Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos mokslų akademijos (skundą padavusi institucija) skundą pareiškėjui A. A. dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos mokslų akademija (toliau – ir LMA) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 21R-78 (AG-13/04-2022) kaip nepagrįstą bei priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas A. A. skundas „Dėl veiksmų neteisėtumo“.

Skunde nurodo, kad Komisija nenagrinėjo ir nevertino šiam ginčui aktualių 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - ir BDAR), taip pat Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir TGIĮ) nuostatų.

Nurodo, kad tiek 2018 spalio 30 d. posėdyje dalyvavę LMA Prezidiumo nariai, tiek ir įvairių mokslo sričių akademikai, kurie buvo paskirti komisijos nariais, yra vyresnio amžiaus ir bet koks nereikalingas stresas, tikėtina, gali sukelti sveikatai ir/ar gyvybei nepageidaujamus padarinius. Siekiant teisės aktų nustatyta tvarka apsaugoti, tiek LMA Prezidiumo narių, dalyvavusių 2018 spalio 30 d. priimant Nutarimą Nr. 40, tiek ir įvairių mokslo sričių akademikų, kurie buvo paskirti komisijos nariais - ekspertais vertinti iškeltus kandidatus į LMA tikruosius narius, asmens duomenis pareiškėjui buvo pateiktas nuasmenintas LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 40. Papildomai pažymėtina, kad vertinant mokslininkų mokslinę veiklą pasaulinėje praktikoje taikomas „peer review“ principas, kuris užtikrina mokslo srities ekspertų anonimiškumą, siekiant užtikrinti mokslinės veiklos vertinimo objektyvumą ir nešališkumą.

Paaiškina, kad LMA į pareiškėjo prašymą atsakė jam pateikdama nuasmenintą informaciją laikantis BDAR (turinčio įstatymo galią) reikalavimų ir toks BDAR nustatytų reikalavimų laikymasis jokia forma ir jokiu pretekstu negali būti traktuojamas kaip išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektų pažeidimas.

Teigia, kad Komisijos sprendime nebuvo aptartas klausimas, ar pareiškėjas apskritai turėjo subjektinę teisę (materialinį teisinį ir procesinį teisinį suinteresuotumą) gauti LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. Nutarimo Nr. 40 kopiją, o tuo pačiu ir nenuasmenintame Nutarime nurodytų fizinių asmenų asmens duomenis. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis nepagrindė, kaip LMA pateikta nuasmeninto Nutarimo kopija pažeidė jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

Nurodo, kad duomenys apie LMA tikruosius narius yra skelbiami viešai, bet kas iš tikrųjų narių LMA Prezidiumo narių dalyvavo posėdyje priimant 2018 spalio 30 d. Nutarimą Nr. 40 viešai neskelbiama ir juos identifikuoti pareiškėjui pateikus nuasmenintus duomenis (nutarimą), yra neįmanoma. Taip pat viešai LMA interneto tinklalapyje neskelbiama, kokie konkrečiai akademikai paskirti į ekspertų komisiją, nes indentifikuoti, kas konkrečiai iš daugiau kaip 100 LMA tikrųjų narių įeina į komisijos sudėtį, taip pat neįmanoma.

LMA, pateikdama nuasmenintą Nutarimo kopiją, vykdė įstatymų (BDAR ir TGIĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl pagrįsti, kodėl LMA vykdė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ir kodėl LMA pareiškėjui pateikė nuasmenintą Nutarimo kopiją, nebuvo būtina.

LMA nesutinka su Komisijos vertinimu, kad „tik rašte išdėstyti argumentai (bet ne atsiliepime ar Komisijos posėdyje) yra teisiškai reikšmingi“, nes ginčą nagrinėjanti institucija - Komisija turi sprendime nurodyti nustatytas aplinkybes ir pagrįsti priimamą sprendimą konkrečiomis teisės normomis, o šiuo atveju tas nebuvo atlikta. Todėl neaišku, kokių teisės aktų normomis remiantis tokia išvada buvo padaryta.

