Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų „Autodesk Incorporated“ ir Microsoft korporacijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-265/2014, išnagrinėtoje pagal ieškovų „Autodesk Incorporated“ ir Microsoft Korporacijos ieškinį atsakovei antstolei M. T. dėl turtinės žalos atlyginimo (tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“ (teisių perėmėjas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje), antstolės padėjėja D. E., uždaroji akcinė bendrovė „Alex Naval Klaipėda“, I. B. (I. B.), I. B. (I. B.) ir L. K. (L. K.)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai „Autodesk Incorporated“ ir Microsoft korporacija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės antstolės M. T. ieškovo „Autodesk Incorporated“ naudai 40 262,16 Eur (139 017,20 Lt) žalos atlyginimo ir 3 614 Eur (12 477,21 Lt) palūkanų, ieškovo Microsoft korporacijos naudai 1 531 Eur (5 286,12 Lt) žalos atlyginimo ir 137 Eur (474,44 Lt) palūkanų, taip pat abiejų ieškovų naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2-9).

Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1497-479/2010 pagal ieškovų „Adobe Systems Incorporated“, „Autodesk Incorporated“ ir Microsoft Korporacijos ieškinį atsakovams UAB „Alex Naval“ ir UAB „Alex Naval Klaipėda“ (trečiasis asmuo I. B. (I. B.)) dėl autorių teisių pažeidimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovams UAB „Alex Naval“ ir UAB „Alex Naval Klaipėda“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, o turto nesant ar esant nepakankamai – areštuotos atsakovams priklausančios pinigų sumos, kad viso areštuoto turto vertė ir piniginės lėšos neperžengtų prašomų priteisti sumų – 42 176 Eur (145 624,85 Lt) iš atsakovo UAB „Alex Naval Klaipėda“ ir 56 778 Eur (196 043 Lt) iš atsakovo UAB „Alex Naval“. Ieškovų teigimu, paminėtą teismo nutartį kartu su 2010 m. kovo 1 d. prašymu jie išsiuntė vykdyti atsakovei – antstolei M. T., kuriai nesiimant realių veiksmų areštuojant skolininko turtą, akcininkas I. B. pardavė 100 procentų UAB „Alex Naval Klaipėda“ akcijų L. K. ir jo įgaliotam asmeniui I. B. perdavė visas įmonėje buvusias pinigines lėšas: 65 252 Eur (225 302,81 Lt) ir 3 256 Eur. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė daugiau nei aštuonis mėnesius neatliko vykdymo veiksmų ir tik 2010 m. lapkričio 25 d., siųsdama faksimilinį pranešimą skolininkui apie turto areštą, areštavo skolininko kasoje esančias lėšas, kurios dar 2010 m. gegužės 7 d. buvo perduotos I. B.. Ieškovų nuomone, atsakovė neišnaudojo visų teisėtų priemonių, numatytų įstatymuose, siekiant tinkamai apginti ieškovų interesus, bei taikydama piniginių lėšų areštą, pažeidė CPK nuostatas. Ieškovai nurodė, jog dėl paminėto atsakovės neveikimo, skolininkui neturint kito turto, tapo neįmanomas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1497-479/2010, kuriuo ieškovų naudai be palūkanų priteista iš viso 41 793 Eur (144 303,32 Lt) suma, įvykdymas, dėl ko ieškovai patyrė prašomą priteisti žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 3, b. l. 184-186).

