- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- eI3-67-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00091-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- Gyvenamųjų namų savininkų bendrija "Gintaro krantas"
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro, Valstybės įmonė Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"
- Advokatai
- Liudas Rinkevičius
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjo Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas“ atstovui advokato padėjėjui Liudui Rinkevičiui,
2021 m. vasario 10 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka Zoom vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas“ patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – ir GNSB) „Gintaro krantas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) patikslintu skundu (toliau – skundas; teisme gautas 2020-01-07) prašo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius, Klaipėdos skyrius) 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. SPR5-9536 (14.50); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą įregistruoti statinį ir Bendrijos turtines teises į jį.
Pareiškėjas nurodė, kad Bendrija 2019-10-11 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikė prašymą registruoti II grupės nesudėtingąjį statinį (aikštelę su privažiavimais prie individualių Bendrijos namų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)), Klaipėda (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Bendrijos turtines teises į jį nekilnojamojo turto kadastro registre. Klaipėdos skyrius 2019-10-18 sprendimu Nr. SPR5-9536(14.50) pareiškėjo prašymą atmetė. Bendrija minėtą sprendimą apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Komisija 2019-12-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrijos skundo netenkino ir paliko galioti Klaipėdos skyriaus sprendimą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytiems principams bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymui, todėl yra naikintini. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos ir Teritorinio registratoriaus pozicija, kad Klaipėdos savivaldybės 2001-10-08 techninių sąlygų projektų derinimo tarybos (toliau – ir Taryba) posėdžio protokolas Nr. 30 nėra statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjo teigimu, šis dokumentas įrodo, kad Taryba savo posėdyje priėmė sprendimą suderinti Gyvenamųjų - rekreacinių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) inžinerinės infrastruktūros ir teritorijos įrengimo techninio projekto inžinerinių tinklų suvestinį planą, pritarė ir leido atlikti numatytų objektų, įskaitant inžinerinio statinio aikštelės, statybą ir tai įformino protokole. Kartu su šiuo dokumentu pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) inžinerinės infrastruktūros ir teritorijos įrengimo techniniame projekte yra visi duomenys, įrodantys ir detalizuojantys, kam būtent pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Projekte aiškiai nurodyti sklypo detaliojo plano sprendiniai ir reikalavimai infrastruktūrai, įskaitant ir aptariamą statinį, aiškinamasis dokumentas apie statinį, savivaldybės ir kompetentingų infrastruktūros įmonių patvirtintos techninės sąlygos, kurios taip pat tiesiogiai susijusios su statiniu (pvz. telefoniniai tinklai tiesiami po statiniu), visos statinio techninės charakteristikos ir taip toliau. Deklaracijoje pateiktas dokumentas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytą statybą leidžiančio dokumento tikslą ir sampratą, apimančią įvairaus pobūdžio dokumentus. Pareiškėjas teigia, kad registro tvarkytojui turi būti žinoma, jog inžinerinio statinio projektavimo - statybos metu (2000-2005 m. laikotarpis) skirtingos Lietuvos savivaldos institucijos, išduodančios leidimus statybai, savaip sprendė leidimų suteikimo procedūrinius klausimus. Tai atspindi ir registro tvarkytojo praktika registruojant užbaigtus statyti turto objektus bei vertinant statybos užbaigimo deklaracijose nurodomus statybą leidžiančius dokumentus, kurie ne visuomet yra vadinami „statybos leidimas“ ar „statybą leidžiantis dokumentas“ - atsižvelgiant į konkrečią situaciją, toks statybą įteisinantis dokumentas gali būti, pavyzdžiui, ir kaimyninio sklypo kaimo vietovėje savininko pritarimas statyboms ir pan.
