- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-800-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04001-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-720-570/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 80,19 Eur negrąžinto kredito, 16,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 3,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 15,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 10,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 60 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (80,19 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur ieškovės patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovas 2019 m. spalio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-h2rftszb (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 35,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 60 proc.) ir 9 Eur administravimo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, todėl 2020 m. birželio 11 d. sutartis nutraukta. Ieškovė su pradine kreditore 2020 m. kovo 3 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo M. C. 80,19 Eur negrąžinto kredito, 16,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 3,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 15,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos (2020 m. spalio 8 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (115,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-h2rftszb Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (60 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
4. Teismas darė išvadą, kad, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 80,19 Eur negrąžinto kredito, 16,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.
5. Sutartyje šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio (sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 p.). Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 0,75 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 12 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei viso turėtų sumokėti 9 Eur sutarties administravimo mokestį. Pagal Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą administravimo mokestis ir/arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Atsakovui buvo paskaičiuotas 0,75 Eur mėnesinis mokestis. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nesilaikė esminių sutarties sąlygų, todėl, pradinis kreditorius nutraukė su juo sudarytą sutartį. Ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja priteisti 3,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį. Neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio egzistavimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 15,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 11 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. spalio 8 d. (sutarties termino pabaigos data), iš viso už 119 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (80,19 Eur negrąžinta kredito dalis x (60 proc. palūkanų/365 dienų per metus) x 119 dienų), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Ieškovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą (60 procentų metinė palūkanų norma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos fiksuota suma. Ieškovės reikalavimas dėl 15,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki sutarties termino pabaigos (2020 m. spalio 8 d.) priteisimo, tenkintinas.
8. Kadangi ieškovės reikalavimai atsakovui yra kilę iš vartojimo kredito sutarties, turi būti sistemiškai taikomas ir VKĮ. Ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma.
9. Sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 60 procentų dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 procentų) ir termino (180 d.). Šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 60 procentų dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Kredito sutarties 6.1 punkto sąlyga pripažintina negaliojančia ir nesąžininga, o ieškovės reikalavimai dėl 10,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo ir 60 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (80,19 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, atmestini.
10. Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą – 115,96 Eur (80,19 Eur + 16,45 Eur + 3,85 Eur + 15,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Iš šešių materialiųjų reikalavimų tenkinti keturi, todėl proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 90,67 Eur (136,00 Eur (15,00 Eur žyminis mokestis + 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) /6 x 4) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą už akių ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo M. C. 10,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 60 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (80,19 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme bei priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimams taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti, bet neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė ir pagrindė. Teismas nepagrįstai šiuos ieškinio reikalavimus prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurias priteisti ieškovė neprašė. Šiuo metu jos patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties terminui, yra ir bus kur kas didesni nei 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme nustatyto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius, nei tie, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti įstatymai.
1.2. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) yra išaiškinta, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė ieškinyje pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo šį reikalavimą atmesti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) apeliantė gali skaičiuoti iki sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, dienos, kadangi šis terminas rodo tik preliminarų negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo laikotarpį. Atsakovas ir toliau naudojasi 80,19 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos likučiu, tuo pačiu neleisdamas apeliantei atgauti ir perskolinti šios sumos už sutartyje nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą.
1.3. Ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir iš atsakovo priteistini pilna apimtimi. Dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, ieškovė neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei vieną iš negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formuluoja procentine išraiška.
1.4. Teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
13. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.
15. Byloje nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovas M. C. 2019 m. spalio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-h2rftszb, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 100,00 Eur vartojimo kreditas 12 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas, tarpininkavimo mokestį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 35,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 60 proc.) ir 9 Eur administravimo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis prievolės įvykdymo terminas 2020 m. spalio 8 d. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl UAB „BnP Finance“ vienašališkai 2020 m. birželio 11 d. sutartį nutraukė (2020 m. gegužės 26 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo Nr. 2020-05-26/0).
16. Ieškovė pagal 2020 m. kovo 3 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 iš pradinės kreditorės 2020 m. liepos 9 d. perėmė reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą (bylų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 6). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas 2020 m. liepos 9 d. buvo informuotas elektroniniu laišku.
17. Apeliaciniu skundu ginčijamos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti reikalavimai dėl 10,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 60 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (80,19 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
18. Teismas vertino, kad ieškovė prašydama priteisti nuostolius, juos paskaičiavo imdama dydį, kuris atitinka specialiosiose sutarties sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą (MPN) – 60 proc. mokestines palūkanas. Teismas taip pat sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimus, neatitiko VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalies pagrindu ir šiuos reikalavimus atmetė.
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmestus reikalavus nepagrįstai prilygino kompensuojamosioms palūkanoms ir taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, nes apeliantė prašė priteisti ne kompensuojamąsias palūkanas, o patiriamus nuostolius negautų pajamų pavidalu, ir nuostolius, kuriuos apeliantė patirs iki visiško kredito grąžinimo, kurie bus didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 60 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (80,19 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. spalio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos grindė Sutarties 6.1 punkto nuostatomis ir skaičiavo pagal sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 60 proc. (mokestinės palūkanos), kurios skaičiuotinos iki sutarties termino pasibaigimo. Sutarties 6.1 punkto sąlygą teismas pagrįstai pripažino negaliojančia. Šiame punkte nurodyta, jog palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimą Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Ieškovė savo reikalavimus grindė sutartyje nurodyta metine palūkanų norma (60 proc.) ir Sutarties 6.1 punkto sąlyga, nors reikalavo priteisti negautas pajamas (priteisti nuostolius).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. spalio 8 d.) iki ieškinio pareiškimo ir iki visiško kredito grąžinimo dienos ieškinyje grindžia aplinkybėmis, kad atsakovus negražinus jam suteiktos vartojimo kredito sumos net ir po sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai tęsiasi, prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, negaunamos pajamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
23. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
24. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
25. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
26. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.
27. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
28. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
29. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos Sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.
30. Ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. spalio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 60 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija ieškovės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino ir šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas nekeistinas.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (ieškinio 5 ir 6 ieškinio reikalavimų).
32. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl nuostolių nepriteisimo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti ar panaikinti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.