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė (antstolė), vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, (ne)pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Todėl pažymėjo, jog esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymas. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Teismas nustatė, jog skolininkams priklausantis turtas jau buvo areštuotas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 24 nutartimi, atsakovei buvo pavesta tik aprašyti – individualizuoti teismo areštuotą turtą. Teismo teigimu, atsakovė ėmėsi visų veiksmų, jog surastų ir aprašytų įmonės turtą: atliko skolininko turto paiešką, aprašė skolininkui priklausantį turtą – negyvenamąją patalpą (knygyną), 2010 m. kovo 4 d. priėmė patvarkymą, įpareigojantį skolininką pateikti informaciją apie turimą turtą, 2010 m. kovo 17 d. patvarkymais buvo areštuotos lėšos, esančios sąskaitose, be to, antstolės padėjėja 2010 m. kovo 8 d. buvo nuvykusi į įmonės buveinę, tačiau konstatavo, jog įmonė veiklos nevykdo ir dėl to ji nerasta. Teismas sprendė, jog aplinkybė, susijusi su įmonės kasoje buvusių lėšų, parduodant įmonę, perdavimu pirkėjo įgaliotiniui I. B., teisiškai nėra reikšminga, kadangi net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų radusi minėtas lėšas įmonės kasoje, jų iš skolininko paimti nebūtų galėjusi (CPK 685 str.), nes buvo vykdomas ne išieškojimas iš skolininko turto, o tik nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tokiu atveju antstolis turi teisę tik aprašyti šias lėšas, o ne paimti ir pervesti į savo depozitinę sąskaitą (CPK 675 str. 3 d.). Be to, skolininkui buvo leista mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei, todėl, radus ir paėmus visas įmonės kasoje esančias lėšas, atsakovė būtų pažeidusi skolininko teises, kadangi veiksmai, kurių imamasi užtikrinti laikinąsias apsaugos priemones, negali prilygti tiems veiksmams ir mastui, kurių imamasi vykdant teismo sprendimą. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovė neturėjo objektyvių galimybių aprašyti įmonės kasoje esančių lėšų, kadangi nuvykus į įmonės buveinę buvo nustatyta, jog įmonė faktinės veiklos nevykdo. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, jog antstolė aštuonis mėnesius nesiėmė jokių priemonių, kad areštuotų skolininko turtą. Vykdomosios bylos duomenimis teismas nustatė, kad patvarkymas priimti vykdomąją dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimtas 2010 m. kovo 4 d., antstolė tą pačią dieną ėmėsi veiksmų areštuotam turtui surasti ir aprašyti, o ieškovų nurodomi veiksmai po aštuonių mėnesių buvo atlikti pakartotinai, kadangi buvo gautas pačių ieškovų prašymas pakartotinai priimti vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas konstatavo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įvykdyta antstolei priėmus 2010 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Sprendė, jog vykdomosios bylos aplinkybių visetas patvirtina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo vykdoma iš karto ir jos vykdymas truko beveik tris mėnesius, per kuriuos buvo atlikti visi veiksmai tam, kad būtų surastas ir aprašytas skolininkams priklausantis turtas, o atsakovės veiksmai, kurie buvo atlikti jai pakartotinai priėmus vykdyti minėtą nutartį, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė neturėjo teisinio pagrindo priimti vykdyti šį prašymą, pateiktą jau tada, kai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įvykdyta ir vykdomoji byla užbaigta, atlikus visus būtinus vykdymo veiksmus, siekiant surasti ir aprašyti skolininko turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai „Autodesk Incorporated“ ir Microsoft korporacija (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti trečiojo asmens D. E. dalyvavimą būtinu, siekiant ją apklausti dėl bylai reikšmingų aplinkybių, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 4-12, 40). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vykdomosios bylos dokumentus, neatkreipė dėmesio į tai, kad dauguma vykdymo veiksmų buvo atlikti skolininko UAB „Alex Naval“, o ne skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ atžvilgiu, nors byloje ginčas kilo dėl atsakovės neteisėto neveikimo skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ atžvilgiu. Taigi teismo išvados dėl atsakovės atliktų veiksmų skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ atžvilgiu yra netinkamai pagrįstos (CPK 270 str. 4 d.). Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovė atliko visus įmanomus ir būtinus veiksmus, vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 4 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. atsakovė būtų ieškojusi informacijos apie skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ buveinę, faktinę veiklos vietą, vadovą (jo gyvenamąją vietą), siekiant identifikuoti ir aprašyti kitą įmonės turtą (t. y. kilnojamąjį turtą, kasoje esančias lėšas, turtines teises), tokiu būdu pažeisdama CPK ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) nuostatas (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., 22 str. 1 d.; CPK 645 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė tinkamai įvykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šią bylą pagrįstai grąžino teismui kaip įvykdytą. Apygardos teismas turėjo konstatuoti CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, kadangi vykdomoji byla buvo baigta ne visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, t. y. neaprašius skolininko kasoje buvusių piniginių lėšų. Atsakovei 2010 m. kovo 4 d. – 2010 m. gegužės 28 d. vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laiku neaprašius piniginių lėšų, buvusių skolininko kasoje, UAB „Alex Naval Klaipėda“ direktorius ir vienintelis akcininkas I. B. 2010 m. gegužės 7 d. pardavė šios įmonės akcijas, o grynuosius pinigus, buvusius kasoje, perdavė naujo įmonės akcininko įgaliotiniui L. K.. Tai, jog atsakovė nurodytu laikotarpiu netinkamai vykdė savo pareigas, patvirtina jos veiksmai 2010 m. lapkričio mėnesį, pakartotinai vykdant teismo nutartį, kuomet atsakovė ėmėsi privalomų atlikti vykdymo veiksmų, sudarydama ir turto aprašą piniginėms lėšoms kasoje, kurių jau tuo metu nebebuvo.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino liudytojos E. S. parodymų, kurie patvirtina, jog teismo nutarties vykdymo metu trečiasis asmuo D. E. (antstolės padėjėja) telefonu bendravo su skolininkų direktoriumi ir akcininku I. B., kuriam patikinus, jog ieškinio reikalavimų užtikrinimui užteks areštuoto skolininko UAB „Alex Naval“ nekilnojamojo turto – knygyno, buvo aprašytas ir areštuotas tik UAB „Alex Naval“ nekilnojamasis turtas. Pagal CPK 683 straipsnio nuostatas areštuotą turtą antstolis gali palikti valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo arba prireikus bet kurioje stadijoje gali šį turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui, be to, turtą gali saugoti ir pats antstolis, o tokią antstolio teisę pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 685 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008). Jeigu atsakovė laiku būtų aprašiusi kasoje buvusias pinigines lėšas, skolininkų vadovas būtų turėjęs tiesioginę pareigą atsakyti už šių piniginių lėšų saugojimą. Atsakovė, kurios profesinei veiklai nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes (pareikštas didelės sumos ieškinys, skolininkas buveinės adresu ūkinės veiklos nevykdo, darbuotojų neturi, jo vardu neregistruotas nei kilnojamasis, nei nekilnojamasis turtas, skolininko banko sąskaitose beveik nėra lėšų) ir imtis maksimalių priemonių (paimti pinigines lėšas iš skolininko kasos į antstolės depozitinę sąskaitą), kad būtų užtikrinti pareikšti reikalavimai.Nepagrįsti teismo argumentai, kad antstolei paėmus pinigines lėšas iš įmonės kasos, būtų pažeistos skolininko, kuriam leista mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir atlikti privalomus mokėjimus valstybei, teisės, kadangi įmonė darbuotojų neturėjo ir veiklos nevykdė, o atsakovė nepatikrino VMI ir Sodros duomenų bazių, todėl negalėjo spręsti dėl skolininko įsipareigojimų.Teismo išvada, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir vykdant teismo sprendimą, antstolio veiksmų mastas yra skirtingas, neteisinga, kadangi būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ypatingai svarbu nustatyti turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ieškinio patenkinimo atveju. Pirmosios instancijos teismas išvada, kad atsakovė neturėjo galimybės aprašyti skolininko kasoje buvusių piniginių lėšų, kadangi, nuvykus įmonės buveinės adresu, paaiškėjo, jog įmonė veiklos faktiškai nebevykdo, paneigta, nustačius, kad antstolės padėjėja susisiekė telefonu su skolininko direktoriumi, kadangi, suradus įmonės vadovą ar buhalterį, buvo galima aprašyti ir įmonės kasoje esančias pinigines lėšas.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir be pagrindo nepritaikė materialinių teisės normų, dėl ko nepagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų (Antstolių įstatymo 22 str. 1 d.; CK 6.246 str.; Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str.; CPK 185 str.).Dėl atsakovės neteisėto neveikimo (2010 m. pavasarį nesuradus skolininko kasoje buvusių piniginių lėšų ir jų nepaėmus saugoti antstolės depozitinėje sąskaitoje), pasireiškusio CPK nuostatų, reglamentuojančių nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, pažeidimu ieškovai patyrė žalos, kurią teismas be pagrindo atsisakė priteisti iš atsakovės (CPK 152 str., 632 str. 1 d. 1 p., 677 str., 683 str., 685 str.).

