Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintas civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) D. M., dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

LR CPK 587 str. 3 p. nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pagal LR CPK 661 str. 1 d, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Iš 2009-03-01 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F078097 matyti, jog skolininkas 2009-03-01 viršijo leistiną greitį 24 km/h ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 136,5 punkto reikalavimus. Už šį pažeidimą LR ATPK 124 str. 3 d. galiojusi redakcija numatė nuo 100 Lt iki 300 Lt baudą. D. M. nesutiko su pažeidimu, bei bauda, todėl Administracinės byla buvo skirta nagrinėti posėdyje 2009-03-17, Manto g. 2-218, Vilniuje. Protokole skolininko parašas, bei nesutikimas su atsakomybe patvirtina, jog jam buvo įteiktas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F078097, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo data ir vieta. Taigi, skolininkas buvo tinkamai informuotas, jog yra traukiamas administracinėm atsakomybėn, protokole nurodytos atsakomybės ribos (LR ATPK 124 str. 3 d.). D. M. neatvykus į bylos nagrinėjimą jis neįrodė, jog administracinė bauda jam skirtina nepagrįstai, taigi objektyviai žinojo, jog bylos nagrinėjimo dieną jam bus paskirta bauda. Nutarimas dėl baudos paskyrimo skolininkui buvo išsiųstas registruotu laišku, o pagal LR CPK 604 str. procesiniai dokumentai siunčiamu registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams LR CPK VI dalyje (vykdymo procese) nustatytais atvejais, ir laikomi įteiktais praėjus 5 d. nuo išsiuntimo dienos, išskyrus LR CPK 660 str. numatytą atvejį (kai nežinoma skolininko buvimo vieta). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkas nežinojo, apie jam skirtiną administracinę baudą ar jam nebuvo įteiktas pranešimas LR CPK 604 str. nustatyta tvarka. Skolininkas nesidomėjo bylos baigtimi, atitinkamai neskundė 2009-03-17 Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, todėl baudos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. Pagal ATPK 304 str. nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, jeigu kitaip nenustato LR ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai (ATPK 313 str.). Pažymėtina, kad pagal LR CPK 661 str. 1 d, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi Nutarimas dėl Administracinio teisės pažeidimo yra vykdomasis dokumentas, ir jame jau yra nustatytas jo įvykdymo terminas, vadovaujantis LR CPK 661 str. antstolis nebeturi pareigos skolininkui siųsti pakartotinio raginimo įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą, nes raginimo pateikimas būtų perteklinis veiksmas, nes pačiame vykdymo dokumente jau nurodyta data ar konkretus įvyksiantis įvykis, iki kurio skolininkas turi atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo. Papildomai raginant tai padaryti skolininką ir nurodant dar vieną terminą raginime, tai iš esmės pakeistų vykdomajame dokumente nustatytus terminus. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. 2009-06-30 antstolio kontoroje gautas prašymas D. M. neskaičiuoti vykdymo išlaidų. 300 Lt bauda apmokėta 2009-07-01. Taigi, skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus nustatytam terminui ir jau prasidėjus priverstiniam vykdymui, o tai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, nepaisant to, ar skolininkas sumokėjo skolą per antstolį ar tiesiogiai išieškotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką byloje kilusiu klausimu, t.y., priklauso ar ne atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą, tačiau jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, 2007-02-05 civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Taigi ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje skolininkas įvykdė nutarimą pasibaigus jame nustatytam terminui, todėl turi atlyginti antstolio paskaičiuotas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją visas vykdymo išlaidas. Pažymėtina, jog šiuo atveju Nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo D. M. surašytas ant pasenusio blanko, kuriuo pažeidėjui nustatytas ne 40 d. o tik 15 d. terminas sumokėti baudą, taip pat neteisingai nurodytas pagrindas apskaičiuoti priverstinio vykdymo išlaidas – 2002-12-31 Sprendimo vykdymo instrukcija, kai tuo metu galiojo Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) sprendimų vykdymo instrukcija. Tačiau skolininkas nei per 15 d., nei per 40 d. terminą neapmokėjo paskirtos baudos, todėl turi apmokėti visas vykdymo išlaidas. Kolegija įvertinusius antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas konstatuoja, jog jos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) nustatytiems vykdymo išlaidų dydžiams, todėl 456 Lt vykdymo išlaidos priteistos pagrįstai.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog antstolė negalėjo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nes skolininkas apskundė jos vykdomuosius veiksmus ir vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta vadovaujantis (LR CPK 163 str. 3 p.).

LR CPK 510 str. 3 d. nustatyta jog skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Privalomas bylos sustabdymas numatytas LR CPK 626 str., o teisė sustabdyti vykdomąją bylą numatyta LR CPK 627 str., tačiau šiose teisės normose taip pat nėra numatyta, jog vykdomoji byla stabdoma skolininkui apskundus antstolio veiksmus. Be to, skolininkas apskundė antstolės veiksmus vėliau, nei antstolė kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, taigi šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo nepriimti antstolės pareiškimo. Pažymėtina, jog teismas nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl priteistinų vykdymo išlaidų, patikrina ar jos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, taip pat ar pagrįstai prašoma jas priteisti. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmiau nagrinėjant antstolės pareiškimą buvo pažeistos skolininko teisės ar neįvertinta vykdomosios bylos medžiaga.

Apeliantas nurodo, jog antstolė nepasiūlė skolininkui susimokėti vykdymo išlaidų, ir dar nesant teismo sprendimo dėl priteistų vykdymo išlaidų, nurašė jas nuo skolininko sąskaitos.

LR CPK 689 str. 1 d. nustatyta, jog nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (LR CPK 689 str. 4 d.). Taigi, vadovaujantis LR CPK 689 str. nuostatomis, išieškotina suma bei vykdymo išlaidos nurašytos nuo skolininko sąskaitos nepažeidžiant įstatymo nuostatų. Pažymėtina, jog gavus siūlymą skolininkui susimokėti vykdymo išlaidas ir šias išlaidas sumokėjus gera valia, vykdymo išlaidų suma nemažėja, nes antstoliui priėmus vykdyti nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje tiek, kiek jis susiję su turtinio pobūdžio išieškojimu, pagal LR CPK 661 str. 1 d. laikytina, jog bauda išieškoma priverstinai. Nagrinėjamu atveju skolininkas tapatina raginimą ir siūlymą susimokėti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas, tačiau tai skirtingi procesiniai veiksmai, ir skirtingi padariniai. Siūlant susimokėti išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas paprastai jau yra pradėtas priverstinis vykdymas, ir tokiu atveju skolininkas turi apmokėti visas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui nepriklausomai nuo to ar skolininkui siūlymas buvo įteiktas.

Vadovaujantis išdėstytu kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmos instancijos teismo nutarties.

Vadovaujantis LR CPK 96 str., 443 str. 6 d. iš skolininko valstybei priteistinos 12,35 Lt pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,35 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.