- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- I-3675-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01854-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užtikrinti pareiškėjo saugumą ir perkelti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus į kalėjimą tolimesniam bausmės atlikimui; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patraukti atsakomybėn Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnus, tyčiniais veiksmais sukėlusius pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei (b. l. 1–2).
Pareiškėjo teigimu, jis 2018-04-23 buvo perkeltas iš 3 į 4 būrį, nors komisijos, skirstančios į būrius metu išreiškė norą pasilikti 3-iame būryje. Prieš perkeliant pareiškėją į kitą būrį nebuvo atliktas joks tyrimas. Pareiškėjo teigimu, tuometis 3-iojo būrio viršininkas J. N., kerštaudamas pareiškėjui už skundus, tyčia suorganizavo pareiškėjo perkėlimą į 4 būrį. Pareiškėjas, perkeliant jį į 4 būrį, buvo sukeistas vietomis su asmeniu, paskirtu į 4 būrį, A. L., komisijai motyvuojant, kad A. L. ruošiasi dirbti, todėl jam reikia ramesnės vietos, o pareiškėjas nedirba, todėl gali gyventi ir 4-ajame būryje. Pareiškėjas po tokių administracijos veiksmų buvo priverstas būti uždarytas baudos izoliatoriuje. Tokiu būdu su pareiškėju susidorota, sukeliant jam didelius neigiamus emocinius išgyvenimus ir dvasines kančias.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas rašė ne vieną skundą, reiškė prašymą administracijai nurodyti perkėlimo priežastis, tačiau pateiktu atsakymu Nr. 7-2570 to nebuvo paaiškinta. Pareiškėjas, 2018-11-23, pasibaigus nuobaudai kamerų tipo patalpose, vėl grįžo į būrį. L. N. 2019-02-18 išsikvietęs pareiškėją pokalbiui patikino, kad pareiškėjas nebus vežamas į Pravieniškių PN-AK pirmąjį sektorių ir liepė pasirašyti, kad perkėlimo tvarka aiški, kartu paaiškindamas, kad pareiškėjas iš trečiojo sektoriaus bus vežamas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuobaudos atlikimui, o po nuobaudos atlikimo bus grąžintas atgal. Nepaisant to, pareiškėjas 2019-02-27 pervežtas į pirmąjį sektorių, drausmės būrį, kuriame pareiškėjas turėjo priešų. Pareiškėjas raštu atsisakė būti perkeltas į pirmąjį sektorių, todėl buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas. Nurodytą kartą pareiškėjas perkeltas į pirmąjį sektorių prieš tai nedalyvavus jokiame komisijos svarstyme, nepateikiant jokių argumentų ir motyvų. Pirmojo sektoriaus administracija nereaguoja į nuteistųjų perspėjimus, kad jie turi priešų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas, net ir būdamas Lukiškių TI-K, nuolat jaučia baimę bei įtampą dėl gręsiančio pavojaus pareiškėjo sveikatai – pareigūnai dėl aplaidžiai atliekamų pareigų neužtikrina pareiškėjo saugumo.
Pažymi, kad Kalėjimų departamentas, kaip viešojo administravimo įstaiga, privalo užtikrinti tinkamą įkalinimo įstaigų veiklą ir teisės aktų laikymąsi, tačiau to neužtikrino net ir po tiesioginio pareiškėjo kreipimosi dėl gresiančio pavojaus sveikatai ir gyvybei, nesiėmė jokių veiksmų tam užkirsti kelią. Kalėjimų departamentas tik persiuntė pareiškėjo kreipimąsi atgal į įkalinimo įstaigą iš kurios jis buvo išsiųstas. Atkreipė dėmėsi, kad pareiškėjas negali nurodyti konkrečių priešų ar asmenų, keliančių jam pavojų ar grėsmę, nes toks šių asmenų įvardijimas sukeltų pareiškėjui dar didesnę grėsmę ir pavojų, su pareiškėjui šie asmenys galėtų susidoroti bet kuriuose pataisos namuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl perkėlimo atlikti bausmę į Lukiškių TI-K negali būti tenkinamas, nes Lukiškių TI-K nebėra veikianti biudžetinė įstaiga. Pareiškėjo prašymas perkelti atlikti bausmę į Vilniaus PN, kuri įgijo visas Lukiškių TI-K teises ir pareigas, taip pat negali būti tenkinamas, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnyje numatyta nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarka. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. Tai kad pareiškėjo netenkina bausmės atlikimas Pravieniškių PN-AK, nesudaro pagrindo perkėlimui, nes Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nenumato galimybės perkelti nuteistojo į tą įkalinimo įstaigą, į kurią jis pageidauja. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokio įrodomąją galią ar kito raštiškai pagrįsto įrodymo ar paaiškinimo dėl gresiančio pavojaus sveikatai ir gyvybei. Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, kad bausmės atlikimo vietą nuteistajam paskiria teismas priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. teismas nagrinėjęs baudžiamąją bylą rezoliucinėje dalyje nurodo kur nuteistasis atliks bausmę. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima.