Nurodo, kad Bendrija kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos bei Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, ar šie archyvuoja ir gali pateikti duomenis apie konkretų dokumentą - statybos leidimą, išduotą šiam inžineriniam statiniui, tačiau visais atvejais buvo atsakyta, kad šie duomenys nekaupiami arba neišlikę. Pažymi, kad projektinę ir techninę darbų priežiūrą vykdė principingi, prieš tai ilgai statybų priežiūros institucijose dirbę, specialistai E. A., P. G. bei K. R., kurie puikiai išmanė statybų teisinius - techninius reikalavimus ir nebūtų ėmęsi šio bendrijos projekto, esant tokiam elementariam statybą leidžiančio dokumento trūkumui. K. R. buvo Techninių sąlygų projektų derinimo tarybos narys ir posėdžio pirmininkas, pats savo parašu patvirtinęs projektą, nesiimtų kompromituoti savęs kaip specialisto vėliau vykdydamas projekto techninę priežiūrą.
Nurodo, jog nepagrįstas teiginys, kad Skautų gatvė patenka į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir tai kliudo registruoti inžinerinį statinį aikštelę, nes šis neva dengia kitą inžinerinį statinį gatvę.
Nesutinka su Komisijos nuomone, kad Skautų gatvė 2012-07-04 kaip inžinerinis statinys, unikalus (duomenys neskelbtini), buvo pažymėta laikinajame kadastro žemėlapyje, bendras gatvės plotas 2861 kv. m. Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir jo sprendiniai patvirtinti detaliuoju planu gerokai prieš tai, kai buvo nuspręsta užregistruoti ir kadastriniame žemėlapyje pažymėti Skautų gatvę jau „ant“ suformuoto sklypo, neinformuojant sklypo valdytojos Bendrijos ar jos narių, kaip suinteresuotų asmenų. Bendrija laikosi pozicijos, kad toks pažymėjimas laikinajame kadastro žemėlapyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia jos ir jos narių teisėtus interesus bei teisiškai neįpareigoja registro tvarkytojo. 2012 metais vienašališkai buvo mėginta įregistruoti Skautų gatvę kaip inžinerinį statinį šiame sklype, tačiau registracija nebuvo atlikta, kas taip pat patvirtina kadastrinio žymėjimo nepagrįstumą.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) į Bendrijos kreipimąsi nurodė, kad laikosi pozicijos, jog Skautų gatvė yra tinkamai įtraukta į Gatvių registrą,
tačiau pripažino, kad registras, kaip dokumentas, neegzistuoja ir Bendrijos negali supažindinti su registro turiniu. Administracijos darbuotojai pateikė 1995 m. Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriaus nutarimą pervadinti sovietinę reikšmę turinčias gatves, įskaitant Pionierių gatvės pervadinimą Skautų gatve, kas neva įrodo, kad gatvė yra įtraukta į registrą. Administracijos paprašius supažindinti su nustatytomis gatvės ribomis, raudonosiomis linijomis, georeferencine informacija, buvo atsakyta, kad Skautų gatvė neturi nustatytų raudonųjų linijų, o su visa kita informacija galima susipažinti viešai prieinamoje REGIA/Geoportal sistemoje, kuri pagrįsta kadastrinio žemėlapio duomenimis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad viešai prieinama REGIA/Geoportal sistemos dalis paprasčiausiai neturi tokios raiškos ir duomenų, kad paprastas vartotojas galėtų susipažinti su aktualia informacija apie gatves (raudonosiomis linijomis, posūkių kampais, konkrečiomis ribomis ir pan.).
Gatvė yra įtraukta į Adresų registrą - Bendrija to neginčija ir tai neturi įtakos klausimui, ar gatvė yra iš tiesų išsidėsčiusi Bendrijos žemės sklype ir tinkamai pažymėta kadastro žemėlapyje.
Miesto ribose gatves savo žinioje turi ir tvarko miesto savivaldybės administracija. Prašomą įregistruoti statinį ir visą kitą infrastruktūrą automobiliams sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nuo jų sukūrimo turi savo žinioje ir tvarko tik GNSB „Gintaro krantas“, o ne savivaldybė.
