Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos skundą atsakovei Nacionalinei švietimo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z.) dėl pažymos dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (toliau – ir pareiškėja, Gimnazija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra) 2023 m. lapkričio 15 d. pažymos Nr. ŠTP-14 „Dėl Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos veiklos“ (toliau – ir Pažyma) dalį, kuria Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija įpareigota Pažymoje nustatytus 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9 teisės aktų pažeidimus ir (ar) veiklos trūkumus ištaisyti per 20 darbo dienų nuo Pažymos gavimo dienos. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Gimnazijos II klasėje (pagrindinio ugdymo 10 klasė) 2022/2023 mokslo metais mokėsi A. B. (toliau – mokinys).

2.2. Mokinys 2022/2023 mokslo metais sistemingai praleidinėjo pamokas, mokėsi nenuosekliai, vengė atsiskaitymų. Mokinio mokymosi rezultatai kelis kartus buvo svarstomi Vaiko gerovės komisijoje, Gimnazijos direkcijos posėdžiuose.

2.3. Gimnazijos direkcijos 2023 m. sausio 25 d. pasitarime aptarti mokinio 2022/2023 m. m. I pusmečio mokymosi ir lankomumo rezultatai, kurio metu nutarta įpareigoti mokinį lankyti visas pamokas ir daryti pažangą, mokiniui suteiktas bandomasis laikotarpis iki 2023 m. kovo 31 d. Gimnazijos direkcijos 2023 m. balandžio 4 d. pasitarime aptarti mokinio pažangumo ir lankomumo klausimai. Mokinys įpareigotas lankyti visas pamokas ir daryti pažangą, mokinio tėvai – nuolat stebėti vaiko pažangumą ir lankomumą.

2.4. Mokytojų tarybos 2023 m. birželio 20 d. posėdyje nutarta mokiniui skirti matametikos papildomą darbą. Šiuo klausimu Gimnazijos direktorius įsakymą priėmė 2023 m. birželio 20 d.

2.5. Mokiniui 2023 m. birželio 21 d. buvo sudaryta atsiskaitymo už nepatenkinamą metinį matematikos dalyko įvertinimą programa. Atsiskaitymo programą parengė matematikos mokytoja, apie programos rengimą mokytoja mokinį informavo birželio mėnesį vykusios pamokos metu. Su parengta programa pasirašytinai buvo supažindintas mokinys ir jo mama. Mokinys ir jo mama pasiūlymų ar pastebėjimų dėl programos neturėjo. Programa sudaryta iš viso Gimnazijos II klasės matematikos kurso. Pažymoje nurodytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 49 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-364, (toliau – Tvarkos aprašas) 61.2 papunkčio pažeidimas yra formalus.

2.6. Mokinio mama buvo informuota, kad iki 2023 m. birželio 29 d. mokinys gali ateiti konsultuotis jam patogiu laiku, tačiau nei mokinys, nei jo mama nenurodė, kokiu laiku planuoja atvykti konsultacijoms. Mokinys ir jo tėvai nesikreipė į mokytoją ar Gimnazijos administraciją ir dėl konsultacijų po birželio 29 d. Pokalbio su matematikos mokytoja metu mokinio mama nurodė, kad vasarai mokiniui ieškos korepetitoriaus. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 ,,Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo”, (toliau – Aprašas) 34.2 punkte numatyto pažeidimo nepadarė. Mokinys, nei jo tėvai nesitarė dėl konsultacijų formų ir būdų, jų laiko ir neteikė jokių su tuo susijusių pasiūlymų.

2.7. Mokinys 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. laikė matematikos diagnostinius testus. Testų rezultatai įvertinti nepatenkinamai. Mokinio tėvai 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą peržiūrėti ir iš naujo įvertinti mokinio diagnostinį matematikos kontrolinį darbą. Gimnazija prašymą tenkinti atsisakė kaip nepagrįstą.

2.8. Mokiniui neatsiskaičius už papildomą matematikos darbą, Mokytojų tarybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje priimtas nutarimas siūlyti direktoriui palikti mokinį kartoti ugdymo programą II klasėje.

2.9. Pripažįsta, kad Mokytojų taryba 2023 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje neišklausė mokinio tėvų pageidavimo, kaip tai numato Aprašo 34.3 punktas, tačiau remdamasi Aprašo 38 punktu teigia, kad mokinio tėvų pageidavimas, ypač, kai jis prasilenkia su mokinio pažangumo rezultatais ir Gimnazijos veiklai taikomais teisinio reguliavimo reikalavimais organizuojant ugdymo procesą, yra nereikšmingas. Mokinys buvo baigiamojoje pagrindinio ugdymo klasėje ir turėjo matematikos dalyko nepatenkinamą įvertinimą, todėl jo atžvilgiu remiantis Aprašo 38 punktu galėjo būti priimtas vienintelis sprendimas – palikimas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Mokinio tėvų nuomonė nurodytu atveju galėjo būti išklausyta tik dėl to, ar mokinys mokysis visų kartojamojo kurso dalykų, ar tik programos atskiro dalyko, kurio metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti. Apie tai tėvai buvo informuoti Gimnazijos 2023 m. rugjūčio 31 d. raštu Nr. S-144. Mokinio tėvai į nurodytą prašymą neatsakė ir savo nuomonės neišreiškė, todėl į ją atsižvelgti buvo neįmanoma.

