Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-06-21 · Civilinė byla Nr. 2-2231-918/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
2-2231-918/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-18195-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
Ž.Radvilavičiaus
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Trečiasis asmuo
V. Z., G. L.
Advokatai
Dalius Mecelica
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2231-918/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-18195-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1,116.4 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 21 d.Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei,

dalyvaujant ieškovo Ž.Radvilavičiaus projektavimo biuro IĮ atstovui advokatui Daliui Mecelicai,

atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Eglei Kungienei,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž.Radvilavičiaus projektavimo biuro IĮ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl piniginių reikalavimų, tretieji asmenys V. Z., G. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu (b.l. 3-5) prašo priteisti iš atsakovo 2695,92 Lt nuostolių atlyginimo, 197 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2011-01-12 eismo įvykio metu susidūrė ieškovui priklausantis trečiojo asmens G. L. vairuojamas automobilis Hummer, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. Z. vairuojamas automobilis FORD Transit. Dėl eismo įvykio kaltu prisipažino trečiasis asmuo V. Z., buvo pasirašyta eismo įvykio deklaracija. Eismo įvykio kaltininko vairuojamos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. 2011-01-13 trečiasis asmuo atvyko į atsakovo bendrovę, pranešė apie įvykį, pateikė apžiūrai automobilį. Atsakovas surašė transporto priemonės techninės apžiūros defektų aktą, kuriame nurodė, kad apgadintos automobilio kairės pusės priekinės durys ir tų pačių durų rankenėlė. G. L. nesutiko su nustatytais apgadinimais, todėl akto nepasirašė. 2011-01-18 atsakovas pranešė, kad sutinka išmokėti 693,40 Lt sumą, taip atlygindamas dalį ieškovo patirtos žalos. 2011-03-17 atsakovas patvirtino, kad eismo įvykio metu ieškovo transporto priemonė didesnių sugadinimų nepatyrė. Ieškovas kreipėsi į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą, kurio ataskaita Nr. 21105022 patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo sugadinto automobilio Hummer kairės pusės veidrodėlis, kairės pusės priekinių durų išorinė rankena, kairės pusės galinių durų išorinė rankena bei nustatyta, kad transporto priemonės atkūrimo sąnaudos, atskaičiavus dalių nusidėvėjimą be pridėtinės vertės mokesčio, yra 3563,08 Lt. Atsakovas 2011-06-06 papildomai išmokėjo 173,76 Lt žalos atlyginimo. Atsakovas nurodo, kad automobilio Hummer sugadinimai tęsiasi per abi kairės pusės transporto priemonės duris, todėl akivaizdu, kad trečiojo asmens V. Z. vairuojamas automobilis atvažiavo iš priekio ir nuslydo kaire automobilio Hummer puse. Automobilio Ford Transit kabina nėra žemesnė nei automobilio Hummer veidrodėlis. CK 6.251 str. numato visišką žalos atlyginimą, šiuo atveju liko neapmokėta 2695,92 Lt suma. Draudikas, praleidęs terminą sumokėti išmoką, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, taigi yra susidarę 197 Lt delspinigių. Nagrinėjant bylą teisme ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti (b.l. 154-164, 179-183, 194-197, 205-208). Papildomai paaiškino, kad atsakovas ilgą laiką sprendė dėl atlygintinos žalos dydžio, iš viso buvo sumokėta 867,16 Lt. Pagal UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitą, ieškovas patyrė 3563,08 Lt nuostolį, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio. Iš nurodytos sumos minusavus draudimo bendrovės sumokėtą išmoką, reali ieškovo žala yra 2695,22 Lt. Automobilį trečiasis asmuo G. L. tvarkė ūkiniu būdu, pirko nenaujas detales, rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktiškai patirtą nuostolį, nėra. Trečiajam asmeniui G. L. ieškovas jo patirtų nuostolių už automobilio taisymą nėra atlyginęs. Eismo įvykio deklaracijoje automobilių apgadinimai nebuvo nurodyti dėl eismo įvykio dalyvių patirties stokos, be to, teisės aktai nenumato, kad žala neturi būti atlyginta, jei eismo įvykio deklaracijoje aplinkybės nenurodytos išsamiai. Veidrodėlio sugadinimai 2009 m. ir 2011 m. nėra identiški, po 2009 m. eismo įvykio automobilio savininkas automobilį buvo suremontavęs, automobilis ieškovui buvo parduotas techniškai tvarkingas. Atsakovo atstovas automobilių neapžiūrėjo eismo įvykio vietoje, neatsižvelgė į vietos sąlygas, buvusius automobilių pakrypimus, todėl jo išvados, kad automobilio Hummer veidrodėlis apgadintas ne šio eismo įvykio metu, neteisingos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b.l.42-45) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius bei pagal pačią draudimo sutartį. Draudikas ne atlygina žalą, o moka draudimo išmoką, todėl draudikui netaikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Remiantis eismo įvykio metu galiojusia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija, draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Nustatant eismo įvykio aplinkybes, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie eismo įvykio aplinkybes. Ieškovui per 2011-01-12 eismo įvykį padarytos pagrįstos žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal 2011-01-13 sudarytą apžiūros aktą ir jame užfiksuotus apgadinimus. Pagal šios apžiūros duomenis buvo nustatyta, kad kairės pusės veidrodėlis eismo įvykio metu negalėjo būti apgadintas, tai patvirtina ir 2011-02-23 atlikta eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra bei 2011-03-14 atlikta papildoma ieškovui priklausančio automobilio Hummer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. 2011-01-12 susidūrimo metu veidrodėlis negalėjo būti pažeistas, nes eismo įvykio kaltininko automobilio Ford Transit maksimalus galimas apgadinimų aukštis yra mažesnis nei aukštis, kuriame yra automobilio Hummer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlis. Tai, kad įvykio metu nebuvo apgadintas veidrodėlis, patvirtina ir eismo įvykio kaltininko pranešime nurodomos įvykio aplinkybės. Tiriant eismo įvykį, buvo nustatyta, kad kairės pusės veidrodėlis buvo apgadintas ankstesnio įvykio metu. Kairės pusės veidrodėlis nėra pažymėtas draudikui pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje. Ieškovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita atlikta 2011-04-14, nuo eismo įvykio praėjus 3 mėnesiams, šioje ataskaitoje nėra išvados apie tai, kad ataskaitoje užfiksuoti apgadinimai buvo padaryti 2011-01-12 eismo įvykio metu. Ieškovas nedetalizuoja už ką ir kaip susidarė prašoma priteisti nuostolių suma. Ieškovas neįrodė, jog tiesiogiai patyrė reikalaujamus atlyginti 2695,92 Lt nuostolius. Nagrinėjant bylą teisme atsakovo atstovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 154-164, 179-183, 194-197, 205-208). Papildomai paaiškino, kad vertindama žalą, draudimo bendrovė vadovavosi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis.