Planuojant ir derinant su institucijomis (duomenys neskelbtini) teritoriją 2000-2003 metais, detalusis planas ir techniniai projektai numatė, kad teritorija bus uždara. Ši teritorija šiuo metu yra teisėtai aptverta ir transporto priemonių patekimas į ją yra teisėtai ribojamas kelio užtvaru. Sovietiniais laikais ši teritorija taip pat buvo uždara - joje veikė pionierių stovykla ir per teritoriją nevyko judėjimas, būdingas gatvėms.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija davė leidimą prašomo įregistruoti statinio statybai, kuris neva dengia gatvę, ir detaliajame plane ar projektinėse sąlygose, kituose aktuose ar sutartyse nenumatė, kad gatvė, planuojami statiniai ar jų dalys pereis savivaldybės žinion. Infrastruktūros plėtros sutartis tuo klausimu nebuvo numatyta ar sudaryta tarp statytojo ir savivaldybės. Per 10-15 metų nuo infrastruktūros sukūrimo savivaldybė taip ir neperėmė jos savo žinion. Visa tai rodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vertino, kad Skautų gatvė nėra išsidėsčiusi (duomenys neskelbtini) žemės sklype, todėl ir nebuvo pagrindo spręsti tokio klausimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Bendrija teisėtai sukūrė inžinerinį statinį ir nori jį įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos savivaldybės 2001-10-08 techninių sąlygų projektų derinimo tarybos posėdžio protokolas Nr. 30 nėra statybą leidžiantis dokumentas. Nors pareiškėjas su tuo nesutinka, tačiau nenurodė nei vieno teisės akto, kuriuo pagrįstų savo nuomonę. Pažymi, jog šio protokolo sudarymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministro 1997-11-04 įsakymu Nr. 245 (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 1.1 papunktyje nurodyta, jog šis statybos techninis reglamentas nustato statinių (naujai statomų, rekonstruojamų, remontuojamų) projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarką. Minėto 2001-10-08 techninių sąlygų projektų derinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. 30 sudarymo metu statybos leidimų išdavimą reglamentavo statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintas Aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316. Šio Reglamento 4 punktas nustatė, kad leidimus statyti ir griauti statinius išduoda Apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba. Remiantis minėto reglamento 17 punktu, nustatyta tvarka suderintas techninis projektas yra tik vienas iš dokumentų, kuriuos reikia pateikti siekiant gauti statybos leidimą.
Pažymi, kad Skautų gatvė yra įregistruota Adresų registre, 2012-07-04 ši gatvė kaip inžinerinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažymėta laikinajame kadastro žemėlapyje, bendras gatvės plotas 2861 kv. m. Ta aplinkybė, kad gatvė kaip inžinerinis statinys ir nuosavybės teisės į ją šiuo metu nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia gatvės egzistavimo fakto ir nesudaro pagrindo jos vietoje registruoti aikštelę.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundą ir pridedamus dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas aikštelės nuosavybės teisių atsiradimą sieja su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktu – pagaminant naują daiktą. Atkreipia dėmesį, kad GNSB „Gintaro krantas“ kaip juridinis asmuo buvo įsteigtas 2001-12-13, tuo tarpu pareiškėjas savo skunde nurodo, kad dar 2001-08-08 jam buvo išduotas aikštelės statybą leidžiantis dokumentas. Akivaizdu, kad neįsteigtas ir neegzistuojantis juridinis asmuo 2001 m. negalėjo kreiptis į valstybines institucijas dėl statybos leidimo išdavimo ir atlikti kitus statinio projekto rengimo ir derinimo veiksmus. Pažymi, kad techniniame projekte ir aiškinamajame rašte kaip projekto rengėjas ir potencialus statytojas yra nurodyta AB „Klaipėdos jūros krovinių kompanija“. Projektavimo sąlygų sąvadas 2001-06-08 buvo išduotas užsakovui AB „Klaipėdos jūros krovinių kompanija“. Vienintelis dokumentas, kuris sieja pareiškėją su prašoma įregistruoti aikštele, yra paties pareiškėjo surašyta ir registro tvarkytojui pateikta 2019-10-10 deklaracija apie statybos užbaigimą, kas prieštarauja kitiems byloje esantiems dokumentams ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka teisėtai sukūrė naują daiktą ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teises į jį. Akcentuoja, kad aikštelės statybos dokumentus rengė ir projektą derinti Tarybai teikė AB „Klaipėdos jūros krovinių kompanija“.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjo skundo.