2.10. Gimnazijos direktorius įsakymą Nr. M-79, kuriuo mokinį paliko kartoti II gimnazijos klasės ugdymo programą, priėmė 2023 m. rugpjūčio 31 d. Mokinio tėvams apie priimtą įsakymą pranešta tą pačią dieną telefonu. Mokinio tėvams 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo išsiųstas Gimnazijos raštas, kuriuo tėvai dar kartą informuoti apie priimtą įsakymą. Mokinio tėvams taip pat buvo pasiūlyta apsispręsti dėl kurso kartojimo būdo. Mokinio tėvams paprašius, 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo išsiųstas ir įsakymas. Mokinio tėvai buvo laiku ir tinkamai supažindinti su įsakymo turiniu. Aprašo 35 punkto pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

2.11. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-246, (toliau – Vaiko gerovės komisijos aprašas) 23.1 punkte numatyta, kad svarstant konkretaus vaiko atvejį į komisijos posėdį ar pasitarimą kviečiami vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) ir (ar) vaikas. Formaliai į Vaiko gerovės komisijos posėdžius vaiko tėvai nebuvo pakviesti, tačiau mokinio pažangumo ir lankomumo rezultatus svarstė mokyklos Direkcija posėdžiuose, į kuriuos buvo pakviesti mokinio tėvai. Mokinio tėvai ir mokinys išsakė savo nuomonę Direkcijos posėdžių metu. Todėl mano, kad Vaiko gerovės komisijos aprašo 23.1 ir 23.3 punkto pažeidimai yra formalūs ir konstatuoti nepagrįstai.

2.12. Vaiko gerovės komisijos posėdis pasibaigus mokymui(si)/ugdymui(si) nebuvo organizuotas, tačiau tiek su mokiniu, tiek su jo tėvais buvo nuosekliai ir nuolat bendradarbiauta, o mokinio pažangumo ir lankomumo problemų sprendimas buvo perkeltas į Gimnazijos direkcijos posėdžius, kuriuose dalyvavo mokinys ir jo tėvai. Todėl mano, kad Vaiko gerovės komisijos aprašo 23.5 punkto taip pat nepažeidė.

2.13. Valstybinės ir savivaldybių mokyklos nėra viešojo administravimo subjektai, todėl joms netaikomos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.

2.14. Pažyma neatitinka objektyvumo reikalavimo – Pažymos išvados prieštaringos, teisės aktų tariami pažeidimai konstatuoti vertinant Gimnazijos veiksmus visiškai formaliai ir tikslingai ieškant smulkiausių pažeidimų, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, ignoruojant Gimnazijos, kaip švietimo paslaugos teikėjos, administracijos ir darbuotojų kompetenciją bei maksimalias pastangas teikiant mokymosi pagalbą mokiniui, teikiant prioritetą niekuo nepagrįstiems, formaliems mokinio tėvų reikalavimams ir pageidavimams.

2.15. Pažymos turinys konstatuojant teisės aktų pažeidimus neatitinka ir viešojo administravimo pricipo – proporcingumo principo. Agentūros vykdoma švietimo įstaigų priežiūros funkcija yra susijusi su pagalbos, rekomendacijų ir konsultacijų teikimu, o ne teisės pažeidimų konstatavimu, todėl Agentūros sprendimas, kuriame konstatuoti tariami teisės aktų pažeidimai neatitinka proporcingumo reikalavimo.

3. Atsakovė Nacionalinė švietimo agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Agentūros direktoriaus 2023 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. VK-714 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę atlikti neplaninį patikrinimą Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje, gavus mokinio tėvų 2023 m. rugsėjo 28 d. kreipimąsi ir 2023 m. spalio 23 d. prašymą.

3.2. Neplaninė patikra Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje atlikta vadovaujantis Švietimo įstatymo 64 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės švietimo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-573 „Dėl Nacionalinės švietimo agentūros nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Nuostatai) 13.4 ir 23.9 papunkčiais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VK-687 „Dėl švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės).

3.3. Vadovaujantis Taisyklėmis parengtas Švietimo teikėjo veiklos neplaninio patikrinimo kontrolinis klausimynas (toliau – Klausimynas). Vadovaujantis atlikto neplaninio patikrinimo duomenimis, užpildytas Klausimynas, su kuriuo Gimnazijos direktorius supažindintas 2023 m. lapkričio 15 d. pasirašytai. Gimnazijos direktorius pasirašė prie grafos „Patvirtinu, kad duomenys teisingi“.

3.4. Pažyma parengta pagal Klausimyną. Su Pažyma Gimnazijos direktorius supažindintas pasirašytinai, parengtas ir pateiktas atsakymas mokinio tėvams.

3.5. Tvarkos aprašo 61.2 punktas įpareigojo mokytojus kartu su mokiniu, kuris turi nepatenkinamų metinių įvertinimų, parengti atsiskaitymo programą pagal pateiktą formą. Mokinio įtraukimas į atsiskaitymo programos rengimą yra ne formali procedūra, bet realiai taikytina ir būtina mokinio įtraukimo į ugdymo procesą forma: mokinys turi galimybę kartu su mokytoju ne tik suplanuoti, bet ir gyvai aptarti savo mokymąsi, kelti ugdymosi tikslus ir pan. Tai ypač aktualu mokiniams, kurie turi mokymosi sunkumų, neišmoktų temų.

3.6. Nuostatos įtraukti mokinį į ugdymo tikslų numatymą, mokymosi planavimą numatytos ir Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 ,,Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo”, kuriuo vadovaujantis parengtas Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas.

3.7. Laikytis mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų įpareigoja Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Tiek mokinio atsiskaitymo metu, tiek neplaninio patikrinimo metu ir rengiant Pažymą Tvarkos aprašas galiojo, o Tvarkos aprašo 61.2 papunkčio nuostata panaikinta tik gavus Pažymą ir su ja susipažinus. Gimnazija nesivadovavo ne tik Švietimo įstatymo nuostatomis, bet ir savo pačios parengtu ir patvirtintu norminiu teisės aktu.

