Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, A. A. ir antstolė E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 8 d. teisme gautas pareiškėjos L. A. skundas dėl antstolės E. M. veiksmų, iš kurio turinio matyti, jog skundžiamas 2019 m. vasario 18 d. patvarkymas Nr. S3i-11559, dėl sutuoktinio skolos išieškojimo iš jos darbo užmokesčio.

Antstolė E. M. atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą, 2019 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų Nr. S3i-15290, kuriame nurodė, jog patikrinus išieškojimo galimybes, ir nustačius, jog skolininkas A. A. jokių asmeninių pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, tačiau yra vedęs ir turi santuokoje įgyto turto, t. y. sutuoktinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamą darbo užmokestį, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, o sudarytų vedybų sutarčių viešuose registruose nėra įregistruota, 2019-02-18 patvarkymu dėl skolininko sutuoktinės pajamų arešto ir sutikimo pateikimo antstoliui dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, Nr. S3i-11559 (toliau – patvarkymas) ir tos pačios dienos turto arešto aktu Nr. Bi-6681 buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – sutuoktinei L. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamas darbo užmokestis, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 1/2 dalį nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, nurodant, kad išskaičiuoto darbo užmokesčio dalis turi būti saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki atskiro antstolio patvarkymo. Antstolė mano, kad skolininko skolos išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. į areštuotą pareiškėjos darbo užmokesčio dalį, nebuvo ir nėra nukreiptas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo bei panaikinti priimtą patvarkymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, t. y. 2019 m. kovo 8 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant viešą pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0009/18/02489, užvestą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-01-23 elektroninio vykdomojo dokumento Nr. eL2-1153-715/2018 pagrindu dėl 5444,85 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo UAB „General Financing“ naudai bei Nr. 0009/18/02281, užvestą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2018-08-13 elektroninio vykdomojo dokumento Nr. (23.31-08) 483-75822 pagrindu dėl 100 Eur ANK baudos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai iš skolininko A. A..

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis. Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Įstatymas nustato ir kitus kreditoriaus bei kito bendraturčio teisių gynimo būdus dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis), taip pat teismo sprendimu, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) arba tik dėl turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Visais šiais įstatyme nustatytais būdais, kai dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra nustatoma skolininkui priklausanti dalis bendrame turte.

Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, t. y. ši nuostata nereglamentuoja išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens turto eiliškumo, bet nustato bendras išieškojimo iš tokio asmens turto taisykles, kartu įtvirtindama galimybę išieškojimą nukreipti ir į skolininko dalį bendrojoje (dalinėje ar jungtinėje) nuosavybėje. Ši norma nereiškia tam tikro turto arešto eiliškumo ar draudimo antstoliui areštuoti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, prieš tai neišnaudojus galimybių skolą išieškoti iš jo asmeninio turto. Kol nėra nustatyta skolininkui priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas, negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje nuosavybėje – pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Be to, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Pažymėtina, kad pagal CPK 675 straipsnio 1-2 dalis skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas.

Antstolė, vykdydama nurodytas vykdomąsias bylas, patikrino skolininko sutuoktinės L. A. turtinę padėtį ir nustatė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. vasario 18 d. surašytas Turto arešto aktas Nr. Bi-6681 skolininko A. A. sutuoktinės darbo užmokesčiui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdomosios bylos Nr. 0009/18/02489, b. l. 54). 2019 m. vasario 18 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo, patvirtintą notarine tvarka. Taigi vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuoką, išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausantį bendrą su kitais asmenimis turtą, kadangi remiantis Civilinio kodekso 3.88 straipsnio nuostatomis, skolininko sutuoktinės pajamos, kurias ji įgyja po santuokos sudarymo, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pareiškėjos argumentai, jog antstolės priimti patvarkymai, kuriais areštuotas darbo užmokestis pareiškėjos atžvilgiu yra neteisėti, nepagrįsti. Įstatymas numato, jog išieškojimas pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Civilinio kodekso 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju, vykdymo veiksmus atliekanti antstolė nustatė, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka kreditorių įsipareigojimams dengti, todėl turėjo ir galėjo nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį bendrame turte, o remiantis Civilinio proceso kodekso 666 bei 667 straipsnių nuostatomis, areštuoti tokį turtą. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažinti, jog antstolio priimti patvarkymai yra neteisėti, nėra pagrindo.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus, išieškojimą vykdo iš skolininko A. A., o ne iš pareiškėjos, nustatęs, jog skolininkas yra sudaręs santuoką, išieškojimą nukreipė į skolininko bendrą su kitais asmenimis (šiuo atveju pareiškėja) turtą, šį turtą areštavo ir pasiūlė skolininkui atlikti veiksmus, kad būtų nustatyta/atidalyta skolininko dalis bendrame turte, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510­–513 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjos L. A. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0009/18/02489 ir Nr. 0009/18/02281, grąžinti antstolei E. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.