- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-69-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- Ž. R.
- Trečiasis asmuo
- V. Z., G. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. R. projektavimo biuro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2231-918/2012 pagal ieškovo Ž. R. projektavimo biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl nuostolių priteisimo (tretieji asmenys: V. Z. ir G. L.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 3-5) prašo priteisti iš atsakovo 2 695,92 Lt nuostolių atlyginimo, 197 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-01-12 eismo įvykio metu susidūrė jam priklausantis trečiojo asmens G. L. vairuojamas automobilis Hummer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. Z. vairuojamas automobilis FORD Transit. Dėl eismo įvykio kaltu prisipažino eismo įvykio deklaracijoje (1 t., b. l. 12) pasirašęs trečiasis asmuo V. Z., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės. Pagal UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitą ieškovas patyrė 3 563,08 Lt nuostolį (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio), iš kurio minusavus atsakovės per kelis kartus sumokėtą 867,16 Lt išmoką, reali ieškovo žala yra 2 695,22 Lt.
Byloje kilo ginčas atsakovei atsisakius ieškovui išmokėti visą ieškovo prašomą draudimo išmoką už eismo įvykyje apgadintą automobilį, nes, atsakovės nuomone, transporto priemonės kairės pusės veidrodėlis, už kurį prašoma priteisti ginčo nuostolius, buvo sugadintas ankstesnio draudiminio įvykio metu, be to, transporto priemonės Ford Transit, kurią vairavo įvykio kaltininkas, kėbulo aukštis negalėjo sugadinti transporto priemonės Hammer kairės pusės veidrodėlio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-21 sprendimu (t. 1, b. l. 214-220) ieškinį atmetė šiais motyvais:
1. Trečiųjų asmenų pasirašytoje ir atsakovei pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje neužpildytos 10 ir 11 grafos (nenurodyti transporto priemonių sugadinimai, nenurodyta pradinio smūgio į transporto priemones vieta). Išklausius trečiųjų asmenų paaiškinimus, akivaizdu, kad eismo įvykio deklaracijoje netiksliai užpildyta ir 12 grafa, t. y. aplinkybės, kuriomis įvyko eismo įvykis, įvardintos neišsamiai, nurodant, kad eismo įvykis įvyko stabdant trečiojo asmens G. L. vairuojamą automobilį Hummer. Tačiau tretieji asmenys G. L. ir V. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad transporto priemonės susidūrė, kai automobilis Hummer stovėjo, o automobilis Ford Transit, bandydamas pradėti važiuoti, dėl slidaus kelio ir sniego slydo, nubraukdamas automobilio Hummer šoną. Teismo posėdyje G. L. paaiškino, kad tiksliai nematė, kuria dalimi automobilis Ford Transit atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, V. Z. teismo posėdyje bei 2011-01-19 pranešime draudikui nurodė, kad automobilį Hummer kliudė savo vairuojamo automobilio kairės pusės galiniu kampu (t. 1, b. l. 76). Pažymėtina, kad eismo įvykio kaltininkų deklaracijoje nubraižytoje eismo įvykio schemoje (t. 1, b. l. 12) pažymėti automobilių Ford Transit ir Hummer sąlyčio taškai susidūrimo metu. Iš schemos matyti, kad automobilis Ford Transit į automobilį Hummer atsitrenkė galine dalimi, į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kitokius automobilių sąlyčio taškus. Teismo posėdyje apklausus trečiuosius asmenis teismas nustatė, kad jų nurodomos eismo įvykio aplinkybės skiriasi. G. L. nurodė, kad susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis Hummer stovėjo pakrypęs, t. y. dešiniaisiais ratais buvo užvažiavęs ant pusnies, tuo tarpu V. Z. nurodė, kad automobilio Hummer dešinės ir kairės pusės ratai buvo vienoje plokštumoje. Vertinant ieškovo ir trečiojo asmens G. L. pateiktą versiją dėl eismo įvykio aplinkybių, pažymėtina, trečiasis asmuo apie tokią aplinkybę, kad jo vairuojamos transporto priemonės dešinės pusės ratai eismo įvykio metu stovėjo ant pusnies ir dėl to buvo pasvirusi, nurodė tik teisme, duomenų, kad tokia aplinkybė būtų buvusi atskleista draudikui iš karto po įvykio, byloje nėra.
2. Teismas sutiko su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovės darbuotojai, tyrę žalos bylą, elgėsi neatidžiai, nenuvykdami į eismo įvykio vietą ir neįvertindami eismo įvykio vietos sąlygų. Tačiau eismo įvykio dalyviai G. L. ir V. Z. po eismo įvykio taip pat nesielgė apdairiai, tinkamai neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Pranešimuose apie eismo įvykį nėra minimas galimas G. L. vairuojamos transporto priemonės pasvirimas. Tretieji asmenys teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių eismo įvykio deklaracija nebuvo tinkamai užpildyta, nenurodyta, kokie transporto priemonių apgadinimai buvo padaryti. Eismo įvykio kaltininkas nėra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi, jo, kaip automobilio Ford Transit valdytojo, civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, tiek po eismo įvykio, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio veidrodėlio apgadinimų nepastebėjo, susidūrimo metu smūgis nebuvo stiprus, be to, veidrodėlio negalėjo kliudyti vien dėlto, kad jo vairuojamos transporto priemonės priekaba, kuri ir atsitrenkė į automobilį Hummer, yra žemesnė.