Teigia, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus Kalėjimų departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Šiuo atveju nenustačius valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir kitų sąlygų egzistavimo (priežastinio ryšio, padarytos žalos) ir spręstina kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovo Kalėjimų departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti dėl išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka. Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada, o nuteistajam sutikus tęsti bausmės atlikimą kalėjime, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui išvadą dėl nuteistojo perkėlimo ir rašytinį nuteistojo sutikimą. Taigi nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindas yra perkeliančiosios organizacijos išvada arba Kalėjimų departamento direktoriaus, arba jį pavaduojančio pareigūno išvada. Šiuo atveju įkalinimo įstaigoje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių dėl kurių pareiškėjas turėtų būti perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į kitą įstaigą.
Dėl perkėlimo iš vieno sektoriaus į kitą pažymėjo, kad nuteistieji gali būti įkalinimo įstaigos direktoriaus įsakymu perkeliami iš vieno pataisos įstaigos sektoriaus į kitą sektorių dėl aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti tame pačiame pataisos namų sektoriuje. Šis perkėlimas taip pat galimas siekiant nuteistųjų pabėgimų, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, laikymo sąlygų gerinimo ir socialinės reabilitacijos tobulinimo tikslų ir tais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vieną ar kelis iš šių tikslų bus galima pasiekti tik perkėlus nuteistąjį į kitą pataisos namų sektorių.
Teigia, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš neperkėlimo į kitus pataisos namus, o šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Be to, pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už, jo teigimu, netinkamą ir neteisėtą perkėlimą iš vieno Pravieniškių PN-AK būrio į kitą bei iš vieno Pravieniškių PN-AK sektoriaus į kitą, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad tiek perkeltame būryje, tiek sektoriuje, į kurį buvo perkeltas, pareiškėjas turi priešų, todėl jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Pareiškėjo teigimu, jis 2018-04-23 buvo perkeltas iš 3 į 4 būrį, nors komisijos, skirstančios į būrius metu išreiškė norą pasilikti 3-iame būryje, mano, kad tai buvo atlikta dėl 3-iojo būrio viršininko J. N. keršto. Taigi pareiškėjas ginčija jo perkėlimo į kitą Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos būrį teisėtumą.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas M. Š. 2018-04-23 Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-602, atsižvelgiant į 2018-04-23 Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3-iajame sektoriuje posėdžio protokolą Nr. 63-943, perkeltas iš 3-iojo būrio, 1 patalpos, 27 vietos į 4-ąjį būrį, 2 patalpą, 8 vietą (b. l. 81). M. Š. 2018-11-21 Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-1998, atsižvelgiant į 2018-11-21 Nuteistųjų laisvė atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3-iajame sektoriuje posėdžio protokolą Nr. 63-3934, perkeltas iš 4-ojo būrio, 2 patalpos, 8 vietos į 6-ojo būrio, 6 patalpą, 2 vietą (b. l. 79).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktas įtvirtina, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019-01-28 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti jam 2019-01-23 paskirtą nuobaudą – 10 parų kamerų tipo patalpose, taip pat pareiškėjas skundėsi dėl pareigūnų atsisakymo registruoti jo skundus ir dėl to, jog 6-ame būryje nevykdoma jokia socialinė reabilitacija, pareiškėjas teigė jaučiąs nusiteikimą prieš jį, tai yra rodo be pareiškėjui be pagrindo paskirtų nuobaudų skaičius (b. l. 31–32). Kalėjimų departamentas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, 2019-02-18 raštu Nr. 2S-745 nurodė, kad pareiškėjas 2019-01-21 pokalbio su specialistais metu pradėjo elgtis agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, nereagavo į nurodymus, todėl pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Kalėjimų departamentas taip pat paaiškino, kad pareiškėjo nusiskundimus dėl pareigūnų elgesio laiko nepagrįstus, atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį su specialistais ir aplinkybę, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidžia pataisos įstaigoje nustatytą tvarką (b. l. 35–37).
Teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės atskirai nereglamentuoja nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą, todėl jų perkėlimas taip pat turi būti vykdomas pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nurodytus kriterijus. Teismo vertinimu, nuteistųjų perkėlimas iš vieno būrio į kitą laikytinas organizacine priemone, kuria siekiama užtikrinti pataisos namų darbą, juose laikomų asmenų saugumą. Akcentuotina, kad pareiškėjo išreikštas reikalavimas nebūti perkeltam į 4-ąjį būrį nėra įpareigojantis administraciją to nedaryti, būtent pataisos namų administracijai priklauso diskrecijos teisė pasinaudoti nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą galimybe, taip siekiant užtikrinti kriterijus, numatytus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte. Akcentuotina, kad liudytojas L. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal jo tuo metu einamas būrio viršininko pareigas, jis turėjo užtikrinti būryje laikomų asmenų socialinius santykius, pareiškėjas būdamas trečiame būryje nakties metu triukšmaudavo, nustatytu metu neidavo miegoti, todėl atsižvelgiant į kitų nuteistųjų nusiskundimus pareiškėjas perkeltas į ketvirtąjį būrį. Pažymėjo, kad tiek 3-iasis būrys, tiek 4-asis būrys turi bendrą patalpą – koridorių, bendrai naudojasi įrengtais sanitariniais mazgais. Taigi ir iš liudytojo parodymų matyti, kad pareiškėjo perkėlimas buvo vykdomas pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto kriterijus, siekiant užtikrinti tinkamą atmosferą būryje.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė, taip pat teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad perkėlus pareiškėją iš 3-iojo būrio į 4-ajį būrį kilo grėsmė jo sveikatai, ar kilo kitų neigiamų padarinių, dėl kurių toks pareiškėjo perkėlimas negalėjo būti vykdomas. Pareiškėjas taip pat nenurodė teismui jokių konkrečių aplinkybių dėl grėsmės jo sveikatai 6 būryje. Pastebėtina, kad ir aukščiau nurodytame 2019-01-28 skunde Kalėjimų departamentui pareiškėjas nurodė jaučiąs nusiteikimą prieš jį 6-ajame būryje, tačiau konkrečių su šiais teiginiais susijusių duomenų nepateikė, nedetalizavo nei kokie asmenys yra prieš pareiškėją nusiteikę, nei kaip tai gali paveikti pareiškėjo sveikatos būklę ar kelti jam realią grėsmę. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracija, perkeldama pareiškėją iš vieno būrio į kitą, neteisėtų veiksmų neatliko ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi aplinkybe, kad jis nepagrįstai buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK pirmąjį sektorių. Teigia, kad pareiškėjas 2019-02-27 pervežtas į pirmąjį sektorių, drausmės būrį, kuriame turėjo priešų, be to, pareiškėjas perkeltas į pirmąjį sektorių prieš tai nedalyvavus komisijos svarstyme, nepateikus jokių argumentų ir motyvų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019-02-27 Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-352, atsižvelgiant į 2019-02-26 Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3-iajame sektoriuje posėdžio protokolą Nr. 63-(AK)-257 bei į Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos 1-ajame sektoriuje posėdžio protokolą Nr. 61-885, perkeltas iš 3-iojo sektoriaus į 1-ąjį sektorių 2 būrį 25 brigadą (b. l. 80).
Teismas pažymi, kad nuteistieji Pravieniškių PN-AK iš pataisos namų vieno sektoriaus į kitą sektorių perkeliami vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015-05-11 įsakymu Nr. V-189 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iš vieno Pravieniškių PN–AK sektoriaus į kitą sektorių tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) (b. l. 46–47). Pagal Aprašo 3 punktą, nuteistieji gali būti pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu perkeliami iš vieno pataisos įstaigos sektoriaus į kitą sektorių dėl aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti tame pačiame pataisos įstaigų sektoriuje, taip pat perkėlimas galimas siekiant nuteistųjų pabėgimų, nusikalstamų veikų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencijos, laikymo sąlygų gerinimo ir socialinės reabilitacijos tobulinimo tikslų ir tais atvejais, jeigu yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vieną ar kelis iš šių tikslų bus galima pasiekti tik perkėlus nuteistąjį į kitą pataisos namų sektorių.