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad beveik visus procesinius veiksmus vykdomojoje byloje atliko trečiasis asmuo – antstolės padėjėja D. E., todėl, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jų prašymą pripažinti D. E. dalyvavimą būtinu, taip pažeisdamas CPK 12 ir 14 straipsnių nuostatas, o apeliacinės instancijos teisme būtina šį asmenį apklausti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. T. prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą ir nutraukti apeliacinį procesą, apeliacinį skundą padavus apeliantų neįgalioto asmens (t. 4, b. l. 25-32). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė atliko teismo sprendime nurodytus procesinius veiksmus, vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne tik skolininko UAB „Alex Naval“, bet ir skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ atžvilgiu.Nėra reglamentuota, kokius tiksliai privalomus veiksmus turi atlikti antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju atsakovė atliko visus būtinus vykdymo veiksmus, o apeliantai, pateikę prašymą dėl teismo nutarties vykdymo, patys elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga ir nebendradarbiavo su atsakove. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ kasoje buvo apeliantų nurodyto dydžio piniginės lėšos. Be to, pagal teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas pats skolininkas UAB „Alex Naval Klaipėda“, kuris neturėjo teisės išimti iš įmonės kasos piniginių lėšų, jos turėjo būti saugomos įmonėje. Be to, piniginės lėšos, perduotos naujo įmonės vadovo ir akcininko įgaliotam asmeniui, liko įmonėje, t. y. skolininkas UAB „Alex Naval Klaipėda“ dėl šių veiksmų neprarado turto, formaliai šiuo turto nebuvo disponuojama. Jeigu šios lėšos vis tik buvo pasisavintos ar iššvaistytos, atsakovė negali būti laikoma dėl to atsakinga.Atsakovė teismo nutarties vykdymo metu neturėjo informacijos apie skolininko kasoje galimai buvusias pinigines lėšas. Tokios informacijos iki 2010 m. rudens neturėjo ir apeliantai. Be to, iki šiol nepateikta leistinų įrodymų apie paminėtų piniginių lėšų buvimą. Todėl atsakovė negalėjo aprašyti šio turto. 2010 m. lapkričio mėnesį piniginės lėšos buvo aprašytos, remiantis prielaida, kad 2010 m. gegužės 7 d. grynų pinigų priėmimo – perdavimo aktas yra teisingas ir I. B., naujojo skolininko vadovo ir akcininko įgaliotam asmeniui, buvo perduotos realiai įmonės kasoje buvusios piniginės lėšos, tačiau tuo metu vykdomoji byla jau buvo užbaigta, o apeliantai vykdomosios bylos eiga nesidomėjo ir antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo neskundė.Nepaisant to, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų skolininko kasoje egzistavimą, kad atsakovei nebuvo žinoma apie šio turto buvimą, kad informacija apie galimai turimas lėšas buvo gauta jau po vykdomosios bylos užbaigimo, o antstolė pagal įstatymą neturi teisės paimti iš skolininko areštuotų piniginių lėšų, pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog antstolis negali paimti piniginių lėšų iš skolininko bei pervesti jų į savo depozitinę sąskaitą, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 683 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007). CPK 685 straipsnis taikomas tuomet, kai antstolis vykdo išieškojimą, o CPK 683 straipsnis taikomas, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagal kurį areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik aprašo teismo jau areštuotą turtą, o, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, antstolis pats areštuoja skolininko turtą ir jį aprašo. Nagrinėjamu atveju skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, o atsakovė neturėjo teisės nustatyti kito turto saugotojo nei nurodyta teismo nutartyje.Byloje pateikti įrodymai apie trečiojo asmens D. E. ligą ir apklausti jos, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, būtinybės nėra, dėl ko nepagrįstas ir apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliantų įgaliojimų atstovei advokatei R. A. įforminimas neatitinka CPK 57 straipsnio reikalavimų, kadangi byloje nėra pateikta apeliantų ir nurodytos advokatės sudarytų atstovavimo sutarčių ar jų išrašų. Dėl to apeliacinis skundas laikytinas paduotas apeliantų neįgalinto atstovo ir apeliacinis procesas nutrauktinas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Latvijos „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamas „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą (t. 4, b. l. 19-23). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad atsakovei, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo pavesta ne areštuoti, bet tik aprašyti – individualizuoti teismo areštuotą skolininko turtą; atsakovė neturėjo įgalinimų saugoti kasoje buvusių piniginių lėšų ar juos pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Todėl atsakovė negali būti siejama su neva kasoje buvusių pinigų perdavimu naujam akcininkui. Be to, apeliantai nenurodo, kokio areštuoto turto antstolė neaprašė ir nepagrįstai plėtoja motyvą dėl neva skolininko kasoje buvusių pinigų, kurių atsakovė nesurado. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimas neįtakoja bendrovės finansinių išteklių sumažėjimo, o trečiojo asmens D. E. parodymai apie antstolės padėjėjos buvusį telefoninį pokalbį su skolininkų vadovu ir akcininku nelaikytini vertingu įrodymu, todėl teismas dėl jo ir nepasisakė.Teismas jau yra priėmęs sprendimą pagrindinėje byloje ir prasidėjęs vykdymo procesas. Todėl nagrinėjamu atveju inicijuotas ginčas yra nesąžiningas ir neperspektyvus. Be to, dar nėra pasibaigęs vykdymo procesas dėl apeliantams skolininkų padarytos žalos atlyginimo, todėl apeliantų nuorodos į žalos atsiradimą dėl negalėjimo jos išieškoti yra pernelyg ankstyvos. Byloje neįrodyta, kad dėl atsakovės veiksmų apeliantai negali išieškoti iš skolininkų priteistos žalos, o skolininkai, nuslėpę turtą ar lėšas arba kitaip vengę atsiskaityti su kreditoriais, patenka į baudžiamosios atsakomybės subjektų ratą, tačiau tai nėra susiję su antstolės civiline atsakomybe.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. B. prašo jį atmesti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (t. 4, b. l. 35-37). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo posėdžio metu apeliantų atstovė pripažino, kad fizinis asmuo I. B. turėjo teisę parduoti UAB „Alex Naval Klaipėda“ akcijas, kurios buvo jo nuosavybė, kadangi fizinio asmens nuosavybė nebuvo apribota, o naujas įmonės akcininkas nusprendė nutraukti su I. B. darbo sutartį, todėl jis, kaip buvęs įmonės vadovas, atsakingas už įmonės turtą, privalėjo perduoti šį turtą ir įmonės dokumentus naujo akcininko įgaliotam asmeniui.Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad skolininkas UAB „Alex Naval Klaipėda“ tapo nepajėgiu įvykdyti teismo sprendimą. Įmonė yra iki šiol veikianti, be to, byloje nėra įrodymų, kad iš įmonės kasos yra dingusios apeliantų nurodytos piniginės lėšos.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. gegužės 15 d. buvo gautas apeliantų prašymas dėl atsakovės – antstolės M. T. padėjėjų apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-9-00002-12 išreikalavimo ir jų prijungimo prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-487-178/2015 (t. 4, b. l. 51-52 l.). Apeliantai nurodo, kad antstolės M. T. padėjėjos D. E. ir R. V., atliekant šiuo metu jau nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00002-12, buvo apklaustos ir davė paaiškinimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo, kurie gali būti reikšmingi, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka. Pažymi, jog apeliantai neturi galimybės gauti šių dokumentų, kadangi jų prašymai leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo atmesti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantai nenurodo absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija tokių pagrindų ex officio nenustatė. Todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas jo teisinio ir faktinio pagrindo ribose.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo bei žalos, padarytos vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, papildomų įrodymų bei kitų procesinių prašymų