3.8. Aprašo 34.2 papunktyje nustatyta, kad mokytojai, mokiniui skiriant papildomą darbą, susitaria dėl galimo pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programos datos, papildomo darbo atlikimo trukmės, konsultacijų formų ir būdų, jų laiko, mokinio atsiskaitymo datos, atsižvelgia į mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvų (globėjų, rūpintojų) siūlymą ir kt. Iš Mokytojų tarybos posėdžio 2023 m. birželio 20 d. protokolo Nr. VN-38, pokalbių su mokyklos direktoriumi, pavaduotoja, mokytoja ir pateiktų mokyklos direktoriaus, mokytojos paaiškinimų nustatyta, kad nebuvo susitarta dėl konsultacijų formų ir būdų, jų laiko, neatsižvelgta į mokinio tėvų siūlymą.

3.9. Apraše nėra numatyta, kad tėvai turi inicijuoti konsultacijų teikimą. Dėl Aprašo nuostatų, numatytų 34.2 papunktyje, susitaria mokytojai. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 3 punktas įpareigoja švietimo įstaigos vadovą užtikrinti darbuotojų profesinį tobulėjimą ir Pedagogų etikos kodekso normų laikymąsi.

3.10. Iš Mokytojų tarybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolo Nr. VN-41, pokalbio su Gimnazijos administracija ir mokinio tėvais nustatyta, kad pakartotinai svarstant mokinio mokymosi pasiekimus, kai mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu, nebuvo išklausytas mokinio tėvų pageidavimas, kaip tai numatyta Aprašo 34.3 papunktyje.

3.11. Gimnazija mokinio tėvus su Gimnazijos vadovo 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu supažindino vėliau nei paskutinę einamųjų mokslo metų darbo dieną. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinio tėvams 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo pateikta informacija apie direktoriaus įsakymą, tačiau su pačiu direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. M-79 mokinio tėvai tą dieną supažindinti nebuvo.

3.12. Vaiko gerovės komisijos 2023 m. balandžio 12 d. posėdyje (protokolas Nr. VL-369), Vaiko gerovės komisijos 2022 m. gruodžio 13 d. posėdyje (protokolas Nr. VL-1035) svarstyta mokinio mokymosi situacija ir priimti nutarimai nedalyvaujant mokiniui ir jo tėvams. Direkcijos pasitarimuose (2023 m. sausio 25 d. protokolas Nr. VN-5; 2023 m. balandžio 4 d. protokolas Nr. VN-20) taip pat svarstyti klausimai dėl mokinio pažangumo ir lankomumo, dalyvaujant tėvams ir mokiniui, tačiau tai nėra Vaiko gerovės komisijos atitikmuo. Su minėtuose Direkcijos pasitarimuose priimtais sprendimais tėvai nebuvo supažindinti. Iš pokalbio su tėvais ir jų skundų bei tyrimo medžiagos išaiškėjo, kad mokinio tėvai net nesuprato, kur buvo svarstomi mokinio pasiekimai.

3.13. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų. Todėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punktas galioja ir subjektams, kurie teikia viešąsias paslaugas.

3.14. Tyrimas buvo pradėtas Taisyklių 7.2 punkto pagrindu. Pats faktas, kad skunde nurodytos aplinkybės buvo tiriamos, nereiškia, kad tyrimas buvo atliekamas tendencingai.

3.15. Reikalavimas pašalinti trūkumus nėra sankcija ir neapriboja Gimnazijos teisių. Agentūra, nustačiusi pažeidimus, įpareigojo mokyklą tuos pažeidimus pašalinti, o savivaldybei nurodė teikti pagalbą mokyklai šalinant Pažymoje nustatytus trūkumus. Agentūra, atlikdama tyrimą ir surašydama ginčijamą Pažymą, užtikrino, kad tarp priimamo sprendimo masto (įpareigoti pašalinti pažeidimus) ir siekiamų tikslų (užtikrinti mokyklos veiklos atitiktį įstatymams) būtų išlaikytas protingas balansas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. A. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., mokėsi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją A. B. lankė pagal gyvenamąją vietą.

4.2. Mokiniui 2023 m. birželio mėnesį buvo išvestas nepatenkinamas matematikos dalyko metinis įvertinimas. Atsiskaitymo už nepatenkinamą metinį dalyko įvertinimą programa mokiniui ir jo tėvams pateikta pasirašyti 2023 m. birželio 21 d.

4.3. Gimnazijos dirketoriaus raštą Nr. S-144 ,,Dėl II gimnazijos klasės ugdymo programos kartojimo” gavo 2023 m. rugpjūčio 31 d. Gimnazijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. M-79, kuriuo mokinys paliktas kartoti ugdymo programos II gimnazijos klasėje, gavo 2023 m. rugsėjo 5 d., kartu su protokolo išrašu. 2023 m. rugsėjo 17 d. gavo Gimnazijos raštą ,,Dėl informacijos pateikimo”, kuriuo Gimnazija įpareigojo iki 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikti atsakymą dėl sūnaus kurso kartojimo II gimnazijos klasėje.

4.4. Gimnazija niekada nekūrė teigiamo santykio su mokiniu, atsisakė įtraukti mokinį į ugdymo(si) procesą ir svarbių sprendimų priėmimą, nes dėl mokymosi sunkumų laikė jį nepilnaverčiu ugdymo(si) proceso dalyviu.

