Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.

2017 m. rugpjūčio 17 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios K. G. įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi K. G. įmonei iškelta bankroto byla, 2016 m. liepos 7 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2016 m. rugpjūčio 24 d., 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimis buvo patikslintas. 2016 m. lapkričio 9 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

Kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę, į posėdį nei vienas jų neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų ir bankroto administratorės pateikto prašymo dėl įmonės pabaigos nustatyta, kad teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalėjo perduoti įmonės administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorė išsiuntė reikalavimą buvusiam bendrovės vadovui K. G. žinomais adresais, tačiau jų įteikti nepavyko, jokie bendrovės dokumentai ir turtas bankroto administratorei per teismo nustatytą terminą perduoti nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, jog skolos iš K. G. įmonės neišieškomos nuo 1999 metų, jokio turto įmonė ir jos vadovas neturi. Byloje yra patvirtinti ir liko nepatenkinti 10 711 Eur vertės finansiniai kreditorių reikalavimai, bankroto proceso metu lėšų gauta nebuvo, administratorė procedūrai vykdyti naudojo savo lėšas.

Bankroto administratorė prašyme nurodė, kad įvykdė visas būtinas bankroto procedūras, įskaitant ir veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės likvidavimu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma Nr. (KM)–D2-519 patvirtina, kad bankrutavusi K. G. įmonė su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose bankrutavusi K. G. įmonė dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog bankroto administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Tai yra galutinis rezultatas, kurio siekiama, o susidarius situacijai, kai įmonės turto bei dokumentų nėra, taip pat nėra galimybių juos surasti ir perimti, bankroto procedūros tęsimas nebūtų naudingas kreditoriams dėl didėjančių išlaidų ir tai neatitiktų bankroto procedūrų operatyvumo principo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, kad individualios įmonės civilinė atsakomybė kreditoriams yra neribota (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1945/2011). Individualiai įmonei veiklą pabaigus dėl bankroto ir ją išregistravus, pasibaigė bendraatsakovo (atsakovės savininko) K. G. prievolės tik individualios įmonės kreditoriams, tačiau prievolės, kurias įgijo asmeniškai K. G. išliko, todėl antstoliams yra pagrindas tęsti asmeninių skolų išieškojimą iš K. G. (CK 2.50 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, antstoliams grąžintini vykdomieji dokumentai, išduoti K. G. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios K. G. įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstoliams vykdomuosius dokumentus, išduotus bendraatsakovo (atsakovės savininko) K. G. atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.