- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-1175-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21563-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- S. J., E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Karoliniškių būstas“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-946-931/2021 pagal pareiškėjų S. J. ir E. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Karoliniškių būstas“ ir antstolis Dainius Šidlauskas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-946-931/2018 išnagrinėjo pareiškėjų S. J. ir E. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šį prašymą tenkino ir patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2020 m. kovo 4 d. pareiškėja S. J. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.1., 4.3 ir 4.4. punktus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-946-931/2018 nutarė pareiškėjos S. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti iš dalies – išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl 2019 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-946-931/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.4. ir 4.5. punktų. Kitoje dalyje atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2. punktu pareiškėjai nurodė, kad E. J. turi santuokos metu atsiradusių asmeninių kreditorinių įsipareigojimų: 2.2.1. S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 923,54 Eur pagal 2014 m. liepos 22 d. paskolos sutartį, kuriuos E. J. įsipareigoja išmokėti S. J. iki 2019 m. kovo 1 d.; 2.2.2. UAB „Karoliniškių būstas“ 2 428,97 Eur už UAB „Karoliniškių būstas“ suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini); sutarties 4.3. ir 4.4. punktais pareiškėjai susitarė dėl jų nepilnamečiam vaikui pareiškėjo teiktino išlaikymo ir išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumokėjimo. Sutarties 4.3. punktas numato, kad pareiškėjas E. J. nepilnamečiam vaikui E. J. išlaikyti moka po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (t. y. iki 2029 m. sausio 28 d.) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, lėšos uzufrukto teise pavedamos tvarkyti pareiškėjai S. J., išlaikymo suma kasmet indeksuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal sutarties 4.4. punktą, pareiškėjas E. J. 1 719 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės dukters E. J. naudai už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. liepos 10 d. sumoka S. J. per 12 mėnesių, kas mėnesį po 143,25 Eur.
4. Teismas vertino, kad iš pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punkto formuluotės matyti, jog jame nurodomos pareiškėjo prievolės ir jų pobūdis, todėl teismo sprendimas dalyje, kuria patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.1. punkto nuostata, aptarianti pareiškėjo E. J. prievolę pareiškėjai S. J., priskirtinas teismo sprendimams dėl pripažinimo. Dėl to nustačius, kad nėra priimtas teismo sprendimas dėl priteisimo, padaryta išvada, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių 2.2.1. punkto nuostata nevykdytina priverstinai ir pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl šio punkto atmestas. Kitoje (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui) dalyje pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja S. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, prašydama panaikinti nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.1. punkto priverstinio vykdymo ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo išdavimo tenkinti visiškai.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinio, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pačiu metu. Šiuo teismo sprendimu išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą, ir ko nors priteisimą. Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo.
6.2. Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo kartu išspręsti sutuoktinių tarpusavio turtinių teisių ir pareigų klausimai, taip pat išspręstas pareiškėjo E. J. turimo įsiskolinimo pareiškėjai S. J. klausimas (sutarties 2.2.1. punktas), nurodytas įsiskolinimo pagrindas, nustatyta konkreti įsiskolinimo suma ir nustatytas konkretus įsiskolinimo grąžinimo terminas. Nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.1. punkto sąlyga yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, pagal savo pobūdį reiškianti, kad nurodyta 4 923,54 Eur dydžio paskolos suma turi būti priteista pareiškėjai S. J., kitas pareiškėjas E. J. privalo skolos grąžinimo prievolę įvykdyti ir įsiskolinimą padengti iki 2019 m. kovo 1 d. Tokia sutarties sąlyga E. J. įpareigojamas atlikti konkrečius veiksmus pareiškėjos S. J. naudai, t. y. iki 2019 m. kovo 1 d. sumokėti pareiškėjai 4 923,54 Eur dydžio paskolos sumą pagal 2014 m. liepos 22 d. paskolos sutartį. Tokia sprendimo dalis gali būti vykdoma priverstine tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas skolos išieškojimo taisykles, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo dalis yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-946-931/2018 dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal priimtą teismo sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.).
13. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdytinumo.
14. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.).
15. Santuokos nutraukimo byloje, tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, yra sprendžiama tiek dėl turtinio, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pačiu metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Jeigu santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius, dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2019 m. sausio 9 d. teismo sprendimu nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią (sutarties 2.2. punktą) pareiškėjai susitarė, kad E. J. turi santuokos metu atsiradusių asmeninių kreditorinių įsipareigojimų – S. J. 4 923,54 Eur pagal 2014 m. liepos 22 d. paskolos sutartį, kuriuos E. J. įsipareigoja išmokėti S. J. iki 2019 m. kovo 1 d. (sutarties 2.2.1 punktas).
17. Nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, pagal savo pobūdį reiškianti, kad ne tik pareiškėjas E. J. pripažino asmeninį kreditorinį įsipareigojimą (4 923,54 Eur sumai) S. J., bet ir šalys susitarė, kada ši suma turi būti sumokėta.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia sąlyga iš esmės atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius, nes šiuo atveju ne tik pripažintas kreditorinis įsipareigojimas, bet ir įsipareigota iki konkretaus termino jį padengti. Ši sąlyga sudaryta tarp abiejų pareiškėjų (t. y. santuoką nutraukiančių asmenų), ja vienas sutuoktinis po santuokos nutraukimo įsipareigojo kitam pareiškėjui padengti kreditorinį įsipareigojimą per konkretų sutartyje nurodytą terminą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebūtų teisinio pagrindo inicijuoti naują teisminį procesą dėl skolos, dėl kurios pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priteisimo.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos S. J. prašymą dalyje dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.1 punktą, priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl skundžiama teismo nutartis keistina – pareiškėjos S. J. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinamas visiškai, t. y. ne tik pagal 4.3. ir 4.4. punktus, bet ir pagal 2.2.1. punktą, kuriuo E. J. įsipareigojo išmokėti S. J. 4 923,54 Eur pagal 2014 m. liepos 22 d. paskolos sutartį iki 2019 m. kovo 1 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir išdėstyti ją taip:
„pareiškėjos S. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.
Išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl 2019 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-946-931/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.1., 4.4. ir 4.5. punktų:
2.2.1. S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4923,54 Eur pagal 2014 m. liepos 22 d. paskolos sutartį, kuriuos E. J. įsipareigoja išmokėti S. J. iki 2019 m. kovo 1 d.
4.3. E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 200 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (t. y. iki (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motiną S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
4.4. E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1719 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. liepos 10 d., sumoka S. J. a. k. (duomenys neskelbtini) per 12 mėnesių, kas mėnesį mokant 143,25 Eur.“