Nurodo, jog pagal 1996-09-30 Valstybės turto perduodamo savivaldybės nuosavybėn perdavimo ir priėmimo aktą Skautų gatvė yra perduota savivaldybės nuosavybėn (2 lapo 11 eilutė).
Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto valdybos 2000-12-28 sprendimu Nr. 577, ir vėlesnėse detaliojo plano korektūrose, patvirtintose Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-21 sprendimu Nr. 1-102 ir 2005-02-24 sprendimu Nr. T2-31, pravažiavimo kelias yra nurodytas kaip Skautų gatvė. 2000 m. patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje „Transporto eismas, parkavimas, servitutai“ buvo nurodyta: „...per teritoriją eina viena (esama) D kategorijos 5,5 m pločio Skautų gatvė (magistralinis rajoninės reikšmės transporto - pėsčiųjų kelias - 2 eismo juostos, plotis tarp projektuojamų gatvės raudonųjų linijų - 20,0 m), kuriai priklausanti teritorija planuojamame sklype išskiriama kaip servitutas (1404 kv. m) (20 - teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo savininko naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi aptarnaujant šiuos pastatus ir įrenginius“. 2003 m. ir 2005 m. detaliojo plano korektūrose kelio servituto nebeliko, tačiau visuose brėžiniuose yra nurodyta Skautų gatvė.
Skautų gatvė taip pat pažymėta Girulių detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimu Nr. T2-177. Skautų gatvė yra įregistruota Lietuvos Respublikos adresų registre kaip miesto gatvė Nr. LM1688, kuri jungia Girulių plentą su Stovyklos gatve. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu 2012-07-02 buvo atlikti Skautų gatvės kadastriniai matavimai. Pagal atliktus kadastrinius matavimus yra suformuotas nekilnojamojo turto objektas - inžinerinis statinys Skautų gatvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis - 0,358 km).
Savivaldybės administracija šiuo metu negali šios gatvės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes dalis gatvės patenka į valstybei priklausantį žemės sklypą, kuris yra išnuomotas privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Patikslinus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir susisiekimo komunikacijoms išskirtą sklypo dalį, Savivaldybės administracija Skautų gatvę įregistruos Nekilnojamojo turto registre Savivaldybės nuosavybės teise.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl Skautų gatvės vietoje negali būti registruojamas kitas inžinerinis statinys - aikštelė. Ta aplinkybė, jog gatvė kaip inžinerinis statinys ir nuosavybės teisės į ją šiuo metu nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia gatvės egzistavimo fakto ir nesudaro pagrindo jos vietoje registruoti aikštelę.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) prašo netenkinti pareiškėjo skundo.
Nurodo, jog nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai, kad Klaipėdos savivaldybės 2001-10-08 techninių sąlygų projektų derinimo tarybos posėdžio protokolas Nr. 30 yra statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2001-11-07) 18 straipsnyje buvo numatyta, kad statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau - statyti) ar griauti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 4 punkte buvo numatyta, kad leidimus statyti ir griauti statinius išduoda apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba. Reglamento 17 punkte numatyta, kad leidimas statyti išduodamas pateikus nurodytus dokumentus (17.1-17.7 punktai). Techninis projektas yra vienas iš reikalingų dokumentų siekiant gauti leidimą statybai, todėl jis negali būti prilyginamas statybai leidžiančiam dokumentui.
