Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-11-10 · Civilinė byla Nr. e2S-708-828/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
e2S-708-828/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
M. L., V. L.
Trečiasis asmuo
Utenos rajono savivaldybės administracija
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-708-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01907-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams M. L., V. L., trečiasis asmuo – Utenos rajono savivaldybės administracija, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. D. prašė nustatyti, kad atsakovas V. L. nėra A. L. tėvas, o A. L. nėra V. L. sūnus ir panaikinti 2019-10-29 Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus Civilinės būklės akto pakeitimo ir papildymo įrašą Nr. 114, kuriuo atsakovas V. L. įrašytas A. L. tėvu, o A. L. įrašytas V. L. sūnumi ir A. L. pavardė iš K. pakeista į L.; nustatyti, kad V. D. yra A. L. tėvas, o A. L. yra V. D. sūnus; pakeisti nepilnamečio vaiko A. L. pavardę į D.; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2020-08-09 teisme gautas ieškovo V. D. atsisakymas nuo pareikšto ieškinio. Nurodė, kad ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovės nevykimas į ekspertizės įstaigą taip panaikinant bet kokią galimybę sužinoti objektyvią tiesą dėl vaiko tėvystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

4. Nurodė, kad ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jį tenkino.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad būtent ieškovas inicijavo šios bylos procesą ir būtent jo veiksmai lėmė bylos proceso pabaigą, todėl sprendė, kad atsakovai įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos suteikimu, atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas V. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

7. Nurodo, kad sprendimą atsisakyti nuo ieškinio pakeitė ir savo atsisakymą atsiima, kadangi viską apsvarstė ir jo pozicija pasikeitė. Be to, po ieškinio atsisakymo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės. Po ilgų paieškų, jis rado liudytoją, kuris ir patvirtino, kad ieškovas yra tikrasis vaiko tėvas.

8. Mano, kad atsiradus papildomiems įrodymams, atsakovei M. L. atsisakius daryti DNR tyrimo, egzistuoja visos aplinkybės ieškinį pilnai įrodyti.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai M. L. ir V. L. prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodo, kad ieškovas parengiamajame teismo posėdyje nebuvo nurodęs ar net užsiminęs apie liudytoją. Taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad liudytojas gyvena užsienyje ar buvo išvykęs. Mano, kad ieškovas siekia išardyti šeimą ir psichologiškai pakenkti vaikui. Teismas pagrįstai priėmė ieškovo atsisakymą, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi; ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, o atsakovas – pripažinti ieškinį (CPK 42, 139, 140 straipsniai).

14. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

15. Raštiškas ieškinio atsisakymas įforminamas dalyvaujančio byloje asmens procesiniu dokumentu, kuriame, be bendrų kiekvienam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nustatytas ir specialus reikalavimas: ieškovas turi nurodyti, kad jam žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 111 straipsnio 2 ir 3 dalys).

16. Teismas automatiškai nepriima ieškinio atsisakymo, ieškinio ar jo dalies atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą ar jos dalį. Teismas turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013).

17. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su šeimos santykiais ir, kas svarbiausia, su vaiko interesais, o tokiose bylose teismas privalo būti aktyvus, negali automatiškai patvirtinti ieškinio atsisakymo, o turi pareigą patikrinti, ar ieškovas tinkamai suvokia ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs aplinkybių, kad ieškovo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, įsitikinęs, jog ieškovui žinoma, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama, pripažino, jog yra pagrindas ieškovo atsisakymą priimti ir bylą nutraukti.

19. Pažymėtina, kad teismai savo praktikoje yra nurodę, jog vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 77785/01).

20. Nagrinėjamoje gi byloje atsižvelgtina į tai, kad ši byla yra nagrinėjama daugiau nei pusę metų, ieškovas siekė nustatyti vaiko kilmę, aktyviai dalyvavo procese, tačiau atsakovė M. L. neatvyko į teismo paskirtos ekspertizės atlikimą, o tai itin sumenkino ieškovo įrodinėjimo galimybes šioje byloje. Kaip nurodo apeliantas, šiuo metu jis surado liudytoją, kuris gali padėti nustatyti vaiko tėvystę. Taigi paaiškėjo esminės aplinkybės, kurių pagrindu galėtų būti išspręsti tiek ieškovui, tiek atsakovės vaikui itin svarbūs klausimai (vaiko kilmė). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą įrodinėjimo procesą byloje (atsiradusias naujas galimybes), įvertinęs vaiko teisės žinoti savo kilmę svarbą, daro išvadą, kad, ieškovui to pageidaujant, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tęsti procesą pagal ieškinio reikalavimus.

21. Remiantis išdėstytais argumentais Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis naikintina. Civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.

22. Kadangi nutartis panaikinta ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėja. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Vygintas Mažuika