Apeliantai apeliaciniame skunde prašo pripažinti, jų nuomone, beveik visus procesinius veiksmus vykdomojoje byloje atlikusios D. E. (trečiojo asmens) dalyvavimą būtinu siekiant ją apklausti dėl bylai reikšmingų aplinkybių (antstolės padėjėjos D. E. ir liudytojos E. S. telefoninio pokalbio bei teismo nutarties vykdymo). Dėl to bei atsižvelgus į CPK 322 straipsnio nuostatas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 4, b. l. 4-12, 40). Prašymai netenkintini.

Bylos duomenimis prašymą dėl D. E. dalyvavimo pripažinimo būtinu apeliantai buvo ne kartą pateikę pirmosios instancijos teismui (t. 2, b. l. 170-176; t. 3, b. l. 25-30). Teismas jį atmetė nurodydamas, kad prašymas nepakankamai motyvuotas, nagrinėjamoje byloje yra pridėtos vykdomųjų bylų kopijos, be to, D. E. nebedirba antstolės kontoroje, todėl, jos dalyvavimą pripažinus būtinu, gali užsitęsti bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti prašymą apeliacinės instancijos teisme nėra būtina. Prie bylos yra pridėta vykdomoji byla, iš kurios matyti, kokie veiksmai buvo atlikti vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl tai, ar vykdymo veiksmai buvo (ne)tinkami ir (ne)pakankami, galima spręsti pagal jos medžiagą. Tuo tarpu iš apeliantų prašyme nurodomų aplinkybių, susijusių su galimu buvusiu trečiojo asmens D. E. (buvusios atsakovės (antstolės) padėjėjos) ir liudytojos E. S. telefoninio pokalbio dėl teismo nutarties vykdymo, ir nematyti, kad šis pokalbis galėtų patvirtinti esminę ginčui aplinkybę, t.y. kad nutarties vykdymo metu įmonės kasoje piniginės lėšos iš tikrųjų buvo, atsakovė apie tai žinojo/turėjo žinoti, bet dėl kokių nors priežasčių jų neaprašė. Juo labiau, kai minėto telefoninio pokalbio turinys jau yra atskleistas liudytojos E. S. (t. 3, b.l. 89), todėl jis gali būti įvertintas nepriklausomai nuo to, ar D. E. patvirtintų ar paneigtų pokalbio turinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje jau pirmosios instancijos teisme buvo pateikti duomenys dėl iš dalies netekto D. E. darbingumo (45 proc.) ir sveikatos būklės (t. 3, b. l. 2-5). Išdėstytų argumentų pagrindu apeliantų prašymas pripažinti trečiojo asmens D. E. dalyvavimą būtinu netenkintinas (CPK 160 str. 1 d. 1 p., 302 str., 314 str.).