Trečiasis asmuo G. L. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė tenkinti (b.l. 154-164). Paaiškino, kad eismo įvykis įvyko žiemą, jam sustojus padėti į sniegą įklimpusio automobilio vairuotojui. Automobilis Hummer eismo įvykio metu stovėjo dešiniaisiais ratais užvažiavęs ant pusnies, kairiąja puse pasviręs žemyn. Atsakovo ekspertas matavo tik automobilio apatinę dalį, automobilio kabina yra aukštesnė. Aplinkybių, kodėl neįrašyti eismo įvykio deklaracijoje automobilių apgadinimai nepamena, apgadinimai buvo aiškūs, dėl jų su eismo įvykio kaltininku ginčo nekilo. Apžiūrų metu atsakovo ekspertas siūlė sumokėti už neoriginalų veidrodėlį, kainuojantį 300 Lt, tačiau trečiais asmuo su šiuo pasiūlymu nesutiko. Veidrodėlis po 2009 m. įvykio buvo pakeistas, veidrodėlio įtrūkimai yra visiškai skirtingi palyginus su 2011-01-12 įvykiu. Veidrodėlį pirko naudotą, pats pakeitė, įrodymų, kiek už jį sumokėjo, neturi.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu (b.l. 179-183) paaiškino, kad eismo įvykio metu kliudė automobilį Hummer, jo vairuojamo automobilio Ford Transit galinė dalis kliudė Hummer dureles, veidrodėlio ir galinės pusės negalėjo kliudyti. Eismo įvykis įvyko dienos metu, kartu su nukentėjusiu asmeniu apžiūrėjo automobilius, apgadinto veidrodėlio nepastebėjo. Mano, kad eismo įvykio metu apgadinti veidrodėlio negalėjo, kadangi, jo vairuojamo automobilio galinė dalis, kuria kliudė nukentėjusio asmens vairuojamą automobilį, žemesnė. Automobilio Hummer ratai buvo vienoje plokštumoje, automobilis pasviręs nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-01-12 Garšvės gatvėje, Kaune, eismo įvykio metu susidūrė ieškovui priklausantis trečiojo asmens G. L. vairuojamas automobilis Hummer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. Z., kuris pripažintas eismo įvykio kaltininku, vairuojamas automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 12, 50, 51, 76, 77). Automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ pagal Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AYA 7912955 (b.l. 80). Nebuvus ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio dalyviai pasirašė eismo įvykio deklaraciją, joje nubraižė eismo įvykio schemą (b.l. 12, 51, 77). Eismo įvykio deklaracija su pranešimais apie eismo įvykį buvo pateikta atsakovui (b.l. 8, 50, 76). Atsakovas atliko tyrimą dėl eismo įvykio ir atsisakė išmokėti dalį draudimo išmokos, nurodydami, kad eismo įvykio metu negalėjo būti apgadintas Hummer automobilio veidrodėlis dėl skirtingo susidūrusių automobilių aukščių, be to, už veidrodėlio sugadinimą jau buvo išmokėta draudimo išmoka 2009 metais (b.l. 73). 2011-01-18 atsakovas pranešė, kad sutinka išmokėti 693,40 Lt sumą, taip atlygindamas dalį ieškovo patirtos žalos (b.l. 10, 72, 129). 2011-03-17 atsakovas patvirtino, kad eismo įvykio metu ieškovo transporto priemonė didesnių sugadinimų nepatyrė (b.l. 73). Atsakovas 2011-06-06 nusprendė papildomai išmokėti 173,76 Lt žalos atlyginimo (b.l. 13, 128).

Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis. Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – tai sutartis, pagal kurią draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 76 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAĮ) 12 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAĮ 12 str. 2 d.). TPVCAĮ 15 str. 1 d. nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui; nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį; nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes; nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo (TPVCAĮ 15 str. 3 d.). Išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į TPVCAĮ 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per TPVCAĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas gali sumažinti išmoką (TPVCAĮ 19 str. 5 d.). Remiantis TPVCAĮ 19 str. 6 d., atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Hummer kairės pusės veidrodėlis. Šalys teismo posėdžio metu atsisakė autotechninės ekspertizės motyvuodamos autotechninės ekspertizės kaštų ir ieškinio sumos santykiu bei tuo, kad automobilio Hummer sugadinimai yra pašalinti, o pats automobilis perleistas kitiems asmenims.

Trečiųjų asmenų pasirašytoje ir atsakovui pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje neužpildytos 10 ir 11 grafos (nenurodyti transporto priemonių sugadinimai, nenurodyta pradinio smūgio į transporto priemones vieta). Išklausius trečiųjų asmenų paaiškinimus, akivaizdu, kad eismo įvykio deklaracijoje netiksliai užpildyta ir 12 grafa, t.y. aplinkybės, kuriomis įvyko eismo įvykis, įvardintos neišsamiai, nurodant, kad eismo įvykis įvyko stabdant trečiojo asmens G. L. vairuojamą automobilį Hummer. Tačiau tretieji asmenys G. L. ir V. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad transporto priemonės susidūrė, kai automobilis Hummer stovėjo, o automobilis Ford Transit, bandydamas pradėti važiuoti, dėl slidaus kelio ir sniego slydo, nubraukdamas automobilio Hummer šoną. Teismo posėdyje G. L. paaiškino, kad tiksliai nematė, kuria dalimi automobilis Ford Transit atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, V. Z. teismo posėdyje bei 2011-01-19 pranešime draudikui nurodė, kad automobilį Hummer kliudė savo vairuojamo automobilio kairės pusės galiniu kampu (b.l. 76). Pažymėtina, kad eismo įvykio kaltininkų deklaracijoje nubraižytoje eismo įvykio schemoje (b.l. 12) pažymėti automobilių Ford Transit ir Hummer sąlyčio taškai susidūrimo metu. Iš schemos matyti, kad automobilis Ford Transit į automobilį Hummer atsitrenkė galine dalimi, į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kitokius automobilių sąlyčio taškus.