Teigia, kad neišnagrinėjusi visų LMA atsiliepime į skundą ir posėdžio metu pateiktų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, o tuo pačiu nevisapusiškai ir pilnai ištyrusi įrodymus, ginčą Komisiją išnagrinėjo paviršutiniškai ir išvadas padarė (sprendimą priėmė) nepagrįstas.

LMA nuomone, Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški.

A. A. atsiliepime į LMA skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo LMA skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr.21R-78(AG-13/04-2022) atmesti ir palikti galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr.21R-78(AG-13/04-2022).

Atsiliepime nurodo, kad iš LMA skundo teismui argumentų galima manyti, kad LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 40 sudaryta ekspertų komisija galėjo būti manipuliuojama dėl ekspertų komisijos narių vyresnio amžiaus, o jų sveikatai ir (ar) gyvybei dėl to gali kilti nepageidaujamų padarinių. Mano, kad dėl tokių priežasčių LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 40 sudaryta ekspertų komisija galėjo būti gal net ir neįgali atlikti savo funkcijas arba priešingai – LMA Prezidiumas pasinaudojo tokia ekspertų būkle ir jiems kelia grėsmę, vietoj to, kad tausotų tokių narių sveikatą ir (ar) gyvybes.

Pažymi, kad LMA skunde teismui nepaaiškina ir nenurodo įstatymo, kuris saugotų ekspertų komisijos personalinės sudėties paslaptį (analogija KGB ir panašių struktūrų atveju).

Nurodo, kad skunde teismui minimas ,,peer review“ principas yra ne kas kita, kaip recenzavimas, kuris gali būti tiek slaptas, tiek atviras. Nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nei LMA statute apie jokius slaptų principų taikymus biudžetinės įstaigos, t. y. LMA veikloje neužsimenama, taip pat nėra įtvirtinta (reglamentuota) ir slaptų LMA organų veikla. Priešingai, pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr.XI-1397 patvirtinto Lietuvos mokslų akademijos statuto 22 punktą yra atliekama kandidatų į Lietuvos mokslų akademijos tikruosius narius mokslinės veiklos ekspertizė, o ne recenzavimas.

Atkreipia dėmesį, kad skunde teismui teigiama, kad pareiškėjas neva neprašė LMA Prezidiumo, priėmusio 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr.40, ir šiuo nutarimu sudarytos ekspertų komisijos personalinių sudėčių. Tačiau atsakovė nenurodė, kaip suprato pareiškėjo prašymą, dėl kokių priežasčių prašymo nepasitikslino.

Teigia, kad LMA skunde teismui nepagrįstai žmogaus pilietines teises sieja su asmens išsilavinimu.

Pažymi, kad LMA 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 40 sudaryta komisija baigė darbą 2020 m. lapkričio 3 d. Tokiu atveju, net ir pateikus informaciją apie sudarytos komisijos personalinę sudėtį ir apie LMA Prezidiumo narių, kurie priėmė 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 40, pavardes, jokia neigiama įtaka sudarytai ekspertinei komisijai ar jos veiklai, kuri baigta, o juo labiau, 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 40 pasirašiusių LMA Prezidiumo narių tolesnei veiklai, nebūtų daroma. Atsakovė 2022 m. sausio 5 d. rašte Nr.01-9-03 apskritai nenurodė, kokie teisės aktų reikalavimai būtų pažeisti, pateikiant LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 40 pareiškėjui.