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Kaip minėta, nenustatyta pagrindo pripažinti trečiojo asmens D. E. dalyvavimą būtinu. Teisėjų kolegija neįžvelgia kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas negalės bus pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Juo labiau, kad apeliantų, atsakovės bei trečiųjų asmenų Latvijos „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, ir I. B. pateikti procesiniai dokumentai yra pakankamai išsamūs ir aiškiai išreiškiantys byloje dalyvaujančių asmenų poziciją, grindžiamą atitinkamais žemiau šioje nutartyje aptartinais argumentais bei duomenimis. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia būtinumo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

Netenkintinas ir apeliantų 2015 m. gegužės 15 d. papildomai pateiktas prašymas dėl atsakovės – antstolės M. T. padėjėjų D. E. bei R. V. apklausų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-9-00002-12 protokolų išreikalavimo ir jų prijungimo prie nagrinėjamos civilinės bylos (t. 4, b. l. 51-52 l.; CPK 314 str.). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2012 m. sausio 16 d., t. y. daugiau kaip trejus metus, šalys teikė procesinius dokumentus, vyko ne vienas parengiamasis teismo posėdis. Pateikti pirmosios instancijos teismui aptariamą prašymą kliūčių nebuvo, nes ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00002-12 buvo pradėtas dar 2012 m. sausio 10 d., o iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės padėjėja D. E. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip speciali liudytoja dar iki 2013 m. pradžios (t. 2, b. l. 35; t. 3, b. l. 2-5). Apeliantas taip pat nepagrindžia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo dėl skundžiamo sprendimo argumentacijos jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks prašymas nebuvo teikiamas ir su apeliaciniu skundu, o aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu nutrauktas, savaime nėra naujas pagrindas įrodymų teikimui.

Teisėjų kolegija taip pat netenkina ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšto prašymo nutraukti apeliacinį procesą dėl to, kad apeliacinį skundą padavė, anot atsakovės, neįgaliotas asmuo (CPK 315 str. 2 d. 2 p.) Atsakovė nurodo, kad apeliantų atstovė advokatė R. A. nėra pateikusi atstovavimo sutarties nė su vienu iš apeliantų (CPK 57 str. 3 d.).

Apeliacinis skundas teisme buvo gautas 2014 m. gruodžio 2 d. Paminėtai advokatei buvo leista atstovauti apeliantus pirmosios instancijos teisme. Iš į bylą pateiktų 2013 m. kovo 8 d. įgaliojimų matyti, kad apeliantai įgaliojo iki 2015 m. gegužės mėn. (o vėliau ir iki 2017 m.) inter alia šią advokatę jų vardu atlikti įgaliojime nurodytus teisinius veiksmus, tarp jų ir paduoti apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 162-167; t. 3, b. l. 138-144; t. 4, b. l. 45-50, 59-63). Taigi, apeliantų valia dėl atstovavimo iš esmės yra išreikšta. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal pavedimą negali būti įgaliotojo atstovu (CPK 56 str. 4 d.). Todėl kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų ir nutraukti apeliacinį procesą.

Dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013, 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Taigi, nagrinėjant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės), numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, bei atsižvelgti į tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

Dėl (ne)atliktų veiksmų vertinimo.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; be to, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011-10-01), jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi, o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 4 d. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01), o sprendimų vykdymo instrukcija nustato vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė, kad atsakovė vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00265 atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikė), t. y. nesiėmė visų būtinų priemonių, kad tinkamai įvykdytų Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ atžvilgiu.

Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 str. 3 d. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 5 d.), kad antstolis, vykdantis tokią teismo nutartį, neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovei, vykdančiai teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo pavesta tik aprašyti, t. y. individualizuoti skolininko turtą, į kurį konkrečiai būtų nukreiptas turto areštas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0108/10/00265 duomenis, teisingai nustatė, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama surasti ir aprašyti skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ turtą, o apeliantai be pagrindo teigia, jog atsakovė 8 mėnesius nesiėmė jokių vykdymo veiksmų. Iš vykdomosios bylos matyti, kad jų prašymas dėl teismo nutarties vykdymo atsakovės kontoroje buvo gautas 2013 m. kovo 4 d. (vykd. b. l. 1), tą pačią dieną atsakovė priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (vykd. b. l. 21), taip pat patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo (vykd. b. l. 30) ir juos išsiuntė skolininko buveinės adresu (duomenys neskelbinti), tačiau dokumentų įteikti nepavyko, pašto žymoje nurodyta, jog įmonė persikraustė (vykd. b. l. 36); taip pat tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 4 d., antstolė pateikė užklausas bankams dėl skolininko turimų sąskaitų kredito įstaigose ir patikrino VĮ „Registrų centras“ bei kitus prieinamus duomenis apie šios įmonės turtą (vykd. b. l. 49-52); atsakovės padėjėja D. E. 2010 m. kovo 8 d., ieškodama skolininko, buvo nuvykusi įmonės buveinės adresu, tačiau nustatė, jog nurodyta įmonė nerasta, veiklos ji nebevykdo (vykd. b. l. 45), o 2010 m. kovo 26 d. priėmė patvarkymus dėl UAB „Alex Naval Klaipėda“ piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, arešto (vykd. b. l. 56-57), kurie taip pat nebuvo įteikti skolininko buveinės adresu, jam išsikrausčius (vykd. b. l. 58.), bei patikrino kitas šios įmonės atžvilgiu atliekamas vykdomąsias bylas (vykd. b. l. 59-60). Nustatyta, kad skolininkas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vykdymo metu neturėjo, įmonės sąskaitose piniginių lėšų faktiškai nebuvo (tik 133,75 Eur AB „DnB bankas“ esančioje sąskaitoje), įmonė veiklos nebevykdė, iš Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės išsikraustė, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2014 m. birželio 23 d. vadovo I. B. gyvenamoji vieta Juridinių asmenų registre buvo nurodyta įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini; t. 1, b. l. 138-141), kuriuo atsakovė ir siuntė skolininkui skirtus procesinius vykdymo dokumentus. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė aktyviai vykdė tiek skolininko, tiek ir jo turto paiešką.

Apeliantai atsakovės veiksmų neteisėtumą iš esmės sieja su tuo, kad ji nesurado bei nepervedė į savo (kaip antstolės) depozitinę sąskaitą skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ kasoje buvusių piniginių lėšų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktuose (CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje) nėra numatytos tvarkos, pagal kurią antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto, turi surasti ir aprašyti įmonės kasoje esančias skolininko pinigines lėšas. Kaip minėta, vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės, antstolis neturi įgalinimų pakartotinai areštuoti skolininko turto, kurį jau yra areštavęs teismas. Todėl antstoliui pavedama tik surasti ir aprašyti konkretų turtą, į kurį reikalavimų patenkinimo atveju būtų nukreiptas išieškojimas. Be to, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str.). Taigi, atsakovei pareikalavus, skolininko vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalėjo pateikti jai duomenis apie visą įmonės turimą turtą, t. y. ir kasoje esančias pinigines lėšas, tačiau atsakovei nepavyko surasti skolininko. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu atsakovei būtų pavykę rasti UAB „Alex Naval Klaipėda“ ar įmonės vadovą bei įteikti patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, tai savaime dar nereiškia, jog toks įpareigojimas ir būtų įvykdytas tinkamai, t. y. sąžiningai nurodžius duomenis apie visą (viešuose registruose neregistruojamą) skolininko turtą, o ir bet kuriuo atveju ji šias lėšas galėtų tik aprašyti (CPK 148 str. 4 d., CPK 152 str. 4 d., 675 str. 3 d. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Tuo tarpu teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, jog areštuoto turto saugotojais paskiriami areštuoto turto savininkai, apribojant teisę disponuoti turtu, tačiau neuždraudžiant turtą valdyti ir juo naudotis. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad antstolis neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytos taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos ir sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2013). Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad bet kuriuo atveju, teismui nutartimi nustačius, jog areštuoto turto saugotojas būtų jo savininkas – skolininkas UAB „Alex Naval Klaipėda“, atsakovė (antstolė) neturėjo teisės savo nuožiūra pakeisti teismo nutartimi nustatytos areštuoto turto saugojimo tvarkos, kurią pakeisti gali tik šią tvarką nustatęs subjektas, t. y. teismas (CPK 145 str. 4 d. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01).