Teismo posėdyje apklausus trečiuosius asmenis G. L. ir V. Z. matyti, kad jų nurodomos eismo įvykio aplinkybės skiriasi. G. L. nurodė, kad susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis Hummer stovėjo pakrypęs, t.y. dešiniaisiais ratais buvo užvažiavęs ant pusnies, tuo tarpu V. Z. nurodė, kad automobilio Hummer dešinės ir kairės pusės ratai buvo vienoje plokštumoje. Vertinant ieškovo ir trečiojo asmens G. L. pateiktą versiją dėl eismo įvykio aplinkybių, pažymėtina, trečiasis asmuo apie tokią aplinkybę, kad jo vairuojamos transporto priemonės dešinės pusės ratai eismo įvykio metu stovėjo ant pusnies ir dėl to buvo pasvirusi, nurodė tik teisme, duomenų, kad tokia aplinkybė būtų buvusi atskleista draudikui iš karto po įvykio byloje nėra. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovo darbuotojai tyrę žalos bylą, elgėsi neatidžiai nenuvykdami į eismo įvykio vietą ir neįvertindami eismo įvykio vietos sąlygų. Vis dėlto pažymėtina, kad eismo įvykio dalyviai G. L. ir V. Z. po eismo įvykio taip pat nesielgė apdairiai, tinkamai neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Pažymėtina, kad pranešimuose apie eismo įvykį nėra minimas galimas G. L. vairuojamos transporto priemonės pasvirimas. Tretieji asmenys teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių eismo įvykio deklaracija nebuvo tinkamai užpildyta, nenurodyta, kokie transporto priemonių apgadinimai buvo padaryti. Eismo įvykio kaltininkas nėra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi, jo, kaip automobilio Ford Transit valdytojo, civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, tiek po eismo įvykio, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio veidrodėlio apgadinimų nepastebėjo, susidūrimo metu smūgis nebuvo stiprus, be to, veidrodėlio negalėjo kliudyti vien dėlto, kad jo vairuojamos transporto priemonės priekaba, kuri ir atsitrenkė į automobilį Hummer, yra žemesnė. Pažymėtina, kad transporto priemonės susidūrė dieną, šviesiu paros metu, eismo įvykio dalyviai turėjo visas sąlygas atidžiai apžiūrėti transporto priemonių apgadinimus ir juos tinkamai užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio veidrodėlio sugadinimai yra žymūs, akivaizdūs, todėl, jei buvo apgadintas susidūrimo metu, tai turėjo būti pastebėta iš karto apžiūrint transporto priemones. Nors ieškovo atstovas ir trečiasis asmuo G. L. nurodė, kad deklaracija netinkamai buvo užpildyta dėl eismo įvykio dalyvių nepatyrimo, šis argumentas atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės. Civilinėje teisėje egzistuoja sąžiningo, protingo ir apdairaus civilinių teisinių santykių dalyvio kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai ir toks elgesys gali sukelti jam neigiamų padarinių, už kuriuos jis pats atsakingas. Pažymėtina, kad abu tretieji asmenys nėra nepatyrę vairuotojai (G. L. teisė vairuoti suteikta 1976-01-17 (b.l. 53), V. Z. teisė vairuoti suteikta 1997-04-05 (b.l. 79)), informacija apie tai, kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją jiems turėjo būti žinoma. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas eismo įvykio deklaracijos blankas (b.l. 153), kurio antroje pusėje yra smulkiai aprašyti nurodymai, kaip teisingai ir tiksliai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pažymėtina ir tai, kad privalomojo transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimo procesas, pakeisti teisės aktai, susiję su galimybe pildyti eismo įvykio deklaraciją nekviečiant į eismo įvykio vietą policijos, įtraukė daugumą Lietuvos žmonių, apie šį procesą ir jo sąlygas visuomenė buvo šviečiama ir per masines informavimo priemones, taigi tretieji asmenys, būdami atidūs, apdairūs, rūpestingi, turėjo žinoti apie savo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, eismo įvykio dalyviai, netinkamai užpildę eismo įvykio deklaraciją, neįrašydami joje reikalingų duomenų, turėtų prisiimti iš to galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes.