3. Transporto priemonės susidūrė dieną, šviesiu paros metu, eismo įvykio dalyviai turėjo visas sąlygas atidžiai apžiūrėti transporto priemonių apgadinimus ir juos tinkamai užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje. Iš byloje esančių nuotraukų teismas nustatė, kad automobilio veidrodėlio sugadinimai yra žymūs, akivaizdūs, todėl, jei buvo apgadintas susidūrimo metu, tai turėjo būti pastebėta iš karto apžiūrint transporto priemones. Nors ieškovo atstovas ir trečiasis asmuo G. L. nurodė, kad deklaracija buvo netinkamai užpildyta dėl eismo įvykio dalyvių nepatyrimo, šį argumentą teismas atmetė kaip neturintį teisinės reikšmės. Abu tretieji asmenys nėra nepatyrę vairuotojai (G. L. teisė vairuoti suteikta 1976-01-17 (t. 1, b. l. 53), V. Z. - 1997-04-05 (t. 1, b. l. 79)), informacija apie tai, kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jiems turėjo būti žinoma. Šią aplinkybę patvirtina eismo įvykio deklaracijos blankas (t. 1, b. l. 153), kurio antroje pusėje yra smulkiai aprašyti nurodymai, kaip teisingai ir tiksliai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pažymėtina ir tai, kad privalomojo transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimo procesas, pakeisti teisės aktai, susiję su galimybe pildyti eismo įvykio deklaraciją nekviečiant į eismo įvykio vietą policijos, įtraukė daugumą Lietuvos žmonių, apie šį procesą ir jo sąlygas visuomenė buvo šviečiama ir per masines informavimo priemones, taigi tretieji asmenys, būdami atidūs, apdairūs, rūpestingi, turėjo žinoti apie savo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, eismo įvykio dalyviai, netinkamai užpildę eismo įvykio deklaraciją, neįrašydami joje reikalingų duomenų, turėtų prisiimti iš to galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes.
4. Viena iš priežasčių, dėl kurių atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, susijusią su veidrodėlio apgadinimu, buvo nurodyta tai, kad žala dėl kairės pusės veidrodėlio sugadinimų minėtam automobiliui buvo atlyginta pagal 2009-08-18 eismo įvykį byloje Nr. 2009/208913. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, kad yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką šiuo pagrindu. Iš nuotraukų po 2011-01-13 ir 2009-08-18 eismo įvykių teismas nustatė, kad šių eismo įvykių metu veidrodėliai apgadinimai nėra tokie patys. Ištyręs nuotraukas (t. 1, b. l. 201-202) teismas nustatė, kad patys veidrodėliai yra skirtingi: akivaizdžiai skiriasi jų korpuse esančios kreipiančiosios dalys. Nors ši atsakovės versija paneigta byloje esančiais įrodymais, tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, pati savaime nepaneigia kito esminio atsakovės argumento, susijusio su automobilio Ford Transit maksimaliu galimu apgadinimų aukščiu. Iš byloje esančių fotonuotraukų teismas nustatė, kad automobilio Hummer durelių apgadinimo apatinė riba yra maždaug 88-90 cm aukštyje (t. 1, b. l. 67). Tretieji asmenys nurodė, kad automobilis Hummer buvo kliudytas automobilio Ford Transit priekabos galine dalimi. Iš automobilio Ford Transit nuotraukų, darytų po eismo įvykio, teismas nustatė, kad šio automobilio priekabos pagrindo apatinė riba yra apytiksliai 86 cm aukštyje, priekabos bortų apatinė riba yra 94 cm aukštyje, viršutinė riba – 131 cm (t. 1, b. l. 86). Automobilio Hummer veidrodėlio korpuso apatinė riba yra 138 cm aukštyje (t. 1, b. l. 91-92), veidrodėlio apgadinimų centras yra apytiksliai 141-147 cm aukštyje (t. 1, b. l. 98). Teismo vertinimu, jei automobilis Hummer, kaip kad nurodo ieškovas ir trečiasis asmuo G. L., būtų stovėjęs dešiniaisiais ratais aukščiau ir pasviręs taip, kad automobilio Ford Transit priekaba būtų galėjusi kliudyti veidrodėlį, tokiu atveju automobilio Hummer apgadinimų žemutinė riba taip pat būtų aukščiau, t. y. visi apgadinimai būtų aukštesniame lygyje. Aplinkybę, kad tuo atveju, jei automobilis Hummer būtų buvęs pasviręs, nebūtų buvę įmanomi automobilio Hummer užfiksuoti durelių apgadinimai, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. G..
5. Ieškovo pareigą pateikti draudikui įrodymus dėl žalos dydžio reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis. Ieškovas teigia šią pareigą įvykdęs, pateikdamas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21105022 (t. 1, b. l. 15-29). Išanalizavęs šios ataskaitos turinį, teismas nustatė, kad buvo vertinama neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė vertinimo dieną, numatomos atkūrimo sąnaudos ir orientacinis autoįvykio metu patirtas nuostolis (t. 1, b. l. 15). Akivaizdu, kad vertinimo ataskaitoje, atliktoje 2011-04-14, nebuvo vertinama tai, ar automobiliui Hummer žala padaryta to paties eismo įvykio, įvykusio 2012-01-13, susidūrus vertinamam automobiliui ir automobiliui Ford Transit, metu. Vertinimą atlikęs ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ekspertas A. S. turi turto vertintojo kvalifikaciją, yra išlaikęs kilnojamojo turto vertintojo egzaminą (t. 1, b. l. 31). Į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių A. S. kvalifikaciją atlikti autotechnines ekspertizes. Taigi, vertinimo ataskaitoje padaryta išvada bei liudytoju apklausto A. S. parodymai gali būti vertinami tiek, kiek tai susiję su padarytos žalos dydžiu, t. y. kilnojamojo turto (šiuo atveju – transporto priemonės) verte, jo atkūrimo sąnaudomis, tačiau, vertinant žalos atsiradimo priežastis, apgadinimų kilmę, į minimo liudytojo parodymus negali būti atsižvelgiama. Nenustačius aplinkybės, kad 2011-01-12 eismo įvykio metu susidūrus automobiliams Ford Transit ir Hummer buvo apgadintas automobilio Hummer veidrodėlis, nėra tikslinga svarstyti šalių argumentų dėl padarytos žalos, susijusios su veidrodėlio apgadinimu bei jo pakeitimo aplinkybėmis, dydžiu.
6. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, paštu gautas atsakovės paruoštas kompaktinis diskas, kuriame įrašytos 2011-01-13, 2011-03-14, 2009-08-10 darytų fotonuotraukų, kuriuose fiksuoti automobilio Hummer apgadinimai, skaitmeninės kopijos, kurios teismo nelaikytos naujais įrodymais byloje. Šių nuotraukų popierinės kopijos buvo pateiktos bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 59-70, 91-100, 106-108), skaitmeninės nuotraukų kopijos yra geresnės kokybės nei popierinės, be to, šių nuotraukų skaitmeninės kopijos buvo pateiktos elektroniniu paštu 2012-06-01 (t. 1, b. l. 200), ieškovui skaitmeninių nuotraukų kopijų turinys taip pat yra žinomas, jam buvo sudarytos visos galimybės dėl jų pasisakyti teismo posėdyje (CPK 220 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju įrodymai yra pačios fotonuotraukos, nepriklausomai nuo jų pateikimo formos (popierinės ar skaitmeninės).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 6-11) prašo panaikinti 2012-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti žemiau nurodytais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką ne dėl kokių nors kitų eismo įvykio aplinkybių, bet tik dėl to, kad transporto priemonės kairės pusės veidrodis buvo sugadintas ankstesniame eismo įvykyje (užfiksuotas 2009-08-18), o ne šiame 2011-01-12. Atsakovė, siųsdama ieškovui raštus (2011-01-18, 2011-06-06, 2011-03-17), nenurodė jokių kitokių priežasčių iki ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas teismui. Šiuo atveju pripažintina, kad atsakovė pareigą išstirti įvykio aplinkybes ir įvertinti žalą atliko netinkamai ir nenurodė trečiajam asmeniui visų pagrindų, kuriais siekia išvengti įvykdyti prievolę, išmokėti draudimo išmoką. Teismas privalėjo įvertinti tai, kad atsakovė nenurodė ieškovui aplinkybės, kad atsisakymas išmokėti grindžiamas kitu motyvu, nei atsakovės ieškovui atsiųstuose raštuose, t. y. dėl to, kad transporto priemonės Ford Transit kėbulo aukštis negalėjo sugadinti transporto priemonės Hammer kairės pusės veidrodėlio.
2. Teismas atsakomybę dėl netinkamai ištirto eismo įvykio nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė tretiesiems asmenimis, t. y. trečiajam asmeniu (nukentėjusiam eismo įvykio metu) ir apdraustajam (eismo įvykį sukėlusiam asmeniui). Teismas privalėjo pripažinti, kad atsakovė, kaip draudimo bendrovė, turėjo kruopščiai ir rūpestingai ištirti eismo įvykio aplinkybes, ir negali remtis tuo, kad nebuvo tinkamai ištirtas eismo įvykis, įskaitant ir tai, kad nebuvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, nebuvo atkurtos eismo įvykio aplinkybės, transporto priemonių padėtis viena kitos atžvilgiu eismo įvykio metu, kaip tai nustato LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktas.
3. Eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta įvykio vietoje, nors ne visai tiksliai, ieškovo įgaliotas asmuo kreipėsi į atsakovės atstovus kitą dieną po eismo įvykio, transporto priemonė apžiūrai buvo pateikta taip pat kitą dieną, atsakovei buvo pateikti visi dokumentai, surašytas papildomas paaiškinimas dėl eismo įvykio. Tačiau atsakovė nesielgė rūpestingai ir tik formaliai tyrė eismo įvykį, nepranešdama ir nekviesdama trečiojo asmens į visus atliekamus veiksmus, automobilių aukščiau matavo savo buveinės vietoje ir trečiojo asmens buvimo vietoje, tačiau neatliko eismo įvykio vietos apžiūros, nenustatė tikslios transporto priemonių padėties viena kitos atžvilgiu eismo įvykio metu, nenurodė tretiesiems asmenimis, kad jiems kyla abejonės dėl transporto priemonių buvimo viena kitos atžvilgiu, nesukvietė eismo įvykio dalyvių į eismo įvykio vietą ir neatliko eksperimentinio tyrimo, todėl darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutarčių vykdydavo principus. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepasisakė dėl atsakovės veiksmų vykdant draudimo sutartį ir neįvertino, kad atsakovė privalėjo bendradarbiauti ir su trečiuoju asmeniu, ir atlikti visus įmanomus veiksmus siekiant išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes bei teikti visus argumentus, todėl teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo CK 6.200 straipsnio aiškinimo ir taikymo.
4. Teismas apskritai nepasisakė dėl ieškinio aplinkybes patvirtinančio įrodymo - transporto priemonė vertinimo ataskaitos. Teismas privalėjo įvertinti ieškinio pagrindą, t. y. žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio, kuri priteistina ne pagal atsakovės apskaičiuotus nuostolius, o pagal pateiktą ataskaitą. Tai reiškia, kad teismas turėjo nustatyti, kokią žalą yra nustačiusi žalą atlyginusi atsakovė, kokia žala nustatyta ir kaip apskaičiuota autotransporto priemonės ataskaitoje. Teismas, tik formaliai nurodęs, kad Hammer kairės pusės veidrodėlis nebuvo sugadintas, neatskleidė ginčo esmės, nenurodydamas, kodėl pateikta ataskaita yra neteisinga, kodėl laikytina, kad atsakovė teisingai nustatė žalą ir nuostolius. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismą įvertinti pateiktą UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ surašytą autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 20110522, kaip pagrindžiantį ieškinio reikalavimą, kad eismo įvykio metu atsiradusių nuostolių dėl sugadintų kairės pusės automobilio Hammer veidrodėlio, kairės priekinių durų ir rankenos, kairės pusės galinių automobilio durų ir rankenos, suma yra 3 563,08 Lt.
