- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-1359-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23504-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios bendro naudojimo teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos skaičiumi 0, metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir sutvarkyti šią teritoriją, nevykdžius teismo sprendimo – leido ieškovei N. G. tai padaryti atsakovo lėšomis. Antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką. Antstolė nurodė, kad ieškovė teismo leidimu iš bendro naudojimo teritorijos pašalino medinius padėklus, tačiau toje vietoje vėl yra atsiradę atsakovo daiktai, kurie, tikėtina, yra nauji, t. y., nėra išvardinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime. Antstolė prašo išaiškinti, ar atsakovo daiktus bendrojo naudojimo teritorijoje reikia šalinti tol, kol šioje teritorijoje neliks jokių atsakovui priklausančių daiktų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino ir išaiškino, kad visi daiktai (objektai), nurodyti 2014-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, turi būti šalintini, kol neliks atsakovui jokių priklausančių daiktų minėtame sprendime nurodytoje teritorijoje.Teismas nurodė, kad ieškovei savo lėšomis pašalinus medinius padėklus, atsakovas juos vėl grąžino kartu su metalo ir kitomis šiuklėmis. Atsakovas neturi teisinio pagrindo pašalinus teismo sprendimu nurodytus daiktus vėl iš naujo juos sunešti (suvežti ar sudėti). Teismo sprendimas bus laikomas visiškai įvykdytu tik tuomet, kai visi teismo sprendime įtvirtinti įpareigojimai bus įvykdyti ir nebepažeidžiami.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą atmesti.Atsakovas skunde nurodė, kad antstolė suformulavo tokį prašymą: „ar vykdomajame rašte nurodyti daiktai jau yra pašalinti ir teismo sprendimas yra įvykdytas, ar daiktus nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios sudėties, formos ir pan., jie bebūtų, reikia šalinti tol, kol bendrojoje teritorijoje neliks skolininkui priklausančių bet kokių daiktų“. Teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad „visi daiktai (objektai), nurodyti 2014-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, turi būti šalintini, kol neliks atsakovui jokių priklausančių daiktų minėtame sprendime nurodytoje teritorijoje“. Toks išaiškinimas yra neteisėtas ir keičiantis įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę, nes tokie klausimai, kuriuos prašė išaiškinti antstolė, išnagrinėtoje byloje ir vykdomajame rašte, nebuvo sprendžiami. Iš šio sprendimo negali būti padaryta išvada, kad gali būti šalinami visi daiktai (objektai), kol neliks atsakovui jokių priklausančiu daiktų. Pagal šį išaiškinimą gali būti šalinami ir sprendime nenurodyti daiktai. Tokiu išaiškinimu teismas sukūrė situaciją, leidžiančią ieškovei bei antstolei savivaliauti ir vykdyti tai, kas neleidžiama teismo sprendimu. Antstolės pareiškime prašome išaiškinti ar vykdomajame rašte nurodyti daiktai jai yra pašalinti ir teismo sprendimas įvykdytas. Suinteresuotas asmuo N. G. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad negalima sutikti su atsakovo argumentu, kad skundžiama nutartimi teismas suformulavo naują sprendimą, nes tokie klausimai, kuriuos prašė išaiškinti antstolė, išnagrinėtoje byloje ir vykdomajame rašte nebuvo sprendžiami. Net nežiūrint į tai, kokie daiktai buvo pašalinti, o kokie ne, viena ir pagrindinė vykdomajame dokumente įrašytų sąlygų yra įpareigojimas sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją. Vien ši sąlyga (teritorijos sutvarkymas) be jokių išlygų apima bet kokių daiktų nebuvimą bendro naudojimo teritorijoje, todėl vien tuo pagrindu skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas.Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad esamas reguliavimas bei suformuota praktika leidžia teismui aiškinti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (CPK 589 straipsnis) nenustato kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu nustatyta teismo sprendimu, dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinime kreiptasi. Būtent teisių ir pareigų nedviprasmiškas konkretizavimas ir buvo antstolės teikto pareiškimo tikslas, kuris pasiektas teismo nutartimi. Pažymėtina, kad vykdymo procese nuolat kyla ginčas dėl konkrečių daiktų pašalinimo, nuolat manipuliuojama sąvokomis, pvz. medinius krovinių padėklus supjaustant dalimis ir juos įvardinant „malkomis“ ir pan., todėl teismas, antstolės nuomone, aiškiai nedviprasmiškai nurodydamas, t.y. išaiškindamas vykdymo tvarką, kad nesvarbu, kaip įvardijami skolininkui priklausantys daiktai, jų bendrojoje nuosavybėje neturi būti, ne sukūrė naujų teisių/pareigų pačiam skolininkui, o konkretizavo, kokius veiksmus jam reikia atlikti, kad sprendimas būtų įvykdytas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pašalinti iš bendro naudojimo teritorijos konkrečius sprendime nurodytus objektus, buvusius šioje teritorijoje bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu – metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą, ir sutvarkyti bendro naudojimo teritoriją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad ieškovė teismo leidimu pašalino vieną iš sprendime nurodytų objektų – medinius padėklus, tačiau atsakovas po kurio laiko šiuos padėklus grąžino atgal kartu su metalo ir kitomis šiukšlėmis. Teismas nurodė, kad atsakovas neturi pagrindo, pašalinus sprendime nurodytus daiktus, vėl iš naujo juos sunešti (suvežti ar sudėti), ir sprendimas bus laikomas visiškai įvykdytas tik tuo atveju, kai visi teismo sprendime įtvirtinti įsipareigojimai bus įvykdyti ir nebepažeidžiami. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad turi būti šalinami visi daiktai (objektai), nurodyti sprendime. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartimi buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimo turinys, ir pagal šią nutartį gali būti šalinami ir sprendime nenurodyti daiktai, pav., automobilis, dviratis, kastuvas ir t. t. Skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje esantis neaiškumas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodyti daiktai (objektai) turi būti šalinami tol, kol bendro naudojimo teritorijoje neliks jokių atsakovui priklausančių daiktų, t. y., ar tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimas bus įvykdytas tik tuomet, kai bendro naudojimo teritorijoje neliks jokių atsakovui priklausančių sprendime nurodytų daiktų, ar ir bet tokių kitų atsakovui priklausančių daiktų, galėtų būti pašalintas prašant išaiškinti šią nutarties dalį (CPK 278 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.