Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 6375,32 Lt skolos, 2765,36 Lt palūkanų, 12747,71 Lt delspinigių, 2550,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 procentus sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos grąžinimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad kad tarp AB SEB bankas ir atsakovo 2006-03-23 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią bankas atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti sutartyje numatytas palūkanas ir kitus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas šios sutarties pagrindu savo sutartinių įsipareigojimų nustatytais terminais nevykdė, todėl bankas vienašališkai sutartį nutraukė. 2009-11-09 tarp AB SEB banaks ir ieškovo UAB „Gelvora“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią bankas atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2006-03-23 tarp AB SEB bankas (buvęs AB SEB Vilniaus bankas) ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0450618050927-39, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 7000,00 Lt kreditą iki 2009-03-22, o atsakovas įsipareigojo ieškovui kreditą grąžinti sutartyje numatytais terminais, mokant 8 procentų dydžio metines palūkanas, o praleidus mokėjimo terminus, mokėti 0,10 procento delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas. Atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, iš skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad įsiskolinimas sudaro 24438,90 Lt, iš kurių sudaro: 6375,32 Lt pagrindinė skola, 2765,36 Lt palūkanos, 12747,71 Lt delspinigiai, 2550,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp AB SEB bankas ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu bankas atsakovui suteikė sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o atsakovas įsipareigojo ieškovui gautą sumą grąžinti bei sumokėti palūkanas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, jis sutartyje numatytais terminais negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius. Įvertinant aplinkybę, kad sutarties pagrindu bankas reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu perleido ieškovui, atsakovas nuostolius turi atlyginti ieškovui (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 6375,32 Lt skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Ši norma orientuoja į tai, kad palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustatytų šalys susitarimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje šalys susitarė dėl 8 proc. sutartinių palūkanų mokėjimo, taigi atsakovas turi sumokėti 2765,36 Lt palūkanų. Atsakovas turi prievolę mokėti palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi pinigais iki sutarties termino pabaigos, o pažeidus sutarties terminą ir laiku negrąžinus pinigų – mokėti palūkanas už tolesnį neteisėtą naudojimąsi kreditoriaus pinigais ir tokiu būdu kompensuoti dėl tokio naudojimosi susidariusius nuostolius (CK 6.872 str., Lietuvos aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo 6375,32 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-09-10, iki visiško skolos grąžinimo dienos.

Dėl reikalvimo priteisti 12747,71 delspinigių. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pagal sutarties sąlygas numatyta, kad atsakovas praleidęs mokėjimo terminus, privalo mokėti 0,10 procento delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnio prasme. Vienas iš kriterijų, sprendžiant ar netesybos nėra per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Nagrinėjamoje byloje pagrindinė skolos suma yra 6375,32 Lt, prašoma priteisti delspinigių suma yra 12747,71 Lt, t.y. prašoma priteisti delspinigių suma yra ženkliai didesnė nei atitinkamai pagrindinė skola. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į protingumo, sąžiningumo principus delspinigiai mažintini iki 0,05 procento, laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius. Esant tokioms aplinkybėms, 12747,71 Lt delspinigiai mažintini iki 6373,86 Lt.

Ieškovo prašomas priteisti 24438,90 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų sudaro darbuotojo užmokestis, darbo priemonės, administracija ir kt. Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos. Iš pateiktų išlaidų išklotinių matyti tik tam tikras nurodytų išlaidų dydis, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai nėra pateikti, tai pat nepateikti duomenys, leidžiantys nustatyti ryšį su prašoma priteisti skola, nėra duomenų, kad tokios išlaidos faktiškai patirtos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovas neįrodė išlaidas pagrindžiančių aplinkybių (CPK 178 str.). Prašomos priteisti išlaido nėra pagrįstos ir būtinos, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 63 proc. ieškovo reikalavimo, iš atsakovo ieškovui priteistina 462,00 Lt žyminio mokesčio (iš viso sumokėta 511,00 Lt žyminio mokesčio).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 6375,32 Lt skolos, 2765,36 Lt palūkanų, 6373,86 Lt delspinigių, viso 15514,54 Lt (penkilika tūkstančių penkis šimtus keturiolika Lt 54 ct), 8 proc. metinių palūkanų nuo 6375,32 Lt (nuo šešių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių Lt 32 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-09-10 iki skolos grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 462,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovui UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, esančiai Žalgirio g. 114/17, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.