Teigia, kad LMA 2022 m. sausio 5 d. raštu Nr.01-9-03 pateikta dokumento kopija nepagrįstai ir neteisėtai yra be būtinų privalomų rekvizitų – jis negali būti laikomas dokumentu (tai anoniminis trafaretas): jame nėra informacijos, kiek ir kokie LMA Prezidiumo nariai dalyvavo priimant nutarimą, kokie konkretūs akademikai dokumentu buvo paskirti į sudarytą komisiją, taip pat kitų dokumentui būtinų rekvizitų. LMA 2022 m. sausio 5 d. raštas Nr.01-9-03 dalyje dėl dokumento pateikimo negali būti laikomas tinkamai įvykdytu dėl anoniminio dokumento trafareto pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 21R-78 (AG-13/04-2022) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-78 (AG-13/04-2022), kuriuo patenkino pareiškėjo A. A. 2022 m. sausio 7 d. skundą, kuriuo buvo skundžiama LMA 2022 m. sausio 5 d. rašto Nr. 01-9-03 „Dėl informacijos pateikimo“ dalis, kuria LMA, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 7 d. prašymą, pateikė nuasmenintą LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. Nutarimo Nr. 40 kopiją. Komisija savo 2022 m. vasario 15 d. sprendimu taip pat įpareigojo LMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. A. 2021 m. gruodžio 7 d. prašymo dalį dėl LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuorašo pateikimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. rašte be kita ko paprašė LMA suteikti papildomą informaciją, apie tai, kokia yra LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 40 sudarytos komisijos sudėtis.

LMA savo 2022 m. sausio 5 d. rašte Nr. 01-9-03 nurodė, kad komisijoje dirbo Matematikos, fizikos, chemijos mokslų, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Biologijos, medicinos ir geomokslų, Technikos mokslų, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių akademikai. Prie rašto taip pat buvo pridėta LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuasmeninta kopija.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir MSĮ) apibrėžia LMA teisinį statusą. MSĮ 16 straipsnyje nurodyta, kad LMA yra biudžetinė įstaiga. LMA steigia Seimas (MSĮ 16 straipsnio 1 dalis). LMA atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus (MSĮ 16 straipsnio 2 dalis). LMA vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. LMA veikia pagal savo statutą, kurį tvirtina Seimas (MSĮ 16 straipsnio 3 dalis). Aukščiausias LMA kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja LMA prezidentas ir LMA prezidiumas. LMA prezidentą LMA statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. LMA turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir jų vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato LMA prezidiumas (MSĮ 16 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos mokslų akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397 „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ (toliau – ir Statutas), 1 punkte nustatyta, kad LMA yra žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus jungianti valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos Seimas yra valstybės, kaip Mokslų akademijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

LMA pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina valstybės mokslo ir studijų politiką ir atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus (Statuto 2¹ punktas). LMA tikraisiais nariais renkami Lietuvos mokslininkai, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais. Išimtiniais atvejais renkami pripažinti menininkai. LMA narių visuotinis susirinkimas Prezidiumo teikimu nustato reikalavimus asmenims, siekiantiems dalyvauti Mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimuose (Statuto 17 punktas).

LMA tikrieji nariai ir nariai emeritai turi teisę per vieną mėnesį nuo laisvų vietų paskelbimo dienos iškelti kandidatus pagal skelbime nurodytas specialybes. Kandidatus iškelti gali taip pat mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos ir mokslininkų asociacijos. Iškeltų ir įregistruotų kandidatų pavardės skelbiamos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonėse ir LMA interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki LMA narių rinkimų. Kandidatus į LMA užsienio narius iškelia Prezidiumas, remdamasis atitinkamo mokslų skyriaus teikimu. Mokslų skyriai organizuoja kandidatų, įregistruotų į LMA tikruosius ir užsienio narius, mokslinės veiklos ekspertizę ir viešą aptarimą, kurio išvados pateikiamos renkant kandidatus į tikruosius narius mokslų skyrių narių visuotiniuose susirinkimuose ir renkant LMA tikruosius narius ir užsienio narius LMA narių visuotiniame susirinkime (Statuto 22 punktas). LMA tikruosius narius iš mokslų skyriuose išrinktų kandidatų, o užsienio narius – iš Prezidiumo iškeltų kandidatų renka LMA narių visuotinis susirinkimas. Sprendžiamojo balso teisę turi LMA tikrieji nariai (Statuto 23 punktas). Nurodytų teisės normų analizė leidžia konstatuoti, kad LMA yra viešasis juridinis asmuo, vykdantis MSĮ ir Statute apibrėžtas funkcijas, turintis teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.

