurių buvęs savininkas ir naudojosi elektra. Minėti argumentai tik dar kartą patvirtina, kad ginčo objekte buvo elektra, nors ir atsakovė tai neigia. Liudytojo teigimu, jiems elektros nereikėjo, todėl nesikreipė į ESO, jiems pakako elektros iš saulės gaminamos elektrinės, kurią patys pasistatė. Su prašymu į ESO kreipėsi tuomet, kai norėjo sudaryti panaudos sutartį ir buvo reikalinga daugiau elektros galios. Tik tuomet buvo kreiptasi, kad būtų atnaujintas elektros tiekimas.
19. Ieškovės prašoma priteisti 717,16 Eur skola yra skaičiuojama už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 11 d. (kai atsakovė įsigijo ginčo objektą) iki 2023 m. kovo 20 d. (kai buvo sudarytas keturšalis susitarimas).
20. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
21. Kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė savo pareigas įvykdė tinkamai, tiekė atsakovės objektui elektros energiją bei su ja susijusias paslaugas bei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė paslaugas gavo, tačiau už jas neatsiskaitė. Laikytina, kad atsakovė savo prievolę pažeidė.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 717,16 Eur skolos už suteiktas paslaugas priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Ieškovė šioje byloje patyrė 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 717,16 Eur (septynių šimtų septyniolikos eurų 16 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio – ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.