Leidimai statyti aikštelę vietoj inžinierinio statinio gatvės negalėjo būti išduoti, nes tai pažeistų įstatymais nustatytus reikalavimus (Žemės reformos 13 straipsnio 2 punktas, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
Su pareiškėju sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2016-10-14. Nurodo, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo valdyti žemės sklypą, per kurį eina Skautų gatvė, ir neturi statybą leidžiančio dokumento (patvirtinančio statybų darbų teisėtumą), todėl pareiškėjui negali būti pripažinta nuosavybės teisė į inžinerinį statinį (aikštelę).
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos jūros krovinių kompanija“ nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kiti proceso dalyviai neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Bylos ginčo dalykas – VĮ Registrų centro Klaipėdos skyriaus (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SPR5-9536(14.50) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą įregistruoti statinį ir Bendrijos turtines teises į jį.
GNSB „Gintaro krantas“ 2019-10-11 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikė prašymą įrašyti aikštelės Ik, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Su prašymu buvo pateikta 2018-08-02 parengta kadastro duomenų byla ir 2019-10-10 deklaracija apie statybos užbaigimą.
Klaipėdos skyrius 2019-10-18 sprendimu Nr. SPR5-9536 (14.50) pareiškėjo prašymą atmetė, nes pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą neatitinka teisės aktų reikalavimų (neįrašytas statybą leidžiantis dokumentas). Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad šiuo atveju statant naują nesudėtingą statinį mieste, turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat pateiktoje kadastro duomenų byloje neteisingai suformuota aikštelė Ik (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes dengia Skautų gatvę. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Bendrija minėtą sprendimą apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimai yra netinkamai pagrįsti ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme numatytiems principams bei Administracinių bylų teisenos įstatymui, todėl yra naikintini. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos ir Teritorinio registratoriaus pozicija, kad Klaipėdos savivaldybės 2001-10-08 techninių sąlygų projektų derinimo tarybos posėdžio protokolas Nr. 30 nėra statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjo teigimu, šis dokumentas įrodo, kad Taryba savo posėdyje priėmė sprendimą suderinti Gyvenamųjų - rekreacinių namų kvartalo (duomenys neskelbtini) inžinerinės infrastruktūros ir teritorijos įrengimo techninio projekto inžinerinių tinklų suvestinį planą, pritarė ir leido atlikti numatytų objektų, įskaitant inžinerinio statinio aikštelės, statybą ir tai įformino protokole. Kartu su šiuo dokumentu pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) inžinerinės infrastruktūros ir teritorijos įrengimo techniniame projekte yra visi duomenys, įrodantys ir detalizuojantys, kam būtent pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statant naują nesudėtingą statinį mieste, turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėtina, jog Klaipėdos savivaldybės 2001-10-08 techninių sąlygų projektų derinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. 30 sudarymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministro 1997-11-04 įsakymu Nr. 245 (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 1.1 papunktyje nurodyta, jog šis statybos techninis reglamentas nustato statinių (naujai statomų, rekonstruojamų, remontuojamų) projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarką. Reglamento 3.16 papunktyje nurodyta, kad statinio projekto derinimas – detaliojo plano nustatytų teritorijos tvarkymo ir projektavimo sąlygų (techninių ir specialiųjų) reikalavimų statinio projekte įgyvendinimo patikrinimas. Reglamento 4.10 papunktis numato, kad projekto derinimo metu tikrinama tik teritorijos detaliojo plano sprendinių, jame nustatytų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų ir projektavimo sąlygų sąvade nustatytų sąlygų įgyvendinimas. Taigi, pareiškėjo nurodytas Tarybos posėdžio protokolo Nr. 30 nėra statybą leidžiantis dokumentas.