Teismas sutinka su Komisijos pozicija, kad nei MSĮ, nei Statute nėra nustatyta ribojimų, kurie leistų pagrįsti LMA atsisakymą nurodyti personalinę LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 40 sudarytos komisijos sudėtį. Tuo labiau, kad asmens duomenys, kurie, nuasmeninus minėtą LMA Prezidiumo nutarimą, buvo pašalinti, yra prieinami LMA internetiniame tinklalapyje, kuriame skelbiami tiek LMA tikrieji nariai, tiek LMA nariai emeritai, tiek LMA užsienio nariai (http://www.lma.lt/akademijos-nariai-2019), tiek LMA Prezidiumo sudėtis (http://www.lma.lt/prezidiumas).

Negalima sutikti ir su LMA skunde pateiktais argumentais, kad ribojimai viešinti LMA narių vardus ir pavardes, nurodytus LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 40, kildintini iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). BDAR 2 straipsnio, apibrėžiančio materialinę BDAR taikymo sritį, 1 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis. Taigi, nagrinėjamas atvejis nepatenka į materialinę BDAR taikymo sritį, nes iš esmės buvo prašoma informacijos apie sprendimų, susijusių su kandidatų į LMA narius tinkamumo vertinimu, priėmimą ir esamų LMA narių dalyvavimą atliekant iškeltų kandidatų tinkamumo vertinime.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas nustato asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Šis įstatymas taikomas (be kitų) viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms (toliau – institucijos) (TGIĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi TGIĮ nuostatos taikytinos ir LMA atžvilgiu. Pagal TGIĮ 5 straipsnio 1 dalį informacija apie institucijos veiklą yra vieša. Pagal TGIĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą duomenų išsamumo principą, institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, pareiškėjui turi pateikti visus pagal teisės aktus teiktinus jo prašymo turinį atitinkančius duomenis.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta viešo asmens sąvoka be kita ko apima valstybės ar savivaldybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, asmenis, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbančius pagal darbo sutartį, jeigu jų priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narius (2 straipsnio 74 dalies 2 punktas) bei kitus fizinius asmenis, turinčius viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojančius viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekusius į viešumą, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (2 straipsnio 74 dalies 11 punktas).

Aptartų teisės normų analizė, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš LMA prašė informacijos apie viešo subjekto sprendimų priėmimo procesą, viešų asmenų jiems kaip LMA nariams priskirtų funkcijų vykdymą. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato apribojimų, kurie neleistų LMA pateikti prašomą informaciją pareiškėjui. Konkrečių aplinkybių, kodėl tokia informacija negalėtų būti viešinama, LMA nenurodė savo 2022 m. sausio 5 d. rašte Nr. 01-9-03, taip pat ir savo skunde, vadovavosi bendromis teisės normomis, įtvirtinančiomis bendro pobūdžio pareigą užtikrinti duomenų apsaugą.

LMA argumentai dėl jos narių amžiaus, su tuo susijusio galimo neigiamo streso poveikio jų sveikatai ar net gyvybei, laikytini hipotetinio pobūdžio prielaidomis, nepagrįstomis jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas jų nelaiko reikšmingais bylos nagrinėjimui.

LMA nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos informacijos naudojimo tikslo ir teisės ją gauti. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad LMA ir nepaprašė iš pareiškėjo pateikti tokį pagrindimą. Be to, jeigu LMA manė, kad tokios teisės pareiškėjas apskritai neturi, su tuo susijusius savo argumentus turėjo nurodyti ginčijamame atsakyme pareiškėjui (LMA 2022 m. sausio 5 d. rašte Nr. 01-9-03).

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022). Priešingai vertinant, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Primintina, kad teisės aktai nenumato nei teisės, nei pareigos skundžiamo akto motyvacijos trūkumus šalinti ar motyvus sukurti administracinį ginčą nagrinėjantiems subjektams (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, remdamasi išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl jo naikinti atsakovo LMA nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Lietuvos mokslų akademijos (skundą padavusi institucija) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Lietuvos mokslų akademijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.