4.5. Mokinio įtraukimas į atsiskaitymo programos rengimą yra ne formali procedūra, bet realiai taikytina ir būtina mokinio įtraukimo į ugdymo procesą forma. Mokinio įtraukimas į programos sudarymą būtų prisidėjęs prie teigiamo vaiko ir mokinio santykio kūrimo, motyvacijos mokytis skatinimo. Pats mokinys visiškai kitaip priima ugdymosi procesą, jaučiasi labiau atsakingas, kai su juo tariamasi, derinama, jis pats pasirenka, ką dar norėtų sužinoti ir išmokti.

4.6. Nors Švietimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad mokiniui, turinčiam neigiamą dalyko įvertinimą, privalo būti suteiktos konsultacijos, susitariant dėl konsultacijų formų ir būdų, jų laiko, Gimnazija neskyrė nei vienos konsultacijos mokiniui, nors to buvo prašoma. Pasirašius Atsiskaitymo programą, nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. mokiniui nebuvo suteikta nei viena konsultacija, nebuvo pateikta nei viena užduotis, uždavinys, medžiaga ar nuoroda į ją. Mokiniui savarankiškai pasiruošti atsiskaitymui be mokytojo pagalbos buvo neįmanoma.

4.7. Matematikos mokytoja atsisakė teikti konsultacijas mokiniui, paaiškindama tuo, kad nuo birželio 29 d. iki rugpjūčio 28 d. atostogaus. Matematikos mokytoja teigė, kad mokinys gali mokytis iš savo sąsiuvinio, nors puikiai žinojo, kad tai padaryti neįmanoma ne tik dėl praleistų pamokų skaičiaus, bet ir poreikio paaiškinti, gauti grįžtamąjį ryšį. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui 2023 m. birželio 21 d. pokalbio metu atsisakė skirti kitą matematikos mokytoją, konsultacijoms mokiniui suteikti. Nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. Gimnazija nesiūlė ir atsisakė suteikti bet kokią švietimo pagalbą mokiniui. Mokinys ir jo tėvai konsultacijų neatsisakė. Priešingai, mokinio mama aktyviai ieškojo švietimo pagalbos pati, nekviečiama nuvyko į mokyklą sužinoti, kokiu metu bus skirtos papildomam darbui konsultacijos (kas yra įprasta praktika tiek šioje, tiek kitose gimnazijose), tartis dėl konsultacijų kiekio, laiko ir vietos. Korepetitoriaus suradimas neatleistų Gimnazijos nuo prievolės teikti matematikos konsultacijas papildomo darbo skyrimo metu.

4.8. Gimnazijos direktorius dėl nesuprantamų priežasčių apribojo mokytojus nuo informacijos gavimo, turinčios esminės reikšmės sprendimo priėmimui. Į Mokytojų tarybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. posėdį mokinys ir mokinio tėvai nebuvo pakviesti, taip pat nebuvo praneštas laikas ir vieta, kur posėdis vyks. Nei mokinys, nei jo tėvai nežinojo, kada įvyks Mokytojų tarybos posėdis, todėl buvo neįmanoma mokytojus informuoti apie tai, kad Gimnazija atsisakė suteikti matematikos konsultacijas mokiniui. Pranešimas apie atliktą teisės akto pažeidimą – konsultacijų nesuteikimą, paskyrus mokiniui papildomą darbą, galėjo nulemti kitokį Mokytojų tarybos posėdžio sprendimą.

4.9. Gimnazija atsisakė suteikti mokiniui savalaikę švietimo pagalbą (psichologinę, socialinę ir kt.), būtiną kuriant teigiamą mokytojo ir vaiko santykį. Gimnazija „nurašė” mokinį, todėl Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose svarbu buvo išsakyti ugdymo problemas, susijusias su neigiamomis mokytojų nuostatomis mokinio atžvilgiu. Gimnazija švietimo pagalbos efektyvumo niekada nesvarstė.

4.10. Tik iš Agentūros atlikto neplaninio patikrinimo sužinojo, kad 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. balandžio 12 d. įvyko du Vaiko gerovės komisijos posėdžiai, kuriuose svarstyta mokinio mokymosi situacija ir priimti nutarimai nedalyvaujant mokiniui ir tėvams. Apie tai, kad organizuojami Vaiko gerovės komisijos posėdžiai, nežinojo, apie posėdžius niekas nepranešė ir juose dalyvauti nekvietė. Nei mokinys, nei jo įstatyminiai atstovai neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos ir tartis su švietimo pagalbos specialistais (socialine pedagoge, psichologe, mokytojais ir kt.) dėl vaiko mokymosi sunkumų, savijautos gimnazijoje ir efektyvesnių sprendimų, padedančių siekti aukštesnių mokymosi pasiekimų ir pažangos, užkirsti kelią mokytojų patyčioms. Iš Agentūros dokumentų sužinojo, kad pasibaigus ugdymui(si) Gimnazijos Vaiko gerovės komisijoje neįvertintas ir teikiamos pagalbos veiksmingumas. Gimnazija visus sprendimus priėmė vienašališkai ir už akių.

4.11. Pareiškėja vykdo viešųjų paslaugų teikimo paslaugas. Todėl pareiškėja privalo vadovautis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu. Nr. 875.

4.12. Vienas iš Agentūros veiklos tikslų yra atlikti valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą, bendradarbiauti su savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis (dalyvių susirinkimais), teikiant pagalbą švietimo teikėjams. Agentūra, vykdydama priežiūrą, pastebėjusi Gimnazijos teikiamų viešųjų paslaugų trūkumus, teisėtai ir pagrįstai šiuos trūkumus užfiksavo Pažymoje.

