- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-84-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01307-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Skolininkas
- J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- N. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko (apelianto) J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui J. A., suinteresuotas asmuo – N. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skolininkui J. A. skyrimo klausimas už Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014 nevykdymą. Antstolė prašė skirti skolininkui 300 Eur baudą už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant išieškotojos naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino iš dalies - paskyrė skolininkui 500 Eur baudą už Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014 nevykdymą išieškotojos naudai.
3. Teismas nustatė, kad antstolė A. S. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2014-12-09 vykdomąjį raštą Nr. 2-2762-294/2014. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo pagrindu, kuriuo nuspręsta įpareigoti skolininką J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtos skaičiumi 0) metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigoti sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją, nevykdžius teismo sprendimo leisti ieškovei N. G. tai padaryti J. A. lėšomis.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2762-294/2014 išaiškino, kad visi daiktai (objektai), nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime, turi būti šalintini kol neliks skolininkui jokių priklausančių daiktų minėtame sprendime nurodytoje teritorijoje.
5. Teismas nustatė, kad, antstolei surašius 2015-02-19 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0177/14/02137, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12960-863/2015 nutarė taikyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodytas pasekmes – suteikti teisę N. G. pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos medinius krovinių padėklus, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko. Iš byloje esančių duomenų (fotonuotraukų, antstolės vietos apžiūros akto, išieškotojos paaiškinimų) teismas nustatė, kad išieškotoja 2016-04-22 pašalino skolininko daiktus iš teritorijos, tačiau skolininkas į tą pačią vietą vėl pridėjo kitų daiktų (dėžių, metalo laužo, statinių, atliekų).
6. Teismas padarė išvadą, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, esant šioje byloje nustatytiems faktams, jog išieškotoja, teismui leidus, buvo pašalinusi skolininkui priklausančius daiktus, o skolininkas vėl sudėjo daiktus į bendrojo naudojimo teritoriją, sprendė esant pagrindą skirti skolininkui baudą CPK 771 straipsnio pagrindu, esant išnaudotoms kitoms įstatyme numatytoms priemonėms teismo sprendimui įvykdyti.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Skolininkas J. A. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
7.2. Teismas neturėjo pagrindo svarstyti baudos skyrimo klausimo, nepaisant to, ar teismo sprendimas įvykdytas ar ne (nors skolininkas nesutinka, kad sprendimo neįvykdė). Pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nustatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje - ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis, teismas turi taikyti sprendime numatytas pasekmes, o ne skirti baudą.
7.3. Teismas netinkamai ir išplečiamai aiškino vykdytiną teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą. Teismo sprendime nurodyti konkretūs daiktai, kuriuos skolininkas privalėjo pašalinti iš bendros teritorijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas skyrė baudą skolininkui ne už tai, kad jis nepatraukė, nepašalino įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytų daiktų, bet už tai, kad jis padėjo naujus daiktus, nenurodytus įsiteisėjusiame teismo sprendime.
7.4. Teismas nepagrindė, nemotyvavo, kodėl skolininkui skyrė tokio dydžio baudą.
Atsiliepimas
8. Antstolė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu.
8.2. Vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau vykdymo teisinis pagrindas yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas. Teismo sprendimu, kurio vykdymo tvarka buvo išaiškinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi, aiškiai ir nedviprasmiškai išspręstas šalių ginčas dėl daiktų laikymo bendroje teritorijoje nesant kito savininko sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkui paskirta bauda pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bauda. Mano, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl teismas negalėjo taikyti CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių. Be to, apelianto manymu, net teismo sprendimo neįvykdymo atveju, teismas vykdytino sprendimo rezoliucinę dalį aiškino plečiamai, be to, teismas negalėjo skirti baudos pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį, nes sprendime buvo nustatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/02137 vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2014-12-09 vykdomąjį raštą Nr. 2-2762-294/2014. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo pagrindu, kuriuo nuspręsta įpareigoti skolininką J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtos skaičiumi 0) metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigoti sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją, o nevykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei N. G. tai padaryti J. A. lėšomis.
12. Antstolei kreipusis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2762-294/2014 išaiškino, kad visi daiktai (objektai), nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime, šalintini kol neliks skolininkui jokių priklausančių daiktų minėtame sprendime nurodytoje teritorijoje. Minėta nutartis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1359-565/2018 palikta nepakeista, todėl yra įsiteisėjusi.
13. Atsižvelgiant į pateiktą teismo sprendimo vykdymo išaiškinimą, spręstina, kad teismo sprendimo įvykdymas sietinas ne tik su metalinio garažo, metalo laužo, medinių krovinių padėklų, smėlio krūvos, kaip kad nurodo apeliantas, pašalinimu iš bendrojo naudojimo teritorijos, tačiau ir šios teritorijos sutvarkymu bei atlaisvinimu nuo apeliantui priklausančių daiktų.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdomoji byla Nr. 0177/14/02137 nėra užbaigta. Apeliantas neginčija, o ir nepateikia duomenų, kad bendro naudojimo teritorija būtų laisva, joje nebūtų jam priklausančių daiktų. Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teismo sprendimą neįvykdytu, skolininkui bendrojo naudojimo teritorijos neatlaisvinant ir kraunant naujus daiktus, vykdytiną teismo sprendimą aiškino plečiamai.
15. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismo sprendime buvo nustatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, t. y., skolininkui nevykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei N. G. tai padaryti skolininko lėšomis. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendime nustatytos pasekmės jau buvo taikytos. Antstolei surašius 2015-02-19 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0177/14/02137, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12960-863/2015 taikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodytas pasekmes – suteikė teisę N. G. pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos medinius krovinių padėklus, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškotoja pašalino iš bendrojo naudojimo teritorijos medinius padėklus skolininko lėšomis, tačiau skolininkas bendrojo naudojimo teritoriją vėl užkrovė daiktais.
16. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamas teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, <…>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nurodyto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
17. Taigi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, kuomet teismas jau išnaudojo galimybes dėl CPK 273 straipsnyje nustatytų pasekmių taikymo, leidžiant sprendimą įvykdyti išieškotojai skolininko lėšomis, tačiau skolininkas vėl ėmėsi veiksmų bendrojo naudojimo teritorijai užkrauti daiktais, pakartotinis CPK 273 straipsnyje nustatytų pasekmių taikymas nebūtų veiksmingas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl baudos skolininkui taikymo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.
18. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nemotyvavo paskirtos baudos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į tai, kad sprendimas neįvykdomas nuo 2014-08-20, t. y. ilgą laiko tarpą. Teismas nurodė, kad skirdamas vienkartinę 500 Eur baudą siekia paskatinti skolininką įvykdyti teismo sprendimą.
19. Pažymėtina, kad bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų. Baudos paskyrimas atlieka drausminimo funkciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į skolininko elgesį, 500 Eur dydžio bauda yra proporcinga siekiamiems tikslams, todėl jos sumažinti nėra pagrindo.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl bendro naudojimo teritorijos statuso, antstolės vykdymo procesinių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo ir kt.) nesusiję su ginčo dalyku, todėl teismas dėl jų nepasisako.
21. Atsižvelgiant į aptartą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo ginčijamą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.