Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-123-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
2A-123-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01632-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
UAB „Lietrusa“
Ieškovas
UAB „Miksva“
Advokatai
Jurij Binevič
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-123-154/2013

Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01632-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 60.;121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Birutės Simonaities,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo UAB „Lietrusa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2472-394/2012, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Miksva“ ieškinį atsakovui UAB „Lietrusa“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Miksva“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Lietrusa“ 14 000,00 Lt skolą už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu UAB „Lietrusa“ 2012 m. sausio 10 d. sudarė transporto sutartį – užsakymą, pagal kurią ieškovas UAB „Miksva“ įsipareigojo iki 2012-01-14 pateikti dvi transporto priemones į pakrovimo vietą Rusijos Federacijos teritorijoje, pasikrauti krovinius ir iki 2012-01-27 pristatyti juos į Lietuvos Respubliką, o atsakovas UAB „Lietrusa“ įsipareigojo per 20 dienų sumokėti už suteiktas paslaugas ieškovui 14 000,00 Lt. Suteikus paslaugas atsakovui, 2012-01-31 jam buvo pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros, kurių apmokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2012-02-20, tačiau šių sąskaitų atsakovas neapmokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lietrusa“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymėjo, kad ieškovas privalėjo pateikti transporto priemones į pakrovimo vietą iki 2012-01-14 ir krovinį pervežti iki 2012-01-27, tačiau ieškovo vilkikai į pakrovimo vietą atvyko tik 2012-01-20, o krovinį pristatė tik 2012-01-31, t. y. pavėlavo net 5 dienas, dėl to atsakovas prarado klientą iš Vokietijos ir patyrė 8000,00 Lt nuostolių, nes parvežtas lentas teko parduoti Lietuvos rinkoje. Pagal Transporto sutarties – užsakymo 2.4 punktą „vežėjui pažeidus 1.3. p., t. y. pavėlavus krovinį pristatyti iki 2012-01-27, užmokestis už pervežimą gali būti mažinamas perpus“, todėl atsakovas mano, kad ieškovui yra skolingas tik 7000,00 Lt. Be to, prašė išdėstyti šios sumos mokėjimą 3 mėnesiams lygiomis dalimis, nes yra sunki atsakovo įmonės ekonominė situacija.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Lietrusa“ ieškovui UAB „Miksva“ 14 000,00 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14000,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2 820,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Miksva“ ir 25,50 Lt bylinėjimosi išlaidas Valstybei.

Teismas nustatė, kad transporto priemones pakrovimui ieškovas UAB „Miksva“ pateikė laiku, t. y. iki 2012-01-14, o pristatyti krovinį į sutartyje numatytą paskirties vietą (duomenys neskelbtini) iki 2012-01-27 pavėlavo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Pažymėjo, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 str. numatyta, kad vežėjas neatsako už pavėlavimą pristatyti krovinį, jeigu tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė. Nurodė, kad CMR Konvencijos 23 str. 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas, vežėjas privalo kompensuoti dėl to atsiradusius nuostolius, jeigu juos įrodo pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo. CMR Konvencijos 30 str. 3 dalis numato, kad kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pretenzijai pagal CMR Konvenciją yra keliami tam tikri reikalavimai: pretenzija nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011). Tuo tarpu atsakovo elektroniniu paštu atsiųstame rašte yra nurodyta tik 8000 Lt nuostolių suma, grindžiama aplinkybe, kad pirkėjas iš Vokietijos atsisakė pirkti užsakytas lentas, ir dėl to jos buvo parduotos kitiems pirkėjams už mažesnę kainą bei siūlymas šią sumą padengti taikant nuolaidas kitiems krovinių pervežimams. Jokių nuostolių sumą pagrindžiančių dokumentų prie elektroninio laiško nebuvo pridėta, todėl teismas nurodė, kad šį elektroninį laišką pretenzija, atitinkančia tarptautinės praktikos reikalavimus, pripažinti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CMR Konvencija turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reguliavimo negalimi; pagal CMR Konvencijos 41 str. 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 str. leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais; CMR Konvencijoje neįtvirtintas baudų už pavėlavimą pristatyti krovinį taikymas, todėl vežėjas gali tuo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Todėl teismas, vadovaudamasis CMR Konvencijos nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, šalių sudarytos 2012 m. sausio 10 d. transporto sutarties – užsakymo 2.4.p. nuostatą, kurioje numatyta baudinė vežėjo atsakomybė, laikė negaliojančia ir nurodė, kad atsakovas UAB „Lietrusa“ neturi teisės ja remtis. Pažymėjo, kad atsakovas byloje nereiškė priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo.

