Utenos apylinkės teismo sprendimas

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos bankrutavusios E. D. firmos, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai“ ieškinį atsakovui E. D. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad nuo 1994-10-03 iki dabar E. D. formos savininkas yra atsakovas E. D.. Turimais duomenimis įmonės vadovu iki bankroto administratoriaus paskyrimo taip pat buvo E. D.. Atsakovas neperdavė nei buvusiam, nei dabartiniam administratoriui jokio įmonės turto ir dokumentų. Taigi aukščiau minėtų teismo įpareigojimų atsakovas iki šiol nėra įvykdęs ir bankrutavusios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavęs administratoriui.

Bankroto administratorius, atlikdamas viešai skelbiamų dokumentų analizę, nustatė, jog E. D. firma savo veiklos laikotarpiu Juridinių asmenų registrui neteikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nebuvo išviešinta likviduojamos įmonės finansinė padėtis ir šiuo metu nėra galimybės nustatyti laikotarpį nuo kurio įmonė tapo nemokia. Apie prastą įmonės finansinę padėtį turėjo būti ir buvo žinoma jos savininkui ir vadovui atsakovui E. D., tačiau jis nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės mokumas būtų atkurtas, arba, kad įmonė būtų kuo greičiau likviduota bei nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Kadangi bankroto administratoriui neperduoti jokie bankrutavusios įmonės dokumentai ir turtas, jis neturi galimybės patikrinti, ar bankrutavusios įmonės turtas nebuvo perkeltas į kitas įmones, ar nebuvo kitaip iššvaistytas. Panevėžio apygardos teismas 2016-11-15 nutartimi patvirtino 1700 Eur sumą administravimo išlaidoms iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2017-01-04 Panevėžio apygardos teismas patvirtino kreditorinius reikalavimus 9013,63 Eur sumai. Vienas iš kreditorių, t.y. UAB „Bikuvos prekyba“, vėliau kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo ir 2017-02-24 civ. b. Nr. 2-150-786/2017 sprendimu už akių 608,00 Eur suma buvo priteista iš ieškovės. Bendra teismo patvirtintų administravimo išlaidų ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma 10 105,63 Eur (1700 Eur + 8405,63 Eur) laikytina likviduojamos bankrutavusios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos savininkas ir vadovas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-08-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-566-544/2016 nutarė iškelti bankroto bylą E. D. firmai. Nutartyje konstatuota, kad įmonės savininkas E. D. buvo įpareigotas per 15 dienų perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau dokumentai ir turtas nebuvo ir nėra perduoti įmonės administratoriui. Kaip matyti iš ieškovo nurodytų duomenų ieškinyje E. D. firma savo veiklos laikotarpiu Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nebuvo išviešinta E. D. firmos finansinė padėtis ir šiuo metu nėra galimybės nustatyti laikotarpį nuo kurio įmonė tapo nemokia.

2016 m. lapkričio 15 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi patvirtino E. D. firmai administravimo išlaidoms apmokėti – 1700,00 Eur sumą. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios E. D. firmos kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 8405,63 Eur sumai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dviem pagrindais – kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip padarydamas žalą kreditoriams, bei dėl to, kad atsakovas, būdamas įmonės savininku ir vadovu, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neužtikrino įmonės dokumentų ir turto išsaugojimo, o taip pat jų perdavimo bankroto administratoriui.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

Be to, Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.

Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. D. firma valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimų tvarką pradėjo pažeidinėti nuo 2010 m. pirmojo ketvirčio ir nemokėjo privalomų sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų. Įmonės skola pagal paskutinę pateiktą ataskaitą sudarė 2642,59 Eur. VSDFV Utenos skyrius, siekdamas išieškoti įsiskolinimą, periodiškai teikė mokėjimo nurodymus į įmonės sąskaitą, siuntė raginimus sumokėti skolą, tačiau skola sumokėta nebuvo. Taip pat pagal VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenis įmonė registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo.

Nepaisant to, kad įmonė jau nuo 2010 m. galimai buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės savininkas ir vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 8405,63 Eur. Duomenų apie įmonės realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovas neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, kaip E. D. firmos vadovas, būdamas jos savininku, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovo ir jo kreditorių interesus.

Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog kaltas bendrovės vadovas.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas E. D. neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovas įrodė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Byloje 2017-07-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovo turtui ieškinio reikalavimo sumai, ieškovui nesikreipus į antstolį per 14 dienų, išregistruotas iš Turto areštų akto registro 2017-07-19 CPK 147 str. 6 d. pagrindu ir negalioja.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo E. D. valstybei priteistinas 227 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo likviduojamos bankrutavusios E. D. firmos, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai“, naudai 10 105,63 Eur (dešimt tūkstančių šimtas penkis eurus ir 63 ct) žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-07-04 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227,00 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Anykščių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.