Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl vardo pakeitimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pageidaujamas vardas (duomenys neskelbtini)neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių – vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vns. vardininko galūnės yra -as, -is, -ys, -us. Nurodė, kad vardas „(duomenys neskelbtini) apskritai suvokiamas kaip moters vardas, o lietuviškas jo atitikmuo Šventųjų ir palaimintųjų vardų sąraše – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad lietuvių kalbos gramatika lengvai leidžia skirti vyriškus ir moteriškus vardus pagal baigmenimis; iš moteriškų vardų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taip pat lengva padaryti vyrišką vardą, pvz.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tačiau, kad ir vyriški, jie vis tiek atspindėtų sąsają su šventosios kankinės (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini) vardu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Pareiškimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jo vardą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2024 m. gegužės 27 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nesant tam teisinio pagrindo. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta išvada, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas tenkinti jo pareiškimą dėl vardo pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.281 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. CK 2.20 straipsnio 3 dalis nustato, jog fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte reglamentuojama, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

2022 m. sausio 18 d. priimtame ir 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lietuviškos vardo ir pavardės formos samprata – asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Nurodyto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi: lietuviškais rašmenimis, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (4.1 papunktis); laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (4.2 papunktis); atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę (4.3 papunktis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 punkte numatyta (gailojanti redakcija nuo 2024-09-01)g, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, neturi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Pasirinktas vardas ir pavardė taip pat turi atitikti asmens lytį, išskyrus atvejus, kai juos keičia asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kuriuos keičiami turimi vardas ir (ar) pavardė, rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes jis neatitiko Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“, 2022-01-18 Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903, Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas nesutiko su nurodytu atsisakymu keisti jo vardą, teigdamas, kad institucija rėmėsi taisyklinio lygmens dokumentais ir neatsižvelgė į belyčių ar neįlytintų asmensvardžių darybą bei vartojimą.

Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių, svarbu pažymėti, kad Teisėkūros pagrindų įst. 6 str. 2 d. 11 p. aiškiai apibrėžia teisės aktų registro objektus, įskaitant ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminius teisės aktus. Šių institucijų priimti norminiai aktai yra poįstatyminiai teisės aktai, kurie priimami įstatymo pagrindu, juos sukonkretinantys ir užtikrinantys jų vykdymą. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus nurodyti teisės aktai, kuriais jis rėmėsi spręsdamas pareiškėjo prašymą, yra teisės šaltiniai ir jie yra privalomi visoms institucijoms ir vykdytini, įskaitant asmenis, todėl teismas jais vadovaujasi.

Nagrinėjamoje byloje Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pageidaujamas vardas (duomenys neskelbtini) neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių – vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vns. vardininko galūnės yra -as, -is, -ys, -us. Išvadoje pažymėjo, kad vardas (duomenys neskelbtini) apskritai suvokiamas kaip moters vardas, o lietuviškas jo atitikmuo Šventųjų ir palaimintųjų vardų sąraše – (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad lietuvių kalbos gramatika lengvai leidžia skirti vyriškus ir moteriškus vardus pagal baigmenimis; iš moteriškų vardų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taip pat lengva padaryti vyrišką vardą, pvz.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tačiau, kad ir vyriški, jie vis tiek atspindėtų sąsają su šventosios kankinės (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)) vardu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 punkte numatyta (gailojanti redakcija nuo 2024-09-01), kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, neturi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Pasirinktas vardas ir pavardė taip pat turi atitikti asmens lytį, išskyrus atvejus, kai juos keičia asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kuriuos keičiami turimi vardas ir (ar) pavardė, rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi: lietuviškais rašmenimis, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (4.1 papunktis); laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę (4.3 papunktis).

EŽTT savo naujausioje praktikoje byloje Jacquinet et Embarek Ben Mohamed c. Belgique, 07/05/2023, no. 61860/15, § § 51-54) pabrėžė, kad asmens vardas tai yra pagrindinis jo individualizavimo elementas visuomenėje ir tai susiję su asmens teisės į jo privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Europos Konvencijos 8 str.). Teismas pažymėjo, kad pavardžių ir vardų suteikimas, pripažinimas ir naudojimas yra priskirtinas nacionaliniams ypatumams ir Valstybės narės nėra pasiekę bendro susitarimo – konsensuso tuo klausimu; kiekvienoje valstybėje vardų vartojimui įtakos turi istoriniai, kalbiniai, religiniai ir kultūriniai veiksniai. Teismas pripažino, kad valstybės narės yra suinteresuotos reguliuoti vardo naudojimą, todėl gali būti nustatyti teisiniai vardo pakeitimo galimybių apribojimai tikslu užtikrinti viešą interesą, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti tikslią gyventojų registraciją, apsaugoti asmens tapatybės nustatymo priemones, susieti vardo turėtoją su jo šeima ir pan.