5. Apeliantas nesutinka su teismo nurodymu, kad „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ekspertas A. S. turi tik turto vertintojo kvalifikaciją, yra išlaikąs kilnojamojo turto vertintojo egzaminą, todėl, vertinant žalos atsiradimo priežastis, apgadinimo kilmę, į minimo liudytojo parodymus negali būti atsižvelgiam. Atsakovė atsisakė išmokėti atsiradusią žalą dėl automobilio kairės pusės veidrodžio sugadinimo todėl, kad automobilio veidrodžio sugadinimai, užfiksuoti dėl 2011-01-13eismo įvykio, sutampa su sugadinimais, nustatytais po eismo įvykio 2009-08-18. Automobilio veidrodžio sugadinimų, užfiksuotų atsakovės darbuotojų, įvertinimas ir pateikiamų sugadinimų tapatumas galėjo būti nustatytas tik autoekspertui pateikiant išvadas. Teismas, atsisakydamas vertinti ataskaitą ir A. S. duotus paaiškinimus, nukrypo LAT suformuotos teisminės praktikos. LAT išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais Įrodymais (CPK 218 str.) (LAT 2001-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73312002; 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007, kt.). Tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (LAT 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002). Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šis ekspertas specializuojasi transporto priemonių žalų įvertinime, turi tam tikrą patirtį nustatant transporto priemonių apgadinimo mastą ir pobūdį. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad, apžiūrėjęs transporto priemonės sugadinimus, nustatė 3563,08 Lt nuostolių dydį, o ne 867,16 Lt. Tačiau teismas nepasisakė dėl šio eksperto nustatyto transporto priemonės sugadinimo masto, nepalygino su atsakovės nustatytu sugadinimo mastu ir visiškai nepasisakė, dėl ko neturėtų būti nustatoma draudimo išmoka pagal šio eksperto išvadą. Be to, teismas neįvertino, kad ekspertas A. S., turėdamas turto vertintojo kvalifikaciją, galėjo įvertinti sugadinimų pobūdį ir apimtis tiek dėl eismo įvykių, užfiksuotų 2012-01-13 ir 2009-08-18. Pažymėtina ir tai, kad teismas, kviesdamas šį asmenį į teismo posėdį, nelaikė jo asmeniu, neturinčiu tinkamos kvalifikacijos. Šis asmuo apklausiamas teismo posėdyje motyvuotai nurodė, kad Hammer kairės pusės veidrodėlio sugadinimai užfiksuoti skirtingu laikotarpiu, t. y. 2009-08-18 ir 2012-01-13, nėra identiški. Šis ekspertas nurodė ir paaiškino, kuo jie skiriasi bei patvirtino, kad pasvirus automobiliams, keičiasi jų aukštis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 23-28) prašo apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:
1. 2011-03-17 atsakovės pranešime Nr. S04-85340 labai aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, jog ,,...ištyrus įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2011-01-12 susidūrimo metu veidrodėlis negalėjo būti pažeistas, nes kaltininko transporto priemonės maksimalus galimas apgadinimu aukštis yra mažesnis nei aukštis, kuriame yra automobilio Hummer, v/n (duomenys neskelbtini), veidrodis, jo įvykio metu kaltininkas negalėjo kliudyti, tą jis pats patvirtina dviejuose skirtinguose paaiškinimuose. Taip pat apgadinimai nėra surašyti ir eismo įvykio deklaracijoje. Be to, pažymėta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ negali atlyginti už apgadintą veidrodį, nes jis apgadintas ne 2011-01-12 įvykio metu...“.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagristai nurodo, kad atsakovė pareigą ištirti įvykio aplinkybes ir įvertinti žalą atliko netinkamai, o teismas nepagrįstai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Minėta įstatymo nuostata yra skirta supaprastinti procedūrą tiek eismo įvykio dalyviams, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek draudimo bendrovėms. Esant aiškioms eismo įvykio aplinkybėms patys eismo įvykio dalyviai užpildo eismo įvykio deklaraciją, kuria remiantis yra nustatomos eismo įvykio aplinkybės bei eismo įvykio metu patirta žala. Po eismo įvykio bei deklaracijos užpildymo eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra pašalinamos iš eismo įvykio vietos, todėl įvykio vietos apžiūra nėra tikslinga. Jei dėl įvykio aplinkybių kyla neaiškumų, tokiu atveju yra remiamasi eismo įvykio dalyvių paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovo argumentas, kad atsakovė nepagrįstai neapžiūrėjo įvykio vietos bei taip pažeidė prievolių vykdymo principus, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
3. Gavus trečiojo asmens G. L. nesutikimą su priimtu sprendimu, 2011-02-23 buvo atlikta eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit apžiūra ir 2011-03-14 atlikta papildoma ieškovo automobilio Hummer apžiūra. Taip pat gautas trečiojo asmens V. Z. 2011-02-02 paaiškinimas/pranešimas (t. 1, b. l. 90), kuriame paaiškinta, jog automobiliai susidūrė šonais bei kad jis veidrodėlio sugadinimo po minėto eismo įvykio nematė. Šias aplinkybes V. Z. patvirtino ir teismo posėdyje, taip pat paaiškino, jog su mašinos galu atsirėmė tik į dureles ir rankenėlę, veidrodėlio tikrai negalėjo kabinti. Be to, nurodė, jog Hummer vairuotojas G. L. prašė V. Z. parašyti, jog buvo sugadintas ir veidrodėlis, tačiau šis atsakė, kad nerašys, kadangi veidrodėlio sugadinti buvo neįmanoma. Atitinkamai, įvertinus gautą G. L. nesutikimą su sprendimu, atliktų papildomų apžiūrų rezultatus, taip pat pateiktus papildomus paaiškinimus ir kitus byloje pateiktus dokumentus bei informaciją, buvo pakartotinai nustatyta, kad nėra pagrindo keisti priimto sprendimo, kadangi kairės pusės veidrodis negalėjo būti apgadintas 2011-01-12 eismo įvykio metu. Apie priimtą sprendimą bei jo argumentus ieškovas buvo išsamiai informuotas draudiko 2011-03-17 raštu Nr. S04-85340. Atitinkamai, 2011-05-11 gavus G. L. pakartotinį prašymą bei Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21105022, minėti dokumentai buvo įvertinti bei 2011-06-06 ieškovui buvo išmokėta papildoma 173,76 Lt draudimo išmoka (t. y. papildoma draudimo išmokos suma pagal ekspertų paskaičiuotus remonto darbų/detalių įkainius už automobilio dalis, kurios buvo apgadintos 2011-01-12 eismo įvykio metu). Atitinkamai, likusioje dalyje (dėl detalių/darbų, nesusijusių su 2011-01-12 įvykiu) buvo nurodyta, jog minėta draudimo išmoka šioje dalyje yra mažinama bei draudikas šioje dalyje neturi pagrindo mokėti draudimo išmoką. Akivaizdu, jog atsakovė išsamiai ištyrė įvykio aplinkybes bei pasekmes (atliko net tris eismo įvykio dalyvių transporto priemonių apžiūras, gavo papildomus paaiškinimus ir kitus žalos bylai reikalingus bei būtinus dokumentus ir juos išsamiai įvertino) ir pagrįstai neišmokėjo draudimo išmokos už papildomus ieškovo nurodomus Hummer apgadinimus.