4.13. Pažymoje nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą – Pažymą, motyvų išdėstymas Pažymoje adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš pareiškėjos skundo akivaizdu, kad Pažymos priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija Gimnazijai žinomi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės švietimo agentūros 2023 m. lapkričio 15 d. pažymos Nr. ŠTP-14 „Dėl Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos veiklos“ dalies, kuria konstatuoti Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos padaryti 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9 pažeidimai, ir kuriuos Gimnazija įpareigota pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad mokinio tėvai 2023 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Agentūrą, pateikdami kreipimąsi „Dėl Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. M-79 pagrįstumo ištyrimo ir įvertinimo, tarpininkavimo suteikiant švietimo pagalbą ir tolesnio ugdymo užtikrinimo“ (toliau – Kreipimasis). Agentūroje Kreipimasis registruotas 2023 m. spalio 17 d., registracijos Nr. GD-4079.

6.1. Kreipimesi mokinio tėvai prašė ištirti ir įvertinti Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. M-79 pagrįstumą; diagnostinio matematikos kontrolinio darbo, skirto II g. klasės mokiniui, organizavimo teisingumą ir įvertinimo pagrįstumą; atsisakymą suteikti švietimo pagalbą mokiniui, ugdymosi priemonių paėmimą ir diagnostinio matematikos kontrolinio darbo laiko skyrimo pagrįstumą; tarpininkauti suteikiant švietimo pagalbą mokiniui ir esant poreikiui padėti organizuoti pakartotinį matematikos žinių patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka; atsakyti į klausimą, ar gali bendrojo ugdymo mokykla atsisakyti mokinį perkelti į aukštesnę klasę, kai už aukštesnio lygio PUPP diagnostinį atsiskaitymą gaunamas patenkinamas įvertinimas, o žemesnio lygmens – diagnostinio kontrolinio darbo įvertinimas yra nepatenkinamas; nustačius aplinkybes, kad Juliaus Janonio gimnazijoje atliktinas auditas, atlikti Juliaus Janonio gimnazijos auditą; esant galimybei, užtikrinti mokinio ugdymą III gimnazijos klasėje laikotarpyje, kol bus priimti sprendimai. Taip pat mokinio tėvai skundėsi, kad jie nebuvo supažindinti su Gimnazijos Vaiko gerovės komisijos protokolu ir sprendimu; galimai administracijos narių daromo spaudimo išeiti mokiniui iš gimnazijos; dėl diagnostinio kontrolinio darbo organizavimo.

7. Mokinio mama (trečiassis suinteresuotas asmuo) 2023 m. spalio 23 d. Agentūrai pateikė prašymą „Dėl Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos“ (toliau – Prašymas). Agentūroje Prašymas registruotas 2023 m. spalio 24 d., registracijos Nr. GD-4163.

7.1. Mokinio mama Prašyme prašė išaiškinti, kuo vadovaujantis Gimnazijos direktorius turėjo išnagrinėti 2023 m. rugsėjo 26 d. mokinio tėvų pateiktą prašymą, t. y., ar prašymas yra išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, nurodyti, kokie pažeidimai nustatyti; atsakyti į klausimą, ar socialinė pedagogė elgėsi korektiškai mokinio atžvilgiu, ar buvo pažeistas teisės aktas, kai ji perdavė pokalbio turinį Gimnazijos direktoriui, kuris gautą informaciją panaudojo kaip argumenta palikti mokinį kartoti II g. klasės kursą.

8. Agentūros direktorė, vadovaudamasi Švietimo įstatymo 64 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės švietimo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-573 „Dėl Nacionalinės švietimo agentūros nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Nuostatai) 13.4 ir 23.9 papunkčiais, įgyvendindama Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklių, patvirtintų Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VK-687 „Dėl Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, 6 punktą ir atsižvelgdama į Nacionalinėje švietimo agentūroje 2023 m. rugsėjo 28 d. gautą pareiškėjų kreipimąsi „Dėl Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. M-79 pagrįstumo ištyrimo ir įvertinimo, tarpininkavimo suteikiant švietimo pagalbą ir tolesnio ugdymo užtikrinimo“, 2023 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. VK-714 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę neplaniniam patikrinimui Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje atlikti (toliau – Darbo grupė).

9. Darbo grupė neplaninį patikrinimą Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje atliko 2023 m. lapkričio 6 d. ir 2023 m. lapkričio 15 d. surašė pažymą Nr. ŠTP-14 „Dėl Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos veiklos”, kurioje pateikė šias neplaninio patikrinimo Išvadas:

9.1. Direktorius, palikdamas mokinį kartoti II gimnazijos klasės programą, rėmėsi mokytojų tarybos nutarimu ir metiniu mokinio įvertinimu, kuris šiuo metu yra galiojantis, kol nenustatyta kitaip.

9.2. Gimnazijos mokytojai, mokiniui skiriant papildomą darbą, susitarė dėl pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programos datos, papildomo darbo atlikimo trukmės, mokinio atsiskaitymo datos, tačiau nesusitarė dėl konsultacijų formų ir būdų, jų laiko, neatsižvelgė į mokinio tėvų siūlymą.

9.3. Matematikos mokytoja atsiskaitymo už dalyko nepatenkinamą įvertinimą programą parengė, tačiau nesivadovavo gimnazijos vidaus teisės aktu ir į programos rengimą neįtraukė mokinio.

9.4. Gimnazijos sprendimas įvertinti mokinio papildomą darbą dviejų mokytojų neįteisintas mokyklos dokumentu.

9.5. Gimnazijos mokytojai pakartotinai svarstė mokinio mokymosi pasiekimus, nes mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu, tačiau neišklausė mokinio tėvų pageidavimo.