Europos Teismas byloje Jacquinet et Embarek Ben Mohamed c. Belgique, 07/05/2023, no. 61860/15, § 54) akcentavo, kad Konvencijos 8 str. negarantuoja besąlygiškai asmeniui teisės pasikeiti vardą. Vardų keitimo srityje valstybei yra suteikta plati vertinimo laisvė, todėl kompetentingos institucijos turi teisę nustatyti tinkamiausią politiką šioje srityje.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos nacionalinę teisę asmuo gali pasikeisti vardą, bet tai neturi prieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, taip pat pasirinktas vardas turi atitikti asmens lytį, išskyrus atvejus, kai juos keičia asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas. Taip pat įstatymo leidėjas nustatė, kad vardas į kurį keičiamas turimas vardas, turi būti rašomas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Byloje konstatuota, kad pareiškėjas pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Kalbos komisija nustatė, kad pageidaujamas vardas (duomenys neskelbtini) neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių – vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vns. vardininko galūnės yra -as, -is, -ys, -us. Išvadoje pažymėjo, kad vardas (duomenys neskelbtini) apskritai suvokiamas kaip moters vardas, o lietuviškas jo atitikmuo Šventųjų ir palaimintųjų vardų sąraše – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pageidaujamas vardas (duomenys neskelbtini) neatitinka Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 punkto reikalavimo, nes jis neatspindi asmens lyties, šiuo atveju vyro (D. R.), o byloje duomenų, kad pareiškėjui būtų diagnozuotas transseksualumas, nėra (CPK 178 str.). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad EŽTT byloje Jacquinet et Embarek Ben Mohamed c. Belgique, 07/05/2023, no. 61860/15, § 62) nurodė, jog vardas vaidina lemiamą reikšmę identifikuojant asmenį, todėl Valstybė narė gali numatyti griežtas sąlygas vardo pakeitimui.

Šioje byloje nustačius, jog vardai turi būti užrašyti pagal lietuvių kalbos taisykles taip, kad galūnė tinkamai atspindėtų asmens lytį, teismo vertinimu, toks apribojimas vardo pakeitimui, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, yra pateisinamas viešo intereso požiūriu. EŽTT byloje Jacquinet et Embarek Ben Mohamed c. Belgique, 07/05/2023, no. 61860/15, § 63) nurodė, kad svarbu pasiekti teisingą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, nagrinėjamu atveju, iš vienos pusės - pareiškėjo turėti vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir viešo intereso – garantuoti Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, taip užtikrinant tinkamą lietuvių kalbos vartojimą. Pažymėtina, kad LR Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiškia būtinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės būklės aktų įrašai taip pat turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo), jog egzistuoja pirmiau aptartuose teisės aktuose numatytos išimtys, sudarančios pagrindą pakeisti pareiškėjo vardą iš (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini). Taip pat svarbu pažymėti, kad pareiškėjas nenurodė, koks yra jo motyvas pakeisti vardą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjo turimas vardas (duomenys neskelbtini) turi neigiamą atspalvį, keltų jam žalą, taip pat nenustatyta priežasčių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo teisinio reglamentavimo ir reikalavimų, nustatytų Valstybinės kalbos komisijos, vardo rašymui pagal lietuvių kalbos taisykles (Jacquinet et Embarek Ben Mohamed c. Belgique, 07/05/2023, no. 61860/15, § 66). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jo siekis pakeisti vardą ne pagal lietuvių kalbos taisykles yra būtinas demokratinėje visuomenėje, juolab, kad Konvencijos 8 str. neužtikrina besąlyginės teisės keisti vardą. Pareiškėjas pareiškime tik deklaratyviai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. priimta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos prielaidomis kuriama reguliacija pasižymi diskriminaciniu turiniu, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė. Tokiu būdu spręstina, kad pareiškėjo argumentai ir prielaidos neteikia pakankamo pagrindo nukrypti nuo galiojančių įstatymų normų ir EŽTT praktikos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos, pavardžių sudarymo taisykles. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti sugalvotų ar pageidaujamų vardų, kurie nėra susiję su asmeniu, asmens tėvais ar protėviais, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl vardo pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.