Minėto 2001-10-08 techninių sąlygų projektų derinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. 30 sudarymo metu statybos leidimų išdavimą reglamentavo statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintas Aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316. Šio Reglamento 4 punktas nustatė, kad leidimus statyti ir griauti statinius išduoda Apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba. Remiantis minėto reglamento 17 punktu, nustatyta tvarka suderintas techninis projektas yra tik vienas iš dokumentų, kuriuos reikia pateikti siekiant gauti statybos leidimą. Iš šio Reglamento taip pat matyti, jog Tarybos posėdžio protokolas Nr. 30 nėra statybą leidžiantis dokumentas ir tuo metu leidimus statyti ir griauti statinius išduodavo ne savivaldybės administracija ar sudaryta Taryba, o kita institucija - Apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba.
Pažymėtina, jog GNSB „Gintaro krantas“ kaip juridinis asmuo buvo įsteigtas 2001-12-13, todėl jam 2001-08-08 negalėjo būti išduotas aikštelės statybą leidžiantis dokumentas, kaip skunde teigia pareiškėjas. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad neįsteigtas ir neegzistuojantis juridinis asmuo 2001 m. negalėjo kreiptis į valstybines institucijas dėl statybos leidimo išdavimo ir atlikti kitus statinio projekto rengimo ir derinimo veiksmus. Be to, techniniame projekte ir aiškinamajame rašte kaip projekto rengėjas ir statytojas yra nurodyta AB „Klaipėdos jūros krovinių kompanija“. Projektavimo sąlygų sąvadas 2001-06-08 buvo išduotas užsakovui AB „Klaipėdos jūros krovinių kompanija“.
Pareiškėjas atsakovui pateikė paties pareiškėjo surašytą 2019-10-10 deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau pareiškėjas nėra asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka teisėtai sukūrė naują daiktą ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teises į jį, nes tai prieštarauja kitiems byloje esantiems dokumentams.
Pažymėtina, jog daiktas galėtų tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis numato, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta aikštelė nėra nekilnojamasis turtas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-287-611/2015). Kad asmuo statybos būdu įgytų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą su įstatyme nustatyta nuosavybės apsauga, jis turi nekilnojamojo daikto statybą atlikti laikydamasis įstatymų reikalavimų, turėti teisę į žemės sklypą, būtiną nuosavybės teisei į tame sklype pastatytą statinį įgyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-26-701/2018 81 punktą).
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu ir LITEKO duomenimis nustatyta, jog GNSB „Gintaro krantas“ kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-14 įsakymą „Dėl 2004-12-22 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008-12-03 susitarimo pakeisti sutartį Nr. N21/2008-0095 nutraukimo“; pripažinti atsakovės NŽT inicijuotą 2004-12-22 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008-12-03 susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę tęsti 2004-12-22 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008-12-03 susitarimo pakeisti nuomos sutartį vykdymą. Skundžiamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, kuriais išskirta Skautų gatvė ir nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas) plotas - 58 m² . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018-02-09 sprendimu ieškovo GNSB „Gintaro krantas“ ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-106-1032/2018). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019-02-11 sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-09 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą 2004-12-22 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008-12-03 susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu; panaikino NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-14 įsakymą „Dėl 2004-12-22 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008-12-03 susitarimo pakeisti sutartį Nr. N21/2008-0095 nutraukimo“. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020-01-15 nutartimi panaikino apeliacinės instancijos 2019-02-11 sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. e3K-3-114-403/2020). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020-02-27 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-02-09 sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2A-389-513/2020). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2020-04-24 nutartimi sustabdė civilinę bylą iki Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priims sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-27-386/2020 (civilinė byla Nr. e2-3621-980/2020).
Administracinės bylos Nr. eI3-27-386/2020 duomenimis, pareiškėjai B. P. ir I. B. (jie yra GNSB „Gintaro krantas“ nariai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017-09-07 sprendimą Nr. 13SK-300-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2016-12-16 sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaipo nepagrįstą. Šis teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka.