4. Aplinkybę, kad minėti apgadinimai atsirado ne 2011-01-12 dėl įvykio, patvirtina atsakovės eksperto 2011-01-13 ir 2011-03-14 atliktos Hummer apžiūros bei 2011-02-23 atliktos eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit apžiūros rezultatai. Palyginus atliktų apžiūrų metu padarytas fotonuotraukas buvo nustatyta, kad 2011-01-12 susidūrimo metu veidrodėlis negalėjo būti pažeistas, nes kaltininko automobilio Ford Transit maksimalus galimas apgadinimų aukštis yra mažesnis nei aukštis, kuriame yra Hummer veidrodis. Be to, vadovaujantis eismo įvykio mechanizmu/eismo įvykio schema, pranešimu apie įvykį, nustatyta, jog minėto įvykio metu nebuvo apgadinta/negalėjo būti apgadinta ir transporto priemonės kairės pusės galinių durelių rankenėlė. Aplinkybę, kad kairės pusės veidrodėlis ir kairės pusės galinių durelių rankenėlė nebuvo apgadinti 2011-01-12 eismo įvykio metu, patvirtina ir eismo įvykio kaltininko pranešime apie įvykį nurodomos aplinkybės apie tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos Hummer kairės pusės vairuotojo durelės ir durelių rankenėlė. Tai dar kartą patvirtina ir papildomas eismo įvykio kaltininko vairuotojo V. Z. 2011-02-02 pranešimas bei šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog minėtos aplinkybės yra įrodytos ir nenuginčytos.
5. Eismo įvykio vietos apžiūra, kuomet transporto priemonės yra pašalintos iš eismo įvykio vietos, nėra tikslinga, nes tokiu atveju vis tiek turėtų būti remiamasi eismo įvykio dalyvių paaiškinimais. Vadovaujantis V. Z. paaiškinimais, automobiliai eismo įvykio metu stovėjo horizontaliai, ant kelio viename lygyje/vienoje plokštumoje. Minėtos aplinkybės yra nenuginčytos ir galiojančios. Pažymėtina, jog V. Z. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai yra objektyvūs, nuoseklūs bei nekeliantys abejonių. Tuo tarpu V. L. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes būtent jam, kaip minėto automobilio naudotojui, tektų atlyginti ieškovui (apeliantui) ne 2011-01-12 eismo įvykio metu automobiliui Hummer padarytą žalą. Be to, minėtas aplinkybes, kad automobiliai stovėjo ne vienoje plokštumoje ir kad automobilis Hummer stovėjo pasviręs, jis nurodė tik bylos nagrinėjimo metu, o žalos bylos administravimo metu tokių paaiškinimų jis draudikui neteikė. Jei visgi būtų nustatyta priešingai, nei ieškovas bei trečiasis asmuo G. L. teigė teisme, t. y., jog automobilis Hummer stovėjo pasviręs, tokiu atveju ieškovo nurodomi Hummer apgadinimai 2011-01-12 įvykio metu taip pat negalėjo atsirasti. Transporto priemonės veidrodis nėra vienoje plokštumoje su automobilio korpusu. Atitinkamai, automobiliui Hummer esant pasvirus, objektyviai nebūtų buvę įmanomi automobilio Hummer užfiksuoti durelių apgadinimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog tiek automobiliui stovint viename lygmenyje/plokštumoje, tiek esant pasvirus, kairės pusės veidrodis negalėjo būti apgadintas 2011-01-12 eismo įvykio metu.
6. „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ ataskaita nepatvirtina, kad nepriklausomas ekspertas užfiksavo 2011-01-12 eismo įvykio apgadinimus. Pažymėtina, jog minėta ataskaita, kaip ir automobilio Hummer apžiūra atlikta 2011-04-14, t. y. po 2011-01-12 įvykio praėjus beveik 3 mėnesiam, todėl negali būti vertinama, kad minėtoje ataskaitoje yra užfiksuoti 2011-01-12 eismo įvykio apgadinimai. Minėtoje ataskaitoje nepriklausomas ekspertas fiksavo ir surašė tuo metu esamus minėto automobilio apgadinimus. Pažymėtina, kad ataskaitoje nėra eksperto išvados, kad užfiksuoti apgadinimai galėjo būti/buvo padaryti ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, t. y. 2011-01-12 eismo įvykio metu. Todėl, remtis minėta ataskaita, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, jog joje užfiksuoti kairės pusės veidrodėlio bei kairės pusės galinių durelių rankenėlės apgadinimai buvo padaryti 2011-01-12 eismo įvykio metu, negalima, nes minėta ataskaita tokios aplinkybės paprasčiausiai nepatvirtina.