Teismas pastebi, kad Aprašas neįtvirtina reikalavimo į kitą įkalinimo įstaigos sektorių perkeliamam asmeniui dalyvauti komisijos posėdyje, todėl tokie pareiškėjo argumentai dėl perkėlimo neteisėtumo laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad sprendimas perkelti pareiškėją iš 3-iojo sektoriaus į 1-ąjį sektorių priimtas vadovaujantis Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos posėdžio protokolais, taigi sprendimas perkelti pareiškėją į kitą sektorių priimtas pagal Aprašo 6 punkto reikalavimus. Teismas pažymi, kad pareiškėjui nesutinkant su jo perkėlimu į kitą sektorių jam tenka pareiga pagrįsti aplinkybės, dėl kurių toks jo perkėlimas nėra galimas. Nepaisant to, pareiškėjas teismui motyvus dėl neteisėto perkėlimo grindė tik bendrais teiginiais, jog jam gresia pavojus sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje nėra saugu ar gresia realus pavojus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl neteisėto perkėlimo iš vieno Pravieniškių PN-AK sektoriaus į kitą atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teismui skunde taip pat nurodė siekiantis, jog būtų perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į kalėjimą tolimesniam bausmės atlikimui.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindus, yra nurodęs, jog toks nuteistųjų perkėlimas yra išimtinai Kalėjimų departamento kompetencija. Pažymėta, kad nuteistųjų perkėlimas patenka į Departamento teisių (diskrecijos), o ne pareigų apimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-381/2014). Bausmių vykdymo kodekse nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant nuteistasis gali būti perkeliamas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą, tačiau nustatyta, kad toks perkėlimas galimas dėl nuteistojo ligos ar išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015; 2016-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-662/2016).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuota nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka. Nagrinėjamu atveju aktualūs Tvarkos aprašo 3.2 ir 3.3 papunkčiuose nustatyti nuteistųjų perkėlimo pagrindai. Remiantis 3.2 papunkčiu, nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Tokiu atveju perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga (3.2.1 papunkčio dalis). Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada (3.2.5 papunkčio dalis). Remiantis Tvarkos 3.3 papunkčiu, nuteistuosius leidžiama perkelti tęsti atlikti bausmę į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu. Nuteistajam sutikus tęsti atlikti bausmę kalėjime, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui išvadą dėl nuteistojo perkėlimo ir rašytinį nuteistojo sutikimą (3.3.1 papunkčio dalis). Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (3.3.2 papunkčio dalis).
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalį pareiškėjas turėjo būti perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į kitą pataisos įstaigą, turėjo būti įvertinta, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra iš esmės kliudančios pareiškėją laikyti Pravieniškių PN-AK, jos nesuderinamos su nuteisto asmens teisių ir laisvių apsauga, humaniško bausmių vykdymo imperatyvu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018-06-20 kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad, vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymo Nr. V-321 3.3 papunkčiu, pateikė Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus administracijai prašymą būti perkeltam į kalėjimą tolimesniam bausmės atlikimui. Nurodė, kad pataisos namų administracija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, pagal sau naudingus tvarkos aprašo punktus. Todėl prašė Kalėjimų departamento panaikinti Pravieniškių PN-AK sprendimą ir įpareigoti administraciją perkelti pareiškėją tolimesniam bausmės atlikimui į kalėjimą (b. l. 40). Kalėjimų departamentas 2018-07-13 atsakyme į pareiškėjo skundą paaiškino, jog pareiškėjui jau 2018-06-15 pateiktame atsakyme išaiškinta perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka, pareiškėjo prašymas perkelti jį į kitą pataisos įstaigą netenkintas, nes nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas toliau negali būti laikomas toje pačioje pataisos įstaigoje (b. l. 33–34).
Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad nei Kalėjimų departamentas, nei Pravieniškių PN-AK iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nenustatė, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios trukdo pareiškėjui atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK. Teismas nesutinka su pareiškėjo nurodomais teiginiais, kad Kalėjimų departamentas ar Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjo saugumo ir neužkirto kelio kilti pavojui pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Teismas akcentuoja, kad tiek įkalinimo įstaigos, tiek Kalėjimų departamento veiksmai inicijuojant pareiškėjo perkėlimą vertinti tuo aspektu, ar egzistavo Tvarkos aprašė nurodytos aplinkybės, kliudančios nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Pareiškėjas tokių aplinkybių teismui nenurodė. Pareiškėjo nurodomi bendro pobūdžio teiginiai dėl jo pavojaus sveikatai ar gyvybei nėra pagrindas daryti išvadą, kad kalinimas Pravieniškių PN-AK jam yra pavojingas. Būtent pareiškėjui, prašančiam perkelti jį į kitą įkalinimo įstaigą, tenka pareiga įrodyti išimtinio pobūdžio aplinkybes, dėl kurių jis negali toliau būti laikomas toje pačioje įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė teiginių ir aplinkybių, kurių pagrindu Pravieniškių PN-AK ar Kalėjimų departamentas turėtų pareiga inicijuoti jo perkėlimą iš Pravieniškių PN-AK į kitą įkalinimo įstaigą, todėl šiuo aspektu neteisėtų atsakovų veiksmų taip pat nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Kadangi teismas konstatavo, kad tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Kalėjimų departamento veiksmai, laikant pareiškėją įkalinimo įstaigoje ir užtikrinant jo saugumą buvo pakankami, pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti pareiškėjo saugumą ir perkelti iš Pravieniškių PN-AK į kitą įkalinimo įstaigą netenkintini. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.