Pareiškėjas GNSB „Gintaro krantas“ skunde nurodė, jog planuojant ir derinant su institucijomis (duomenys neskelbtini) teritoriją 2000-2003 metais, detalusis planas ir techniniai projektai numatė, kad teritorija bus uždara. Ši teritorija šiuo metu yra teisėtai aptverta ir transporto priemonių patekimas į ją yra teisėtai ribojamas kelio užtvaru. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020-01-15 nutartimi minėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020 nurodė, jog GNSB „Gintaro krantas“, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią Skautų gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis Skautų gatve susisiekimo tikslais, taip pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir tokiais aktyviais veiksmais sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalį dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies, kuri būtina siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis Skautų gatvės dalimi nuo Pamario g. iki žemės sklypo Skautų g. 9 susisiekimo tikslais (LAT nutarties 48 p.). Po 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo išnuomotas mažesnio dydžio valstybinės žemės sklypas turėjo būti naudojamas ne tik esamiems statiniams eksploatuoti, bet ir statyti statiniams, kurie pagal detalųjį planą turėjo būti, bet nebuvo pastatyti (LAT nutarties 50 p.). Vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, dėl kokių priežasčių ieškovė iki 2016 m. spalio 14 d., kada atsakovė įsakymu nutraukė nuomos sutartį, nuomoto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, plane pažymėtoje indeksu K20/1269, nebuvo pastačiusi patvirtintuose teritorijos detaliuosiuose planuose nurodytų pastatyti statinių (LAT nutarties 59 p.).
Taigi, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad minėtoje teritorijoje nėra Skautų gatvės. LAT minėta nutartimi konstatavo, jog yra Skautų gatvė ir pripažino, kad Skautų gatvei turi būti išskirta valstybinės žemės sklypo dalis.
Pagal 1996-09-30 Valstybės turto perduodamo savivaldybės nuosavybėn perdavimo ir priėmimo aktą Skautų gatvė yra perduota Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn. Skautų gatvė yra įregistruota Lietuvos Respublikos adresų registre kaip miesto gatvė Nr. LM1688, kuri jungia Girulių plentą su Stovyklos gatve. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu 2012-07-02 buvo atlikti Skautų gatvės kadastriniai matavimai, pagal atliktus kadastrinius matavimus yra suformuotas nekilnojamojo turto objektas - inžinerinis statinys Skautų gatvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis - 0,358 km). 2012-07-04 ši gatvė kaip inžinerinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažymėta laikinajame kadastro žemėlapyje, bendras gatvės plotas 2861 kv. m. Taigi, aplinkybės, kad Skautų gatvė kaip inžinerinis statinys ir Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ją šiuo metu nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia gatvės egzistavimo fakto ir nesudaro pagrindo jos vietoje registruoti pareiškėjo nurodytą statinį - aikštelę.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis reglamentuoja skundžiamo akto panaikinimo pagrindus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiami VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) 2019-10-18 sprendimas Nr. SPR5-9536(14.50) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019-12-02 sprendimas Nr. CSPR-316 turėtų būti panaikinti bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Tuo tarpu atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai ir teisės aktų nuostatos pagrindžia, jog skundžiami sprendimai priimti patikrinus visas faktines aplinkybes bei duomenis, jie pagrįsti teisės aktų normomis, nurodyta jų apskundimo tvarka.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu“ (LVAT 2009-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-377/2009; LVAT 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-836/2008).
Skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjui suprantamas ginčijamų sprendimų turinys. Tai, kad pareiškėjo netenkina ginčijamuose sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog šie sprendimai yra neteisėti, nemotyvuoti, priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) 2019-10-18 sprendimas Nr. SPR5-9536(14.50) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019-12-02 sprendimas Nr. CSPR-316 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti pagrindai juos panaikinti.
Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą įregistruoti statinį (aikštelę) ir GNSB „Gintaro krantas“ turtines teises į jį. Šis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis skundo reikalavimas iš pagrindinių reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus. Teismui konstatavus skundžiamų sprendimų teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjo skundas dėl visų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011), todėl teismas dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo priėmimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas“ patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.