Nurodė, kad atsakovas prašė patenkinus ieškinį dalinai (7000,00 Lt), išdėstyti priteistos sumos mokėjimą 3 mėnesiams lygiomis dalimis, esant sunkiai bendrovės ekonominei situacijai, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šį savo prašymą atsakovas išreiškė 2012-04-02 atsiliepime, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2012-09-26), t. y. beveik per 6 mėnesius nesumokėjo net tos dalies skolos, kurią pripažįsta, o ieškovas su tokiu atsakovo prašymu nesutinka, atsakovo prašymo dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo teismas netenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Lietrusa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d., nes išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ar prašymus. Savo 2012-03-30 atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovas prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti 3 mėnesiams, tačiau, teismas motyvuojamojoje dalyje paminėjęs šį atsakovo prašymą, rezoliucinėje dalyje dėl jo nepasisako. Tokia aplinkybė yra pagrindas sprendimui panaikinti, pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 7 p.).

2. Sprendimas turėtų būti naikinamas, nes teismas vadovavosi tachografo rodmenų kopija, kuri surašyta nevalstybine kalba ir be tinkamai patvirtintu vertimu, kas vertintina kaip CPK 11 str. l dalies pažeidimas. Be to, pats tachografas pateiktas tik vienai mašinai ((duomenys neskelbtini)BU 070), todėl pirmosios instancijos teismo apibendrinimas, kad abi mašinos atvyko laiku į pasikrovimo vietą, negali būti laikomas absoliučia tiesa, kadangi jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių kitos mašinos atvykimo tikslų laiką į pasikrovimo vietą, šios civilinės bylos medžiagoje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tachografo parodymu, nusprendė, jog mašinos tinkamai atvyko ten, kur joms ir reikėjo atvykti. Užsakyme yra nurodyta pasikrovimo vieta - (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, o ieškovo vilkikai pasikrovimo iki 2012-01-20 laukė (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra keli šimtai kilometrų nuo tos vietos, kur mašinos vėliau buvo pakrautos (būtent (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)), ir kur iš pat pradžių privalėjo atvykti. Atvirkščiai, byloje yra rašytinis įrodymas (krovinio siuntėjo OO „Baltsibles“ pažyma), kad vilkikai atvyko į pasikrovimo vietą tik 2012-01-20 (ir tą pačią dieną pakrauti bei užmuitinti, kaip matyti CMR važtaraščiuose 21 dalyje), tačiau ši pažyma teismo buvo ignoruota. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad krovinio siuntėjo kontaktinis asmuo „J.“ būtų nurodęs kitaip, kaip tvirtinama teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

4. Jokiais įrodymais neparemtas teismo argumentas, kad mašinos nebuvo kraunamos (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Teismas remiasi tik subjektyviais suinteresuoto asmens - vairuotojo parodymais, nes neaišku, kur iki pasikrovimo momento tas vairuotojas važinėjo, ir kodėl jis nesikreipė į savo vadovus dėl papildomų instrukcijų (kaip reikalaujama CMR Konvencijoje) pateikimo dėl pasikrovimo vietos patikslinimo, jei „J.“ nurodė vykti į kitą miestą.

5. Teismo išvada, kad ieškovas transporto priemones į pasikrovimo vietą pateikė laiku, neparemtas jokiais įrodymais, nes pats ieškovo atstovas posėdyje pripažino, jog vienas vilkikas ((duomenys neskelbtini)CK 442) pavėlavo atvykti į pasikrovimo vietą. Be to, ieškovas nepateikė teismui tachografo parodymų diskelio būtent šiai mašinai, o į posėdį duoti parodymų neatvyko šios antros mašinos vairuotojas (dėl kurios ir vyksta ginčas), kas verčia abejoti ieškovo tvirtinimais bei teismo padaryta išvada.

6. 2012-02-01 pareikšta pretenzija turi visus ginčo esmę atspindinčius duomenis ir yra visiškai pagrįsta. Jokie papildomi dokumentai pridėti nebuvo reikalingi, nes abi šalys turėjo sutartį, kurioje nurodyti terminai, abi šalys turėjo CMR važtaraščius, kuriuose visos datos užfiksuotos tinkamai ir aiškiai. Todėl neaišku, kokie dar papildomi dokumentai turėjo būti pateikti ieškovui, nes kitų dokumentų krovinio pristatymo pavėlavimo faktui patvirtinti ir nėra. Be to, CMR Konvencijoje aiškiai nurodoma, kad pagrindiniu dokumentu, sprendžiant ginčus tarp šalių dėl pavėluoto krovinio pristatymo, yra būtent CMR važtaraštis.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Miksva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovui iš atsakovo 1000 Lt advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl atsakovo prašymo išdėstyti priteistos ieškovo naudai sumos mokėjimą 3 mėnesiams ir pagrįstai atmetė šį atsakovo prašymą.

2. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis neva patyrė nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo, galėjo būti pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos ir nustatomos, jei atsakovas būtų pareiškęs reikalavimą dėl konkrečių nuostolių atlyginimo. Tačiau šioje byloje atsakovas reikalavimo (priešieškinio) arba pareiškimo dėl įskaitymo nėra pareiškęs arba pateikęs, todėl nėra pagrindo nagrinėti atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo patirtais nuostoliais ir nustatinėti, ar atsakovas patyrė nuostolius. Civilinė byla nagrinėjama dėl atlyginimo už atliktą krovinių pervežimą priteisimo. Pagal bylos duomenis ieškovas atliko krovinių pervežimą, jam neapmokėta 2012 m. sausio mėn. 10 d. Transporto sutartyje - užsakyme numatyta tvarka ir terminu. Teigia, kad skundžiamas sprendimas neužkerta atsakovui kelio įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti civilinės bylos iškėlimą ir pateikti ieškinį dėl nuostolių už pavėluotą krovinių pristatymą priteisimo iš UAB „Miksva“.

3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2011 m. gegužės mėn. 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011 dėl tam tikru reikalavimų, kurie keliami pretenzijai pagal CMR Konvenciją.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundžiamam Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimui panaikinti.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str.).

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d., nes išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ar prašymus, nes rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir tai, apelianto teigimu, yra pagrindas panaikinti sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 7 punktas) yra nepagrįsti.

Pirma, CPK 265 str. 2 dalyje ir CPK 329 str. 2 d. 7 punkte yra nurodyta, kad teismo sprendime turi būti išspręsti visi reikalavimai, bet ne prašymai. Antra, pagal CPK XV skyriaus pirmo skirsnio „Teismo sprendimai“ ir šio skyriaus 265 str. 2 dalies prasmę, tai yra ieškovo, atsakovo ar trečiojo asmens nustatyta tvarka pareikšti materialiniai- teisiniai reikalavimai. Trečia, sprendimo vykdymo tvarka gali būti nustatyta ne tik priimant sprendimą, bet ir po jo priėmimo, t.y. prašant priimti papildomą sprendimą (CPK 277 str.), o taip pat pateikus prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo (CPK 284 str.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad CPK 265 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Jeigu kurio nors reikalavimo teismo sprendime neišsprendžiama, tai laikytina sprendimo trūkumu, tačiau šis trūkumas gali būti pašalintas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą (CPK 277 str.). Vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principais (CPK 7 straipsnis), tais atvejais, kai yra teisinė galimybė ištaisyti aptariamus teismo sprendimo trūkumus per papildomo sprendimo institutą, tai turėtų būti daroma priimant papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-341/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju, dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra akivaizdi galimybė šį atsakovo prašymą išspręsti abiem aukščiau nurodytais būdais. Ketvirta, CPK 328 str. draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti vien formaliais pagrindais.

Dėl pateiktų įrodymų vertinimo.

Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus (tachografo rodmenis, vadovavosi subjektyviais suinteresuoto asmens - vairuotojo parodymais, neteisingai vertino atsakovo pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir kt.).

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), kad turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, bylos medžiagą, faktinius bylos duomenis, apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aiškus, išsamus, teisingai argumentuotas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kartoti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų ir visiškai su jais sutinka bei konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo naikinti arba pakeisti apskųstą teismo sprendimą, nes atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų, jog jis nesupranta tachografo parodymų dėl ten esančių kelių rusų kalba įrašytų asmenvardžių; nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindo netikėti ieškovo vairuotojo M. Ž. parodymais, kurio parodymus patvirtino teisme apklausta liudytoja G. K., be to, atsakovas UAB „Lietrusa“ prašo panaikinti visą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą, nors ieškinį dalyje dėl 7000 litų skolos atsakovas byloje pripažino nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios (2012-04-02), tačiau šios skolos ieškovui taip ir nesumokėjo, kas patvirtina, kad atsakovas akivaizdžiai nesiekia vykdyti civilinio proceso šalies pareigos, nustatytos CPK 7 str. 2 dalyje, rūpintis greitu kilusio ginčo išsprendimu ir greitu bei ekonomišku bylos išnagrinėjimu (b. l. 23, 89-92).

Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus atsakovo UAB „Lietrusa“ apeliacinį skundą, iš jo ieškovui UAB „Miksva“ priteistinos advokato samdymo išlaidos (CPK 93 str. 1d., 3 d., 98 str.).

Kartu su atsiliepimu dėl apeliacinio skundo ieškovas UAB „Miksva“ yra pateikęs dokumentus, kad už atsiliepimo surašymą ieškovas yra sumokėjęs 1000 Lt (b. l. 126,127). Ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, t. y. atsiliepimo surašymo metu tokia maksimali galima priteisti suma buvo 1275 Lt (850 Lt x 1,5). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina visa prašoma turėta advokato pagalbos išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Miksva“ (į.k. 141995244, buveinės adresas: Savanorių per. 178, Vilnius) iš atsakovo UAB „Lietrusa“ (į.k. 302571545, buveinės adresas: V. G. g. 20-47 Šiauliai) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėBirutė Simonaitienė