9.6. Gimnazijos direktorius, atsižvelgęs į mokytojų tarybos nutarimą, priėmė sprendimą palikti kartoti mokinį, kurio matematikos metinis dalyko įvertinimas nepatenkinamas, II gimnazijos klasės ugdymo programą.

9.7. Mokinio tėvams 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo pateikta informacija apie direktoriaus įsakymą, tačiau su pačiu direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. M-79 mokinio tėvai tą dieną supažindinti nebuvo. Gimnazija 2023 m. rugsėjo 5 d. el. paštu mokinio tėvui išsiuntė pasirašytus ir nuskenuotus Mokytojų tarybos posėdžio 2023 m. rugpjūčio 31 d. protokolo Nr. VN-41 išrašą ir Gimnazijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31d. įsakymą Nr. M-79. Gimnazija, mokinio tėvų prašymu, 2023 m. rugsėjo 19 d. abiem mokinio tėvams į jų el. paštus išsiuntė elektroniniu direktoriaus parašu pasirašytą raštą dėl informacijos pateikimo, kaip priedus pridedant abiejų dokumentų kopijas.

9.8. Gimnazijos tvarkos apraše nėra nustatyta konsultacijų formų ir būdų, jų laiko; kai kurios nuostatos neatitinka Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašo reikalavimų; nuostatos, susijusios su papildomo darbo skyrimu mokiniu, kuris turi nepatenkinamą(ų) metinių įvertinimų, nėra pakankamos. Nėra nustatyta, kas turi įvertinti mokinių darbą po papildomo darbo skyrimo.

9.9. Vaiko gerovės komisija sudaryta nesivadovaujant Vaiko gerovės komisijos tvarkos aprašu, nustatyti trūkumai, susiję su Vaiko gerovės komisijos veiklos organizavimo forma.

9.10. Kai kurie Vaiko gerovės komisijos posėdžiai, kuriuose buvo svarstomas konkretaus mokinio atvejis, organizuoti nesilaikant Vaiko gerovės komisijos tvarkos aprašo (neišklausoma vaiko, vaiko tėvų nuomonė svarstomu klausimu).

9.11. Nustatytas atvejis, kai pasibaigus mokymui(si) / ugdymui(si) gimnazijos vaiko gerovės komisijoje neįvertintas teikiamos pagalbos veiksmingumas, neaptarti jos vykdymo rezultatai su vaiku, jo tėvais ir pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojančiu asmeniu.

9.12. Atsakymas į pareiškėjų prašymą parengtas nesivadovaujant Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 47 punktu.

10.1. Nustatyti ir įteisinti aiškią ir detalią mokyklos vidaus tvarką, pagal kurią mokiniams būtų organizuojamas ir vykdomas papildomas darbas ir atsiskaitymas už papildomą darbą.

10. 2. Atsakymus į asmenų prašymus, skundus rengti vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.

11. Darbo grupė Pažymoje Gimnazijai pateikė šiuos nurodymus:

11.1. Mokytojams skiriant papildomą darbą mokiniui, turinčiam nepatenkinamą(ų) metinį(ių) įvertinimą(ų), vadovautis teisės aktų nustatyta tvarka.

11.2. Mokytojams pakartotinai svarstant mokinio mokymosi pasiekimus po papildomo darbo, vadovautis teisės aktų nustatyta tvarka.

11.3. Mokytojams organizuojant papildomą darbą ir atsiskaitymą už papildomą darbą laikytis vidaus teisės aktuose nustatytos tvarkos.

11.4. Direktoriui mokinio tėvus supažindinti su gimnazijoje priimtais sprendimais teisės aktų ir mokyklos vidaus tesės aktų nustatyta tvarka.

11.5. Atnaujinti Vaiko gerovės komisijos sudėtį, vadovaujantis Vaiko gerovės komisijos tvarkos aprašu.

11.6. Vaiko gerovės komisijos veiklą organizuoti vadovaujantis Vaiko gerovės komisijos tvarkos aprašu.

12. Agentūros Kokybės vertinimo departamento direktorius 2023 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SD-3099 ,,Dėl Pažymos” elektroniniu paštu Pažymą išsiuntė Šiaulių miesto savivaldybės merui, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriui ir nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai (buveinės adresas – Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (buveinės adresas – Žygimantų g. 2, Vilnius) per vieną mėnesį nuo šio atsakymo gavimo dienos.

13. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji nesutinka su Pažymoje konstatuotais Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556, 34.2, 34.3, 35 punktų, Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579, 23.1, 23.3, 23.5 punktų, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, pažeidimais ir su jais susijusiais jai duotais nurodymais.

Dėl termino skundui paduoti

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Gimnazijos direktorius su Pažyma susipažino 2023 m. lapkričio 15 d. Šią aplinkybę patvirtina Gimnazijos direktoriaus parašas, kuriuo Gimnazijos direktorius tik patvirtino, kad jis su Pažyma susipažino.

16. Pažyma Gimnazijai išsiųsta Agentūros Kokybės vertinimo departamento direktorius 2023 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SD-3099 ,,Dėl Pažymos” (toliau – Raštas) elektroniniu paštu. Kaip matyti iš Detalių metaduomenų, Agentūros Kokybės vertinimo departamento direktorius Raštą elektroniniu parašu pasirašė 2023 m. lapkričio 16 d. 15:11:39. Pažymos nuorašo tikrumas taip pat patvirtintas 2023 m. lapkričio 16 d.

17. Pareiškėja skunde tvirtina, kad Pažymą Gimnazija gavo 2023 m. lapkričio 17 d. Šią pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra.