Dėl to nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su CPK 632, 683 ir 685 straipsnių taikymu, kad atsakovė, tinkamai vykdant teismo nutartį, neabejotinai būtų sužinojusi apie skolininko kasoje buvusias pinigines lėšas, jas privalėjo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, ir tik tuomet vykdomoji byla būtų užbaigta tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apeliantai neįrodė atsakovės neteisėto neveikimo fakto, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė civilinio proceso taisyklių,

Dėl žalos fakto.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta ir antroji deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga – žala. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1497-479/2010, vykdymo procesas dar nėra baigtas, nagrinėjamoje byloje nėra pateikto patvarkymo dėl šios vykdomosios bylos užbaigimo, nėra duomenų, kad skolininkas yra likviduotas, todėl pagrindo konstatuoti, jog žala apskritai jau atsirado (o jei atsirado, tai kokio dydžio). (t. 1, 2-9 l.; t. 4, 19-23 l.).

Dėl priežastinio ryšio.

Teisėjų kolegijos nuomone, nenustatyta šiuo atveju ir trečioji civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 straipsnio 1 dalį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Apeliantai teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) negali būti patenkinti jų reikalavimai, kurių užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi vykdymo metu trečiasis asmuo I. B. (buvęs skolininko savininkas ir vadovas) skolininko kasoje buvusias lėšas perdavė naujo įmonės savininko įgaliotam asmeniui I. B.. Bylos duomenimis skolininko UAB „Alex Naval Klaipėda“ akcininkas ir vadovas I. B. 2010 m. gegužės 5 d. pardavė 100 procentų UAB „Alex Naval Klaipėda“ akcijų L. K. ir jo įgaliotam asmeniui I. B. 2010 m. gegužės 7 d. perdavė įmonės kasoje buvusius „grynus pinigus“ - 65 252 Eur (225 302,81 Lt) ir 3 256 Eur (t. 1, b. l. 29-31). Šios aplinkybės patvirtina, kad paminėtos skolininko piniginės lėšos buvo tik perduotos buvusio įmonės vadovo naujo savininko ir vadovo (jo įgalioto asmens) žinion, tačiau dėl to savaime nebuvo prarastos ir liko skolininko nuosavybe. Taigi dėl šio piniginių lėšų perdavimo, kurį ieškovas grindžia 2010 m. gegužės 7 d. grynų pinigų priėmimo – perdavimo aktu, lėšų, esančių įmonės žinioje, suma, nepaisant aprašo (ne)buvimo, nesumažėjo, šios lėšos, jeigu ir būtų aprašytos antstolės, galėjo būti teisėtai perduotos naujo įmonės vadovo žinion. Pagal įstatymą būtent asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti, taip pat ir tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento (CPK 145 str. 8 d. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Todėl net jei būtų pagrindas konstatuoti, jog antstolis nedėjo pakankamų pastangų surasti ir aprašyti pinigines lėšas, jo veiksmų atlikimo metu jos iš tikrųjų buvo įmonės kasoje (vykdymo metu skirtingais laikotarpiais įmonės kasoje galėjo būti įvairi pinginių lėšų suma arba jų netgi galėjo iš viso nebūti), tačiau jų neliko, priežastiniame ryšyje su galima žala būtų skolininko darbuotojų veiksmai, jei šios lėšos, nepriklausomai nuo, ar jos (ne)aprašytos, buvo neteisėtai panaudotos kitais tikslais. Beje, būtent tai intensyviai ir įrodinėjo patys apeliantai 2012 m. sausio 2 d. pareiškime Klaipėdos apygardos prokuratūrai (t. 3, b.l. 11-16).

Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas apeliacinės instancijos teisme.

Atmetus apeliacinį skundą, atmestinas ir apeliantų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str., 302 str.). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantų 876 Eur (3 025 Lt) išlaidas už advokato pagalbą, turėtas apeliacinės instancijos teisme, advokatui surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 25-34). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (originali redakcija) nurodyta, kad priteistinas užmokesčio už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, maksimalus dydis yra 1,5 MMA, kuri atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu (2014 m. gruodžio mėn.) buvo 299,76 Eur (1 035 Lt). Todėl iš apeliantų atsakovės naudai priteistina po 224,82 Eur (299,76*1,5=449,64 Eur) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 33-34.; CPK 98 str. 1, 5 d., Rekomendacijų 8.11 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo „Autodesk Incorporated“, buveinės adresas 111 McInnis Parkway, San Rafael, Kalifornija 94903, JAV, ir iš ieškovo „Microsoft Korporacija“, buveinės adresas One Microsoft Way, Redmondas, Vašingtonas, JAV, po 224,82 Eur (du šimtus dvidešimt keturis šimtus eurų 82 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei M. T., a. k. (duomenys neskelbtini)