7. Ieškovo reikalavimas dėl 2 695,92 Lt žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog tiesiogiai patyrė reikalaujamus atlyginti 2 695,92 Lt nuostolius, t. y. nepateikė teismui jokių šią jo nurodomą aplinkybę patvirtinančių dokumentų (remonto darbų sąmatos, PVM sąskaitos-faktūros už atliktus darbus ir pan.). Dar daugiau, trečiasis asmuo nurodė transporto priemonę tvarkęs ūkio būdu, pirkęs nenaujas detales, rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktiškai patirtą nuostolį, nėra. Taip pat patvirtino, jog trečiajam asmeniui G. L. ieškovas jo patirtų nuostolių už automobilio taisymą nėra atlyginęs. Atitinkamai, teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo turi tik tokius nuostolius tiesiogiai patyręs asmuo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, todėl ir šiuo aspektu ieškinys bei apeliacinis skundas taip pat yra nepagrįsti ir atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2011-01-12 Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, eismo įvykio metu susidūrė ieškovui priklausantis trečiojo asmens G. L. vairuojamas automobilis Hummer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens V. Z. vairuojamas automobilis Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8, 12, 50, 51, 76, 77). Dėl eismo įvykio kaltu prisipažino eismo įvykio deklaracijoje (t. 1, b. l. 12, 51, 77) pasirašęs trečiasis asmuo V. Z., kurio (kaip automobilio Ford Transit valdytojo) civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės bendrovėje pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) sutarties liudijimą Nr. LT/AYA 7912955 (t. 1, b. l. 80). 2011-01-13 trečiasis asmuo G. L. pranešė atsakovei apie įvykį (1 t., b. l. 8, 76), pateikė apžiūrai automobilį. Atsakovė surašė transporto priemonės techninės apžiūros defektų aktą (1 t., b. l. 11), kuriame nurodė, kad apgadintos automobilio kairės pusės priekinės durys ir tų pačių durų rankenėlė. G. L. akto nepasirašė. 2011-01-18 raštu (1 t., b. l. 10) atsakovė pranešė, kad sutinka išmokėti 693,40 Lt sumą, taip atlygindama dalį ieškovo patirtos žalos. 2011-03-17 raštu (1 t., b. l. 14) atsakovė nurodė, kad negali atlyginti už apgadintą veidrodį, nes jis apgadintas ne 2011-01-12 įvykio metu. Ieškovas kreipėsi į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą, kuris 2011-04-14 apžiūrėjęs automobilį HUMMER H2 LE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surašė ataskaitą Nr. 21105022 (1 t., b. l. 15-32), kurioje, įvertinus kairės pusės veidrodėlio, kairės pusės priekinių durų išorinės rankenos, kairės pusės galinių durų išorinės rankenos sugadinimus, nustatyta, kad transporto priemonės atkūrimo sąnaudos, atskaičiavus dalių nusidėvėjimą be pridėtinės vertės mokesčio, yra 3 563,08 Lt. Atsakovė 2011-06-06 papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 173,76 Lt žalos atlyginimo (1 t., b. l. 13). Taigi viso ieškovui iš jo prašomos 3 563,08 Lt sumos atsakovė sumokėjo tik 867,16 Lt (693,4 Lt + 173,76 Lt). Atsakovės teigimu, eismo įvykio metu negalėjo būti apgadintas Hummer automobilio veidrodėlis dėl skirtingo susidūrusių automobilių aukščių, be to, už veidrodėlio sugadinimą jau buvo išmokėta draudimo išmoka 2009 metais (t. 1, b. l. 73).
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti išmokėti apeliantui draudiminę išmoką už sugadintą apdraustos transporto priemonės kairės pusės veidrodėlį, nustačiusi, kad veidrodėlis buvo sugadintas ne 2011-01-12 įvykio metu.
Pažymėtina, jog, kokia apimtimi ir kokio dydžio draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu trečiajam nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos moka draudikas, nustato TPVCAPD įstatymas Nr. X-1137 (2007-05-17 redakcija) (toliau - Įstatymas) bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Vadovaujantis įvykio dienai (t. y. 2011-01-12) galiojusio Įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagristos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagristus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba - šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais - Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyviu pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Esant aiškioms eismo įvykio aplinkybėms, patys eismo įvykio dalyviai užpildo eismo įvykio deklaraciją, kuria remiantis yra nustatomos eismo įvykio aplinkybės bei eismo įvykio metu patirta žala, kuri, be abejo (kaip įvykio šalių kompromisas ar pan.), turi didelę įrodomąją reikšmę. Po eismo įvykio deklaracijos užpildymo eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra pašalinamos iš eismo įvykio vietos, todėl sutiktina su atsakove, jog įvykio vietos apžiūra tokiu atveju nebėra tikslinga. Jei dėl įvykio aplinkybių kyla neaiškumų, tokiu atveju yra remiamasi eismo įvykio dalyvių paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apelianto argumentas, kad atsakovė nepagrįstai neapžiūrėjo įvykio vietos bei taip pažeidė prievolių vykdymo principus, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pabrėžtina, jog civilinėje teisėje egzistuoja sąžiningo, protingo ir apdairaus civilinių teisinių santykių dalyvio kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai ir toks elgesys gali sukelti jam neigiamų padarinių, už kuriuos jis pats atsakingas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, eismo įvykio dalyviai, netinkamai užpildę eismo įvykio deklaraciją, neįrašydami joje reikalingų duomenų, turi prisiimti iš to galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes.