18. Pareiškėja skundą teismui padavė 2023 m. lapkričio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. gruodžio 16 d. ir 17 d. buvo ne darbo dienos, laikytina, kad pareiškėja skundą teismui padavė nepraleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Dėl ginčo esmės

19. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuriam teisės aktais yra pavesta atlikti valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą (Švietimo įstatymo 64 straipsnio 3 dalis (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1726 redakcija), Nacionalinės švietimo agentūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrės 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-573 ,,Dėl Nacionalinės švietimo agentūros nuostatų patvirtinimo” patvirtino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė (toliau – Nuostatai).

20. Pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2024 m. rugpjūčio 17 d.) 9.4 punktą Agentūrai pavesta atlikti valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą, bendradarbiauti su savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis (dalyvių susirinkimais), teikiant pagalbą švietimo teikėjams. Agentūra, vykdydama šią funkciją, turi teisę atlikti s?vietimo teike?ju? planinius ir neplaninius patikrinimus ju? veiklos kokybei i?vertinti (Nuostatų 13.4 punktas), nagrinėti asmenų skundus ir prašymus Agentūros kompetencijos klausimais Nuostatų 16.4 punktas) bei taikyti poveikio priemones, padedančias švietimo teikėjams efektyviai ir kokybiškai vykdyti veiklą, įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatyta tvarka (Nuostatų 13.5 punktas).

21. Agentūra, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, be kita ko, turi teisę sudaryti komisijas, darbo grupes, pasitelkti ekspertus teisės aktų projektams ir (ar) švietimo projektams rengti ir klausimams pagal Agentūros kompetenciją nagrinėti (Nuostatų 18.3 punktas).

22. Pagal Nuostatų 23.1 punktą Agentūros darbą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Agentūros direktorius, kuris Agentūros vardu sudaro sandorius (Nuostatų 23.4 punktas), veikia Agentūros vardu, atstovauja jai Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, santykiuose su kitais asmenimis arba suteikia atitinkamus įgaliojimus kitiems Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (Nuostatų 23.5 punktas), leidžia įsakymus, kontroliuoja jų įgyvendinimą (Nuostatų 23.9 punktas) bei atlieka kitas Nuostatų 23 punkte numatytas funkcijas.

23. Nacionalinės švietimo agentūros Kokybės vertinimo departamento vykdomų švietimo teikėjų veiklos neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką, trukmę, vykdant valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą reglamentuoja Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklės, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VK-687 ,,Dėl Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklių patvirinimo”, (toliau – Taisyklės), kurių 21 punkte nustatyta, kad Kokybės vertinimo departamentas, atsižvelgęs į švietimo teikėjo veiklos patikrinimo rezultatus ar nustatęs teisės aktų pažeidimus, švietimo teikėjams taiko poveikio priemones įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Taigi Agentūros direktorius Nuostatų 13.5 punkte numatytą funkciją – poveikio priemonių taikymą delegavo Kokybės vertinimo departamentui.

25. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad poveikio priemonė – viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu asmeniui sukuriama konkreti pareiga, panaikinama arba ribojama suteikta subjektinė teisė.

26. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

27. Pareiškėjos skundžiamas sprendimas įformintas Pažyma, kurios forma atitinka Agentūros direktoriaus 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VK-687 ,,Dėl Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklių patvirinimo”, Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias

mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklių 2 priede nurodytą pažymos formą.

28. Viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi laikomas norminiu administraciniu aktu.

29. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., LVAT 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., LVAT 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019). Aptariant pirmąjį norminio administracinio akto požymį, pažymėtina, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).

31. Sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Taisyklėmis ir Taisyklių priedais, daro išvadą, kad Taisyklių pobūdis nėra akivaizdus, nes ne visos Taisyklių nuostatos būdingos norminiams teisės aktams.

33. Tačiau Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad Taisyklės reglamentuoja ne tik Nacionalinės švietimo agentūros Kokybės vertinimo departamento vykdomų švietimo teikėjų veiklos neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką, trukmę, vykdant valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą, bet Taisyklės yra taikomos švietimo teikėjų, vykdančių formaliojo švietimo (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) ir neformaliojo švietimo programas, tarp jų ir švietimo teikėjų, turinčių licencijas vykdyti formalųjį profesinį mokymą (toliau – licencijos turėtojas), ir švietimo teikėjų, turinčių sutikimą vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) (toliau – sutikimo turėtojas), veiklos neplaniniams patikrinimams organizuoti, vykdyti, rezultatams įforminti.

34. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad švietimo teikėjų veiklos neplaniniams patikrinimams atlikti gali būti pasitelkiami kitų agentūros padalinių, įstaigų prie agentūros specialistai, savivaldybių administracijų ir švietimo pagalbos įstaigų specialistai, mokytojai ekspertai, švietimo įstaigų vadovai.

35. Pagal Taisyklių 12 punktą švietimo teikėjo veiklos neplaninio patikrinimo metu valstybės tarnautojai: gali laisvai įeiti į tikrinamo švietimo teikėjo teritoriją, pastatus ar patalpas; gauti iš švietimo teikėjo patikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus, kuriuos privaloma rengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais; daryti dokumentų kopijas; gauti paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu iš tikrinamo švietimo teikėjo atsakingų asmenų; bendrauti su švietimo teikėjo administracijos nariais, taip pat kitais asmenimis (mokytojais, mokiniais, tėvais (globėjais, rūpintojais), darbuotojais), siekiant išsiaiškinti faktinius duomenis.

36. Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad švietimo teikėjo veiklos neplaninio patikrinimo rezultatai įforminami pažyma, kurios forma pateikta Taisyklių 2 priede. Pažymą rengia tikrinimą atlikę valstybės tarnautojai. Pažymoje nurodomi nustatyti teisės aktų pažeidimai, veiklos trūkumai, mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai, kurių ištaisyti patikrinimo metu negalima, išvados, siūlymai, nurodomi terminai pažeidimams ištaisyti.

37. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad Kokybės vertinimo departamentas, atsižvelgęs į švietimo teikėjo veiklos patikrinimo rezultatus ar nustatęs teisės aktų pažeidimus, švietimo teikėjams taiko poveikio priemones įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Taisyklių IV skyriuje pateikta mažareikšmių teisės aktų pažeidimų apibrėžtis.

39. Taisyklių V skyriuje nustatytos tikrinamo švietimo teikėjo teisės ir pareigos: gauti konsultaciją ar kitą informaciją teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais pagal departamento kompetenciją (kiek tai netrukdo siekti patikrinimo tikslų); reikalauti, kad valstybės tarnautojas prisistatytų ir pateiktų dokumentus, patvirtinančius savo įgaliojimus; susipažinti su sprendimu atlikti neplaninį patikrinimą; dalyvauti patikrinimo metu tikrinant faktines aplinkybes; švietimo teikėjo veiklos patikrinimo metu susipažinti su surinkta informacija, pateikti įrodymus, per 3 darbo dienas duoti paaiškinimus raštu; neteikti dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs kitam veiklos priežiūrą atliekančiam subjektui. Atsisakydamas teikti dokumentus, švietimo teikėjas turi raštu

nurodyti, kokiam priežiūrą atliekančiam subjektui šie dokumentai yra pateikti; kreiptis į agentūrą dėl valstybės tarnautojų įgaliojimų viršijimo ar kitų neteisėtų veiksmų; apskųsti agentūros valstybės tarnautojų pateiktą patikrinimo pažymą viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka agentūros direktoriui arba Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui; įsileisti prisistačiusius valstybės tarnautojus į švietimo veiklos vykdymo vietą, patalpas ir sudaryti sąlygas jų darbui; netrukdyti valstybės tarnautojams atlikti patikrinimo veiksmų; valstybės tarnautojams paprašius, teikti paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu; valstybės tarnautojų prašymu pateikti patikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus arba jų kopijas; nesant galimybių pateikti patikrinimo metu arba vykdant patikrinimą nuotoliniu būdu – juos pateikti elektroniniu būdu per 3 darbo dienas; teikti teisingą ir išsamią informaciją.

40. Taigi Taisyklės nustato bendro pobūdžio elgesio taisykles, taikomas ir švietimo teikėjams, kurios yra privalomos. Šie požymiai yra būdingi norminiam administraciniam aktui.

41. Taisykles ir Taisyklių priedus patvirtino Nacionalinės švietimo agentūros direktorius 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VK-687 ,,Dėl Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklių patvirinimo”, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56⁴ straipsnio 4 punktu, 64 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės švietimo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-573 „Dėl Nacionalinės švietimo agentūros nuostatų patvirtinimo“, 13.4 papunkčiu.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimą); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimą); įstatymu turi būti nustatyta įstatymų paskelbimo tvarka ir informacijos šaltinis, kuriame įstatymai turi būti paskelbti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimą); įstatymų paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri, jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu; toks įstatymų paskelbimas yra oficialus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimą); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimus); demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimus); įstatymai turi būti paskelbti viešai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimą); teisė negali būti nevieša (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimus).

43. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimus). Oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti. Taigi oficialaus viešo viso teisės akto paskelbimo paskirtis ir prasmė yra ta, kad jis tampa prieinamas teisės subjektams ir yra pašalinamos bet kokios abejonės dėl jo turinio autentiškumo. Įstatymų leidėjas įstatymu turi nustatyti tokį su oficialiu teisės aktų paskelbimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kad teisės aktai būtų prieinami visiems teisės subjektams (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą).

44. Taisyklės ir Įsakymas, kuriuo yra patvirtintos Taisyklės, nėra paskelbti Teisės aktų registre, nepaisant to, kad jie yra šio registro objektai. Oficialus šių norminių aktų paskelbimas įstatymų nustatyta tvarka yra būtina sąlyga minėtiems teisės aktams įsigalioti. Taigi, Taisyklės ir Įsakymas nėra įsigalioję ir negali būti taikomi (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 18 punktas, 19 straipsnio 1 ir 3 dalys, 20 straipsnio 1 dalis).

45. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas skundus apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą privalo atlikti veiksmus, t. y. administracinę procedūrą ir dėl to priimti administracinės procedūros sprendimą, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

46. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.

47. Teismui konstatavus, kad Taisyklės ir Įsakymas nėra įsigalioję ir negali būti taikomi, darytina išvada, kad nurodymus, nurodytus Pažymoje, pareiškėjai davė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, t. y. Darbo grupė, kuri nėra kompetentinga tokius nurodymus duoti. Tokie nurodymai negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

48. Teismui pripažinus, kad nurodymus pareiškėjai davė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, teismas vertinimo dėl Pažymoje nurodytų 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9 ir pareiškėjos ginčijamų pažeidimų pagrįstumo neteikia.

49. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Pareiškėjas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

51. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

52. Pareiškėja teismo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė. Todėl tenkinti pareiškejos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Republikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos skundą patenkinti.

Nacionalinės švietimo agentūros 2023 m. lapkričio 15 d. pažymos Nr. ŠTP-14 „Dėl Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos veiklos“ dalį, kuria Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija įpareigota nustatytus 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9 teisės aktų pažeidimus ir (ar) veiklos trūkumus ištaisyti per 20 darbo dienų nuo pažymos gavimo dienos, panaikinti.

Pareiškėjos Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.