Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties, kuria VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-282-2025 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24261695555 paliktas nepakeistas ir V. K. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. VĮ „Registrų centras“ specialistės V. S. 2025 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-282-2025 V. K. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Tokiais veiksmais V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. K. apeliacinis skundas atmetamas

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas VĮ „Registrų centras“ specialistės V. S. 2025 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-282-2025, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

4. Institucijos 2025 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. Nr. RC-ANR_N-282-2025 V. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui paskirta 615 Eur dydžio bauda (b. l. 7–9).

5. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-56-495/2020, Nr. 2AT-26-495/2020).

6. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino (2024 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XIV-2630 redakcija). ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (2024 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2820 redakcija).

7. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad registro tvarkytojui nebuvo pateiktas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse, tačiau Pareiškėjas nesutinka, kad jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kadangi V. K., kaip bendrovės vadovas, yra atsakingas už nepateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio.

10.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip ir skunde apylinkės teismui, Pareiškėjas nurodo analogišką priežastį, dėl kurios jis neturėjo pateikti juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio, t. y. kad jis daugiau kaip aštuonis metus nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir negali pateikti duomenų, kuriais nedisponuoja. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo. Bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra imperatyviai reglamentuojami ABĮ, tuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog Sodra buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Sodra duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai). Tačiau šie duomenys nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Iš 2025 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad nuo 2015 m. sausio 15 d. V. K. yra registruotas kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (b. l. 17–19). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš aptarto reguliavimo seka, kad iš esmės įmonės vadovas yra atsakingas už metininių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, t. y. VĮ „Registrų centras“. Kaip nustatyta iš VĮ „Registrų centras“ 2025 m. sausio 27 d. išrašo, būtent V. K. yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kas reiškia, kad jam kyla pareiga pateikti metininių finansinių ataskaitų rinkinį Institucijai.

10.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriuo metų būtų priimtas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. K. atšaukimo iš užimamų pareigų. Kaip teisingai Institucija pažymėjo atsiliepime, Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač galimai buvęs įmonės vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad juridinių asmenų registre būtų išregistruoti registro duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą. Vis dėlto, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas, laikantis teisės aktų reikalavimų būtų informavęs VĮ „Registrų centras“ apie savo atsistatydinimą. Pažymėtina, kad įmonės vadovo įgaliojimai negali būti suteikiami arba pabaigiami nesilaikant ABĮ numatytos tvarkos. Antai, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABĮ nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos negali būti keičiamos darbo sutartimi, todėl už šių pareigų pažeidimą vadovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi, iš aptartos teismų praktikos seka, kad bendrovės vadovui nutraukus sudarytą darbo sutartį su įmone, iš esmės pasibaigia jo socialinės garantijos, darbo užmokestis ir pan., tačiau ne jo, kaip įmonės vadovo, atsakomybė. Pažymėtina, jog ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiam organui (valdybai, stebėtojų tarybai, visuotiniam akcininkų susirinkimui). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis minėtos pareigos būtų galima nevykdyti (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo atveju įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo būtent V. K. ir jokie imperatyvūs veiksmai, numatyti ABĮ 37 straipsnyje, nebuvo atlikti, todėl Pareiškėjas turėjo pareigą pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

10.3. Pažymėtina ir tai, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Juridinių asmenų registrui nuo 2017 m. buvo teikiami įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkiniai, t. y. metinės finansinės ataskaitos, balansas (trumpas), pelno (nuostolių) ataskaita (trumpa) (b. l. 20–29). Kaip matyti, juridinių asmenių registrui buvo pateikti ataskaitiniai laikotarpiai: nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir visus juos pasirašė V. K., kaip įmonės direktorius bei buhalterė G. P.. Minėti duomenys paneigia Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis nedisponuoja įmonės dokumentais bei patvirtina, kad V. K. buvo žinoma, kad jis turi pareigą įmonės finansinių ataskaitų rinkinius pateikti Institucijai. Be kita ko, nors Pareiškėjas nurodo, kad finansinės atskaitomybės pateikimas už juridinį asmenį, su kuriuo nesieja darbo santykiai, jam galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, tačiau tokie argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, iš esmės paremti tik paties Pareiškėjo samprotavimu.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. K. veiksmai tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo buvo teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutiko, kad jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia V. K. išdėstyta pozicija. Pareiškėjas, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, privalėjo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtintas ir pateiktas juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys. Naujų aplinkybių ar argumentų, kodėl jis, būdamas įmonės vadovu, laiku nepateikė Juridinių asmenų registrui bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio, apeliacinės instancijos teismui skundą padavęs V. K. nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Pareiškėjo neveikimas atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalies sudėtį.

9. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Institucija 2025 m. sausio 27 d. Nutarimu, nenustačius V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskyrė 615 Eur baudą, kai minėtame straipsnyje numatyta, jog bauda gali būti skiriama nuo 600 Eur iki 1 450 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. K. anksčiau administracine tvarka baustas 2 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros ir vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į V. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. K. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsniuose numatytų bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų ir baudos dydžio nustatymo.

10. Be kita ko, V. K. apeliaciniu skundu pateikė prašymą įpareigoti Instituciją, kad ji išregistruotų įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš registro. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. K. prašymas ir jo argumentai iš esmės nėra nagrinėjami, kadangi tai nėra skundo nagrinėjimo klausimas. Kaip teisingai pažymėjo Institucija savo atsiliepime, administracinio nusižengimo bylose įmonių išregistravimo klausimai nėra sprendžiami. Be to, atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad VĮ „Registrų centras“ neįpareigoja jokie teisės aktai pradėti ir atlikti juridinio asmens likvidavimą. Antai, CK 2.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, esant vienai iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų. Pareiškėjas, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turi teisę pats inicijuoti įmonės likvidavimą.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.