Atsakovė, atsisakydama išmokėti prašomą draudimo išmoką už sugadintą kairės pusės veidrodėlį, minėtame 2011-03-17 rašte Nr. S-04-85340 (t. 1, b. l. 14) pažymėjo, jog šis apgadinimas nėra nurodytas eismo įvykio deklaracijoje. Kaip matyti iš trečiųjų asmenų užpildytos ir pasirašytos eismo įvykio deklaracijos (t. 1, b. l. 12, 51, 77), būtent kuri 2011-01-13 buvo pateikta atsakovei, joje jokie matomi transporto priemonės Hummer sugadinimai nenurodyti, t. y. 11 skiltis visiškai neužpildyta. Nors trečiojo asmens G. L. 2011-01-13 pranešime apie įvykį (1 t., b. l. 8) skiltyje ,,nukentėjusio turto matomi sugadinimai“ ir buvo nurodyta, kad ,,sugadintas KP PP durelės, KP veidrodis, KP durelių rankenos, GP bamperis“, tačiau, kaip matyti iš trečiojo asmens V. Z. 2011-01-13 pranešimo apie įvykį (1 t., b. l. 76), jame skiltyje ,,nukentėjusio turto matomi sugadinimai“ buvo nurodyta tik ,,kairės pusės vairuotojo durelės ir durelių rankenėlė“, t. y. apie sugadintą veidrodį nebuvo nurodyta. Be to, kaip matyti iš atsakovės 2011-01-13 transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akto (1 t., b. l. 11, 54), jame prie sugadinimų nurodyta tik ,,Pr. k. p. durys bei pr. k. p. durų rankenėlė“. Atsakovės teigimu, 2011-01-13 atlikus automobilio Hummer apžiūrą, apžiūros akte buvo užfiksuoti tik, atsakovės nuomone, pagrįsti minėto 2011-01-12 įvykio metu patirti automobilio sugadinimai.
Įvertinus atsakovei pateiktą eismo įvykio deklaraciją, draudėjo V. Z. 2011-01-13 pranešimą apie įvykį bei juose nurodytas eismo įvykio aplinkybes, 2011-01-13 atliktos apžiūros metu užfiksuotus pagrįstus automobilio Hummer apgadinimus bei padarytas automobilio fotonuotraukas, o taip pat V. Z. 2011-02-02 rašytinį pranešimą apie tai, kad jis, automobiliams susidaužus šonais, pastebėjo vairuotojo durelių aplankstymus, tačiau veidrodėlio sugadinimų nematė (1 t., b. l. 90), apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė visiškai pagrįstai sprendė, jog automobilis apgadintas ne 2011-01-12 įvykio metu, apie ką nurodė 2011-03-17 rašte (1 t., b. l. 14). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai neįtikėtina, jog iš karto po įvykio, įvykusio 10.30 val. (t. y. švisiu paros metu) tretieji asmenys galėjo nepastebėti automobilio kairės pusės (t. y. tos pačios pusės, kurioje buvo sugadintos durelės) veidrodėlio sugadinimo, kuris, kaip matyti iš fotonuotraukų, yra akivaizdžiausiai matomas (1 t., b. l. 98-100). Tai, kad įvykio kaltininkas trečiasis asmuo V. Z., kurio suinteresuotumas ginčo baigtimi nenustatytas (priešingai nei trečiojo asmens V. L., nes būtent jam, kaip minėto automobilio naudotojui, tektų atlyginti ieškovui ne 2011-01-12 eismo įvykio metu automobiliui Hummer padarytą žalą), 2011-02-02 pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu, taip pat paaiškino, jog su mašinos galu atsirėmė tik į dureles ir rankenėlę, veidrodėlio tikrai negalėjo kabinti (t. 1, b. l. 132), apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik patvirtina atsakovės išvados (jog automobilis apgadintas ne 2011-01-12 įvykio metu) teisingumą, tuo labiau, kad nepaneigtas ir teismo posėdžio metu išsakytas V. Z. argumentas, jog Hummer vairuotojas kelios dienos po įvykio telefonu prašė jo parašyti, jog buvo sugadintas ir veidrodėlis, tačiau jis atsisakęs tai padaryti, nes veidrodėlio sugadinti buvo neįmanoma.
Nustatyta, jog ieškovui per 2011-01-12 eismo įvykį padarytos pagrįstos žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal 2011-01-13 sudarytą apžiūros aktą ir jame užfiksuotus apgadinimus, 2011-02-23 atlikus eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą bei 2011-03-14 atlikus papildomą ieškovui priklausančio automobilio Hummer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Atsakovė nustatė, jog 2011-01-12 susidūrimo metu veidrodėlis negalėjo būti pažeistas, nes eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit maksimalus galimas apgadinimų aukštis yra mažesnis nei aukštis, kuriame yra automobilio Hummer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlis.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovė, atsisakydama išmokėti dalį draudimo išmokos, savalaikiai (t. y. žalos bylos administravimo metu) nenurodė visų atsisakymo pagrindų, t. y., jog, pasak apelianto, atsakovės raštuose nebuvo nurodyta, kad Hummer kairės pusės veidrodėlis negalėjo būti sugadintas dėl Ford Transit kėbulo aukščio. Kaip matyti iš atsakovės 2011-03-17 pranešimo Nr. S04-85340 (t. 1, b. l. 14), jame aiškiai nurodyta, jog, ,,ištyrus įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2011-01-12 susidūrimo metu veidrodėlis negalėjo būti pažeistas, nes kaltininko a/m maksimalus galimas apgadinimų aukštis yra mažesnis nei aukštis, kuriame yra automobilio Hummer v/n (duomenys neskelbtini) veidrodis, jo įvykio metu kaltininkas negalėjo kliudyti, tą jis pats patvirtina dviejuose skirtinguose paaiškinimuose. Taip pat apgadinimai nėra surašyti ir eismo įvykio deklaracijoje“. Pažymėtina ir tai, jog 2011-06-06 atsakovės rašte, kuriame nuspręsta papildomai išmokėti 173,76 Lt žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 13, 128), taip pat buvo priminta, jog aplinkybės, dėl kurių mažinama išmoka, išdėstytos 2011-03-17 pranešime, bei papildomai nurodyta, kad išmoka mažinama dėl dalių, nesusijusių su įvykiu, keitimo (b); dėl darbų, atliktų šalinant sugadinimus, nesusijusius su įvykiu (c); dėl medžiagų sunaudotų šalinant sugadinimus, nesusijusius su įvykiu (d). Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantas, akivaizdu, jog minėti argumentai, kad transporto priemonės Ford Transit kėbulo aukštis negalėjo sugadinti transporto priemonės Hammer kairės pusės veidrodėlio, buvo išdėstyti atsakovės žalos bylos administravimo metu priimtuose sprendimuose ir jie nebuvo pateikti kaip nauji argumentai bylą nagrinėjant teisme.
Kita vertus, tas faktas, jog atsakovė neatliko eismo įvykio vietos apžiūros, nenustatė tikslios transporto priemonių padėties viena kitos atžvilgiu, todėl, pasak apelianto, neištyrė minėto įvykio aplinkybių ir taip pažeidė sutarčių vykdymo principus, nelaikytinas turinčiu esminės reikšmės šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui, nes, kaip jau minėta, pačios įvykio šalys nurodė įvykio aplinkybes įvykio schemoje (t. 1, b. l. 12), iš kurios aiškiai matyti, jog automobilis Ford Transit į automobilį Hummer atsitrenkė galine dalimi, o į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kitokius automobilių sąlyčio taškus. Pažymėtina, jog apie tai, jog automobilis Hummer stovėjo pasviręs (užvažiavęs dešine puse ant pusnies) ir kad būtent tai sąlygojo Hummer apgadinimus 2011-01-12 įvykio metu, ieškovas ir trečiasis asmuo G. L. nurodė tik teisme, o žalos bylos administravimo metu trečiasis asmuo draudikui tokios versijos neteikė, kas tik dar kartą patvirtina minėtų proceso dalyvių suinteresuotumą bylos baigtimi, teikiant naujas versijas.
Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog apylinkės teismas nepasisakė bei nevertino ieškinio aplinkybes patvirtinančio įrodymo - transporto priemonės vertinimo ataskaitos, kurią atliko UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“. Konstatuotina, jog, priešingai tam, teismas įvertino šią ataskaitą, pagrįstai nurodydamas, jog šioje ataskaitoje nebuvo vertinama tai, ar automobiliui Hummer žala padaryta to paties eismo įvykio, susidūrus vertinamam automobiliui ir automobiliui Ford Transit, metu. Be to, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog vertinimą atlikęs ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas ekspertas A. S. turi turto vertintojo kvalifikaciją, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių A. S. kvalifikaciją atlikti autotechnines ekspertizes, dėl ko vertinimo ataskaitoje padaryta išvada bei liudytoju apklausto A. S. parodymai gali būti vertinami tiek, kiek tai susiję su padarytos žalos dydžiu, t. y. kilnojamojo turto verte, jo atkūrimo sąnaudomis, tačiau, vertinant žalos atsiradimo priežastis, apgadinimų kilmę, į minimo liudytojo parodymus negali būti atsižvelgiama. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, minėta ataskaita, kaip ir automobilio Hummer apžiūra, atlikta 2011-04-14, t. y. po 2011-01-12 įvykio praėjus beveik 3 mėnesiams, todėl vienareikšmiškai negali būti vertinama, kad minėtoje ataskaitoje yra užfiksuoti tik 2011-01-12 eismo įvykio apgadinimai, tuo labiau, jog minėtoje ataskaitoje nėra nepriklausomo eksperto išvados, kad užfiksuoti apgadinimai galėjo būti ar buvo padaryti būtent 2011-01-12 eismo įvykio metu. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodyta apylinkės teismo sprendime, ekspertas A. S., surašęs vertinimo ataskaitą, neturi teisės/kvalifikacijos vertinti žalos atsiradimo priežasčių/kilmės. Atitinkamai, jei minėtas ekspertas ir būtų padaręs tam tikras išvadas dėl apgadinimų atsiradimo pobūdžio/kilmės (nors tokių išvadų, kaip nurodyta aukščiau, minėtoje ataskaitoje nėra pateikta), minėtos išvados neturėtų įrodomosios reikšmės.
Plačiau apie aplinkybes, kad minėti apgadinimai atsiradę ne 2011-01-12 įvykio pasekoje, įvertino pirmosios instancijos teismas, aptaręs atsakovės ekspertų darytas fotonuotraukas, trečiojo asmens V. Z. pranešimą apie įvykį bei papildomą pranešimą, eismo įvykio deklaraciją, liudytojų parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs prieštaravimų, jų nekartoja, plačiau apie jas nepasisako ir neanalizuoja.
Be to, pažymėtina ir tai, jog apeliantas byloje nepateikė nei veidrodėlio remonto darbų sąmatos, nei PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios atliktų darbų vertę ir pan., ir pripažino, jog transporto priemonę trečiasis asmuo tvarkė „ūkio“ būdu, pirko nenaujas detales, todėl rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktiškai patirtą nuostolį, nėra.
Ieškovui neįrodžius, kad automobilio Hummer veidrodėlis buvo sugadintas būtent 2011-01-12 eismo įvykio metu ir kad būtent dėl šio sugadinimo buvo patirti ieškiniu prašytos priteisto sumos dydžio nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškinį. Kadangi apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių procesinės ar materialinės teisės pažeidimų, jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.