Viena iš priežasčių, dėl kurių atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, susijusią su veidrodėlio apgadinimu, buvo nurodyta tai, kad žala dėl kairės pusės veidrodėlio sugadinimų minėtam automobiliui buvo atlyginta pagal 2009-08-18 eismo įvykį byloje Nr. 2009/208913. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką šiuo pagrindu. Iš byloje esančių nuotraukų po 2011-01-13 ir 2009-08-18 eismo įvykių matyti, kad šių eismo įvykių metu veidrodėliai apgadinimai nėra tokie patys. Ištyrus į bylą pateiktas nuotraukas (b.l. 201-202) matyti, kad patys veidrodėliai yra skirtingi: akivaizdžiai skiriasi jų korpuse esančios kreipiančiosios dalys. Nors ši atsakovo versija paneigta byloje esančiais įrodymais, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepaneigia kito esminio atsakovo argumento, susijusio su automobilio Ford Transit maksimaliu galimu apgadinimų aukščiu. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio Hummer durelių apgadinimo apatinė riba yra maždaug 88-90 cm aukštyje (b.l. 67). Tretieji asmenys nurodė, kad automobilis Hummer buvo kliudytas automobilio Ford Transit priekabos galine dalimi. Iš byloje pateiktų automobilio Ford Transit nuotraukų, darytų po eismo įvykio, matyti, kad šio automobilio priekabos pagrindo apatinė riba yra apytiksliai 86 cm aukštyje, priekabos bortų apatinė riba yra 94 cm aukštyje, viršutinė riba – 131 cm (b.l. 86). Automobilio Hummer veidrodėlio korpuso apatinė riba yra 138 cm aukštyje (b.l. 91-92), veidrodėlio apgadinimų centras yra apytiksliai 141-147 cm aukštyje (b.l. 98). Teismo vertinimu, jei automobilis Hummer, kaip kad nurodo ieškovas ir trečiasis asmuo G. L., būtų stovėjęs dešiniaisiais ratais aukščiau ir pasviręs taip, kad automobilio Ford Transit priekaba būtų galėjusi kliudyti veidrodėlį, tai tokiu atveju automobilio Hummer apgadinimų žemutinė riba taip pat būtų aukščiau, t.y. visi apgadinimai būtų aukštesniame lygyje. Aplinkybę, kad tuo atveju, jei automobilis Hummer būtų buvęs pasviręs, nebūtų buvę įmanomi automobilio Hummer užfiksuoti durelių apgadinimai patvirtino ir liudytoju apklaustas A. G..

Ieškovo pareigą pateikti draudikui įrodymus dėl žalos dydžio reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5. d. Ieškovas mano, kad šią pareigą įvykdė, pateikdamas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21105022 (b.l. 15-29). Išanalizavus šios ataskaitos turinį, matyti, kad buvo vertinama neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė vertinimo dieną, numatomos atkūrimo sąnaudos ir orientacinis autoįvykio metu patirtas nuostolis (b.l. 15). Akivaizdu, kad vertinimo atsakaitoje, atliktoje 2011 m. balandžio 14 d., nebuvo vertinama tai, ar automobiliui Hummer žala padaryta to paties eismo įvykio, įvykusio 2012-01-13, susidūrus vertinamam automobiliui ir automobiliui Ford Transit, metu. Vertinimą atlikęs ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ekspertas A. S. turi turto vertintojo kvalifikaciją, yra išlaikęs kilnojamojo turto vertintojo egzaminą (b.l. 31). Į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių A. S. kvalifikaciją atlikti autotechnines ekspertizes. Taigi, vertinimo ataskaitoje padaryta išvada bei liudytoju apklausto A. S. parodymai gali būti vertinami tiek, kiek tai susiję su padarytos žalos dydžiu, t.y. kilnojamojo turto (šiuo atveju – transporto priemonės) verte, jo atkūrimo sąnaudomis, tačiau vertinant žalos atsiradimo priežastis, apgadinimų kilmę, į minimo liudytojo parodymus negali būti atsižvelgiama. Nenustačius aplinkybės, kad 2011-01-12 eismo įvykio metu, susidūrus automobiliams Ford Transit ir Hummer, buvo apgadintas automobilio Hummer veidrodėlis, nėra tikslinga svarstyti šalių argumentų dėl padarytos žalos, susijusios su veidrodėlio apgadinimu bei jo pakeitimo aplinkybėmis, dydžiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šioje byloje ieškovas neįrodė, jog automobilio Hummer veidrodėlis buvo sugadintas 2011-01-13 eismo įvykio metu jo nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovo atsikirtimai, susiję su maksimaliu galimu transporto priemonių apgadinimo aukščiu, laikytini įrodytais, taigi atsakovas neturi pareigos ieškovui mokėti draudimą išmoką, susijusią su veidrodėlio apgadinimu, ieškovo reikalavimas dėl 2695,92 Lt nuostolių dydžio draudimo išmokos priteisimo atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 2695,92 Lt draudimo išmokos priteisimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl 197 Lt delspinigių ir 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.

Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, paštu gautas atsakovo paruoštas kompaktinis diskas, kuriame įrašytos 2011-01-13, 2011-03-14, 2009-08-10 darytų fotonuotraukų, kuriuose fiksuoti automobilio Hummer apgadinimai, skaitmeninės kopijos, kurios nelaikytinos naujais įrodymais byloje. Šių nuotraukų popierinės kopijos buvo pateiktos bylos nagrinėjimo metu (b.l. 59-70, 91-100, 106-108), skaitmeninės nuotraukų kopijos yra geresnės kokybės nei popierinės, be to, šių nuotraukų skaitmeninės kopijos buvo pateiktos elektroniniu paštu 2012-06-01 (b.l. 200), ieškovui skaitmeninių nuotraukų kopijų turinys taip pat yra žinomas, jam buvo sudarytos visos galimybės dėl jų pasisakyti teismo posėdyje ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Pažymėtina, kad šiuo atveju įrodymai yra pačios fotonuotraukos, nepriklausomai nuo jų pateikimo formos (popierinės ar skaitmeninės).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį, atsakovui CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1d. 9 p. pagrindu iš ieškovo priteistina 231,19 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsakovo atstovo kelionės išlaidos (b.l. 176-178, 191-192, 201).

Be to, iš ieškovo CPK 93 str. 1d., 89 str. 1 ir 4 d., 88 str. 1 d. 1 p. priteistina 231,60 Lt išlaidų, susijusių su liudytojo atsitraukimo nuo darbo (2 val. x 90 Lt) bei kelionės (2 x 4,3 km x 3 Lt/km x 2) išlaidomis, šios išlaidos priteistinos UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ naudai. Šios išlaidos iš atsakovo priteistinos tiesiogiai, kadangi liudytojas A. S. buvo apklausiamas būtent ieškovo iniciatyva, ieškovas į teismo depozitinę sąskaitą sumos, išmokėtinos liudytojui, įmokėjęs nebuvo (CPK 90-91 str.).

Be to, iš ieškovo priteistina 42,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias sudaro procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p. , 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Ž.Radvilavičiaus projektavimo biuro IĮ, į.k. 134808025, buveinė A.Juozapavičiaus pr. 21-54, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, buveinė Eigulių g. 21, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 231,19 Lt (du šimtai trisdešimt vienas Lt 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, į.k. 134800135, buveinė Statybininkų g. 7-407, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Ūkio bankas, banko kodas 70117, naudai iš ieškovo Ž.Radvilavičiaus projektavimo biuro IĮ, į.k. 134808025, buveinė A.Juozapavičiaus pr. 21-54, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 231,60 Lt (du šimtai trisdešimt vienas Lt 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su liudytojo A. S. atsitraukimu nuo darbo ir kelionės išlaidomis.

Priteisti iš ieškovo Ž.Radvilavičiaus projektavimo biuro IĮ, į.k. 134808025, buveinė A.Juozapavičiaus pr. 21-54, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, valstybei 42,57 Lt (keturiasdešimt du Lt 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė